What do you think?
Rate this book
Azija be sienų
Pasaulis yra draugiškas – su tokia mintimi į kelionę po Aziją išsiruošė trys bičiuliai: žurnalistas Paulius Mačiulevičius, fotografė Berta Tilmantaitė ir psichologas Andrius Jančiauskas. Keliautojai norėjo ne tik pamatyti egzotiškas šalis, bet ir parodyti, kad keliauti galima kitaip: pažįstant paprastus žmones, nugalint baimes, mėgaujantis naujomis patirtimis ir nuolat ieškant savo galimybių ribų. Maršrutas veda per įdomiausias Azijos valstybes, nuo Turkijos iki Malaizijos.
Per 7 mėnesius trukusią kelionę bičiuliai pažino vietinių gyvenimą, išbandė egzotiškų valgių ir pramogų, rado naujų draugų ir lietuvių, gyvenančių svetur.
Tarp aplankytų šalių ne tik turistų gausiai lankoma Indija bei Kinija, bet ir mažiau pažinti kampeliai – Iranas, Afganistanas, Tibetas, tad įspūdingų nuotraukų ir kvapą gniaužiančių istorijų knygoje tikrai netrūksta. Nuo kopimo į kalnus Nepale iki nardymo su vėžliais Indonezijoje... Ši knyga laužo stereotipus ir įkvepia krautis lagaminus gyvenimo kelionei.
Per 7 mėnesius trukusią kelionę bičiuliai pažino vietinių gyvenimą, išbandė egzotiškų valgių ir pramogų, rado naujų draugų ir lietuvių, gyvenančių svetur.
Tarp aplankytų šalių ne tik turistų gausiai lankoma Indija bei Kinija, bet ir mažiau pažinti kampeliai – Iranas, Afganistanas, Tibetas, tad įspūdingų nuotraukų ir kvapą gniaužiančių istorijų knygoje tikrai netrūksta. Nuo kopimo į kalnus Nepale iki nardymo su vėžliais Indonezijoje... Ši knyga laužo stereotipus ir įkvepia krautis lagaminus gyvenimo kelionei.
317 pages, Paperback
First published January 1, 2013
28 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 8 of 8 reviews
December 18, 2022
Gražios, įkvepiančios nuotraukos, įdomūs, artimi pamąstymai. Rodos, tekstai yra kelionės dienoraščiai, kurių nesistengta apjungti, bet jie yra autentiški, informatyvūs, įdomūs. Galbūt norėjosi daugiau teksto, bet knyga savo darbą užnorinti pamatyti Aziją atlieka.
December 28, 2014
Be galo be krašto patiko. Keliautojai simpatiški ir sąmojingi, kelionės įdomios, o ir nuotraukų daug. Gaila, kad perskaičiau taip greitai.
Read
December 7, 2023Kelionių mozaika. Trys keliautojai, daug šalių, daug trumpų įvairių įspūdžių papasakojimai ir daug nuotraukų.
Tai ne tik autorių kelionės po Azijos šalis, bet ir jų pačių savęs pažinimo kelionės.
* [Indija] Šonus paskaudo nuo svetimų alkūnių, o alkūnės pamėlo nuo svetimų šonų.
* [Kinija] Protu Kiniją suvokti sunku - smegenys tiek neneša.
* [Mianmaras] Vienuoliai koncentruojasi į dvasinius ieškojimus, laikomi šventais (bet ne šventaisiais) ir nesirūpina materialiais dalykais. Jie medituoja, kalba mantras, filosofuoja, mokosi ir moko. Bent jau taip turėtų būti. Aš mačiau vienuolius, kurie rūko, kramto betelį, žaidžia mobiliaisiais telefonais, spardo kamuolį ir eina imčių. Nė vienas sutiktųjų nespinduliavo nei šventumu, nei išmintimi.
* [Mianmaras] Jokioje kitoje šalyje nesu matęs tiek daug šypsenų, kiek Mianmare. Vietinių sugebėjimas džiaugtis gyvenimu bet kokiomis aplinkybėmis yra neįtikėtinas.
* [Indonezija] Dievai ir demonai yra kiekviename augale, daikte ar gyvūne. Jie visada šalia ir stebi mūsų gyvenimą. Norėdami, kad dievai būtų maloningi, o demonai nerūstautų, kasdien jiems aukojame.
* [Indonezija] Mes tikime, kad kūnas tėra indas, kurį, žmogui mirus, siela palieka. Kad galutinai nutrauktume saitus, indą reikai sudeginti.
* [Malaizija] Laisvasis nardymas - tai visų pirma labai gilus nėrimas į save. Turi būti be galo stiprus, gebėti įveikti save, įvairiausias baimes ir nenumaldomą norą įkvėpti.
