Kaip taip atsitinka, kad atostogom visada issirenku kurinius, prie kuriu turiu kankintis.. Su sios autores kuryba susipazinau gan seniai ir jau esu keleta jos knygu perskaiciusi, ir jos man tikrai labai patiko ir buvo tokie skanus saldainiukai, kai noredovasi kazko lengvo, neipareigojancio, bet tikrai prikaustancio demesio! Taciau si knyga mane nuvyle, pirmiausia del to, kad pagrindine veikeja buvo visai neidomi, priklausoma nuo savo vaikino, niekuom neissiskirianti, amzinai verkslenanti, ir dar tas amzinas skundimasis del svorio, nors knygos pradzioje raso, koks jos kunas pritrenkiamas ir kaip jos vaikinas negali nuo jos ranku atitraukti, o paskiau kazkur visa tai dingsta ir prasideda “oi kokia as negrazi”. Ir siaip visa istorija tokia nuspejama, kad neliko visiskai jokios intrigos, kartais buna, kad nuspeji, kaip knyga pasibaiks, bet vistiek ivykiu seka, situacijos, tave vercia nesustoti skaityti ir gyventi ta istorija, bet tikrai ne si karta.
O antriausia, tai knygos vertimas, labai pyktis eme, del kai kuriu pazodziui isverstu sakiniu, pasirinktu keistu zodziu ir pan.