What do you think?
Rate this book
Žmonės ir katės
Devyni tarpusavyje nesusiję apsakymai. Tačiau visus juos vienija... katės. Čia jos kartais šmėkšteli tik epizodiškai, kartais ryškiau, kartais visai slaptai, bet visada lemtingai.
Katės - bene patys paslaptingiausi mums žinomi padarai, nors gyvena mūsų namuose, bet tebėra iki galo neprijaukintos. Jos visada išlieka laisvos ir nepriklausomos.
Katės žvilgsnis hipnotizuoja, užburia, tarsi byloja: aš žinau paslaptį. Kokią paslaptį ji saugo?
Pasakose katės kartais vaizduojamos kaip velnių ir raganų palydovės... O rytų legendose jos po mirties virsta antgamtinėmis būtybėmis. Senovės Egipte katės buvo prilygintos deivėms, ten už katės nužudymą, net netyčinį, buvo skiriama mirties bausmė. Budizmo religijoje katės kūnas tampa laikina dvasingų žmonių sielų poilsio vieta, laikinąja buveine... Gal katė yra tarpininkė tarp šio ir ano pasaulio?
Devyni katės gyvenimai - devynios mistinės, paslaptingos, nenuspėjamos istorijos.
Katės - bene patys paslaptingiausi mums žinomi padarai, nors gyvena mūsų namuose, bet tebėra iki galo neprijaukintos. Jos visada išlieka laisvos ir nepriklausomos.
Katės žvilgsnis hipnotizuoja, užburia, tarsi byloja: aš žinau paslaptį. Kokią paslaptį ji saugo?
Pasakose katės kartais vaizduojamos kaip velnių ir raganų palydovės... O rytų legendose jos po mirties virsta antgamtinėmis būtybėmis. Senovės Egipte katės buvo prilygintos deivėms, ten už katės nužudymą, net netyčinį, buvo skiriama mirties bausmė. Budizmo religijoje katės kūnas tampa laikina dvasingų žmonių sielų poilsio vieta, laikinąja buveine... Gal katė yra tarpininkė tarp šio ir ano pasaulio?
Devyni katės gyvenimai - devynios mistinės, paslaptingos, nenuspėjamos istorijos.
204 pages, Paperback
First published April 1, 2024
3 people are currently reading
44 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 26 of 26 reviews
September 8, 2025
2,5⭐️ Labai gaila, tačiau knyga nepatiko tiek kiek tikėjausi. Labiausiai patiko gražios iliustracijos, tik kelios istojos iš 9 istorijų patiko.
April 23, 2024
Dėkoju autoriui už padovanotą knygą. Tai devynių apsakymų knyga. Pirmasis apsakymas mane prikaustė, tai istorija apie sumažėjusį rašytoją, kuris nesuprato kaip tai nutiko ir kodėl visi žmonės dingo. Tikrai tokia surrealistiška istorija. Antroji istorija turi siaubo elementų. Tai istorija apie mirusį vyrą ir kalbantį katiną. Trečioji istorija buvo apie laiko juostas. Man priminė Haruki Murakami stilių šiek tiek. Ketvirta istorija buvo apie naktinį sargą ir tik apsakymo gale paaiškėjo KAS buvo tas sargas. Buvau maloniai nustebintas. Penktoji istorija, kurioje katinas tik paminėtas, bet joje pasirodo Karlsonas. Šeštoji istorija kaip pasaka apie žmogų pasivertusį gandru ir sutikusį katę. Septintoji istorija apie mirtį. Aštuntoji tai romantiška istorija apie Kačių salą. Devintoji istorija ganėtinai jautri šeimos istorija ir spėju ji iš autoriaus gyvenimo.
Knyga man tikrai labai patiko ir jos labai norėjau. O kaip man gali nepatikti knyga apie KATES? Kiekviename apsakyme jos buvo. Puikiai sužaista, kad būtent devyni apsakymai kaip devynios katės gyvybės. Noriu labai pagirti ir iliustratorę, jos darbai man kaip menininkui labai gražūs. Šriftas labai patogus skaityti, nevargino akių. Knyga plona tad greit persiskaitė. Mano mėgstamiausia istorija buvo „Kačių sala“. Ji prikaustė mano visą dėmesį ir įtraukė. Jau įsivaizduoju koks būtų filmas iš šios apsakymo!
Tikrai įdomiai susikaitė šita knyga. Galvojau gal bus ne mano žanras, bet kur tau. Puikiai viskas parašyta, įdomiai, o svarbiausia nenuspėjamai. Viena mano katė net gulėjo šalia kol skaičiau. Tikiuosi autorius dar parašys ir daugiau tokio stiliaus knygų. Autorius tikrai meistriškai valdo plunksną ir turi tiek daug fantazijos. Knygą rekomenduosiu visiems draugams, nes ją reikia perskaityti ne vien dėl kačių, bet ir dėl gražaus stiliaus bei įdomių siužetų.
Rekomenduoju tiems, kas myli kates, mėgsta tokį kitokį stilių ir nebijo paragauti visokių žanrų vienoje knygoje. Taip pat Haruki Murakami gerbėjams, nes nors ir esu perskaitęs tik vieną jo knygą, tačiau šis autorius įdėjo dalelę to rašytojo stiliuko.
Knyga man tikrai labai patiko ir jos labai norėjau. O kaip man gali nepatikti knyga apie KATES? Kiekviename apsakyme jos buvo. Puikiai sužaista, kad būtent devyni apsakymai kaip devynios katės gyvybės. Noriu labai pagirti ir iliustratorę, jos darbai man kaip menininkui labai gražūs. Šriftas labai patogus skaityti, nevargino akių. Knyga plona tad greit persiskaitė. Mano mėgstamiausia istorija buvo „Kačių sala“. Ji prikaustė mano visą dėmesį ir įtraukė. Jau įsivaizduoju koks būtų filmas iš šios apsakymo!
Tikrai įdomiai susikaitė šita knyga. Galvojau gal bus ne mano žanras, bet kur tau. Puikiai viskas parašyta, įdomiai, o svarbiausia nenuspėjamai. Viena mano katė net gulėjo šalia kol skaičiau. Tikiuosi autorius dar parašys ir daugiau tokio stiliaus knygų. Autorius tikrai meistriškai valdo plunksną ir turi tiek daug fantazijos. Knygą rekomenduosiu visiems draugams, nes ją reikia perskaityti ne vien dėl kačių, bet ir dėl gražaus stiliaus bei įdomių siužetų.
Rekomenduoju tiems, kas myli kates, mėgsta tokį kitokį stilių ir nebijo paragauti visokių žanrų vienoje knygoje. Taip pat Haruki Murakami gerbėjams, nes nors ir esu perskaitęs tik vieną jo knygą, tačiau šis autorius įdėjo dalelę to rašytojo stiliuko.
April 28, 2024
Pradėsiu nuo akivaizdžiausio dalyko – na, labai graži knyga. Labai. Čia, žinia, reiktų nukelti skrybėlę prieš Jolitą Česonytę, kurios darbai puošia ne tik knygos viršelį, bet ir vidinius puslapius.
