What do you think?
Rate this book
Žmonijos sveikatos istorija
Iki XVIII a. vidurio vakariečių gyvenimo trukmė beveik nesikeitė – ji neviršijo 25–30 metų. Per kitus tris amžius žmonija matė daugybę inovacijų, laimėjimų ir lemtingų klaidų, įvykusių mėginant pagerinti sveikatos kokybę. Nors dabar išsivysčiusių šalių gyventojas vidutiniškai gyvena net triskart ilgiau, XXI a. pastebimas ženklus sveikatos blogėjimas: pasaulinės pandemijos, dažnesnės širdies ir kraujagyslių ligos, daugiau nutukimo.
„Žmonijos sveikatos istorijoje“ J. D. Zeitoun aiškina dabarties žmogaus prastėjančios sveikatos priežastis, glaustai ir informatyviai aprašo svarbiausius pastaraisiais amžiais vykusios medicinos raidos etapus ir aptaria karščiausias diskusijas sveikatos tema. Kada prasidėjo kalbos apie vakcinacijos naudą? Kaip žmonija reagavo į ankstesnius pandemijų protrūkius? Kaip buvo identifikuotas gripas, tuberkuliozė, pasiutligė ir kitos ligos? J. D. Zeitoun atsako į šiuos ir kitus klausimus, leidžiančius pažinti žmonijos kelią link sveikesnio, ilgesnio ir kokybiškesnio gyvenimo.
Visai neseniai, laikydamiesi karantino reikalavimų, tokių kaip privaloma saviizoliacija ar įmonių uždarymas, žmonės įrodė, jog yra pasiruošę dėl sveikatos atsisakyti ne vieno gyvenimo privalumo. [...] Jei esame pasiryžę ir toliau teikti prioritetą sveikatai, o ne kitiems turtams, žinios apie tai, kokie ankstesni žingsniai sveikatos politikoje buvo sėkmingi, o kokie – nedavė rezultatų, gali būti labai naudingos. – J. D. Zeitoun
„Žmonijos sveikatos istorijoje“ J. D. Zeitoun aiškina dabarties žmogaus prastėjančios sveikatos priežastis, glaustai ir informatyviai aprašo svarbiausius pastaraisiais amžiais vykusios medicinos raidos etapus ir aptaria karščiausias diskusijas sveikatos tema. Kada prasidėjo kalbos apie vakcinacijos naudą? Kaip žmonija reagavo į ankstesnius pandemijų protrūkius? Kaip buvo identifikuotas gripas, tuberkuliozė, pasiutligė ir kitos ligos? J. D. Zeitoun atsako į šiuos ir kitus klausimus, leidžiančius pažinti žmonijos kelią link sveikesnio, ilgesnio ir kokybiškesnio gyvenimo.
Visai neseniai, laikydamiesi karantino reikalavimų, tokių kaip privaloma saviizoliacija ar įmonių uždarymas, žmonės įrodė, jog yra pasiruošę dėl sveikatos atsisakyti ne vieno gyvenimo privalumo. [...] Jei esame pasiryžę ir toliau teikti prioritetą sveikatai, o ne kitiems turtams, žinios apie tai, kokie ankstesni žingsniai sveikatos politikoje buvo sėkmingi, o kokie – nedavė rezultatų, gali būti labai naudingos. – J. D. Zeitoun
367 pages, Hardcover
Published January 1, 2023
3 people are currently reading
6 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 2 of 2 reviews
March 17, 2025
Jeigu ką – mes visi mirsim. Jeigu pasiseks – ir jeigu tai galima vadinti sėkme – mirsim seni. Jeigu labai pasiseks – galgi net vidutiniškai sveiki. Atsižvelgiant į konkrečių organų ligas ir natūralų senėjimą.
