Als Tilde ontdekt dat haar slechte schoolfoto op een Instagram-account staat dat Ugly Girls heet, schrikt ze enorm. Ze heeft zichzelf nooit als lelijk beschouwd, maar nu ze het vierde meisje van haar school is wier foto is geplaatst, gaat ze aan zichzelf twijfelen. Hoewel de meeste scholieren er eerst om moeten lachen, duurt het niet lang voordat alle meisjes bang zijn om het volgende slachtoffer te worden. Tilde, Eleni en Jasmine zitten in dezelfde klas, maar praten nauwelijks met elkaar. Tilde is zeer uitgesproken, Eleni observerend en op zichzelf, en Jasmine populair en snel verveeld. Toch besluiten ze samen te werken. Iemand moet toch die rotzak achter Ugly Girls vinden?
Otroligt viktigt bok som jag önskar att alla högstadielever ska läsa. Ser fram emot fortsättningen och följderna efter denna otroligt elaka Instagram sida. Jag vill så gärna veta varför denna person väljer att göra något sådant här och jag hoppas att författarna har svar på denna frågor, för jag tror verkligen inte någon är så elak som gör så bara för att vara elak.
Pradžioje, turiu galvoje, pačiooooje pradžioje, socialiniai tinklai buvo vien dėl linksmybės,. Bendravimo, pažinčių ir grynai pramogos. Vėliau jie išaugo iki verslų, reklamų, pinigų ir kitų didelių dalykų. Šalia to, piktesni žmonės pamatė ir galimybę daryti piktą. Juos išnaudoti patyčioms, užgauliojimams, persekiojimams, apkalboms ir dar velniai žino kokioms blogybėms. Apmaudu, tačiau į šitą klampų voratinklį painiojasi ir jauni žmonės: kas savo noru kenkia, o kas būna įtrauktas prieš savo valią.
Ši knyga - dar viena iš tų, pasakojančių kaip Instagramas gali tapti puolimo įrankiu. Mokykloje, kažkas sukuria paskyrą pavadinimu @baidyklės. Ten kelia prastus moksleivių kadrus ir atidaro duris plataus masto patyčioms ir žeminimui. Ten atsiduria tiek mokyklos "visažinės", tiek ir populiarios gražuolės nuotraukos. Trys merginos neapsikenčia ir susiburia draugėn, pasiryžusios atskleist, kas sukūrė šitą paskyrą.
Galvojau, kad tik siužetas čia taip paprastai aprašytas bus, o knygoje kažko užslėpto, įdomesnio, originalesnio rasiu. Deja. Viskas, o viskas romane buvo labai paprasta, matyta, girdėta, skaityta, nuspėjama ir be didesnio užmojo. Labai plokščias siužetas, net imant į galvą, kad tai knyga jaunesnio amžuaus paaugliams. Toks tyras pamokslas su labai šabloninėm situacijoms ir nuo pirmo puslapio aiškiu moralu. Imant dėmėn, kad knygą rašė trys autorės, tai tikrai galėjo kažką unikalesnio išmąstyt ir nsutebint tokio tipo knygom persisotinusius skaitytojus. Yra geresnių apie internetą ir jo pavojus, tikrai.
Fula tjejer är första boken i serien med samma namn och dessa tre författare har jag hört så mycket gott om så jag såg fram emot att dyka ner i Fula tjejer. Jag tyckte att boken var riktigt bra! Den är feministisk, välskriven och med stort fokus på systerskap,sociala medier och vänskap! Jag hade totalt älskat denna om jag läst den när jag var runt 15 år men jag kunde absolut uppskatta den som vuxen. Det är korta kapitel med mycket dialoger (som är otroligt trovärdiga) och det gjorde att jag inte kunde sluta läsa.
Jag ser fram emot att läsa uppföljaren som jag har hemma så det dröjer nog inte länge förens jag plockar upp den!
Man vet ju redan att denna är en objektivt bra bok med tanke på vilka författarna är. Språket känns helt rätt för målgruppen och även för mig som plöjde igenom den på en dag. Mitt hjärta slog extra för systerskapet som bildades och detta är en bok jag förmodligen skulle ha älskat om jag hade läst den när jag var tonåring. Ämnet är högst aktuellt även idag, inte bara för unga tjejer utan för alla.
Det enda som gnager i mig är att det lades så mycket fokus på att ta reda på vem som ligger bakom kontot. Den personen fick ta skulden för allt, och ja, jag är helt med på att hen gjorde något riktigt dåligt och förtjänar straff. Men det löser egentligen inte grundproblemet, tjejerna tog bara bort symptomen… för tillfälligt.