Na, ir dar knygos pavadinime (ir ne tik) figūruoja magiškas žodis „katės“. Tai kaip ir viskas, mane jau papirko.
Knyga sudaryta iš devynių siužetiškai niekaip nesusijusių apsakymų. Bet susijusių, sakyčiau, nuotaika. Ir katėmis, žinoma. Simboliška, kad tų apsakymų – devyni, juk sakoma, kad katės turi devynis gyvenimus. Kaip ir tie gyvenimai (vienas – alkstant prie konteinerių, kitas drybsant ant sofkutės ir mintant foie gras), apsakymai – labai skirtingi. Tiek žanriniu požiūriu, tiek, vis dėlto ir kokybe.
„Ko gero, visi apsakymai čia yra pasakos, aš pasiilgęs jų iš vaikystės. Tiesa, jos skirtos suaugusiems, bet tokiems, kurie dar turi savyje vaikiškumo dalelę pasilikę ir moka jausti istoriją labiau ne protu, o širdimi.“ – sako autorius. Ir, kaip ir pasakose, kai kurie dalykai TIESIOG NUTINKA. Net ir tuose apsakymuose, kurie labiau suka link mistikos ir beveik jau link siaubo, tas pasakiškas „neaiškinimas“ išlieka. Tačiau būtent labiausiai pasakiškos istorijos – „Monos Lizos šypsena“ ir „Mutabor“ – pakerėjo mažiausiai. Na, o stipriausiai pasibeldė į širdį knygos galui pataupyta šviesaus liūdesio kupina istorija „Paskutinė diena namuose. Epilogas“. Va, už tą tai nesigėdydamas paploju.
Apibendrinant – ne viskas patiko vienodai, bet tai, kas patiko, nusvėrė. Tad stiprūs keturi iš penkių.
Na, ir dar knygos pavadinime (ir ne tik) figūruoja magiškas žodis „katės“. Tai kaip ir viskas, mane jau papirko.
Knyga sudaryta iš devynių siužetiškai niekaip nesusijusių apsakymų. Bet susijusių, sakyčiau, nuotaika. Ir katėmis, žinoma. Simboliška, kad tų apsakymų – devyni, juk sakoma, kad katės turi devynis gyvenimus. Kaip ir tie gyvenimai (vienas – alkstant prie konteinerių, kitas drybsant ant sofkutės ir mintant foie gras), apsakymai – labai skirtingi. Tiek žanriniu požiūriu, tiek, vis dėlto ir kokybe.
„Ko gero, visi apsakymai čia yra pasakos, aš pasiilgęs jų iš vaikystės. Tiesa, jos skirtos suaugusiems, bet tokiems, kurie dar turi savyje vaikiškumo dalelę pasilikę ir moka jausti istoriją labiau ne protu, o širdimi.“ – sako autorius. Ir, kaip ir pasakose, kai kurie dalykai TIESIOG NUTINKA. Net ir tuose apsakymuose, kurie labiau suka link mistikos ir beveik jau link siaubo, tas pasakiškas „neaiškinimas“ išlieka. Tačiau būtent labiausiai pasakiškos istorijos – „Monos Lizos šypsena“ ir „Mutabor“ – pakerėjo mažiausiai. Na, o stipriausiai pasibeldė į širdį knygos galui pataupyta šviesaus liūdesio kupina istorija „Paskutinė diena namuose. Epilogas“. Va, už tą tai nesigėdydamas paploju.
Apibendrinant – ne viskas patiko vienodai, bet tai, kas patiko, nusvėrė. Tad stiprūs keturi iš penkių.
October 2, 2024
Nors knygą sudaro 9 apsakymai, tačiau jie visi turi jungtinį elementą – tai yra katės. Vienuose pasakojimuose jos ryškiau veikia, kituose tik pašmėžuoja🐈
Kadangi pati esu kačių žmogus, tai, manau, autoriui puikiai pavyko perteikti jų mistiškumą, paslaptingumą.
Visi apsakymai ir skirtingi, ir ne. Kai kurie įneša nemažai įtampos, paslaptingumo, kitus skaitant tiesiog keista, dar kitus liūdna...
Pats rašymo stilius priminė postmodernistinę literatūrą, gal dar kažkiek siurealizmą. Autoriui puikiai pavyko sukurti tą keistumo, absurdo jausmą, o gal net ir įmanomą tikrovę mūsų galvose?
Puikus skaitinys rudens vakarams. Rekomenduoju🐱
Kadangi pati esu kačių žmogus, tai, manau, autoriui puikiai pavyko perteikti jų mistiškumą, paslaptingumą.
Visi apsakymai ir skirtingi, ir ne. Kai kurie įneša nemažai įtampos, paslaptingumo, kitus skaitant tiesiog keista, dar kitus liūdna...
Pats rašymo stilius priminė postmodernistinę literatūrą, gal dar kažkiek siurealizmą. Autoriui puikiai pavyko sukurti tą keistumo, absurdo jausmą, o gal net ir įmanomą tikrovę mūsų galvose?
Puikus skaitinys rudens vakarams. Rekomenduoju🐱
May 29, 2024
Šunys ar katės? Man katės.
Matyt, Linui irgi.
9 kačių gyvenimai, 9 nesusijusios istorijos – apsakymai. Paslaptingi, stebuklingi, pasakiški. Kuriuose vienokiu ar kitokiu siužeto posūkiu tampa katės.
Apsakymai skirtingo lygio. Neabejotinai kalbantys ir apie patį autorių. Nes, sakoma, visada kažkiek rašome ir apie save.
Apsakymai nėra mano žanras. Matyt, esu labiau ilgų distancijų bėgikė. Todėl trumpuose pasakojimuose norisi arba įspūdingo teksto, arba itin pagaulios, stebinančios istorijos, savotiško koncentrato. Šiuo atveju iš devynių užgaudė viena – maloniai išdūręs „Naktinis sargas". Ačiū.
Matyt, Linui irgi.
9 kačių gyvenimai, 9 nesusijusios istorijos – apsakymai. Paslaptingi, stebuklingi, pasakiški. Kuriuose vienokiu ar kitokiu siužeto posūkiu tampa katės.
Apsakymai skirtingo lygio. Neabejotinai kalbantys ir apie patį autorių. Nes, sakoma, visada kažkiek rašome ir apie save.
Apsakymai nėra mano žanras. Matyt, esu labiau ilgų distancijų bėgikė. Todėl trumpuose pasakojimuose norisi arba įspūdingo teksto, arba itin pagaulios, stebinančios istorijos, savotiško koncentrato. Šiuo atveju iš devynių užgaudė viena – maloniai išdūręs „Naktinis sargas". Ačiū.
May 12, 2024
Buvo apsakymai, kurie labai patiko, buvo tokių, kur patiko mažiau. Bet visada smagu paskaityti kažką kitokio. Iliustracijos reto grožio, puikiai papildo knygą.
July 19, 2024
Mano rankose vėl apsakymų knyga, ir vėl lietuvių autoriaus. Autorių ir jo Katino užrašus stebiu socialiniuose tinkluose ir retkarčiais paskaitinėju katiniškas įžvalgas apie filmus ir knygas. Drįstu teigti, jog mūsų skoniai panašūs, nes abiems patiko filmas „Aušros pažadas", o aš dar ir knygą skaičiau, kurią labai rekomenduoju.
