Šiurpnakčio istorijos

by Aušrinė Tilindė, Roberta Railaitė (Illustrator)

Jau kyla mėnulis, tamsa apgaubia mišką ir paslaptingą ežerą... laikas įsitaisyti prie laužo ir pasakoti šiurrrpias istorijas!

Trys draugės per pižamų vakarėlį nutaria pažaisti su dvasių kvietimo lenta. Adomas vieną rytą pasijunta keistai, bet niekaip negali prisiminti, kas jam nutiko su draugu po pamokų klaidžiojant miške. O Jonas, užklydęs į apleistą sodybą, randa kai ką, ko geriau būtų iš viso neaptikęs. Ir tai tik pradžia... ar išdrįsi leistis į baugius nuotykius?

Dvylika puikių, tarpusavyje susijusių siaubo istorijų drąsiems, nuotykių ir po kūną bėgiojančių šiurpuliukų ištroškusiems vaikams.

Knygos apdovanojimai:
- 2024 m. leidyklos "Alma littera" rengiamo vaikų ir paauglių konkurso nugalėtoja;
- 2024 Metų knyga paaugliams.

Genres: Horror

184 pages, Hardcover

First published January 1, 2024

Reviews

[Patricija || book.duo · Rating 4 out of 5]

3.5/5

Myliu siaubo istorijas ir mylėjau nuo pat tada, kai man kas nors ėmė skaityti. Mėlynbarzdis, Drakula, Haufas, anglų pasakos (tos, pačios baisiausios, su velniais ir tepalais pateptom akim) man buvo pačios įdomiausios. Vėliau, kai ėmiau skaityti pati, esu kelis kartus siaubo knygą įgrūdusi tėčiui, kad jis paskaitytų ir man papasakotų kas buvo, nes pačiai buvo per baisu. Esu nemiegojusi po Kingo. Žodžiu, ką norėjau pasakyt, pažintį pradėjau anksti ir visada, kai pamatau, kad tėvai vaikam siaubo skaityti neleidžia, užsiplieskiu. Nes kai man neleido žiūrėt „Interviu su vampyru“, galiausiai dabar jį esu mačius apie 30 kartų. Ir nors ši knyga skirta labai labai vaikams (rašo nuo 11), lyginant su Zyle, rašančia siaubą irgi vaikams, man vietomis buvo skystoka. Ne dėl to, kad nebaisu mano standartais, o nes nepajaučiau balanso – istorijos per trumpos arba per ilgos, pasikartojimai (ne simboliai, o siužetiniai pasikartojimai) per dažni, kalba dialoguose neapsisprendžianti tarp tikroviškos ir literatūriškos, tekstas vietomis erzinančiai didaktiškas, arba labai pagal formulę – nes nu aišku, kad besityčiojanti labai graži mergaitė turi netekti savo grožio. Pritrūko autorės drąsos, polėkio, savo balso, unikalumo (vėlgi, atsiprašau, kad lyginu, bet kurį Zylė išlaiko net pasakodama tradicines istorijas, naudodama l.liaudies simbolius). Nieko blogo norėti perteikti svarbias idėjas ar pamokas, bet tuo ši knyga pasirodė kiek senoviška – pavyzdžiui, mane ir „Mažosios moterys“ dėl didaktikos baisiai erzino.

Ir visgi, labai džiaugiuosi, kad leidykla pradžioje įterpia pačios autorės mintis apie siaubą, o gale – vaikų literatūros specialistės. Liūdna, kad vis dar turime aiškinti kodėl siaubo literatūra reikalinga, gal net būtina, kodėl vaikai turi ją skaityti (jei nori) ir kodėl tėvai, bandydami vaikus apsaugoti, arba padaro atvirkščiai, arba atima galimybę patirti labai „legalų“ ir tinkamą malonumą. Todėl tebūnie dėl to siaubo literatūros legalizavimo vaikams – įvertinimas čiut kilstelėtas, nes tiesiog labai noriu, kad tokių knygų būtų tik daugiau.