* Kai veiki tai, ką nori veikti, jautiesi didelis ir stiprus. Bet svarbu to per daug nesureikšminti, o tiesiog daryti, mėgautis ir būti laimingam.
Keliavimas, priešingai - parodo tau, koks mažas ir menkas esi, ir tas menkumo jausmas yra labai malonus ir svarbus.
Kelionė yra ne veiksmas ar būsena, o vieta. Lyg atskira šalis, kurioje viskas kitaip: žmonės, darbai, tikslai.
* "Kada grįši?" - tėvai jau nebeklausia, nes žino, kad grįšiu tada, kai norėsis. Ir apskritai, kol esi savim ir su savimi, visada esi "grįžęs", visada teisingoj vietoj.
* Kelionės neturėtų būti gyvenimo nuotykis. Nuotykis turėtų būti pats gyvenimas, išpaišytas svajonių ir norų žemėlapyje.
Tai ne tik autorių kelionės po Azijos šalis, bet ir jų pačių savęs pažinimo kelionės.
* [Indija] Šonus paskaudo nuo svetimų alkūnių, o alkūnės pamėlo nuo svetimų šonų.
* [Kinija] Protu Kiniją suvokti sunku - smegenys tiek neneša.
* [Mianmaras] Vienuoliai koncentruojasi į dvasinius ieškojimus, laikomi šventais (bet ne šventaisiais) ir nesirūpina materialiais dalykais. Jie medituoja, kalba mantras, filosofuoja, mokosi ir moko. Bent jau taip turėtų būti. Aš mačiau vienuolius, kurie rūko, kramto betelį, žaidžia mobiliaisiais telefonais, spardo kamuolį ir eina imčių. Nė vienas sutiktųjų nespinduliavo nei šventumu, nei išmintimi.
* [Mianmaras] Jokioje kitoje šalyje nesu matęs tiek daug šypsenų, kiek Mianmare. Vietinių sugebėjimas džiaugtis gyvenimu bet kokiomis aplinkybėmis yra neįtikėtinas.
* [Indonezija] Dievai ir demonai yra kiekviename augale, daikte ar gyvūne. Jie visada šalia ir stebi mūsų gyvenimą. Norėdami, kad dievai būtų maloningi, o demonai nerūstautų, kasdien jiems aukojame.
* [Indonezija] Mes tikime, kad kūnas tėra indas, kurį, žmogui mirus, siela palieka. Kad galutinai nutrauktume saitus, indą reikai sudeginti.
* [Malaizija] Laisvasis nardymas - tai visų pirma labai gilus nėrimas į save. Turi būti be galo stiprus, gebėti įveikti save, įvairiausias baimes ir nenumaldomą norą įkvėpti.
* Kai veiki tai, ką nori veikti, jautiesi didelis ir stiprus. Bet svarbu to per daug nesureikšminti, o tiesiog daryti, mėgautis ir būti laimingam.
Keliavimas, priešingai - parodo tau, koks mažas ir menkas esi, ir tas menkumo jausmas yra labai malonus ir svarbus.
Kelionė yra ne veiksmas ar būsena, o vieta. Lyg atskira šalis, kurioje viskas kitaip: žmonės, darbai, tikslai.
* "Kada grįši?" - tėvai jau nebeklausia, nes žino, kad grįšiu tada, kai norėsis. Ir apskritai, kol esi savim ir su savimi, visada esi "grįžęs", visada teisingoj vietoj.
* Kelionės neturėtų būti gyvenimo nuotykis. Nuotykis turėtų būti pats gyvenimas, išpaišytas svajonių ir norų žemėlapyje.
September 19, 2018
Patiko nuotraukos, aprašymai, bet... Tik pradedi skaityti istoriją, susidomi, įsitrauki, atverti kitą puslapį... Kita šalis ar kita seniai girdėta istorija. Be to, nuotraukos pasakojo savo istoriją, o tekstai - savo. Tai tikrai erzino, norėjosi nors kokio nuoseklumo, išsamumo, vientisumo. Bet, kiek supratau, ir ši kelionė nebuvo vientisa - panašu, kad keliautojai dažniausiai keliavo atskirai ir skirtingu laiku. Bent jau tokias išvadas galima daryti iš tekstų. Ir vienija šiuos tekstus tik vieta.
February 27, 2024
Dienoraščio forma. Nėra sudėtingas tekstas. Įdomios kelionės.
August 5, 2025
Labai paprasta, lengvam paskaitymui.