Man taip pat patinka katės, tiek knygose, tiek tikrovėje. Šioje knygoje katės pilnavertės veikėjos, kaip ir žmonės. Viršelio atvarte autorius parašęs, kad jo pasakojimuose galima rasti ir Stiveno Kingo kūrybos įtakos. Pirmoji asociacija, šovusi galvon – tai katinas iš „Naminių gyvūnėlių kapinių". Šį filmą žiūrėjau vaikystėje ir jis buvo toks kraupus, jog iki šiol bijau jį pažiūrėti dar kartą.
Bet, ačiū dievui, šiose istorijose katės visai nebaisios ir skaityti buvo malonu ir įdomu. Pavyzdžiui, „Mona Liza" man pasirodė juokinga. ”Naktinis sargas" išdūrė lygioje vietoje, bet nepykstu ant jo. Apsakymas „Mutabor" sukurtas pagal mano mėgiamo pasakininko V. Haufo pasaką: gandras, neūžauga ir slaptažodis, kurį nusijuokęs pamiršti.
O pavadinimas „Šerkšno širdis" labai priminė pasakos pavadinimą „Šaltoji širdis". Skaitydama „Laikrodžiai kartais sustoja" grįžau į mokyklos laikus, kuomet rydavau Edgarą Alaną Po ir jo gyvųjų laidojimo istorijas. Knygoje sudėtos devynios istorijos apie kates ir žmones. Kodėl devynios? Juk sakoma, kad katės yra šiek tiek nemirtingos, nes turi devynias gyvybes.
Visos istorijos turi netikėtumo efektą, kuris užkabina ir masina skaityti dar ir dar. Labai lengvas, atmosferiškas ir spalvingas skaitinys, kurį malonu skaityti ne vieną kartą. Negaliu nepagirti iliustracijų – jos nuostabiai papildė ir išryškino istorijas, vien dėl jų norisi paimti knygą į rankas dar kartą. Rekomenduoju visiems kačių ir žmonių mylėtojams.
Man taip pat patinka katės, tiek knygose, tiek tikrovėje. Šioje knygoje katės pilnavertės veikėjos, kaip ir žmonės. Viršelio atvarte autorius parašęs, kad jo pasakojimuose galima rasti ir Stiveno Kingo kūrybos įtakos. Pirmoji asociacija, šovusi galvon – tai katinas iš „Naminių gyvūnėlių kapinių". Šį filmą žiūrėjau vaikystėje ir jis buvo toks kraupus, jog iki šiol bijau jį pažiūrėti dar kartą.
Bet, ačiū dievui, šiose istorijose katės visai nebaisios ir skaityti buvo malonu ir įdomu. Pavyzdžiui, „Mona Liza" man pasirodė juokinga. ”Naktinis sargas" išdūrė lygioje vietoje, bet nepykstu ant jo. Apsakymas „Mutabor" sukurtas pagal mano mėgiamo pasakininko V. Haufo pasaką: gandras, neūžauga ir slaptažodis, kurį nusijuokęs pamiršti.
O pavadinimas „Šerkšno širdis" labai priminė pasakos pavadinimą „Šaltoji širdis". Skaitydama „Laikrodžiai kartais sustoja" grįžau į mokyklos laikus, kuomet rydavau Edgarą Alaną Po ir jo gyvųjų laidojimo istorijas. Knygoje sudėtos devynios istorijos apie kates ir žmones. Kodėl devynios? Juk sakoma, kad katės yra šiek tiek nemirtingos, nes turi devynias gyvybes.
Visos istorijos turi netikėtumo efektą, kuris užkabina ir masina skaityti dar ir dar. Labai lengvas, atmosferiškas ir spalvingas skaitinys, kurį malonu skaityti ne vieną kartą. Negaliu nepagirti iliustracijų – jos nuostabiai papildė ir išryškino istorijas, vien dėl jų norisi paimti knygą į rankas dar kartą. Rekomenduoju visiems kačių ir žmonių mylėtojams.
May 13, 2024
9 beprotiškos istorijos, kaip 9 katės gyvybės. Dailininkė Jolita Česonytė, įstabios iliustracijos. Apie kaimynus, draugus, namus, tėvus, mylimus. Skaitėsi lengvai ir sklandžiai, lyg gero draugo laiškai. Viskas artima ir lyg kažkur jau girdėta, priminė vaikystės senąją animaciją, matytus filmus, tad pabaigusi jaučiuosi lyg pasisupusi sapnų karuselėje. Visos istorijos su polėkiu ir fantazija parašytos, o gal išgyventos. Paskutinėje, apie vaikystės namus, istorijoje norėjau priekaištauti autoriui, kodėl taip mylimą ir puoselėtą, daugelio kartų, sodą paliko, kažkam pardavė, negi taip norisi viską būtinai pradėti nuo naujo balto lapo. Ta istorija buvo pati nostalgiškiausia ir asmeniškiausia. Labiausiai įsiminė šita apie sustojusį laikrodį. Dar patiko apie paslaptingą kačių salą. Noriu pasveikinti autorių ir padėkoti už tokią gražią ir prasmingą dovaną. Mane pačią nuo gimimo supa katės, namai be katės ne namai, kad ir kaip mylėčiau šunis. Katė lyg namų siela, su kate niekad nesijausi vienišas, nes žinosi jog ji visad šalia, nors ir rodos miega non stop, bet, tuo pačiu, saugo. Pusės gražiausių naujausių nuotraukų neradau, kažkur esu nukišusi, kaip tyčia, bet pasidžiaugiau, jog anksčiau ne tik gyvenom su katėm, bet daug fotografuodamom ir svarbiausia spausdinom nuotraukas. Palinkėsiu autoriui kūrybinio polėkio, rašyti dar drąsiau, aštriau, beprotiškiau.
"Žmogus - vienintelis padaras, nemokantis bendrauti mintimis, labai protingas - sukūręs tūkstančius kalbų... Gal dėl to kartais taip sunkiai tarpusavyje susikalba..." manau žmogus tiesiog pamiršo, o velnias išrado kalbas, kad skaldyti ir valdyti.
"Žmogus - vienintelis padaras, nemokantis bendrauti mintimis, labai protingas - sukūręs tūkstančius kalbų... Gal dėl to kartais taip sunkiai tarpusavyje susikalba..." manau žmogus tiesiog pamiršo, o velnias išrado kalbas, kad skaldyti ir valdyti.
August 2, 2024
Nežinau ko tikėjausi paėmusi Lino Deimantavičiaus knygą, bet tai buvo tikrai netikėta. Nesu girdėjusi apie Liną, bet tikrai likau sužavėta autoriaus išmone, fantazija.
Devyni apsakymai, devynios katės. Vienos tiesiog katės - bevardės, bet yra ir katė Alisa ir katinas Zigis (jis ir Baltazaras kitame savo katiniškame gyvenime).
Jaučiasi Haruki Murakami įtaka, yra ir šiek tiek Stepheno King šiurpuliukų. Autorius pats pripažįsta, kad šie rašytojai tyrėjo didelę įtaką jo kūrybai.