[Nora|KnyguDama · Rating 5 out of 5]

Atvirai - nemaniau, kad knyga mane nustebins. Kadangi ji skirta vaikams nuo 11 metų, galvojau, kad gąsdins laumėm, raganom ir man net plaukelis ant galvos nesujudės nuo tokių siaubų. Bet oi kaip klydau! Autorė taip drąsiai kuria tikras siaubo istorijas, kad akys ant kaktos lipo. Kaip talentingai išlaikomas balansas - baisu, bet šių laikų vaikams tikrai ne per daug. Šioje knygoje yra dvylika siaubo istorijų, bet tik akylas pastebės kaip sumaniai jos apjungtos, kiek mažų detalių, kiek jungčių ir susijusių dalykų!

Jūs žinot - aš labai mėgstu siaubo literatūrą, todėl griežta akim vertinau ir šias istorijas. Neradau prie ko prisikabinti. Tokių knygų labai trūksta Lietuvoje. Vaikai yra pripratę prie stimuliacijų, greito ir jaudinančio filmukų/filmų veiksmo, tad kai kuriuos jų, knygomis sudominti ypač sunku. Tačiau ši knyga tikrai gali būti raktas. Istorijos skaitosi greitai, yra puikių iliustracijų, veiksmo daug, paslapčių daug, vietos išsigąsti (nebijokit, ne iki naktinių košmarų lygio) - per akis. Apsėstas pliušinis meškutis, dvasių kvietimo lenta, prakeiktas ežeras, paslaptingas namas, užkeiktos rogės, praeities dvasios... Kiek čia visko!

Labai smagu, kad šalia veiksmo yra ir protingai užslėptų pamokų apie patyčias, draugystę, ribų paisymą ir silpnesnio užstojimą. Knyga labai apgalvota, labai sustyguota taip, kad vaikai tikrai neliks abejingi. Nuoširdžiai sakau, man tai buvo atradimas ir visisškai nesistebiu, kad ji laimėjo Alma Littera vaikų ir jaunimo knygų konkursą. Labai tikiuosi, kad Aušrinė neneustos rašyti ir padovanos dar ne vieną tokią jaudinančią istoriją.

[Ugnė | pilna_lentyna · Rating 4 out of 5]

Pamenu, vaikystėje labai mėgau vaikiškas siaubo istorijas. Gal ne tiek siaubo, bet būtent tas, kupinas šiurpuliukų - Kraupiosios istorijos, Kraupiojo mokslo serijų knygeles (Kraujas, kaulai, kepenys ir kt., Aršieji actekai...). Dar dabar atsimenu, kaip paslapčia, su draugėm skaitėm kažkelintą, jos turimą "Siaubų autobuso dalį. Juokinga prisiminus, nes nieko baisaus ten nebuvo - šiurpią nuotaiką, sukurdavom pačios.

Kai autorė pasiūlė su vaikais perskaityti "Šiurpnakčio istorijas", pagalvojau, kad šių laikų knygų rinkoje, labai trūksta panašių skaitinių vaikams. Niekas nebeseka vaikams siaubo pasakų, visos vaikiškos knygelės labai mielos, minkštos ir pūkuotos. Suprantu, kad mažiesiems jos labai tinka, bet nei kiek nesistebiu, kad jos greitai tampa neįdomios vyresniems - norintiems nuotykių, fantastikos arba jau minėtų šiurpuliukų.

Su dukra (10m.), kasdien skaitėm po vieną istoriją - skaitant, vis teiravausi, ar nebaisu. Aišku, sulaukiau tik akių pavartymo ("tai aišku, kad ne..") 😀 O man, keliose vietose, tikrai nugarą nukrėtė šiurpas 🫣 Pasirodo, mamas šiurpinti daug lengviau..

