Lyg ir eilinė kelionė į Daniją Dagnei tampa lemtinga kryžkele. Nedidukėje kavinėje netikėtai nugirsta melodija pažadina prisiminimus apie seniai matytą, lyg į vandenį prapuolusią draugę. Kur dabar Magna? Kaip susiklostė jos likimas? Kokie įvykiai privertė ją pasitraukti iš draugų ir artimųjų gyvenimo? Kas atsitiko Magnai, kol Dagnė, perspektyvi korėjiečių kalbos studentė, buvo išvykusi mokytis į Seulą?
Daugybę metų Dagnė gyveno uždariusi savo praeities duris. Tačiau galbūt atėjo metas jas atverti? Moteris ryžtasi atsisukti atgal, kad pagaliau išaiškėtų tiesa. Bet kad melodija suskambėtų kaip tuomet, reikalingi trys balsai. Ar pavyks Dagnei atrasti ryšį su savo jaunystės draugais? Ką likimas numatė trims kelis dešimtmečius nesimačiusiems ir gyvenimo vidurį įpusėjusiems žmonėms?
Jolita Herlyn (mergautinė pavardė Kraniauskaitė) gimė 1966 m., studijavo filosofiją Maskvos Lomonosovo universitete, dėstė filosofiją ir logiką Klaipėdos universitete, dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės tarptautinių ryšių skyriuje, porą metų „Balticum“ televizijoje vedė diskusijų laidą „Proto aistros“. Yra parašiusi per du šimtus straipsnių dienraščiui „Klaipėda“, o „Vakarų ekspresas“ spausdino jos interviu ciklą su užsieniečiais, apsilankiusiais ar gyvenančiais Lietuvoje. Nuo 2006 m. Jolita Herlyn persikėlė į Daniją, kur vadovavo banko rinkodaros skyriui. Šiuo metu gyvena Hamburge.
Knygą skaityti paėmiau dėl įdomumo, norėjau sužinoti, kaip sekėsi abiems rašytojoms rašyti knygą drauge. Žinokit bendras darbas neprisvilo. Skaitėsi lengvai, buvo įdomu skaityti ir sekti tiek Magnos, tiek Dagnės gyvenimo kelius. Kurią vietą kuri rašė man buvo lengva atskirti, kitiems gali būti sunkiau, nes reikia būti susipažinus su abiejų autorių kūryba. Ko tikėjausi tą gavau, tai lengvas su malonumu skaitomas romanas, paliečiantis šių dienų dramas ir pasirinkimus. Kai ką ir sau pritaikiau. Žodžiu lauksiu Jolitos ir Irenos naujų romanų tiek atskirai, tiek kartu.
Nors jautėsi kurios kur indėlis įdėtas, gavosi harmoningas pasakojimas.
Taip pat galiu pridurti, kad labai jautėsi rašytojų patirtys. Tiek iš kūrybinės, tiek galbūt iš gyvenimiškosios pusės.
Nors pagrindinė pasakojimo ašis buvo lengvai nuspėjama, bet skaityti vis tiek buvo įdomu. Kai sistemingai viskas parašoma, nepaliekama jokių kabliukų, visada yra malonu skaityti.
Labai puiki istorija, netikėtumų tikrai nebuvo, bet taip gražiai ir sklandžiai išrašyta, kad pabaigoje net susigraudinau. Džiaugiuosi šiuo dviejų autorių kūriniu, nes autorės labai papildė viena kitą ir istorija nebuvo vienspalvė. Gražiausios vietos man tai Korėjos aprašymas ir meilės istorija, bei finalinis abiejų draugių susitikimas, toks artimas, graudus, tikroviškas, kad pačiai širdį suspaudė prisiminus visas savo prarastas drauges...
Prieš daugelį metų Dagnė ir Magna buvo geriausios draugės. Tačiau, kol Dagnė mokėsi Seule, jos nutolo, o grįžusi į Lietuvą pastaroji Magnos nerado ir daugiau niekada nesutiko. Atsitiktinai kavinukėje nugirsta daina sužadina prisiminimus ir iškelia daugybę klausimų.
Neabejoju, daugelis žino, kad Jolita Herlyn ir Irena Buivydaitė yra pelniusios skaitomiausių bibliotekų rašytojų titulą. Ar jos tokio vardo nusipelnė? Tikrai taip. Abi rašytojos ne tik yra parašiusios po keliolika knygų, bet ir tomis istorijomis, kuriose dominuoja gyvenimiškos temos, žavi skirtingas skaitytojų auditorijas. Aš turbūt nesu (pagal amžių) tikslinė jų dalis, tačiau tiek J. Herlyn, tiek I. Buivydaitės kūryba mane įtraukė vos po pirmo kūrinio, perskaityto iš kiekvienos rašytojos repertuaro. Be abejo, iš jų debiuto duetu tikėjausi ne ką mažiau. Ar gavau? Tikrai taip.