Esu katinų žmogus, žinau, ką reiškia, kai pabundi ryte - o katinas tupi šalia tavęs ant lovos ir žiūri į tave. Įdėmiai, kažką katiniško galvodamas. Gal saugo tavo miegą ar nuo blogos akies.
"Tokie jau tie katinai yra, - šyptelėjo Inga. - Vieną minutę širdingai kalba su tavimi, apie mirtį ir gyvenimą, o kitą praeina pro šalį lyg nė nepažinotų".
"Visi pasukome skirtingais keliais. Vieną dieną vėl visi susitiksime. Ten kur nuėjo katė. Anapus kalno."
Žinau tai. Ir man ramiau.
Devyni apsakymai, devynios katės. Vienos tiesiog katės - bevardės, bet yra ir katė Alisa ir katinas Zigis (jis ir Baltazaras kitame savo katiniškame gyvenime).
Jaučiasi Haruki Murakami įtaka, yra ir šiek tiek Stepheno King šiurpuliukų. Autorius pats pripažįsta, kad šie rašytojai tyrėjo didelę įtaką jo kūrybai.
Esu katinų žmogus, žinau, ką reiškia, kai pabundi ryte - o katinas tupi šalia tavęs ant lovos ir žiūri į tave. Įdėmiai, kažką katiniško galvodamas. Gal saugo tavo miegą ar nuo blogos akies.
"Tokie jau tie katinai yra, - šyptelėjo Inga. - Vieną minutę širdingai kalba su tavimi, apie mirtį ir gyvenimą, o kitą praeina pro šalį lyg nė nepažinotų".
"Visi pasukome skirtingais keliais. Vieną dieną vėl visi susitiksime. Ten kur nuėjo katė. Anapus kalno."
Žinau tai. Ir man ramiau.
September 9, 2024
Puiki knyga! Tokia nuostabi gimtadienio dovana ❤️ Nuostabus viršelis ir pavadinimas daug žadantis, nes gerbiu ir myliu šiuos keistus, nepriklausomus Žemės padarus-kates.
O apsakymai- tokie netikėti, murakamiški, su trupučiu mistikos ir siaubo prieskoniu! Palietė ir labai patiko!...
Džiaugiuosi už lietuvių autorius-skaitau, mėgaujuos ir didžiuojuos!
O apsakymai- tokie netikėti, murakamiški, su trupučiu mistikos ir siaubo prieskoniu! Palietė ir labai patiko!...
Džiaugiuosi už lietuvių autorius-skaitau, mėgaujuos ir didžiuojuos!
October 5, 2024
3.5/5
Esu visiška kačių, katinų ir kačiukų gerbėja! Net jeigu reiktų rinktis tarp blogiausio charakterio katino ir geriausio charakterio šuns, aš vis tiek be jokių dvejonių rinkčiausi katiną! Nes... katė yra katė (žinantys supras)! Tad vien tik jau pavadinimas mane papirko tą pačią akimirką, vos tik jį perskaičiau. Bet kad ir kaip nenoriu to pripažinti, mano lūkesčių kartelės knyga, deja, nepasiekė...
Pradėsiu nuo pagyrų už idėjos originalumą. Knygą sudaro 9 apsakymai, kurie tarsi imituoja devynis katės gyvenimus. Kiekvienas apsakymas skirtingas, niekuo nesusijęs su ankstesniu, nors vieną bendrą bruožą visgi turi – kates, kurios kartais šmėkšteli epizodiškai, kartais ryškiau, kartais visai slaptai, bet visada lemtingai.
Apsakymų žanro nesibaidau, bet lūkesčiai šiam jam būna kur kas aukštesni. Trumpi tekstai tuo ir žavūs, kad jie ypač koncentruoti, pagaulūs ir dinamiški. Ar visi 9 apsakymai tokie buvo? Man, deja, ne. Vienuose pritrūko dinamikos, kituose – kulminacijos, dar kituose – pagaulumo ar intrigos, kuri kurstytų norą sužinoti, kas bus toliau ir kuo viskas baigsis.
Labiausiai patikę ir geriausiai išpildyti man pasirodė 3 iš jų: „Kačių sala“, „Mutabor“ ir „Kartą Stokholme“. Visi jie turėjo tai, ko skaitydama apsakymus ir ieškau!
Mėgstantiems netikėtumus, jų čia apstu! Autorius jų tikrai nepagailėjo, nors aš apsakymų eiliškumą būčiau sudėliojusi kiek kitaip.
Turiu pripažinti, kad jei nebūtų buvę tiek daug užsilikusių klaidų, o sakinių struktūros būtų taisyklingos, man tikrai visa knyga būtų patikusi kur kas labiau. Jei jau taip atvirai, šiek tiek kankinausi, brisdama per tuos nepatogiai sunarpliotus sakinius.
Ar verta duoti šansą? Manau, kad taip, nes iš tų 9 vis tiek atsiras bent kelios istorijos, kurios tikrai patiks! Jei ne pasakojimais, tai bent tomis mažomis, magiją skleidžiančiomis letenėlėmis tikrai susižavėsit!
Esu visiška kačių, katinų ir kačiukų gerbėja! Net jeigu reiktų rinktis tarp blogiausio charakterio katino ir geriausio charakterio šuns, aš vis tiek be jokių dvejonių rinkčiausi katiną! Nes... katė yra katė (žinantys supras)! Tad vien tik jau pavadinimas mane papirko tą pačią akimirką, vos tik jį perskaičiau. Bet kad ir kaip nenoriu to pripažinti, mano lūkesčių kartelės knyga, deja, nepasiekė...
Pradėsiu nuo pagyrų už idėjos originalumą. Knygą sudaro 9 apsakymai, kurie tarsi imituoja devynis katės gyvenimus. Kiekvienas apsakymas skirtingas, niekuo nesusijęs su ankstesniu, nors vieną bendrą bruožą visgi turi – kates, kurios kartais šmėkšteli epizodiškai, kartais ryškiau, kartais visai slaptai, bet visada lemtingai.
Apsakymų žanro nesibaidau, bet lūkesčiai šiam jam būna kur kas aukštesni. Trumpi tekstai tuo ir žavūs, kad jie ypač koncentruoti, pagaulūs ir dinamiški. Ar visi 9 apsakymai tokie buvo? Man, deja, ne. Vienuose pritrūko dinamikos, kituose – kulminacijos, dar kituose – pagaulumo ar intrigos, kuri kurstytų norą sužinoti, kas bus toliau ir kuo viskas baigsis.
Labiausiai patikę ir geriausiai išpildyti man pasirodė 3 iš jų: „Kačių sala“, „Mutabor“ ir „Kartą Stokholme“. Visi jie turėjo tai, ko skaitydama apsakymus ir ieškau!
Mėgstantiems netikėtumus, jų čia apstu! Autorius jų tikrai nepagailėjo, nors aš apsakymų eiliškumą būčiau sudėliojusi kiek kitaip.
Turiu pripažinti, kad jei nebūtų buvę tiek daug užsilikusių klaidų, o sakinių struktūros būtų taisyklingos, man tikrai visa knyga būtų patikusi kur kas labiau. Jei jau taip atvirai, šiek tiek kankinausi, brisdama per tuos nepatogiai sunarpliotus sakinius.