Knyga iš esmės apie tai, kad daugybę metų žmonės gyvendama iki maždaug 25-30 metų, o tada situacija ėmė ir pasikeitė. Ir nuo ko. Šiek tiek istorijos apie pagrindines epidemijas ir mirtinas ligas, tada – apie skiepus (ir kartu su jais atsiradusius antivakserius), higieną, gyvenimo sąlygas, kas, pasirodo, nėra natūraliai mums suprantama. Tuomet – gripų motina Ispaniškasis gripas, Covidas, o galiausiai – tai, nuo ko įprastai mirštam mes – širdies ir kraujagyslių ligos bei vėžiai. Atskiras reveransas tabakui. Ir kaip gyvenimus trumpinasi amerikiečiai. Jeigu ką – daugokai man ten apie juos, nes įdomiau būtų apie Europą ir jos skirtingas dalis.
Minčių yra tiesiog nuostabių, jaučiu poreikį cituoti!
Jau minėtų amerikiečių (būtent neispanakalbių baltųjų amerikiečių) gyvenimas pastaruoju metu trumpėja „iš nevilties“- nuo alkoholio, opioidų ir savižudybių. Autorius cituoja Carol Anderson: “Jei jūs visada buvote privilegijuoti, lygybė jums pasirodys kaip priespauda.” (koreliuoja su pastaraisiais prezidento rinkimais, tiesa?) Narkotikų perdozavimo mąstai yra nenormalūs, nes tik trečdalis palieka atsisveikinimo raštelius. O opioidai vartojami nuo viršsvorio sukelto nugaros ir/ar sąnarių, moralinio (depresijos) ir psichologinio (nerimas) skausmų.
Čia visai tinka mintis apie vaistų toksiškumą: „Gydymo vaistais toksiškumas yra priimtinas, jei klinikinė nauda didesnė nei galima grėsmė, tačiau tai nėra nustatyta nei moksliškai, nei etikos požiūriu.“ (p. 175)
O tai tiesiog rėmintis ir kabinti ant sienos:
„<...> susidūrę su sveikatos problemomis žmonės neišvengiamai taiko dvi veiklos taktikas: bando neigti pavojų arba pamiršti.“ (p. 342)
Ką reiktų daryti ne ateityje, o jau dabar? „neleisti teršti, paspartinti kitų energijos formų paiešką, atsisakyti iškastinio kuro, sandarinti būstus, persvarstyti miestų plėtrą, skatinti elektrinio transporto vystymąsi ir judėjimą pėsčiomis, reguliuoti žemės ūkį ir žemės naudmenų panaudojimą, sumažinti mėsos vartojimą,“ (p. 343).
Bet mes vis vien mirsim. Tad svarbiau ne kiek, o kaip gyvenam.
O knyga? Knyga visai įdomi, bet aš tikėjausi daugiau istorijos ir mažiau moralų. Nes nepasimokom gi – juk pastarosios pandemijos metu Žmonijai reikėjo priminti kiek laiko (ir kad iš viso) reikia plauti rankas!
Knyga iš esmės apie tai, kad daugybę metų žmonės gyvendama iki maždaug 25-30 metų, o tada situacija ėmė ir pasikeitė. Ir nuo ko. Šiek tiek istorijos apie pagrindines epidemijas ir mirtinas ligas, tada – apie skiepus (ir kartu su jais atsiradusius antivakserius), higieną, gyvenimo sąlygas, kas, pasirodo, nėra natūraliai mums suprantama. Tuomet – gripų motina Ispaniškasis gripas, Covidas, o galiausiai – tai, nuo ko įprastai mirštam mes – širdies ir kraujagyslių ligos bei vėžiai. Atskiras reveransas tabakui. Ir kaip gyvenimus trumpinasi amerikiečiai. Jeigu ką – daugokai man ten apie juos, nes įdomiau būtų apie Europą ir jos skirtingas dalis.
Minčių yra tiesiog nuostabių, jaučiu poreikį cituoti!