Tiek J. Herlyn, tiek I. Buivydaitės romanai yra tie, kuriuos imu skaityti tada, kai norisi keisto pojūčių derinio: kažko paprasto ir žemiško, bet kartu nepaprasto - to, kas paliestų mano širdį ir paliktų įspaudą atmintyje, ką būtų lengva skaityti (na, žinote, tas jausmas, kai tekstas taip palengva „plaukia“ akyse). Lygiai tas pats buvo ir šį kartą: pradėjau skaityti ir negalėjau paleisti knygos, kol neužverčiau paskutinio puslapio, nes Dagnės ir Magnės istorija itin intrigavo. O faktas, kad jos buvo pradėjusios rašyti bendrą knygą, kėlė klausimą: ar tokia (ar bent panaši) situacija negalėjo nutikti pačių rašytojų gyvenime?...
Autorių dueto kūrinys apie dviejų moterų draugystę ir jos keblumus, atsidūrus gyvenimo kryžkelėse, yra tiksliausias įrodymas, kad nesusikalbėjimas ir tylėjimas - didžiausia problema, atsirandanti santykiuose. Kiek dažnai mes kažką nutylime arba nutraukiame ryšius su kitu žmogumi, net nepabandę pasikalbėti ir išsiaiškinti? Kiek dažnai mes patys pasidarome išvadas, net nepabandę užmegzti dialogo? Išankstinių išvadų arba interpretacijų darymas ne visada geba duoti kažką gero (žinoma, neskaitant išimtinių atvejų). Kartais pats likimas viską sudėlioja. Bet pirmoji iniciatyva yra mūsų pačių rankose.
Romano protagonistės, kai jų keliai išsiskiria, susiduria su skirtingomis situacijomis. Vieną užklumpa neplanuotas nėštumas, kitą - meilė, neteikianti džiaugsmo. Viena svarsto, kaip pasielgti, priimant reikšmingą sprendimą, ir kaip gyventi toliau, kita - kaip pagaliau būti laimingai, kaip atrasti tą vienintelį žmogų, su kuriuo gera. Taip romane keliaujama temomis: pradedant draugyste ir meile, pereinant prie išdavystės, skausmo, tuštumos ir vienatvės, bei baigiant išsilaisvinimu, susitaikymu ir ilgai lauktos ramybės radimu. Ir tai parodo, kad visi turime pereiti vingiuotą kelią - tik taip ateina suvokimas, kas gyvenime iš tiesų svarbu ir kokie yra mūsų prioritetai.
„Atgimusi melodija“ - jausmingas pasakojimas apie tai, kaip vienas nutikimas gali atitolinti žmones metų metams, tačiau, jeigu yra lemta, likimas juos visada suveda ir tai padaro pačiu netikėčiausiu būdu. Romanas kalba apie meilę ir tai, kiek galime dėl jos paaukoti, kai tenka rinktis vieną iš dviejų esamų variantų, nes turėti juos abu - paprasčiausiai neįmanoma. Laviruodamas tarp dabarties ir prisiminimų, tarp Lietuvos, Seulo ir Danijos, rašytojų duetas atskleidžia, kad tikra draugystė galiojimo datos neturi - net ir po daugelio metų galima susigrąžinti tą ryšį, kuris egzistavo, tik reikia gebėti perlipti savo principus ir egoizmą. Tai - kūrinys apie tai, kad daugelio iš mūsų būtis primena romaną, kurį kažkas rašė, dėliojo, bet mums tenka jį nugyventi, priimti iššūkius ir galiausiai, finišo tiesiojoje, mūsų laukia laimė. Ne tokia, apie kokią galvojome, tačiau tokia, kuri yra skirta mums. Ne tada, kai tikėjomės, bet tada, kai buvome iš tiesų pasiruošę ją priimti.
Rekomenduoju visiems rašytojų gerbėjams, kadangi šis debiutinis jų bendras kūrinys yra įrodymas, kokios talentingos jos yra - sugebėti parašyti bendrą kūrinį, kai skiria nemenkas atstumas, yra ne taip lengva, bet joms puikiai pavyko. Jeigu ieškote romano, perteikiančio tikrąją draugystės prasmę ir iššūkius, siūlau, kadangi ne tik draugystė, bet ir tai, kas lieka jos paraštėse, šioje knygoje visa tai - aptarta. Rekomenduoju, jeigu ieškote dramos, senų paslapčių ir santykių peripetijų nestokojančio romano. Siūlau visiems, kas mėgsta istorijas su laiminga pabaiga - tai tiesiog atgaiva po sunkaus ir slegiančio turinio kūrinių.