Det verkligen problemet är att så många gillade kontot. Folk skrattade åt bilderna, kommenterade nedsättande om dem och till och med bidrog med egna bilder på fula tjejer. Kontot skulle aldrig ha fått så mycket “makt” om det inte var för att andra uppmuntrade fenomenet. Och detta tyckte jag fick för lite plats i boken.
En av huvudkaraktärerna i boken gillade från början kontot och skrev elaka kommentarer, tills hon själv blev utsatt, och då var kontot plötsligt dåligt. Trots det så blev det ingen självrannsakning. Visst gör personen bakom kontot fel, men minst lika mycket av skulden ligger hos alla som gillar eller stödjer kontot på något sätt.
Puh, så nu har jag fått ur mig det. På det hela så tycker jag att det är en mycket viktig bok som
Gali būti spoilerių. Bookstagrame knyga nebuvo labai populiari, bet labiausiai pritraukė dėmesį tuo, kad niekas per daug jai aukšto balo nedavė, max 3 kiek mačiau. Įsivaizdavau, kad čia tas atvejis, kai visiems nepatinka, o man patiks. Tik biški kitaip viskas, žmonės, kurie davė šiai knygai 3, greičiausiai tai buvo iš gailesčio. Esu užaugusi ant tokių knygų kaip „Kendė“, „Heroinas“, „Darant Tai“ ir tokių filmų kaip „Klasė“, bei „Lilia4ever“. Kai buvau paauglė, tokio pobūdžio literatūra buvo gana populiari ir atrodė, kad skaitė klasėje beveik visi. Patyčių tema gana skaudi, pati kažkada buvau patyčių auka. Manau knygos tokia tema yra reikalingos, jos parodo patiriamą siaubą ir skausmą, liūdnas pasekmes ir netgi mirtį. Realizmas kūriniuose dažnai šokiruoja ir priverčia susimąstyti. Mėgstu paauglių literatūrą, todėl knygai nekėliau kažkokios aukštos kartelės, labiau tikėjausi, kad man pasidarys artimas jauno žmogaus skausmas. Ir ką gi aš gavau, o gi žliumbimus apie nieką ir iš šiknos ištrauktą dramą. Mokykloje kažkas sukuria paskyrą instagrame „Baidykles“ ir kelia ten nevykusias mokinių nuotraukas. Merginoms baisi tragedija, juk niekas nenori atsidurti „Baidyklėse“. Tildė, Jasmina ir Elena klasiokės, bet niekada artimai nebendravo. Pakliuvus į baidyklių paskyrą, jos apsijungia, kad sučiupti niekšą. Ir čia atpasakojau 5 sakinius ant knygos nugarėlės, o gal ir visą knygą. Blogiausia viso šito dalis, kad čia ne bandoma suintriguoti kūriniu, o papasakojama visa knyga. Tai, kas parašyta ant gale, įvyksta perskaičius du trečdalius knygos. Kas labai liūdna yra, nes knyga totaliai apie nieką. Tai tik dar labiau patvirtina, jog čia pilstymas iš tuščio į kiaurą. Aš dar nepasiutusi, o tik nustebinta. Knygą rašė trys žmonės, o ne vienas, tai čia trys galvos, nieko geriau nesumąstė? Pati idėja nėra bloga, netgi visai įdomi sakyčiau. Bet pateikimas? Idėjos vystymas? Nieko šito nėra, didžiausią dalį lapų užima „pergyvenimai dėl išvaizdos ir ką kiti pagalvos“, stalkinimo, bei kasdienybės, kuri ant tiek banali, kad į sieną žiūrėti įdomiau. Patyčios yra tema, kuria būtina kalbėti. Tyčiotis iš kitokio/silpnesnio yra mūsų, kaip visuomenės, fail‘as. Kūriniai tokia tema dažniausiai kalba apie labai liūdnas pasekmes, traumas ir net mirtį. Apie ką kalbama knygoje? Kaip blogai tyčiotis, bet tuo pat metu daug patyčių yra toleruojama. Kurti paskyrą ir kelti nevykusias nuotraukas šlykštu, bet vėlgi iš musės padarė dramblį. Kol skaičiau, visą laiką klausiau savęs, kodėl paprasčiausiai neužblokuoti tos paskyros? Arba pareportinti? Visos merginos vaikšto baimėje, ojej, ne duok dieve įkels ir jos fotkę... Pareportintų paskyrą ir pasibaigtų šitos nesąmonės (kol skaičiau tik tą ir dariau, kad dalinau patarimus parašytai knygai, kurioje logikos nulis). Arba dar geriau, visa mokykla žino, kad vyksta patyčios internete ir nei vienas mokytojas apie tai nežino? Nieko negirdėjo? Žino visas miestas, bet