December 4, 2019
„Gali kolekcionuoti monetas, paveikslus, brangius gėrimus, Faberžė kiaušinius ar senovinius automobilius. Arba gali į kolekciją rinkti nuotykius, aplankytas šalis, įsimintinas patirtis, nuveiktus dalykus, malonias pažintis, pamatytus vaizdus.“
〰️📚〰️
Vos už du eurus įsigyta knyga mano lentynoje pragulėjo apie pusę metų, kai ruošiantis „Vasaros skaitymo iššūkiui“ pritrūkau knygos apie keliones ir nusprendžiau pagaliau ją įveikti. Tai, ką atradau per dešimt jai skaityti paskirtų dienų (kiekvienai aprašytai šaliai po dieną), buvo tikrai įkvepianti patirtis su aukščiausios kokybės (tiek raiškos, tiek turinio prasme) nuotraukomis, nuoširdžiausiomis emocijomis ir neapsakoma tvyrančia atmosfera. Negaliu sulaukti, kai atrasiu panašią knygą ir galėsiu pakartoti tokį nepamirštamą nuotykį.
Žurnalistas Paulius, fotografė Berta ir psichologas Andrius išsiruošia į ilgiau nei 7 mėnesius trukusią kelionę po Aziją. Steriotipus griaunančiai kelionei prasidėti užteko nusipirkti bilietą į vieną pusę ir pasiruošti svaiginančiam nuotykiui – ateinantį pusmetį keliautojai neplanavo nei kur apsistos, nei ką valgys, nei kuo apsirengs. Bent jau skaitant knygą atrodė, kad jiems sėkmė „atsitrenkti“ į pastogę ir gido paslaugas nemokamai siūlančius vietinius nusišypsojo visur ir visada beeinant, bet realybė, ko gero, nebuvo tokia rožėm klota, nes drąsūs keliautojai buvo pasiryžę per pačių nustatytą laiką iš tikro pažinti aplankytą šalį, o ne vaikščioti turistų pramintais keliais.
Niekada nėra tekę skaityti jokios panašaus pobūdžio knygos. O gaila. Gal ir tiesa, kad negali pažinti šalies vos apie ją skaitydamas, tačiau nuostabios nuotraukos, tikroviškai aprašyta keliautojų patirtis maksimaliai kiek gali priartina prie tos galimybės. Taip pat, labai patiko tai, kad knygos autoriai nesirinko aplankyti šalies garsiausių turistinių objektų – tai, ką iš esmės aš suprantu kaip keliavimą. Dar vienas pliusas buvo ir tai, kad jie neribojo savęs laiko prasme, nes tikrai nesuklysiu sakydama, kad dažnai girdime, kaip žmonės skundžiasi, jog jei būtų turėję daugiau laiko, būtų aplankę daug daugiau žymių pastatų, vietovių. Knygos autoriai viską darė natūraliai (ar bent jau man taip pasirodė) – neapsiribodami laiko ištekliais ir iš anksto kruopščiai numatyta kelionės programa leido sau visiškai pasinerti į autentišką šalies svaigulį. Juk ne kiekvienas keliautojas galėtų sau leistų tris savaites praleisti Kudli paplūdimyje Indijoje, vienuolika dienų medituoti Mianmare ar dviejų savaičių žygį iki Everesto bazinės stovyklos Nepale.
Vienintelis knygos minusas (be neapsakomo pavydo, žinoma) buvo aiškumo trūkumas. Kartais tikrai nėjo suprasti, ar keliautojai visi trys lankosi aprašomoje šalyje, nes nuotraukose ar tekste būna minimi tik du iš jų. Taip pat trūko nuoseklaus jungimo ne tik tarp šalių (nebuvo aprašoma, kaip jie iš vienos valstybės persikeldavo į kitą), bet ir tarp vieną šalį aprašančių įrašų – nelabai ėjo suprasti, kiek laiko vienoje valstybėje keliautojai praleisdavo. Kaip atrodydavo keliautojų kasdienybės rutina trukdė suprasti ir tai, kad jie aprašydavo tik labiausiai įsimintinas akimirkas praleistas šalyje. Kita vertus, mano noras žinoti, ką knygos autoriai veikė kiekvieną akimirką, tikrai prasilenkė su logika, kadangi nuodugniai aprašyta septynių mėnesių kelionė ne tik užimtų kelis tomus, bet ir prarastų savo žavesį.
Taigi, nepaprastą kelionę aprašanti knyga „Azija be sienų“ buvo tikrai visus lūkesčius pagerinęs vasaros skaitinys. Ir nors kartais tikrai trūko aiškumo, įvairios detalės tiesiog ištirpdavo tarpuose tarp vieno ir kito skyriaus, tačiau bendras įspūdis knygos turinio ir skaitymo metu patirto malonumo buvo toks įkvepiantis, kad tikrai esu pasiryžusi įtraukti keliones aprašančias knygas į savo ateities skaitymo sąrašą.