Knygą sudaro 12 trumpų istorijų - tiek man, tiek Ievai labiausiai patiko tai, kad jose vis rasdavom šiokių tokių pasikartojimų - kai kurie veikėjai ar objektai tarsi "keliavo" tarp skirtingų pasakojimų.

Patiko ir knygos šiuolaikiškumas, neįkyriai paaiškinamos gyvenimiškos tiesos. Iš pradžių, užkliuvo tik tai, kad kai kurie pasakojimai nutrūkdavo įdomiausioje vietoje. Paskui, pagalvojau, kad tai netgi gerai - palikta vietos vaizduotei. O jos, patikėkit, vaikai turi daugiau, nei mes įsivaizduojam. Kaip ir drąsos, skaityti tokias istorijas. Tik gal, mes, suaugę per daug bijom.

[Knygų Romantikė · Rating 5 out of 5]

Kokio gerumo knyga vaikams, kurie jau 10 metų ar šiek tiek vyresni. Mums tai buvo ne tik skaitymui skirta knyga, bet vakaro istorijoms, kai net vyras prisijungdavo kartu ir dalindavomės šiurpinančiais dalykais iš savo vaikystės 👻 dvasių lenta bandyta jūsų vaikystėje? O taip! Buvo šiurpu ir aišku, kad išsikvietėm nežinia ką 🙈 siaubo istorijos prie laužo? Tai aišku, ir kuo baisesnės, kad bijojome net kvėpuoti palapinėse 🙈 Šiurpus žaislas kambario kampe, su viena akim ar nuplėšta ausim? Visi turėjome ir bijojome 🙈 tokios ir kitos šiurpios istorijos geriems ir šiurpuliukus sukeliantiems vakarams kartu su šeima 🥰 Artėjant Helloweenui puikiai tinka kambario tamsoje, pasišviečiant žibintuvėliui, susitačius kambaryje būstinę iš pledų, valgant guminukus akis ar voriukus, skaityti būtent šią knygą ir jos istorijas 👻🕸

[mnemosineirknygos · Rating 4 out of 5]

Jei bučiau paauglė, būčiau tikrai stipriai pašiurpinta. Gračios istorijos, sušiuolaikintos ir pilnos nejaukių nutikimų :)

👻4,3 👻

[Kirkirvarpa · Rating 5 out of 5]

Puikiai parašytos knygos. Ir nesvarbu, esi paauglys, ar suaugęs vyras. Mielai skaitau šios rašytojos knygas. Man Aušrinė Tilindė yra kokybės ženklas.

[Gabrielius Blekaitis · Rating 3 out of 5]

Iš vienos pusės, labai patiko, kad siaubo figūros (ežeras, rogės, pliušinis žaislas, mergaitė juodais plaukais) pasikartoja skirtinguose pasakojimuose, tokiu būdu sukurdamos vietovės mitologiją. Iš kitos pusės, norėjosi, kad kai kurios istorijos įtrauktų ir panagrinėtų naujus motyvus, mat vargu ar tų motyvų pasikartojimas jiems suteikia daugiau turinio. Buvo istorijų, kurios įpynė socialinius klausimus ar pamokomąją žinutę. Šie tikrai smagiai susiskaitė ir, mano supratimu, atitiko siaubo žanro funkciją. Pavyzdžiui, labiausiai patiko "Veidrodėli, veidrodėli" bei tokie pasakojimai kaip "Stebėtojai". Galimai ir todėl kad pats siaubo aspektas yra pritaikytas paauglių kasdienybei. Kita vertus, tokios istorijos kaip "Pamirštas sapnas" bei "Vienarankio ežeras" nesukėlė tokio įspūdžio. Manau, jeigu vietoje šitų istorijų būtų kažkas kito, duočiau 4/5, bet šiuo atveju apsistoju ties 3/5 mat vertinu visą istorijų rinkinį, kuris balansuoja nuo "patiko" iki "labai patiko".