mokyklai ok, kad mokykloje mokinėms nesaugu? Aplamai knygoje vystoma tema, „GERIAU NIEKO NESAKYTI MOKYTOJAMS IR TĖVAMS“. Kūriniai, kuriuos minėjau dažniausiai buvo apie problematiškus paauglius, geriančius arba kontroliuojančius tėvus, asocialias šeimas ir abejingus mokytojus. Jo, geriau tylėkime ir niekam nesakykim, nes o ką kiti pagalvos yra žymiai svarbiau, nei vaiko psichinė būklė. Vat, ko moko tokios knygos? Tylėti, kai iš tavęs tyčiojamasi. Priedo knygoje beveik visos mergaitės buvo iš gerų ir mylinčių šeimų (tik ten viena mama tokia buvo ant instagramo pamišusi, bet ir tai anokia čia tragedija, kai paprašė visų susėsti bendrai nuotraukai ir dėl to prasidėjo ginčai. Sorry, bet čia ne disfunkcinė šeima, o paprasta šeima, kurioje yra visko). Kol skaičiau, atrodė, kad problemos labai vaikiškos ir naivios, bet knyga nėra skirta vaikams. Joje yra „pasiglamžymai“(kas išvis vartoja tokį žodį?), vakarėliai, alkoholis ir keiksmai. Toks jausmas, kad jauną skaitytoją laiko durnu. Na, vaikai nėra kvaili. Taip, naivūs ir nepatyrę, bet kvaili? Nemanau. Apgailėtina, kai jaunąją auditoriją nudurnina. Norit rašyti knygas vaikams? Pradžiai suvokit, kad jie nėra durni ir juos gerbkit. Taip ir nesupratau, kam šita knyga skirta, nes problemos devynmečių lygio, o elgesys lyg jiems 16. Bandyta neva kurti trilerį, bet jis čia toks lėkštas ir trečiarūšis, kad pirštų užteko atspėti, kas kaltas. Ir gal tebūnie, atleidžiu tą lievą trilerį. Bet absoliučiai kiaurus ir 2D veikėjus? Jazmina karštakošė ir užknisanti (taip būti užknisančia yra geriau, nei būti niekuo), Elena stalkina ir atrodo creepy, o Tildė, jau tokia kartoninė, kad apie ją išvis negaliu nieko pasakyti. Žinot, kas jas jungia? Susireikšminimas. Tai galėtų būti antras knygos vardas. Visos mergos tik tai ir daro, kad sureikšmina savo išvaizdą iki sąmonės netekimo. Palygino su kiaule, pzdc tragedija, verkia tris savaites, visi aplinkui sako, nekreipk dėmesio. Draugės palaiko, vaikinas vadina gražiausia pasaulyje. Ką daro veikėja? Teisingai verkia, kad jos niekas nesupranta ir vadina visus kvailiais, sako, kad kiaulės patinka tik durniams. Vat blt ką jums padarė kiaulės? Kiaulė nėra kalta, kad gimė kiaulė, o tai, kad jūs gimėt debilais, pasirodo, visų mūsų problema. Ir didelė tragedija, kai tavo nevykusią nuotrauką įkelia į baidykles, ojej, apsiverksiu. Niekas apart veikėjų to nesureikšmina. Išvis kur čia patyčios? Autorės išvis žino, kas aplamai yra patyčios? Įkelia nuotrauką, dieną kažkas pažvengia, kreivai pažiūri, suprunkščia, o kitą rytą visi pamiršo. Apart tuščiaesybių veikėjų, nes ant to pasirodo stovi visa jų būtis. Beje, ant nugarėlės net trys apdovanojimai knygai. Vis klausiu už ką? Tokia knyga tik patvirtina korupcijos egzistavimą, nes nesuvokiu kaip mąstantis žmogus galėjo tai apdovanoti net 3 kartus (už susireikšminimo vadovą greičiausiai, nežinau). Dar pazysiu apie knygos kokybę. Greičiausiai, čia vienetinis atvejis ir aš ant jo užkliuvau, bet gavau brokuotą knygą. Dauguma puslapių perskrosti juodomis linijomis taip, kad vietomis nesimato žodžio (rodžiau storiuose). Viršelio blizgučiai pradėjo luptis. Watafak. O dabar kodėl pasiutau.Yra geros knygos, kurios moko mane kaip rašyti, o yra blogos, iš kurių išmokstu kaip rašyti nereikia. Pasirodo, yra knygos tuščios iš kurių nepasisemiu absoliučiai nieko. Tai dar blogiau, nei bloga knyga, nes tai yra laiko gaišimas. Knyga visai neliteratūriška, net nesijaučia, kad skaityčiau grožinę literatūrą. Parašyta lyg koks mokslinis straipsnis, nulis jausmų (ir susireikšminimas, nepamirštam susireikšminimo damos!), nulis veikėjų minčių, nulis aprašymų. Teksto kalba, lyg koks nevykęs moralas vaikams, kuriuos laiko kvailiais. Dabar blogiausia knygos vieta. Knyga laikoma feministiška. Tik kurioje vietoje, man labai įdomu, čia feminizmas? Merginos apie paskyrą visos knygos metu kalba daug maž taip: „čia tik vaikinai taip galėjo taip pasielgti, jokia mergina gyvenime to nepadarytų...