Ar verta duoti šansą? Manau, kad taip, nes iš tų 9 vis tiek atsiras bent kelios istorijos, kurios tikrai patiks! Jei ne pasakojimais, tai bent tomis mažomis, magiją skleidžiančiomis letenėlėmis tikrai susižavėsit!
July 21, 2024
Nuostabi knyga! Autoriaus vaizduotė neprasilenkia su S. King'o, įtraukia į save kiekvieno apsakymo sakinys! Tikiuosi, jog tai tikrai ne paskutinė Lino Deimantavičiaus knyga, tad labai lauksiu naujų jo "perliukų". 😊 Dailininkės J. Česonytės nuostabios iliustracijos suteikia knygai papildomo "šarmo", labai atitinka bendrą nuotaiką apsakymų. 5+++++🌟!
June 11, 2025
Smagiai susiskaitė didžioji dalis apsakymų, patiko mistiniai motyvai, bet epilogas tai per daug liūdna atmosfera pasižymėjo (kaip man) - 4/5.
July 9, 2024
"Žmonės ir katės"- 9 skirtingi pasakojimai, kuriuose susipina žanrų ir veikėjų įvairovė, o katės šiose istorijose funkcionuoja kaip retkarčiais pasirodančios situacijų stebėtojos, dažniausiai bandančios veikėjams duoti tam tikrus ženklus. Iš visų istorijų išsirinkau keturias mėgstamiausias, kurias norėčiau aptarti. "Monos Lizos šypsena" ir "Laikrodžiai kartais sustoja"- stipri pradžia, kadangi skaičiau S. Kingo trumpas istorijas, šios labai patiko, ypač antroji. To maždaug ir tikėjausi sekančioje knygos dalyje. Gal ir gerai, kad autorius stengėsi atsikratyti monotonijos ir sekančiuose tekstuose pateikė gilesnes žinutes, tačiau jos manęs iki galo neįtikino ir nebūčiau prieštaravusi gaudama dar šiurpių momentų. Be šių dviejų istorijų patiko ir detektyvinių motyvų turintis "Kačių sala", o pačią knygą labai jautriai užbaigė "Paskutinė diena namuose", kurioje radau ir dalelę savęs. Pastaroji istorija parodė, jog kartais nereikia nei kažkokių įmantrių siužeto vingių- gali užtekti ir tikro pateikimo. Būtent paskutiniame pasakojime atradau vienus ryškiausių veikėjų paveikslų visoje knygoje.
Taigi, autorius tikrai sėkmingai supynė visiškai skirtingus pasakojimus- pirmojoje knygos dalyje išlaikydamas "suspense" stiliaus vairą, prikaustydamas skaitytojo dėmesį iki pat kulminacijos, o paskutinėje dalyje- palikdamas nostalgijos jausmą. Gaila, kad ne visų apsakymų idėjas supratau iki galo, o kai kurie gilesni nesugebėjo iššaukti jokių jausmų, tačiau nepaisant to- knyga verta dėmesio ir iš mano perpektyvos- kažkas naujo lietuvių kūryboje.
3,5*
Taigi, autorius tikrai sėkmingai supynė visiškai skirtingus pasakojimus- pirmojoje knygos dalyje išlaikydamas "suspense" stiliaus vairą, prikaustydamas skaitytojo dėmesį iki pat kulminacijos, o paskutinėje dalyje- palikdamas nostalgijos jausmą. Gaila, kad ne visų apsakymų idėjas supratau iki galo, o kai kurie gilesni nesugebėjo iššaukti jokių jausmų, tačiau nepaisant to- knyga verta dėmesio ir iš mano perpektyvos- kažkas naujo lietuvių kūryboje.
3,5*
April 25, 2024
Visuomet mielai perskaitau @ld_katino_uzrasai filmų, knygų, muzikos rekomendacijas, nes tas katinas patraukia savo subtiliu humoru, nuoširdumu, taiklumu. Hipnotizuoja savo teksto vaiskumu.
Kai Katinas/Linas Deimantavičius išleido savo apsakymų knygą, su nekantrumu ėmiausi skaityti. Beje, knyga yra pasakiškai gražiai įliustruota dailininkės @jolitacesonyte darbais. Šie paveikslai ir jų spalvinė gama darniai susilieja su visa knygos atmosfera.
Po kiekvieno apsakymo vis leisdavau mintims susigulėti. Autorius savo istorijas pavadino pasakomis suaugusiems. Pasakas aš mėgstu, tik skaitant šias vėlų vakarą, mano kojų pirštai nevalingai būdavo įtraukti. Iš tiesų, jaučiau rašytojų H. Murakami ir S. King įtaką tekstuose. Kaskart man įsitempiant ar pašiurpstant, rodos, išgirsdavau jų suokalbišką kikenimą.
Visi devyni pasakojimai skirtingi, bet panašiai iššaukiantys tamsiausias žmogaus baimes. Veikėjams nutinka keisčiausi nenuspėjami dalykai, kurie skaitytojo vaizduotėje sukelia net sapnuose neregėtus, siaubingus scenarijus. Man beliko tyliai pasidžiaugti, kad namie nėra užuolaidų. Ir dar kurį laiką vengiau įdėmiau pažvelgti į veidrodį.
Po perskaitytos "Monos Lizos šypsenos" vis laužiau galvą, ką iš tiesų ta katė padarė?! Apskritai, visose istorijose katės čia valdovės ar bent simboliškai šmėsteli, įnešdamos joms būdingos paslapties ir nežemiškumo. Jos buria žmogaus likimą: tai supainioja žmogų jausmų kamuolyje, kalbėdamos sujaukia protą, tai gelbėja šiurkščiais liežuviais nulaižydamos atsivėrusias lyg bedugnė sielos žaizdas.
Paskutinis apsakymas buvo jautriausias, skirtas atsisveikinti su gimtaisiais namais ir juose prabėgusiu gyvenimo laikotarpiu. Skaičiau ir graudinausi, nes viskas pasirodė taip pažįstama ir išjausta. Istorija kita, bet jausmas panašus. Panašus į tą, kuomet prieš 20 metų po mano tėvo mirties, susikrovę, kiek tilpo užgyvento turto (ir savo juodą katę) į baltą furgoną, mes su mama pilant lietui išvykom iš mano gimtojo miestelio į Vilnių. Mums taip pat teko palikti įvairiausiom knygom prikrautas lentynas, mūsų žaliuojantį ir vaisiais apkibusį sodą, visus gerai pažįstamus veidus. Palikome namą, kuriame kadaise ūžė mūsų gyvenimas, bėgo mano nerūpestingos paauglystės dienos ir naktys...
Iki šiol, aš kartais sapnuoju saulės spinduliuose ir spalvinguose prisiminimuose skendintį mūsų namelį. Jame vis dar taip pat aiškiai skamba kalbos ir juokas tų, kurių su mumis jau seniai nebėra.
"Vieną dieną vėl visi susitiksime. Ten, kur nuėjo katė. Anapus kalno."
