Mato Šalčiaus 1929–1933 metų kelionių aprašymai buvo sudėti į šešių tomų seriją, pavadintą "Svečiuose pas 40 tautų". Vos pasirodžius pirmajam tomui, knygos tapo vienomis populiariausių. Tuometinę knygos sėkmę lėmė ne tik autoriaus kelionėse patirti nuotykiai, bet ir objektyvus įvykių ir reiškinių vertinimas, pagarba aplankytoms tautoms.
M. Šalčius buvo tikras eruditas, rašęs vaizdinga, išskirtinio stiliaus kalba. Ši knygos publikacija audio formatu – puiki galimybė pažinti vieną iš nedaugelio kūrinių, pelnytai vadinamų lietuviškų kelionių literatūros klasika.
Tiesiog wow! Tokia knyga turėtų būti duodama skaityti mokiniams per istorijos pamokas vietoj nuobodžių vadovėlių. Mato Šalčiaus pasakojimas tobulai supažindina su tarpukario Europos, dalies Afrikos ir Artimųjų bei Tolimųjų Rytų to meto vaizdu. Šalys, kurių nebėra, ir tautos, kurios tik po II pasaulinio ar dar vėliau įkurs savo valstybes. Papročiai, gyvenimo būdas, skirtingi mentalitetai, geri keliai ir blogi keliai, malonūs ir bjaurūs pasieniečiai, karas (japonų pjaunama Kinija), motociklas, traukiniai, laivai. Ir visur - svetingi bei paslaugūs paprasti žmonės. Be vietinių pagalbos neįmanoma jokia tolimesnė, ilgesnė kelionė. Be galo gražu ir be galo įdomu. Po tokios knygos net sustiprėja meilė tėvynei, ha!
Labai daug džiaugsmo skaitant knygą priduoda ir tarpukario kalba. Jei kas imtųsi perleisti Mato Šalčiaus atsiminimus, jokiu būdu nereikėtų taisyti kalbos. Nesvarbu, kad visai kitaip vartojami linksniai ar pilna įvairių užsienio svetimybių. Autentika suteikia tik dar daugiau žavesio. O kartais nori nenori - susižvengi. Pvz., iš "santykiauti" vietoj "bendrauti". :D
Rekomenduoju kiek-vie-nam. Ir nekreipkit dėmesio, jei nuo šiol kartais batus pavadinsiu kurpėm, o vietoj "gražus" pasakysiu "pavaizdus" ar dar ką nors.
Įdomu susipažinti su lietuvio požiūriu į svečias kultūras, žmones ir kraštus prieš šimtą metų. Daug sužinojau ne tik apie tas 40 tautų, bet ir 20a. pr. Lietuvą.
Labiausiai mane domina tai, kiek pavadinimų, lankytinų įžymybių, geografinių nuorodų atsiminsiu po kokių metų :) Ši knyga - tikra informacijos lavina, nors, tiesa, tikrai lengvai skaitosi. M. Šalčiaus nuotykiai įtraukia ir įžiebia tą puikiai žinomą "niežtinčių padų" sindromą, kai, atrodo, negali savame kailyje tverti, kaip nori kur nors keliauti :)
Sužinota tikrai daug. Kaip suprantu, anais laikais tokia kelionė buvo beprotiškai avantiūristiškas ir sudėtingas dalykas.