“ Labas rytas, mizandrija, štai ir tu. Logika besiremianti lyties pagrindu, nu kaip čia pasakius... Chujova logika. Teigti, kad tyčiojasi tik vaikinai, o merginos ne, nu šūdinai gaunasi nemanot? Ypač, kas liečia išvaizdą. Iš patirties žinau, kad labai daug mizoginiško šūdo šneka ne vyrai, o būtent moterys. Moterys yra žymiai labiau pavydžios dėl išvaizdos, patys vyrai į tai nekreipia tiek dėmesio. Todėl teigti, kad tokias dalykais gali užsiimti TIK vyrai yra mažų mažiausiai šlykštu. Feminizmas yra apie lyčių lygybę, o vyrų žeminimą. Paskyrą sukūrė vaikinukas, iš kurio irgi tyčiojosi. Knygos gale merginos jam neva atkeršija, bet su tokiu prieskoniu, kad patyčių auka greičiausiai taps jis ir čia ok, nu nes jis vaikinas. Ir jam jokios pagalbos, ar užuojautos. Tyčiotis iš vaikinų galima, paplokim autorėm. Kur čia feminizmas, nesupratau, mizandrija, taip buvo. Dar mes turime mokytoją, kuris flirtuoja su mokinėm, jas seksualizuoja ir visaip niekina, bei menkina mergaites, o berniukus aukština. Mokytojas ant pedofilijos ribos yra ok, o štai vaikinukas sukūręs „Baidykles“ tikra tragedija. Ir ne „Baidyklės“ turėtų būti knygos problema, o greičiausiai mokytojas, kuris aiškina per pamokas, kad moterų vieta virtuvėje, draudžia tam prieštarauti, o per pertrauką žiopso į merginų krūtinę. Ne patyčios šitos knygos problema, o rodymas, kad tokie mokytojai ok.
2.5 * Knyga- muilo burbulas, arba iš musės išpūstas dramblys. Įvyksta mažos tragedijos aštuntokių gyvenimuose, kažkas patalpina bjaurias nevykusias jų nuotraukas į Instagramo paskyrą, kuri pasivadinusi BAIDYKLĖS. Kodėl sakau mažos, nes visi pažvengia ir pamiršta. Viskas vyksta vienos Švedijos mokyklos ribose, tad ir tas kažkas yra iš tos pačios mokyklos. Mergaitės susivienija, kad surastų kaltininką. Tad pamokslas- jėga kumštyje. Paradoksas, kad man labiau gaila kaltininko, nes aš jį galiu iš dalies suprasti, nors ir nebuvo jam leista pasiaiškinti. Bes niekas nesityčioja tiesiog, tai dažniausiai būna apsauginė gynybinė reakcija. Pakalbėjau su paaugle dukra, ji paliudijo, jog tai tiesiog juokelis ir tragedijos nedarytų iš tokio pokšto. Tikėjausi stipresnės istorijos, ačiūdie žala vaikams buvo tik moralinė. Skirta paaugliams nuo 14 metų, sakyciau 10+, nors yra pasigrabaliojimų, todėl spręsti jums patiems. Dar čia sutiksite labai bjaurų mokytoją, bet gal būt toks elgesio modelis liberaliojoje Švedijoje toleruojamas, man pakvipo pedofilija. Ir dar vienos mergaitės mamelė tikrai buvo toksiška instagraminė auka, tad vaikas per ją, galima sakyti, nukentėjo. Viešumas ir populiarumas yra šių laikų rykštė, nes viskas apie visus yra internete, o kas kartą ten atsidūrė niekada iš ten nedings, trink netrynęs. Tad belieka man su nostalgija prisiminti savo paauglystę, kai kas įvykdavo mokykloje ten ir pasilikdavo. “Kaip greitai, tiesiog truputį pasidomėjus socialinėse medijose, galima sudėlioti kito žmogaus gyvenimo paveikslą.„ Tad toks drungnas pasakojimas apie mergaičių vienybę, 3 autorės tikrai galėjo geriau, man būtų labiau patikęs pasakojimas iš pirmo asmens, nes rašyta lyg dienoraščio principu iš 3 veikėjų.
Listened to the audiobook of this while working today, since I bought it recently to the library. I expected a teenish book with hints of the very real case from Gothenburg where two girls created an instagram-account spreading rumours that later lead to a full on riot in Gothenburg.