Kai Katinas/Linas Deimantavičius išleido savo apsakymų knygą, su nekantrumu ėmiausi skaityti. Beje, knyga yra pasakiškai gražiai įliustruota dailininkės @jolitacesonyte darbais. Šie paveikslai ir jų spalvinė gama darniai susilieja su visa knygos atmosfera.
Po kiekvieno apsakymo vis leisdavau mintims susigulėti. Autorius savo istorijas pavadino pasakomis suaugusiems. Pasakas aš mėgstu, tik skaitant šias vėlų vakarą, mano kojų pirštai nevalingai būdavo įtraukti. Iš tiesų, jaučiau rašytojų H. Murakami ir S. King įtaką tekstuose. Kaskart man įsitempiant ar pašiurpstant, rodos, išgirsdavau jų suokalbišką kikenimą.
Visi devyni pasakojimai skirtingi, bet panašiai iššaukiantys tamsiausias žmogaus baimes. Veikėjams nutinka keisčiausi nenuspėjami dalykai, kurie skaitytojo vaizduotėje sukelia net sapnuose neregėtus, siaubingus scenarijus. Man beliko tyliai pasidžiaugti, kad namie nėra užuolaidų. Ir dar kurį laiką vengiau įdėmiau pažvelgti į veidrodį.
Po perskaitytos "Monos Lizos šypsenos" vis laužiau galvą, ką iš tiesų ta katė padarė?! Apskritai, visose istorijose katės čia valdovės ar bent simboliškai šmėsteli, įnešdamos joms būdingos paslapties ir nežemiškumo. Jos buria žmogaus likimą: tai supainioja žmogų jausmų kamuolyje, kalbėdamos sujaukia protą, tai gelbėja šiurkščiais liežuviais nulaižydamos atsivėrusias lyg bedugnė sielos žaizdas.
Paskutinis apsakymas buvo jautriausias, skirtas atsisveikinti su gimtaisiais namais ir juose prabėgusiu gyvenimo laikotarpiu. Skaičiau ir graudinausi, nes viskas pasirodė taip pažįstama ir išjausta. Istorija kita, bet jausmas panašus. Panašus į tą, kuomet prieš 20 metų po mano tėvo mirties, susikrovę, kiek tilpo užgyvento turto (ir savo juodą katę) į baltą furgoną, mes su mama pilant lietui išvykom iš mano gimtojo miestelio į Vilnių. Mums taip pat teko palikti įvairiausiom knygom prikrautas lentynas, mūsų žaliuojantį ir vaisiais apkibusį sodą, visus gerai pažįstamus veidus. Palikome namą, kuriame kadaise ūžė mūsų gyvenimas, bėgo mano nerūpestingos paauglystės dienos ir naktys...
Iki šiol, aš kartais sapnuoju saulės spinduliuose ir spalvinguose prisiminimuose skendintį mūsų namelį. Jame vis dar taip pat aiškiai skamba kalbos ir juokas tų, kurių su mumis jau seniai nebėra.
"Vieną dieną vėl visi susitiksime. Ten, kur nuėjo katė. Anapus kalno."
June 1, 2024
Mane ši knyga labai teigiamai nustebino! Tikėjaus gerai, bet gavau išties puikiai! 💛
Devynis tarpusavyje nesusijusius apsakymus vienija katės ir kuriama atmosfera. Skaitydama aš vis galvojau, kad vietomis priminė lietuviškas šiurpes (aš nesu siaubo žanro mėgėja), bet šios, visos iki vienos turėjo lygiai tiek siaubo elemento, kiek pakelti aš galiu! Jau vien tai buvo kažkas nuostabaus. Visuomet vietoje, kai jau atrodė, kad darosi baisu, situacijos imdavo ir pasikeisdavo.
Nerealiai patiko visose vyraujantis pasakos ir netikėtumo elementas! Kelias pabaigus norėjau pasėdėt pražiota burna, o tada nusišypsoti! Nes, cha, kaip tobulai užsukta istorija! Karslonas ir Naktinis sargas man buvo didžiausias nustebimas laiku ir vietoje!
Mažytę mažytę dalį aukščiausio įvertinimo man atimtų daugelyje vietų pasikartojanti keista sakinio daryba. "Čia Eglės svajonių šuo buvo.", "Reikia gal pasiimti" - vis atrodė, kad sakinio dalys kaitaliojamos vietomis. Tarsi galėtų būti toks stilius, bet šiek tiek kliuvo.
Bet be šio menko pastebėjimo neturiu jokių priekaištų! Neabejoju, kad perskaitę pakeisit savo požiūri į kates! O aš vis svarsčiau, ar saviškiam į ausį pašnibždėt "Mutabor", bet, žinokit, išsigandau. 😀
Gražus buvo ir autoriaus pasirinktas natūralumo istorijoje ir nesiaškinino momentas. Įsivaizdavau, kaip pasakas, kurias skaito vaikai ir priima - yra taip, kaip yra. Man klausimų kilo, gal jau kiek užaugau, bet buvo gražu taip pažvelgti į pasaulį.
Paskutinė istorija man pasirodė tokia artima ir suprantama, miela, skaudi ir nostalgiška. Ir visiškai rimtai neseniai girdėjau kaimynės labai panašų pasakojimą apie juodą katiną, atėjusį mirus jos vyrui!
Istorijų apie ypatingas kates, tikiu, mes visi turime, todėl šios ir priminė savas ir naujai parodė stebuklų pasaulį.
O dar iliustracijos! Vau! 🥰
Devynis tarpusavyje nesusijusius apsakymus vienija katės ir kuriama atmosfera. Skaitydama aš vis galvojau, kad vietomis priminė lietuviškas šiurpes (aš nesu siaubo žanro mėgėja), bet šios, visos iki vienos turėjo lygiai tiek siaubo elemento, kiek pakelti aš galiu! Jau vien tai buvo kažkas nuostabaus. Visuomet vietoje, kai jau atrodė, kad darosi baisu, situacijos imdavo ir pasikeisdavo.
Nerealiai patiko visose vyraujantis pasakos ir netikėtumo elementas! Kelias pabaigus norėjau pasėdėt pražiota burna, o tada nusišypsoti! Nes, cha, kaip tobulai užsukta istorija! Karslonas ir Naktinis sargas man buvo didžiausias nustebimas laiku ir vietoje!
Mažytę mažytę dalį aukščiausio įvertinimo man atimtų daugelyje vietų pasikartojanti keista sakinio daryba. "Čia Eglės svajonių šuo buvo.", "Reikia gal pasiimti" - vis atrodė, kad sakinio dalys kaitaliojamos vietomis. Tarsi galėtų būti toks stilius, bet šiek tiek kliuvo.
Bet be šio menko pastebėjimo neturiu jokių priekaištų! Neabejoju, kad perskaitę pakeisit savo požiūri į kates! O aš vis svarsčiau, ar saviškiam į ausį pašnibždėt "Mutabor", bet, žinokit, išsigandau. 😀
Gražus buvo ir autoriaus pasirinktas natūralumo istorijoje ir nesiaškinino momentas. Įsivaizdavau, kaip pasakas, kurias skaito vaikai ir priima - yra taip, kaip yra. Man klausimų kilo, gal jau kiek užaugau, bet buvo gražu taip pažvelgti į pasaulį.