***
Perskaityta: 2019-08-14
***
Visos apžvalgos mano tinklaraštyje: Gyvenimai knygose
〰️📚〰️
Vos už du eurus įsigyta knyga mano lentynoje pragulėjo apie pusę metų, kai ruošiantis „Vasaros skaitymo iššūkiui“ pritrūkau knygos apie keliones ir nusprendžiau pagaliau ją įveikti. Tai, ką atradau per dešimt jai skaityti paskirtų dienų (kiekvienai aprašytai šaliai po dieną), buvo tikrai įkvepianti patirtis su aukščiausios kokybės (tiek raiškos, tiek turinio prasme) nuotraukomis, nuoširdžiausiomis emocijomis ir neapsakoma tvyrančia atmosfera. Negaliu sulaukti, kai atrasiu panašią knygą ir galėsiu pakartoti tokį nepamirštamą nuotykį.
Žurnalistas Paulius, fotografė Berta ir psichologas Andrius išsiruošia į ilgiau nei 7 mėnesius trukusią kelionę po Aziją. Steriotipus griaunančiai kelionei prasidėti užteko nusipirkti bilietą į vieną pusę ir pasiruošti svaiginančiam nuotykiui – ateinantį pusmetį keliautojai neplanavo nei kur apsistos, nei ką valgys, nei kuo apsirengs. Bent jau skaitant knygą atrodė, kad jiems sėkmė „atsitrenkti“ į pastogę ir gido paslaugas nemokamai siūlančius vietinius nusišypsojo visur ir visada beeinant, bet realybė, ko gero, nebuvo tokia rožėm klota, nes drąsūs keliautojai buvo pasiryžę per pačių nustatytą laiką iš tikro pažinti aplankytą šalį, o ne vaikščioti turistų pramintais keliais.
Niekada nėra tekę skaityti jokios panašaus pobūdžio knygos. O gaila. Gal ir tiesa, kad negali pažinti šalies vos apie ją skaitydamas, tačiau nuostabios nuotraukos, tikroviškai aprašyta keliautojų patirtis maksimaliai kiek gali priartina prie tos galimybės. Taip pat, labai patiko tai, kad knygos autoriai nesirinko aplankyti šalies garsiausių turistinių objektų – tai, ką iš esmės aš suprantu kaip keliavimą. Dar vienas pliusas buvo ir tai, kad jie neribojo savęs laiko prasme, nes tikrai nesuklysiu sakydama, kad dažnai girdime, kaip žmonės skundžiasi, jog jei būtų turėję daugiau laiko, būtų aplankę daug daugiau žymių pastatų, vietovių. Knygos autoriai viską darė natūraliai (ar bent jau man taip pasirodė) – neapsiribodami laiko ištekliais ir iš anksto kruopščiai numatyta kelionės programa leido sau visiškai pasinerti į autentišką šalies svaigulį. Juk ne kiekvienas keliautojas galėtų sau leistų tris savaites praleisti Kudli paplūdimyje Indijoje, vienuolika dienų medituoti Mianmare ar dviejų savaičių žygį iki Everesto bazinės stovyklos Nepale.
Vienintelis knygos minusas (be neapsakomo pavydo, žinoma) buvo aiškumo trūkumas. Kartais tikrai nėjo suprasti, ar keliautojai visi trys lankosi aprašomoje šalyje, nes nuotraukose ar tekste būna minimi tik du iš jų. Taip pat trūko nuoseklaus jungimo ne tik tarp šalių (nebuvo aprašoma, kaip jie iš vienos valstybės persikeldavo į kitą), bet ir tarp vieną šalį aprašančių įrašų – nelabai ėjo suprasti, kiek laiko vienoje valstybėje keliautojai praleisdavo. Kaip atrodydavo keliautojų kasdienybės rutina trukdė suprasti ir tai, kad jie aprašydavo tik labiausiai įsimintinas akimirkas praleistas šalyje. Kita vertus, mano noras žinoti, ką knygos autoriai veikė kiekvieną akimirką, tikrai prasilenkė su logika, kadangi nuodugniai aprašyta septynių mėnesių kelionė ne tik užimtų kelis tomus, bet ir prarastų savo žavesį.
Taigi, nepaprastą kelionę aprašanti knyga „Azija be sienų“ buvo tikrai visus lūkesčius pagerinęs vasaros skaitinys. Ir nors kartais tikrai trūko aiškumo, įvairios detalės tiesiog ištirpdavo tarpuose tarp vieno ir kito skyriaus, tačiau bendras įspūdis knygos turinio ir skaitymo metu patirto malonumo buvo toks įkvepiantis, kad tikrai esu pasiryžusi įtraukti keliones aprašančias knygas į savo ateities skaitymo sąrašą.
***
Perskaityta: 2019-08-14
***
Visos apžvalgos mano tinklaraštyje: Gyvenimai knygose
August 18, 2015
Labai gražios nuotraukos ir jų daug. Tekstai neilgi, labiau papildantys nuotraukas, o ne atvirkščiai. Tai daugiau nuotraukų albumas su trumpais pasakojimais, tačiau tikrai labai gražus.
Displaying 1 - 8 of 8 reviews