The rumours spreading in this book is not quite as serious as the real case, but it's still severe enough. You get to follow three girls, teens in 14 years old. Very different. One is a clear feminist that keeps speaking out all the time and being easily triggered. One is the troubled loudmouth pretty girl that is tough as nails, and hates school. One is a withdrawn girl that is not good at social codes and keeps to herself. It's not specified but she seems to have some sort of diagnosis, but I can't be sure, so don't take my word for it.
Anyhoodle, these three girls end up on an instagram account called Ugly Girls. And it's just girls from their school that end up there. At first they don't want to work together, becuase they got nothing in common. But eventually they do. And DAMN what a team they make! Using each others strengths and weaknesses to their advantage!
This is very much a feminist shoutout to teen girls, and it's doing it brilliantly I'd say! The language is very catchy and fun, and I kept smiling listening to this book. I could not stop until I could find out WHO it was that kept posting on that Instagram account... Sometimes the story reminded me a bit of the old horror movie Scream... It can't be this guy, it just can't, I know him! Where have we heard that one before...?
Anyhow, this was such a fun read! I really and truly enjoyed it!
Прекрасна підліткова феміністична книжуля. Хтось невідомий заводить сторінку "Страшні дівчата" і викладає туди невдалі фото дівчат зі школи Фрея. Кількість підписників росте як на дріжджах. Три головні героїні майже випадково об'єднуються, щоб відшукати кривдника. Дуже гарно продемонстровано, як об'єктивація, оце ранжування дівчат "за потворністю", поступово впливає на їхню поведінку: Тільде, яка приймає близько до серця соціальні проблеми й завжди за справедливість, після появи фото на сторінці вирішує бути "тихою". Популярна у школі Ясмін, верховода й галаслива, починає напружено стежити за собою, щоб не опинитися на сторінці. Авторка показує, що вирішити цю проблему можна було, об'єднавшись з іншими дівчатами, однак робить це доволі зграбно, без душного дидактизму. Окрім того, тут є побічна лінія з вчителем, який завжди надає перевагу хлопцям, любовні лінії не займають центральне місце, одна з головних героїнь має ADHD (Синдром порушення активності та уваги), а інша, можливо, щось з аутистичного спектру.
När någon startar instagramkontot Fula tjejer och börjar hänga ut både populära och mindre populära tjejer i en skola i Gnesta korsas Tilde, Eleni och Jasmines vägar och de bestämmer sig för att göra någonting åt det. Viktig, stark och aktuell. Lite Moxie-känsla på det hela. Jämlikhet, systerskap, ensamhet, utanförskap, allt med en nypa humor och kvicka berättarröster. Jag läste den för en sommarkurs, men hade haft ögonen på den ett tag sedan tidigare. Definitivt en bra bok att läsa för yngre, men givetvis ingenting nytt från ett feministiskt perspektiv för äldre. Utöver budskapet var den fin som en berättelse om tjejer som finner varandra. Jag minns ju hur det var att gå i åttan - alla behöver någon att lita på. Jag hade kanske önskat mer kommentarer kring kön och identitet, men det kanske är för mycket begärt av en bok som ändå fokuserar på tjejer. Och vem vet, det kanske kommer i senare böcker!
Ett plus från denna grek att en grek var med hehe.
3.25 Ik heb dit boek opgestuurd gekregen van de uitgeverij voor een review. Ik vond dit boek erg leuk en spannend. Ik denk dat als ik dit op de middelbare school had gelezen ik dit erg leuk zou vinden. Het is echt geschreven voor jongere meiden en jongens die van een spannend maar daarbij ook een hartverwarmend verhaal houden.
Jag tillhör inte den direkta målgruppen (12-15 år), men sveps ändå med i den spirande girl-power-känslan och romanen skildrar såväl vänskap, kärlek som skolans värld på ett trovärdigt sätt.
Wat las dit boek lekker weg zeg! Heerlijke korte hoofdstukken, 3 pov's, en veel spanning maakte dat ik er doorheen vloog.
Ik denk dat dit een goed boek is voor de wat jongere lezers. De schrijfstijl is makkelijk te lezen, de karakters zijn heel verschillend waardoor er voor iedereen wel wat is. Ook is de boodschap tegen (online) pesten een belangrijke om mee te geven.
Ah tos patyčios ... Kai buvau paauglė, nebuvo tokių dalykų kaip socialiniai tinklai, tik po kurio laiko jie ėmėsi kurtis, tačiau tuo laiku tai buvo programos susipažinti, bendrauti. Vėliau jos pradėjo padėti verslui, reklamai, o dar vėliau jie puikiai tiko patyčioms. Gaila, kad ir šioje knygoje aprašoma tokia reali situacija, kaip instagram programos panaudojimas patyčioms. Tikėjausi šiek tiek stipresnės knygos, tačiau ji buvo labai paprastai parašyta, jokio originalesnio teksto ar pačios knygos idėjos. Net būdama paaugle ir skaitydama šią knygą (kiek prisimenu save), būčiau pasakius lygiai tą patį, neįpatinga niekuo. Perskaityta, tačiau tik tiek.