Nuostabiai praleistas laikas su knyga. Aš sugebėjau atitrūkti ir pasivaikščioti ne tik Lietuvos miestais ir gatvėmis, bet pabuvojau ir Danijoje bei Pietų Korėjoje! Joje radau ir išsiilgtą nostalgiją ir trokštamą smalsumą.
Autorės nuostabiai sumezgė ir išpildė šį savo debiutinį romaną ir įtraukė į jį be jokių kėblumų.
Nors vietomis šį bei tą galėjai nuspėti, tačiau tai nesutrukdė mėgautis žemiška ir jaukia merginų istorija, keliauti po pasaulį ir narplioti gyvenimo, likimo ir pasirinkimo voratinklius.
Man šis autorių darbas buvo gaivus oro gūsis - tai, ko man dabar taip reikėjo. Jos puikiai atskleidžia ką ir kiek gali pakeisti bėgantis laikas, branda ir išgyventos patirtys. Kaip svarbu tinkamas laikas, žodis ar veiksmas.
O svarbiausia, šokinėjimas knygoje tarp pagrindinių herojų buvo nepainus ir netgi natūralus.
Pradžia labai traukė, labai gražiai aprašyti išgyvenimai, kelionės, įspūdžiai. Bet vėliau knyga tapo kažkokia naivi, keista, pradėjo darytis nuobodžiau. Kai kurie veikėjų veiksmai atrodė labiau nei vaikiškai juokingi... Maniau vertinsiu labai aukštu balu, bet paliksiu tris žvaigždutes.
„Atgimusi melodija“ – tai išskirtinė knyga, parašyta dviejų talentingų autorių – Irenos Buivydaitės ir Jolitos Herlyn. Kiekviena jų pasakoja apie skirtingą draugę, tačiau abi istorijos susipina, sukurdamos gilią ir jausmingą knygą apie draugystę, meilę bei praeities šešėlius. Skaitydama pajutau, kaip skirtingi rašymo stiliai papildo vienas kitą – Buivydaitė perteikia jautrumą, nostalgišką praeities prisiminimų atmosferą, o Herlyn įneša dinamiškumo, modernumo ir netikėtų gyvenimo posūkių. Tai suteikė istorijai autentiškumo ir dar labiau įtraukė. Abi pagrindinės veikėjos susiduria su savo praeitimi, vidinėmis dilemomis ir sudėtingais pasirinkimais. Man patiko, kaip subtiliai, bet kartu įtaigiai autorės atskleidžia moterų jausmus, jų stiprybę ir trapumą. Knyga priverčia susimąstyti apie tai, kaip mūsų praeities sprendimai formuoja dabartį. „Atgimusi melodija“ – tai jautri, bet kartu ir stipri istorija apie gyvenimo išbandymus, antrąsias galimybes ir nepalaužiamą ryšį tarp žmonių. Tai knyga, kuri nepalieka abejingų ir palieka šiltą jausmą širdyje. Rekomenduoju tiems, kurie vertina gyvenimiškas, prasmingas ir jausmingas istorijas. Labai patiko.
#audio Abi rašytojos profesionalės, parašiusios ne po vieną knygą, tad tikėjausi gerokai daugiau. Istorija per abi herojas per daug ištempta ir liūdniausia, kad nuspėjama nuo pirmų eilučių ir kartais tokia vaikiškai naivi. Herojės, pradžioj tokios įdomios ir protingos,paskui ima elgtis keistai. Ypač Dagnė, jau tokia teigiama, tokia gera, visose situacijose dora, skaisti, nepametanti galvos, visiems viską išsprendžia... Ta kelionė per šalis visai įdomi, ypač sudomino Š. Korėja.
Labai patiko. Keliose vietose gal buvo per daug pasikartojimo tarp Dagnės ir Magnos istorijų ir klausymas truputį užsitęsė, bet bendrai vertinant tikrai verta dėmesio knyga 👌
Ypač pirmoje romano pusėje atrodė, kad skaitau blogą vertimą, o ne knygą, parašytą originalo kalba. Gana lėkšti dialogai. Atrodo, jog jaunimas kalba nenatūraliai, per daug įmantriai - tai buvo galima įžvelgti Dagnės laiškuose. Keistai skamba, kai draugei rašo: „Parsivešiu pakelį makaronų ir pagaminsiu tau - kirsi apsilaižydama pirštus, net ausys links.“ Įtraukė tik dėl to, kad veiksmas vyko ne tik Lietuvoje, bet ir P. Korėjoje, Danijoje, taip pat ir Graikijoje. Buvo visokių dramelių, kurios ir ištempė iki 2 žvaigždučių. Perskaičius kitas apžvalgas iš šio romano buvo tikėtasi daugiau.