Paskutinė istorija man pasirodė tokia artima ir suprantama, miela, skaudi ir nostalgiška. Ir visiškai rimtai neseniai girdėjau kaimynės labai panašų pasakojimą apie juodą katiną, atėjusį mirus jos vyrui!
Istorijų apie ypatingas kates, tikiu, mes visi turime, todėl šios ir priminė savas ir naujai parodė stebuklų pasaulį.
O dar iliustracijos! Vau! 🥰
July 21, 2024
Parašyti trumpą istoriją gali būti sunkiau nei ilgą. O čia jų yra net devynios! Labai patogu skaityti trumpais prisėdimais. Paveikslėliai labai tinka. Džiaugiuosi, kad pasirinktas šis variantas, o ne svarstyti AI sukurti pavyzdžiai. Skaitosi lengvai ir, nors aprašyta daug smulkmenų - ne nuobodžiai. Kas kartą laukiau, kada čia pasirodys ta katė ir ką padarys :)
Vis tik apsakymų problema, bent jau man, yra tai, kad per tiek teksto autorius nespėja sukurti ryškių, įsimintinų veikėjų. Tiesiog fiziškai taip nesigauna, bet tikriausiai apsakymai ir ne tam skirti. Tikrai ne viename apsakyme pagrindinis veikėjas man atrodė tiesiog tas pats vyras, kuris turi žmoną ir vaikų. Tiesiog jam nutinka kiti dalykai :)
Mistika ir keistenybės lengvai įsilieja į pasakojimą, galime kartu su veikėjais nusistebėti, tačiau priimama, kad yra kaip yra.
Monos Lizos šypsena - įdomiai aprašyti kilę iššūkiai tapus mažam.
Laikrodžiai kartais sustoja - turbūt daugiausiai neatsakytų klausimų palikusi istorija.
Tūnantis už užuolaidų - šitas man patiko ir netikėtumu ir mintimi.
Naktinis sargas - ši istorija gale nustebino ir manau, labiausiai privertė nusišypsoti.
Kartą Stokholme - man pasirodė per daug ištemptas, nereikėjo tiek daug to Stokholmo.
Mutabor - truputį nužiūrėta iš pasakos, tik detalės pakeistos. Bent burtažodį pakeisti reikėjo.
Šerškšno širdis - erzino pagrindinis veikėjas, bet istorija susiskaitė.
Kačių sala - šitas labai patiko. Turbūt geriausiai atsiminsiu.
Paskutinė diena namuose - kiek irgi ištemptas, nors pabaigoje sugraudino.
Patiko kačių tema, kad jos visur ir visur svarbios, patiko mistika ir nepaaiškinami įvykiai. Tik bijau, kad va apsakymai man ilgai nelieka galvoje. Perskaitai ir išgaruoja. Gal ir gerai, už kelių metų galėsiu skaityti kaip naują :)
Vis tik apsakymų problema, bent jau man, yra tai, kad per tiek teksto autorius nespėja sukurti ryškių, įsimintinų veikėjų. Tiesiog fiziškai taip nesigauna, bet tikriausiai apsakymai ir ne tam skirti. Tikrai ne viename apsakyme pagrindinis veikėjas man atrodė tiesiog tas pats vyras, kuris turi žmoną ir vaikų. Tiesiog jam nutinka kiti dalykai :)
Mistika ir keistenybės lengvai įsilieja į pasakojimą, galime kartu su veikėjais nusistebėti, tačiau priimama, kad yra kaip yra.
Monos Lizos šypsena - įdomiai aprašyti kilę iššūkiai tapus mažam.
Laikrodžiai kartais sustoja - turbūt daugiausiai neatsakytų klausimų palikusi istorija.
Tūnantis už užuolaidų - šitas man patiko ir netikėtumu ir mintimi.
Naktinis sargas - ši istorija gale nustebino ir manau, labiausiai privertė nusišypsoti.
Kartą Stokholme - man pasirodė per daug ištemptas, nereikėjo tiek daug to Stokholmo.
Mutabor - truputį nužiūrėta iš pasakos, tik detalės pakeistos. Bent burtažodį pakeisti reikėjo.
Šerškšno širdis - erzino pagrindinis veikėjas, bet istorija susiskaitė.
Kačių sala - šitas labai patiko. Turbūt geriausiai atsiminsiu.
Paskutinė diena namuose - kiek irgi ištemptas, nors pabaigoje sugraudino.
Patiko kačių tema, kad jos visur ir visur svarbios, patiko mistika ir nepaaiškinami įvykiai. Tik bijau, kad va apsakymai man ilgai nelieka galvoje. Perskaitai ir išgaruoja. Gal ir gerai, už kelių metų galėsiu skaityti kaip naują :)
September 6, 2024
perskaitė "Žmonės ir katės"📚
Subalansuota turintiems kates, bet tinka ir auginantiems šunis.
Fantastinės pasakaitės prieš miegą suaugusiems - geri ir įdomūs sapnai garantuoti. Sakoma, kad katė turi devynis gyvenimus, taip ir šioje knygoje katės atsispindi devyniose labai skirtingose, ir nesusijusiose viena su kita istorijose. Ko gero negalėčiau išskirti vienos kažkurios, nes kiekviena iš jų buvo savaip įdomi, žavi ir nenuspėjama.
Atskiras wow knygos dailininkei Jolitai Česonytei! @jolitacesonyte
Reziumė:
• gyvenimiška
• nenuspėjama
• įtempta
• fantastinė
• įtraukianti
pliusai - knygos dydis, viršelis
minusai - minkšti viršeliai
netikėta - apsakymų pavadinimai ir nuostabios iliustracijos knygos viduje
O tu, ar skaitei šią knygą? Kokia tavo nuomonė?🤗🤔📚
📚Metai - 2024
📚 Puslapių skaičius - 204
📚Leidykla - @vitae.litera
#perskaitytaknyga #book #bookslover #perskaityta #knygosapzvalga #apieknygas #skaitaulietuviškai #skaitaulietuviųautoriųknygas #lietuviurasytojas @panele_zi Ačiū @ld_katino_uzrasai 💐
Subalansuota turintiems kates, bet tinka ir auginantiems šunis.
Fantastinės pasakaitės prieš miegą suaugusiems - geri ir įdomūs sapnai garantuoti. Sakoma, kad katė turi devynis gyvenimus, taip ir šioje knygoje katės atsispindi devyniose labai skirtingose, ir nesusijusiose viena su kita istorijose. Ko gero negalėčiau išskirti vienos kažkurios, nes kiekviena iš jų buvo savaip įdomi, žavi ir nenuspėjama.