[Milda Vaškevičienė · Rating 4 out of 5]

Buvo įdomu, šiek tiek šiurpuliukai kūnu ėjo skaitant kai kurias istorijas 🙂
Ne per daug baisu, kas labai sveikintina, nes juk šios istorijos skirtos vaikams nuo 11 metų.
Vienos istorijos patiko labiau, kitos mažiau. Bet džiaugiuosi perskaičiusi, dabar dukrai paauglei duosiu skaityti, tikiuosi ir jai patiks. Ypač įsiminė apie meškino akį, Minecraft žaidimo pasaulį, roges bei paskutinė istorija apie paslėptą veidą. Tikrai įsivaizdavau kaip ten viskas vyksta. Ir buvo šiek tiek nejauku galvoti, ką patiria veikėjai.
Kartais reikia ir norisi ir tokių istorijų.

[Justina - slaugytoja_skaito · Rating 5 out of 5]

Na kas galėjo pagalvoti, kad ši jaunimui skirta knyga man įvarys tiek nejaukumo! Jau nuo pirmų istorijų jaučiau, kaip rankos pasišiaušia, nugara bėga šiurpuliukai, o palengvėjimas, kad knygą klausau dienos metu, visai nepagerino reikalų atėjus vakarui.
Ši knyga, turinti net 12 viena su kita šiek tiek susijusių istorijų, skirta vaikams nuo 11 metų, bet @uzskaitau_ #skaitomya klubo dėka klausiau ir aš. Audio formatas man buvo patogiausias, tad visų istorijų klausiausi per @audioteka.lt , tad negaliu nepagirt tokio puikaus įgarsinimo! Turbūt vien dėl jo man viskas susiklausė dauh įtaigiau ir įspūdingiau, nes įgarsintojo emocijos lenkė visus lūkesčius!

Vienos istorijos buvo trumpesnės, kitos ilgesnės, o kažkur vis lyg grandinėmis besisiejančios mažytės detalės tik dar labiau domino toliau klausyt. Patiko ir istorijos pasakojimo stilius - lengvas, įtraukiantis, net sakyčiau užburiantis. Kai kurias istorijas ir sentimentaliau pritaikiau, o kai kurios pasirodė labiau orientuotos ir į šiuolaikinį jaunimą. Bendras įspūdis tikrai geras, tad visai nebuvo svarstymų dėl vertinimo.

Gal ir turėčiau būt suaugusi ir jau visai drąsi, bet tokios paslaptingos istorijos sukelia visą sūkurį emocijų, priverčiančių pažvelgti į toliausiai tamsoje slypinčius šešėlius su nedidele baime bei nejaukiai pasimuistyti, kai miško pakelėje sutinki vieną iš knygos veikėjų! 🤭

[Knygos_pjuvis Lina · Rating 4 out of 5]

Patikrinimas baigtas. "Šiurpnakčio istorijos" keliauja į Prano (9 metai) knygų lentyną!

Tai puikiai subalansuotos siaubo istorijos 9-11 metų vaikams: trečdalis siaubo, trečdalis didaktikos, trečdalis šiuolaikiškumo ir aktualumo. Istorijos nenuobodžios, aktualios šiandienai (kompiuteriniai žaidimai, pižamų vakarėliai, iškylos, grožio paslaptys...).

Knygoje rasite dvylika puikių, tarpusavyje susijusių siaubo istorijų. Vienos baisesnės, kitos daugiau pamokančios. Knygų veikėjai - vaikai. Jie kartu žaidžia, kartu mokosi, leidžia laisvalaikį. Istorijos ne tik šiurpina, bet ir moko paisyti ribų, nežaisti su pavojingais dalykais, būti draugiškiems, nesityčioti ir užstoti silpnesnį.