Jau minėtų amerikiečių (būtent neispanakalbių baltųjų amerikiečių) gyvenimas pastaruoju metu trumpėja „iš nevilties“- nuo alkoholio, opioidų ir savižudybių. Autorius cituoja Carol Anderson: “Jei jūs visada buvote privilegijuoti, lygybė jums pasirodys kaip priespauda.” (koreliuoja su pastaraisiais prezidento rinkimais, tiesa?) Narkotikų perdozavimo mąstai yra nenormalūs, nes tik trečdalis palieka atsisveikinimo raštelius. O opioidai vartojami nuo viršsvorio sukelto nugaros ir/ar sąnarių, moralinio (depresijos) ir psichologinio (nerimas) skausmų.
Čia visai tinka mintis apie vaistų toksiškumą: „Gydymo vaistais toksiškumas yra priimtinas, jei klinikinė nauda didesnė nei galima grėsmė, tačiau tai nėra nustatyta nei moksliškai, nei etikos požiūriu.“ (p. 175)
O tai tiesiog rėmintis ir kabinti ant sienos:
„<...> susidūrę su sveikatos problemomis žmonės neišvengiamai taiko dvi veiklos taktikas: bando neigti pavojų arba pamiršti.“ (p. 342)
Ką reiktų daryti ne ateityje, o jau dabar? „neleisti teršti, paspartinti kitų energijos formų paiešką, atsisakyti iškastinio kuro, sandarinti būstus, persvarstyti miestų plėtrą, skatinti elektrinio transporto vystymąsi ir judėjimą pėsčiomis, reguliuoti žemės ūkį ir žemės naudmenų panaudojimą, sumažinti mėsos vartojimą,“ (p. 343).
Bet mes vis vien mirsim. Tad svarbiau ne kiek, o kaip gyvenam.
O knyga? Knyga visai įdomi, bet aš tikėjausi daugiau istorijos ir mažiau moralų. Nes nepasimokom gi – juk pastarosios pandemijos metu Žmonijai reikėjo priminti kiek laiko (ir kad iš viso) reikia plauti rankas!
May 18, 2024
3,5/5 Įspūdis apie knygą dvejopas, viena vertus faktinė medžiaga įdomi ir naudinga, nušviečianti žmonijos kelią į ilgą ir pakankamai sveiką amžių. Antra vertus pats medžiagos jungimas į pasakojimą stipriai prisotintas autoriaus politinių pažiūrų. Na ir gaunasi istorija, kaip aptariamas žmogus gerokai prisidėjo prie to, kad pagerėjo ir pailgėjo žmonių gyvenimas, bet jis tik siekė išsaugoti naudingą darbo jėgą, jis ne iš "geros valios" tais žmonėmis rūpinosi. Tokiu būdu visi organizacijų vadovai ir reikšmingi asmenys, kurie savo organizacijų nariais/darbuotojais rūpinasi ir pakrenta autoriteto prasme žemyn, nes, jei ne "gera valia be naudos siekimo", tai nesiskaito. Arba industrinė revoliucija iš principo sugriovė didelė žmonijos pažangą sveikatinimo srityje, nors po to sekęs didžiulis šuolis jau grynosios medicinos ir žmonių gerbūvio srityse, aišku, jokio ryšio su industrine revoliucija neturi. Arba liūdni pastebėjimai, kad didelis kiekis kraštutinių reikšmių labai iškreipia vidurkį (dėliojant apie tai, kad didžiulis kūdikių mirtingumas labai reikšmingai veikdavo vidutinę gyvendimo trukmę). Žodžiu ne tik nepakankamai geros valio žmonės bet ir matematika, gadino potencialiai gerą istoriją. O jei rimtai, jei ne nuolatinis autoriaus siekis įsiterpti ir priminti, kad "aš tai kitaip žmonijos istoriją būčiau reguliavęs" ir "didžiausi žmonijos pasiekimai yra gerai, bet kiek problemų tai pridarė", tai būtų gera knyga apie milžiniška kiekį veiksnių, kurie atlydėjo.mus į sveikatos amžių ir dar didesnį kiekį grėsmių, kurios pradeda mus iš jo išprašyti.
Displaying 1 - 2 of 2 reviews