Tycker denna är väldigt viktig. Den kändes väldigt relevant. Detta är saker som hände förr i skolan men också nu. Det enda som egentligen förändrats är vilka sociala medier man använder. Jag vet att Lunarstorm och Bilddagboken var stora saker när jag själv gick i skolan.
Bra bok att läsa i klass och kunna ha bra och relevanta diskussioner. Mycket viktig ämne. Inte bara att tjejer är behandlade olika. Men också om sociala medier etik. Vad är rätt och inte rätt online, källkritik etc.
Ugly Girls in een Zweedse Young Adult over cyber pesten. In dit boek volg je 3 hoofdpersonages: Tilde, Eleni en Jasmine, die het slachtoffer worden van het Instagram account Ugly Girls. Ondanks dat ze bij elkaar in de klas zitten en elkaar nauwelijks spreken gaan ze samenwerken om erachter te komen wie het account beheert.
Ik vond dit boek oprecht leuk, het boek leest ook vlot door de korte hoofdstukken. De vertaling vond ik ook heel fijn waardoor ik niet eens doorhad dat het van origine Zweeds is.
Bedankt Bookinfluencers en Ploegsma uitgeverij voor het recensie exemplaar.
Jag läste denna boken i skolan och den var okej. Jag gillade inte hur författarna skrivit alla meningar. För mig kändes det som att det inte alltid funkade och passade. Bokidén var bra men slutet var ganska förutsägbart. Man blev inte så förvånad när man fick reda på vem det var som hade kontot och jag hade gärna viljat veta mer om hens motiv. Det är roligt när man har teorier om olika människor men eftersom att man läste mycket om karaktären väldigt tidigt in kunde man lätt gissa att hen hade en större roll i boken. Man kände sig mindre detektiv liksom.
Jag gillade budskapet (det finns inga fula tjejer, var dig själv) då detta är något som lätt hade kunnat hända.
2.5/5 Jag läste den här boken med min klass i skolan. Jag tycker bokens handling är helt ok och idéen har potential, även fint att se hur alla tjejer går tillsammans för att lösa det på slutet. Dock tycker jag att stor del av bokens scener är väldigt stela och cringe, så som att sätta på musik och gå genom korridoren för att vara ”starka och coola”. Jag personligen tycker inte heller om huvudpersonerna. Eleni tycker jag tar allt lite för seriöst och jag känner att det verkligen inte är okej att stalka någon på den nivån hon gör mot Abbe. Jasmin tycker jag är för överdriven. Tilde är den enda som är okej.
Författarna är 42,45 och 50 och boken passar bättre för kvinnor i 20-30 årsåldern än en ungdomsbok. Jag tror att om det hade varit yngre författare med en annan syn hade den passat bättre för tjejer i yngre ålder.
Menar absolut inte något illa mot författare eller ni som gillar boken utan skriver bara ut mina åsikter.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Sjukt bra tema! Skolan är en plats där patriarkatet (osäkra pojkar i grupp) kan ta kål på en, där behövs systerskapet kanske mer än någonsin. Gillar verkligen hur författarna lyfter problemet med att bli självmedveten om sin yta. Tyvärr var den inte riktigt så kul skriven som jag hoppats, böcker av Lisa Bjärbo brukar locka till fler fniss. Min tolvåring tyckte den var trist så jag fick läsa ut den själv.
Skuffende lesing. Trodde det skulle være en skikkelig girl power-type bok, men ble helt matt av å lese. Syns overhodet ikke det var spennende å finne ut hvem som stod bak Insta-kontoen «Stygge jenter».
Ramią mokyklos kasdienybę sudrumsčia netikėtai sukurta „Instagram“ paskyra pavadinimu „Baidyklės“, kurioje atsiduria visos - tiek populiarios, tiek atstumtos - merginos. Tildė, Jazmina ir Elena mokosi vienoje klasėje, tačiau nebendrauja. Provokuojanti ir bet kokias ribas peržengianti paskyra priverčia jas susivienyti ir rasti niekšą, kuris taip nedorai elgiasi.