Istorijos puikiai apmąstytos ir "pasvertos". Jos nėra per baisios, atviros ar žiaurios. Kaip tik skatina domėtis, kelti klausimą - o kas toliau?
Asmeniškai man jos primena Paul van Loon "Siaubų autobusus" - mano vienas iš mylimiausių vaikystės knygų. Nors truputį kliuvo dažnas siužetinis pasikartojimas, kai kuriose istorijose jautėsi pristabdymas (kad nebūtų per baisu), bet gal aš klystu?

Įspūdį sustiprino Robertos Railaitės iliustracijos. Tie pilki, beveidžiai žmonės tikrai sugeba pašiaušti odą. O panašumas į komiksą užkabina šiuolaikinius vaikus.

Vertinu labai gerai!
Aušrinei linkiu išgryninti savo balsą, nestabdyti ir šiurpinti dar ryškiau!

Rekomenduoju vaikams, mėgstantiems skaityti vakarais, pasislėpus po kaldra.

Ar skaitei šią knygą? Ar jos istorijos tikrai šiurpinančios?

[K]

Šiurpiausias dalykas, pasikartojantis visose istorijose, - patyčių normalizavimas. Visiška norma, kad patirsi patyčias, jeigu bus x ar y, ir taip toliau. 

Nepatiko ir max mergaičių vs berniukų stereotipai. Mamų vs tėčių. 

Mergaičių svarbiausias dalykas - tik grožis ir populiarumas. Vienoje istorijoje buvo mergaitė "klasės tylenė", kuri dėl to patiria patyčias... Bet dėl ko ji tapo klasės tylene? Nesupratau, nebuvo paaiškinimų. Daug kur nebuvo paaiškinimų. Nes jie ne esmė. 

Įdomu tie patys pasikartojantys elementai per visas istorijas: birutės, rogutės, šuniukai kaip augintinis (daugiau jokių kitų augintinių), švilpukas. 

Buvo pamokymų, ko nedaryti: neiti į mišką vienam, neiti per pūga čiuožinėti nuo kalniuko, neatsilikti, klausyti tėvų.

Pirmos istorijos mokytojas - 7 dienas savo noru stovyklauja kartu su paaugliukais? Kreizi jis.

Istorjų baisumas - labiausiai įsiminta buvo su meškinu iš miško, kuris žudė kitus pliušinius žaislus. Taip pat paskutinė apie Birutę iš paveikslo. Kai kurios buvo kiek baisesnės, kelios nelabai aiškios, kai kurios tiesiog pamokomos, nemažai "bobutė pasakojo"...

Pati šios knygos nesirinkčiau, bet kad jau buvo pas mane, tad reikėjo perskaityti.

[Vaida · Rating 5 out of 5]

Vos tik darbe gavome naujas knygas, iškart atkreipiau dėmesį į šią, nes... kiek gi lietuvių autorių rašo siaubo literatūrą vaikams? Vienetai... Tad artėjant Helovinui, perskaičiau šią knygelę. Joje sudėta dvylika neprastų, tarpusavyje susijusių, pamokančių siaubo istorijų vaikams (nuo 11 m.). Ir.. man visai patiko! Manau, patiks ir vaikams, istorijos tikrai leis šiek tiek pašiurpti odai.
Duodu penkias žvaigždutes vien dėlto, kad Lietuvai laaabai reikia daugiau tokios tematikos knygų vaikams. ;)

[Ugnė (gyvenimai_knygose) · Rating 5 out of 5]

nuostabios, kartais tarpusavyje persipynusios šiurpo istorijos vaikams, bet nemažiau intriguojančios ir suaugusiam skaitytojui! paprastumu genialios ir lengvai pamokančios - niekada nieko neparsinešti iš miško ir visada klausyti gyvūnų (jie žino apie pavojų!)

