„Butigeidis, Butvydas, Vytenis, Gediminas, Jaunutis, Algirdas, Jogaila, Kęstutis, Vytautas, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. Kiekvienas lietuvis pasakys: tai Lietuvos valdovai Gediminaičiai. Bet tikrai ne visi žino, kas buvo jų žmonos, kaip susiklostė jų dukterų, sūnų, netapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais, likimai. Laikas susipažinti su visa plačia lietuviška aukštąja gimine, Lietuvą valdžiusia beveik 300 metų!“
Taip į mus prabyla anotacija. Ir labai tiksliai nusako, apie ką ši knyga. Kita vertus, spoilina jau pats pavadinimas. Pradeda nuo Butigeidžio ir Butvydo, o užbaigia Ona Jogailaite. Nors anotacijoje kruopščiai suvardinti vyrai, knyga nuo tokio seksimo nekenčia: Gediminaičių bei Jogailaičių moterims čia dėmesio skirta ne mažiau, nei vyriškajai giminės daliai.
Kadangi skyreliai seka paskui kažkurią istorinę asmenybę, netrūksta šiek tiek pasikartojimų ir vaikščiojimų chronologijoje pirmyn-atgal. Įdomu, kas būtų, pabandžius tekstą permiksuoti chronologiškai? Man regis, gal net susidarytų kiek platesnis vaizdas. Bet tai čia man taip regis, knygos autoriai manė kitaip, o ir tikslas – papasakoti apie garsiausios Lietuvos (čia turėtų būti gilūs atodūsis, kaip to Bogdano iš lenkų serialo „1670“ – „...ir Lenkijos“) giminės atstovus. Tad pasirinktas būdas – pateisinamas, o gal net ir pats teisingiausias.
Reikalinga knyga ir parašyta tikrai ne per sausai, skaitėsi man gal net kažkiek smagiau, nei „Mėlynas kraujas“. Tvirti keturi iš penkių.