Jau ne kartą sakiau, kad Irena Buivydaitė yra saugi oazė, kur garantuos įdomią ir jautrią istoriją. Šįmet rašytoja susivienijo su rašytoja Jolita Herlyn ir šis duetas padovanojo dar vieną puikią istoriją.
Romane pasakojama apie dvi drauges, Magną ir Dagnę. Mokykloje ir studijų metais buvo neperskiriamos draugės, nors ir labai skirtingos. Visgi draugių keliai išsiskyrė, o Kopenhagos bare išgirsta jaunystės laikų melodija pažadino prisiminimus ir paskatino abi moteris atsigręžti į praeitį. Taip rašytojos papasakoja dviejų draugių gyvenimo, kelionių ir sprendimų istorijas. Kaip visad gyvenimiškai ir jautriai.
Visada smalsu skaitant rašytojų dueto kūrinį, ar jausis jog tai dviejų darbas. “Atgimusi melodija” buvo labai vienalytis kūrinys. Viskas papasakota nuosekliai ir nelikę nelogiškų vietų. Turbūt dviese buvo tokias lengviau išgaudyti. Tiesa, jautėsi Jolitos indėlis, kuris atsiskleidė per veikėjų keliones. Iki šiol skaitant rašytoja Irena Buivydaitė veikėjus apgyvendindavo įvairiuose Lietuvos miestuose, o čia teko kartu pabuvoti Pietų Korėjoje, Danijoje, Graikijoje… Ir šitas aspektas turbūt man labiausiai ir patiko.
Pati istorija buvo įdomi, tik gal man norėjosi kokios “razinkos” - emocijos ar netikėtumo… Bet ji buvo saugi ir graži. Apie draugystę, vertybes, gyvenimiškus sprendimus. Žavėjo Dagnės pedantiškumas, užsispyrimas ir tikslo siekimas. Na, o Magnos vėjavaikiškumas įnešė taip reikalingo pikantiškumo. Atrodo rašytojos pasidalijo veikėjas: nuosaikioji Dagnė lyg ir atstovavo ramiajai Irenai, o aktyvioji Magna turbūt labiau yra Jolitos herojė. Ar aš klystu?
“Atgimusi melodija” labai pavasariška knyga. Čia bus ir meilės, bet gal daugiau draugystės, kuri atlaiko laiko, atstumo ir praeities klaidų išbandymus. Rekomenduoju gyvenimiškų istorijų gerbėjams - dvi rašytojos ir dvigubai puikus romanas.
Prisipažinsiu, pirmieji 70 puslapių skaitėsi itin sunkiai ir jau turėjau minčių, kad suklydau pasirinkus šią knygą. Bet po to kiekvienas skyrius vis labiau ir labiau įtraukė. Kol galiausiai negalėjau nuo knygos atsiplėšti.
Be galo unikali dviejų draugių gyvenimo istorija. Išsiskyrus dar jaunystėje, pasukus skirtingais keliais likimas meta kortą vienai ir draugių ir mintimis grąžina kelis dešimtmečius atgal. Tuomet pamažu ir pradeda aiškėti vis daugiau detalių kaip klostėsi kiekvienos iš draugių keliai, kokie netikėti posūkiai vyko ir kokie sprendimai jų gyvenimus išskyrė…
Labai patiko, kad knygoje buvo narpliojama ne viena istorija, o daug skirtingų gyvenimo posūkių, beieškant tikrosios laimės. Skirtingi vyrai, šalys, miestai, lemtingi pasirinkimai nuolat lydėjo kiekvieną iš jų. Tačiau atgal suvesti sugebėjo tik tai, kas ir išskyrė…
Labai įdomu, kad knygą parašė dvi rašytojos ir tai genialiai atsispindi ir siužete. Dvi draugės, kurios kartu rašė knygą… Jei nebūčiau skaičiusi padėkos knygos gale, būčiau pamanius, kad šios dvi rašytojos iš tiesų pažįstamos nuo jaunystės ir knygoje pasakoja realią savo istoriją.
