Knyga skirta rusų kilmės vokiečių ekspresionizmo dailininkės, „Mėlynojo raitelio“ sambūrio dalyvės Marianos Verovkinos (1860–1938) gyvenimui ir kūrybai. Atskleidžiami dailininkės ryšiai su Lietuva, kur ji augo, pasuko į meną, nuolat atvykdavo iš Miuncheno, rengė parodas Vilniuje, kūrė lietuviška tematika. Monografija grįsta dailininkės epistoliniu palikimu, saugomu Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Knygoje pristatoma M. Verovkinos teorinių pažiūrų ir kūrybos raida, gvildenami moters menininkės tapatybės klausimai, nušviečiama XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios rusų, vokiečių dailės panorama, tarptautiniai modernizmo menininkų ryšiai. Knyga iliustruota neskelbta archyvine medžiaga, fotografijomis, piešiniais, dailininkės paveikslais, saugomais Vokietijos, Šveicarijos muziejuose. Prieduose pateikta rinktinė M. Veriovkinos laiškų publikacija originalo kalba.