Gyvename tokiais laikais, kai savo kasdienio gyvenimo tiesiog nebegalime įsivaizduoti be socialinių tinklų ir platformų, leidžiančių viešai dalintis savo kasdienybe, nuotaikomis, bendrauti su draugais ir giminaičiais, neišėjus iš namų. Viena vertus, informacinių technologijų pažanga - neatskiriama postmodernios visuomenės dalis, rodanti įstabų pasaulio ir žmonių tobulėjimą. Kita vertus, jų negalima vertinti vienareikšmiškai dėl netiesioginio pavojaus, slypinčio potekstėse. Grėsmė - tai ne tik nelegalūs sukčiavimo atvejai, įvairios privačių duomenų nutekėjimo rizikos, bet ir virtualios patyčios, griaunančios jaunuolių gyvenimus, menkinančios jų moralę ir savivertę. Būtent pastarųjų tema plėtojama ir knygoje „Baidyklės“.
Patyčios yra viena populiariausių temų, esančių knygose, skirtose paaugliams ir jaunimui. Apie socialinių tinklų minusus kalbėta ne viename paaugliams skirtame kūrinyje. Ir šis, tiesa pasakius, nėra kažkuo geresnis ar turintis netikėtumų, lyginant su pastaraisiais. Siužetas gana panašus į daugelį kitų: socialiniuose tinkluose pradeda plisti paaugles žeidžiančios nuotraukos, būrelis jų, kuris niekada tarpusavyje neturėjo nieko bendro, nusprendžia viską perimti į savo rankas ir tai sustabdyti - rasti kaltininką. Nėra nei nustebinti galinčių veikėjų paveikslų, nei kitų veiksmo posūkių ar detalių, kurių nebūtų galima numanyti ar kurios priverstų aiktelėti iš nuostabos. Veikiausiai vienintelis dalykas, kuris išskiria „Baidykles“ iš kitų, yra tas, kad patyčios nukreiptos ne tik prieš „atstumtuosius“ mokyklos bendruomenės narius (kaip dažnai būna kitose knygose), bet ir prieš tuos, kurie laikomi populiariausiais „dievukais“.
Pirmoji knygos pusė man pasirodė daugiau žadanti, lyginant su antrąja. Skaityti apie tai, kaip trys merginos tapo pamažu vieninga komanda ir kurpė planus, kaip ieškos to asmens, kuris slepiasi už „Baidyklių“ paskyros pseudonimo, man buvo daug įdomiau, nei jų bandymai pastarąjį sučiupti. Kodėl? Manęs ta dalis visiškai neįtikino, o ir kiek prasilenkė su realybe. Merginų elgesys su matematikos mokytoju, įtariant, kad jis slypi už „Baidyklių“ paskyros, pastarojo persekiojimas atrodė keistai, abejoju, kad tai būtų įmanoma tikrovėje, kurioje yra tam tikra disciplina bei elgesio normos. Kas liečia pačią kūrinio atomazgą, ji taip pat nuvylė - neįtikino „Baidyklių“ įkūrėjo motyvai.
Kalbant apie tris kūrinio protagonistes, mane nuvylė romano autorių pasirinkimas nesuteikti merginoms savitų priešistorių, kurios išskirtų jas, sukurtų individualumo ženklą. Šiai amžiaus grupei priklausantys žmonės paprastai būna daug patyrę, ypač mokyklos aplinkoje, todėl viena ar kita detalė iš jų praeities būtų viską pagyvinusi. Skaitydama nepajėgiau įsijausti į istoriją, vietomis atrodė, kad tekstas šokinėja, o svarbūs epizodai aptariami tik paviršutiniškai, nebandant įsigilinti į asmens, patyrusio viešą pažeminimą, vidinę būseną. Viena vertus, galbūt jauniesiems skaitytojams subalansuotoje knygoje tas ir nėra būtina, bet, kita vertus, kai kalbama apie skaudžiausią ir rimčiausią XXI a. problemą, tai turi būti daroma. Norint apeliuoti į jaunosios kartos savimonę, nepakanka aptarti klestinčių bėdų iš šalies, reikia parodyti, kokias pasekmes jos sukelia, kaip individui būna keblu visa tai ištverti.
„Baidyklės“ - jaunatviškas romanas, kuriame susipina paaugliškos emocijos, naivumas ir besaikis noras išsiskirti iš kitų, sumenkinti tuos, kuriuos norėtųsi apibūdinti kaip „nepalankius asmenis“. Nors knyga man didelio įspūdžio nepaliko (pritrūko tiek ryškumo iš veikėjų pusės, tiek siužeto vingrybių ir to nuostabos jausmo, manau, autorių trio tikrai galėjo sukurpti savitą išskirtinumo ženklą turinčią istoriją), neabejoju, kad savo skaitytojų auditoriją ji tikrai ras. Jaunuolių santykių dilemos, mokyklos gyvenimo rutina (kontroliniai darbai, irzlūs mokytojai, įkyrūs klasiokai) ir įtampa namuose - neatsiejamos knygos detalės, kurios priartina istorija prie skaitytojo. Pasakojimas dar kartą akcentuoja svarbiausią moralą - patyčios (nesvarbu ar gyvos, ar elektroninės) negali būti toleruojamos. Kiekvienas iš mūsų ne tik galime, bet ir privalome (kas tik yra pavaldu mūsų jėgoms) kurti tolerantišką pasaulį, kuriame visi individai jaustųsi saugūs, nepaisant jų išvaizdos, nuomonės ir gyvenimo būdo. „Baidyklių“ tikrai nepriskirčiau prie knygų TOP sąrašo, tačiau faktas, kad kūrinyje kalbama apie nūdienos socialines aktualijas ir problemas, prideda pačiai knygai nemenką pliusą. Kalbėti, rašyti ir skaityti apie tai būtina. Skleisti žinią apie tai, kas negali būti toleruojama - privaloma.