[Rusnė D. · Rating 5 out of 5]

Wow, tiesiog wow 😳

[Edita Kazakevičienė · Rating 4 out of 5]

Labai džiaugiuosi, kad lietuvių autoriai vis daugiau rašo vaikams, ir ypač, mokyklinio amžiaus. Aš pati labai mėgstu siaubo istorijas, o iš vaikystės mane aplanko šiurpūs prisiminimai apie Mėlynbarzdį ir jo slaptąjį kambarį, W. Hauff „Šaltąją širdį" ir kitas pasakas.

Knygą sudaro dvylika apsakymų, kurie patiks ir nemėgstantiems didelės apimties teksto. Pagrindiniai istorijų veikėjai – vaikai, su kuriais skaitančiajam nesunku susitapatinti. Pasakojimų herojai leidžia laiką su draugais, mokosi, žaidžia kompiuterinius žaidimus ir stovyklauja.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vaikų gyvenimai niekuo neišsiskirtiniai, tačiau autorė sukuria tikrovišką atmosferą, kylančią įtampą ir šiurpuliukus pilve. Man ypač patiko tai, jog istorijos susijusios viena su kita. Ech, tik buvo gaila, kad kai kurie pasakojimai pasibaigė įdomiausioje vietoje. O šiurpią nuotaiką puikiai perteikė paslaptingos iliustracijos.

„Šiurpnakčio istorijose" yra ne tik šiurpuliukų, bet ir neįkyrių pamokymų. Vaikas pats gali apmąstyti, kurie poelgiai yra geri ar blogi, teisingi ar neteisingi. Vienas iš veikėjų pasakė savo draugui, jog paraleliniame pasaulyje gyvena blogieji mes. Man atrodo, kad ši knyga kviečia susitikti su savo baimėmis ir tamsiosiomis pusėmis. O pažvelgus joms į akis, galime sugrįžti drąsesni ir stipresni.

[Alisa | knygu_salyje · Rating 4 out of 5]

Daug nesitikėjau iš šios knygos, kadangi ji skirta vaikams. Galvojau, kad istorijos bus paviršutiniškos ir to siaubo nebus arba jis bus vos juntamas. Tačiau likau maloniai nustebinta. Istorijos tikrai šiurpios! Nežinau, gal mano laki vaizduotė pridėjo to siaubo, bet tikrai būčiau begalo laiminga, jei tokia knyga būtų papuolusi man į rankas vaikystėje. Na, o dabar beliko tik prisiminti kokias nesąmones patys vaikystėje darėme, kad tik pasišiurpinti 😅 Pavyzdžiui tamsioje laiptinėje kvietime Pikų Damą per veidrodį su žvakėmis... Ech, geri laikai buvo!

Nepaisant to, kad knyga skirta vaikams, ji parašyta gražiai, aiškiai , bet ne per daug paprastai. Man tik istorijos per trumpos atrodė. Gal vaikams lengviau skaityti, neprarasti susidomėjimo, kai jos trumputės, bet man norėjosi, kad ir 10 istorijų, bet detalesnių.

Labai džiugu, kad dabartinius vaikus autorė ir leidykla džiugina tokiomis knygomis. Nereikia nuvertinti, kad čia tik siaubo istorijos. Yra čia ir pamokymų, palikta vietos diskusijai apie vienokius ar kitokius poelgius ir galimas pasekmes.

[Aistė Skaito · Rating 3 out of 5]

Dedu 3, nes tai aukso viduriukas. Stengiausi žiūrėti į knygą kaip ją skaitytų vaikai ir kokie jiems klausimai kiltų, o jei aš būčiau mama kaip atsakyčiau į tuos klausimus ir, žinokit, dauguma istorijų baigiasi su klaustuku, kurių motyvo ir tikslo nelabai supratau, bet buvo ir kelios pamokančios istorijos, kurios ir man visai patiko. Aš pamenu savo vaikystėje skaitydavau brolių Grimų pasakas ir ten yra nemažai istorijų kraupesnių nei čia, tačiau visos turi kažkokį motyvą, pamokymą, žinutę vaikams ką daryti, ko nedaryti, o čia to kiek pasigedau, tad vertinu vidutiniškai. Galiu pagirti autorę už gebėjimą puikiai rašyti vaikams, neperspaudžiant, aiškiai ir paprastai, tačiau įtraukiančiai suformuluotą tekstą. Bent jau man čia nebuvo šiurpu, įdomu kaip vaikai atsiliepia apie šią knygą?