Atskiras wow knygos dailininkei Jolitai Česonytei! @jolitacesonyte
Reziumė:
• gyvenimiška
• nenuspėjama
• įtempta
• fantastinė
• įtraukianti
pliusai - knygos dydis, viršelis
minusai - minkšti viršeliai
netikėta - apsakymų pavadinimai ir nuostabios iliustracijos knygos viduje
O tu, ar skaitei šią knygą? Kokia tavo nuomonė?🤗🤔📚
📚Metai - 2024
📚 Puslapių skaičius - 204
📚Leidykla - @vitae.litera
#perskaitytaknyga #book #bookslover #perskaityta #knygosapzvalga #apieknygas #skaitaulietuviškai #skaitaulietuviųautoriųknygas #lietuviurasytojas @panele_zi Ačiū @ld_katino_uzrasai 💐
December 9, 2025
Šią knygą man padovanojo pats autorius, deja vis negalėjau rasti laiko ją perskaityti. Galiausiai ji įkrito man į rankas ir labai skaniai susiskaitė.
Pati esu katės savininkė, todėl kačių tematika iš esmės man yra įdomi, galvojau, kad knygoje bus kažkokios paprastos istorijos apie kates ir žmones.
Bet labai klydau...
Tai buvo įdomios ir neordinarios istorijos apie kačių sąveiką su žmonėmis.
Fantastikos, paranormalių, o gal net okultistinių motyvų tikrai nesitikėjau. Buvau maloniai nustebinta.
Skaitant istorijas, kurias tikrai priskirčiau užsienio autoriui, vien dėl to, kad jos yra labai "vakarietiškai" parašytos, jose nėra kažkokio mūsų krašto autoriams būdingo slogumo, galėjau matyti ir klaidžioti Kauno gatvėmis, skaityti aplinkos aprašymus, kurie neišdarko labai skaitytojui artimos aplinkos, baldų, pastatų tuo, jau minėtu, slogumu.
Ačiū @ld_cat_notes už galimybę perskaityti šią knygą ir linkiu sėkmės kūryboje.
Pati esu katės savininkė, todėl kačių tematika iš esmės man yra įdomi, galvojau, kad knygoje bus kažkokios paprastos istorijos apie kates ir žmones.
Bet labai klydau...
Tai buvo įdomios ir neordinarios istorijos apie kačių sąveiką su žmonėmis.
Fantastikos, paranormalių, o gal net okultistinių motyvų tikrai nesitikėjau. Buvau maloniai nustebinta.
Skaitant istorijas, kurias tikrai priskirčiau užsienio autoriui, vien dėl to, kad jos yra labai "vakarietiškai" parašytos, jose nėra kažkokio mūsų krašto autoriams būdingo slogumo, galėjau matyti ir klaidžioti Kauno gatvėmis, skaityti aplinkos aprašymus, kurie neišdarko labai skaitytojui artimos aplinkos, baldų, pastatų tuo, jau minėtu, slogumu.
Ačiū @ld_cat_notes už galimybę perskaityti šią knygą ir linkiu sėkmės kūryboje.
October 17, 2024
Knyga nenuvylė, švelniai tariant. Devynios istorijos, visos savaip geros. Kiekviena sugeba nustebinti. O apysaka “Kačių sala” tiesiog vožia per galvą. Parašyta pagal geriausias suspens’o tradicijas. Kai jau nuo pirmos minutės jauti tą nepaaiškinamą grėsmę, niekaip negali suprasti kas vyksta, tik žinai, kad darosi kažkas labai blogo ir belieka tik pasiduoti istorijos magijai, laukti, keliauti puslapiais. Ir sulauki. Pabaiga smogia iš visų jėgų. Visko prisigalvoji keliaudamas link jos, bet kad baigsis taip… Ne, neatspėjau.
Žinote, yra tokia rašytojos D.Diu Morje istorija “Paukščiai”? Hičkokas sukūrė filmą. Na tai čia yra katės… Tik viskas visai kitaip, aišku… Juk katės tai - ne paukščiai…
Jeigu Hičkokas būtų gyvas ir į jo rankas patektų “Kačių sala“, perskaitęs trenktų per stalą kumščiu šaukdamas: Milijonas dolerių už šią istoriją! Filmuoti pradedam nedelsiant!
Aišku visos istorijos iš šios knygos yra daugiau mažiau kinematografiškos, bet “Kačių sala“ tai tiesiog pasmerkta būti ekranizuota. Labai lauksiu šito nuotykio.
Žinote, yra tokia rašytojos D.Diu Morje istorija “Paukščiai”? Hičkokas sukūrė filmą. Na tai čia yra katės… Tik viskas visai kitaip, aišku… Juk katės tai - ne paukščiai…
Jeigu Hičkokas būtų gyvas ir į jo rankas patektų “Kačių sala“, perskaitęs trenktų per stalą kumščiu šaukdamas: Milijonas dolerių už šią istoriją! Filmuoti pradedam nedelsiant!
Aišku visos istorijos iš šios knygos yra daugiau mažiau kinematografiškos, bet “Kačių sala“ tai tiesiog pasmerkta būti ekranizuota. Labai lauksiu šito nuotykio.
July 11, 2025
"Viltis - toks dalykas, visada vargšą žmogų palaiko, kad ir kokia baisi situacija užkluptų. Reikia tikėti."
Tai 9 apsakymai apie katės gyvenimą, bet visi tarpusavyje nesusiję. Kiekviena istorija skirtinga: viena mistinė, kita gyvenimiška, linksma ar netikėta ir t.t... Jas galima skaityti ir drąsiai ne iš eilės. Be to, visas istorijas vienija ir puošia/papildo dalininkės Jolitos Česonytės iliustracijos.
Skaitant kai kurie apsakymai patiko, kiti ne taip, o vieną teko šiek tiek net gi permesti, nes pasirodė užtempta. Tačiau ši knyga, apsakymų rinkinys, išskirtinai skirta kačių megėjams ir tiems kas mėgsta trumpas, paslaptingas, fantastikos istorijas.
Beje, manau, kad yra 9 apsakymai, nes juk teigiama, kad tiek gyvenimų turi katės. 🐈
Tai 9 apsakymai apie katės gyvenimą, bet visi tarpusavyje nesusiję. Kiekviena istorija skirtinga: viena mistinė, kita gyvenimiška, linksma ar netikėta ir t.t... Jas galima skaityti ir drąsiai ne iš eilės. Be to, visas istorijas vienija ir puošia/papildo dalininkės Jolitos Česonytės iliustracijos.
Skaitant kai kurie apsakymai patiko, kiti ne taip, o vieną teko šiek tiek net gi permesti, nes pasirodė užtempta. Tačiau ši knyga, apsakymų rinkinys, išskirtinai skirta kačių megėjams ir tiems kas mėgsta trumpas, paslaptingas, fantastikos istorijas.
Beje, manau, kad yra 9 apsakymai, nes juk teigiama, kad tiek gyvenimų turi katės. 🐈
March 6, 2025
9 pasakojimai, kuriuose vienokį ar kitokį vaidmenį atlieka katės. Visi pasakojimai fantasy stiliaus, daug magijos elementų. Knyga ne mano stiliaus, nes nemėgstu tokių trumpų pasakojimų, ne visada galėjau suprasti prasmę, tikslą ar pamokymą.
December 23, 2024
OMG... Edgar Allen Poe is alive...
September 30, 2025
Labai vizuali ir kinematografiška.
October 13, 2024
Patyriau didžiulį skaitymo malonumą. Kaip gal būdavo tik vaikystėje, skaitant pirmas savo knygas - pasakas.
Displaying 1 - 26 of 26 reviews