Rekomenduoju paaugliams ir jaunimui, kurie dar nėra „atsikandę“ knygų apie patyčias, verdančias socialinių tinklų platybėse, kurie supranta, kad technologijos ne tik palengvina mūsų gyvenimą, bet tuo pačiu ugdo atsakomybės, valios jausmą. Jeigu ieškote knygos apie socialinius tinklus, jaunų žmonių bendrystę, siekiant sustabdyti netoleruotinus veiksmus, siūlau. Rekomenduoju mokyklinio amžiaus skaitytojams, ieškantiems knygos, kurioje nebūtų vengiama žodžių, frazių, paplitusių jaunimo tarpe, tačiau itin dažnai tampančių tabu vertimuose (bandoma juos „pašlifuoti“). „Baidyklių“ vertėja L. Ūselė pasistengė, kad jaunieji skaitytojai knygoje rastų gyvą kalbą, vaizdingus posakius, kurie yra neatsiejama šios amžiaus grupės kalbėjimo dalis. Rekomenduoju išsiilgusiems mokyklinės kasdienybės, dramų ir intrigų, kurios nuolatos vyksta jos koridoriuose, klasėse ir valgykloje...
Det dyker upp ett konto på Instagram. Det heter Fula Tjejer och flödet fylls snart av smygtagna bilder på tjejerna som går på Frejaskolan i Gnesta med elaka bildtexter. Skräcken för att hamna på Fula tjejer sprider sig bland tjejerna på skolan, ingen går säker för både populära och mindre populära tjejer har hamnat där. Det börjar påverka tjejerna, ingen gör något för att sticka ut för då finns risken att din bild hamnar på kontot. Tilde, Eleni och Jasmine går i samma klass och de har bestämt sig för att det får räcka nu. De bestämmer sig för att de ska lista ut vem som står bakom kontot och sätta dit den personer.
En bok som tar upp viktiga saker som kan hända på olika sociala medier och framför allt skildrar den också hur allt som utspelar sig går över huvudet på alla vuxna. Ingen vuxen är medveten om vad som utspelar sig.
Wat hou ik toch van jeugdboeken! Dit boek leest door de korte hoofdstukken ontzettend vlot. Ook bevat dit boek drie points of view waardoor het verhaal ook interessant blijft.
In dit boek proberen de drie meiden een mysterie op te lossen. Tijdens het lezen bedacht ik me de hele tijd wie het kon zijn, maar uiteindelijk bleek ik het toch niet te kunnen raden. Door dit mysterie wil je verder blijven lezen om erachter te komen wie er achter het Ugly girls Instagram-account zit.
Het enige minpuntje is dat de schrijfstijl van dit boek erg 'Jong' voelt. Dit zorgde ervoor dat ik af en toe een beetje afhaakte, maar verder was het echt een ontzettend leuk boek!
En riktigt bra bok om mobbning på sociala medier, pressen vad gäller utseende och hur tjejer som håller ihop är starkare tillsammans. Alla tonåringar borde läsa den och jag förstår verkligen att boken köps in i klassuppsättningar. Lite klyschig och förutsägbar emellanåt, men skönt att den inte gick efter billiga drama poäng.
Een gemakkelijk te lezen vertaalde YA boek. Persoonlijk een boek wat elke middelbare scholier tussen de leeftijd van 12 en 16 jaar moet lezen. De reden? De invloed van Social Media komt hier zo goed in terug. En welke negatieve hieruit voortkomen maar ook de positieve kanten die hier dan ook weer uit voortkomen. Een aanrader dus! En niet te vergeten: Ugly girls bestaan niet!
3,5. En vanlig ungdomsbok. Den var bra, inte superduperspännande direkt men jag tyckte om språket och handlingen. På slutet läste jag ändå med känslan av att vilja veta vad som skulle hända och att vilja att den skulle fortsätta. Högstadie-Elena hade nog gett den ett högt betyg.