Viršeliui duodu 10/10 balų. Be galo gražus dizainas… ❤️
Atgimusi Melodija Tai dviejų skaitomiausių lietuvių bibliotekose autorių Jolitos Herlyn ir Irenos Buivydaites debiutinis romanas. Manau labai vykęs kūrinys. Su Jolita Herlyn kūryba susipažinau ir labai įsitraukiau į jos romanus praėjusi rudenį. Lengvi ir labai įtraukiantys vis nauji pasakojimai, naujos vietovės ir neatrasti įspūdziai per dvylika knygų buvo puiki kelionė mano sielai. Patiko mistika ir romantika kvepiantys kūriniai. Atgimusi melodija nenuvylė nuo pirmo sakinio. Suintrigavusi lengva meilė, pažintis ir amžina draugystė skatino kiekvieną lapa skaityti pasimėgaujant. Įtraukiantis romantas saldus ir kartu toks pažystamas. Patiko abiejų autorių darna. Viskas taip susilieja į tobulą knygą kad jau pradžioje baigi “žaidima” kas ką parašė ir tiesiog mėgaujiesi romanu☺️ Po šios knygos pradėsiu pažinti ir su Irenos Buivydaites kūryba. Manau taipogi patenkins mano lūkesčius.
Knyga graži, lengva, ritminga – tarsi atostoginis meilės filmas, kaip tie, rodomi TV8 kanale pagal Rosamunde Pilcher romanus. Man asmeniškai – ne favoritė, bet su pagarba Jolitai Herlyn, kurios mintis teko girdėti gyvai, ir kurios šiltas, moteriškai jaukus pasaulis čia alsuoja kiekvienu puslapiu. Kam rekomenduočiau? Tiems, kas ieško lengvos, gražios istorijos su pozityvia pabaiga – kai norisi atitrūkti nuo minčių, pasinerti į širdies virpesius be vidinės audros.
I. Buivydaitės herojai - visada įdomūs ir spalvingi, o šįkart - šiuolaikiški ir kosmopolitiški. Man labai patiko skaityti apie dviejų draugių ryšius ir jų meilės istorijas, buvo įdomu, kad veiksmas vyko ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio šalyse, buvo paliesti kultūriniai skirtumai. Rašytojų duetas puikiai pavykęs ir rezultatas tikrai neprisvilęs :-)
Paprastai mano notes telefone mirga nuo minčių, kurias randu knygose. Šįkart niekas taip neužstrigo. Tačiau atradau įdomios informacijos apie Pietų Korėjos kultūrą.
Meilės ir išdavystės istorija buvo nuspėjama, jausmai tarsi pernelyg nugludinti ir ne visai realūs, o gal tiesiog per švelniais žodžiais vietomis perteikti. Tačiau bendrai - saugus lietuviškas vasariško savaitgalio romanas.
Lengvas romanas, paįvairintas potyriais įvairiose pasaulio vietose. Visai skalndžiai sudėliotas ir neblogai įgarsintas.
Tačiau visiškai neįtikina veikėjų kalba, ypač mokinių, studentų tarpusavio bendravimas. Daug ir labai nusaldintų vietų, šiek tiek lėkštos poezijos. Tačiau norint kažko paprasto ir dar vietinio – tiks.:)
3,5* Kaip ir dauguma Irenos Ir Jolitos romanų, taip ir šis džiugino savo lengvumu, sklandžia istorijos eiga. Daug dalykų nuspėjamų, vietomis per saldu, bet vis tiek įspūdis neblogas. Man sunkiai suprantamas reiškinys, kai vieną knygą rašo du autoriai, tačiau šis blynas neprisvilęs. Labai tiko vasaros pabaigai, atostogoms. Klausiau audio variantą, kuriam parinkti puikūs balsai.
Patiko labiausiai tas kūrybinis dviejų autorių žaismas - kaip pavyks sujungti, nepamesti ir auginti personažus. Buvo vietų, kurios priminė kiek per daug ištęstą melodramą, bet iš esmės skaitėsi lengvai, įtraukiančiai, ačiū už kūrybą 💛
Pavadinimas ir viršelis labai atitinka knygos turinį. Lengvai ir greitai skaitomas romanas. Draugystė bei išdavystė ir atgimusi melodija po 20 metų.Man patiko🥰
This entire review has been hidden because of spoilers.
Visiškai lengvas, atostogoms tinkamas romanas. Skaitant nereikėjo grumtis nei su tekstu, nei su savimi - neįpareigojantis, lengvas, skaitomas greitai ir be įtampos. Vietomis atrodė naivu ir mažai įtikinama, tačiau nebuvo nuobodu.