[Edita Liu · Rating 5 out of 5]

Dedu stiprų penketą, kurią skiria mano devynmetis "neskaitukas". Sūnus knygą "surijo" vos per kelias dienas, kai dažniausiai tenka derėti bent dėl 20 puslapiü per dieną! O skaitytojui labiausiai įspūdį paliko, jog skaitant nuolat buvo baugu, o ne tik keliose vietose kaip kad kitose populiariose siaubo istorijose vaikams. Sūnus rekomenduoja visiems vasarotojams, kurie pasiilgę nuotykių ir šiurpuliukų!!

[Aušrinė · Rating 5 out of 5]

nereali knyga! 😍 laukiam dar!!! ❤️

[Pranas Butvidas · Rating 3 out of 5]

Labai patiko knyga. Truputi per mažai siaubo.

[IG:audioteka_klausytoja · Rating 5 out of 5]

Pradėjau klausyti ir jau per pirmas 20 minučių įtraukė! Istorijos paslaptingos, vietomis net šiurpios, bet labai įdomios. Patiko pasakojimo stilius – paprasta, bet pagauna dėmesį. Nežinau, kaip viskas baigsis, bet jau dabar knyga paliko gerą įspūdį. Ačiū autorei už kūrybą!😇

[Urtė · Rating 4 out of 5]

Įdomios tarpusavyje tam tikromis detalėmis susijusios bauginančios istorijos, atitinkančios šių laikų tendencijas ir pilnos gerų pamokų vaikams.

[Agneta · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga 🔥 pasijutau kaip prieš 25 metus, kai pati pirkdavau ir skaitydavau panašaus tūrinio knygas ❤️ ačiū uz tai

[KnygaKuprinėje · Rating 5 out of 5]

Labai patiko, mielai su savo vaikais skaityčiau, gal ne visai prieš miegą, bet nejaukiomis akimirkomis, kad sukeltų visus šiurpuliukus. Patiko kaip visos istorijos turi siejančių detalių, klausiausi audioknygos, tai gal netgi pridėjo to šiurpuliuko. Atrodo vaikams, bet man labai patiko taip pat. Reikės knygą įsigyti ir pašiurpinti savo vaikus, kad ir kaip tai beskambėtų. :D

[BookCity Girl · Rating 5 out of 5]

Vos tik kambaryje sutemo, vienaakio meškino akis baugiai sublyksėjo.

Nerealiai faina knygutė!!! Ir koks gražus viršelis! Jei atvirai, nenumaniau, ko tikėtis, įsivaizdavau kažką panašaus į vaikystėje skaitytas Haufo pasakas, kurios tuo laikotarpiu atrodė labai BAISIOS, bet tuo pačiu ir labai patiko. 😊

Knygą sudaro 12 istorijų, kurios tarpusavyje lyg ir nesusijusios ir nebūtina skaityti iš eilės, tačiau kai kurias jų sujungia bendros detalės. Kiekviena istorija savaip sudomino ir sukėlė jaukų šiurpuliuką, o labiausiai patiko apsakymai „Veidrodėli veidrodėli“ ir „Paslėptas veidas“. Beje, knygos herojai susiduria ne tik su antgamtiškais siaubais, bet ir su aktualiomis paauglių problemomis: patyčiomis, vienišumu, apgavystėmis, ir tai, kaip nemaloni kasdienybė maišosi su nežemiškais dalykais, siužetui tik prideda tikroviškumo. Dauguma istorijų, kaip ir vyresnei auditorijai skirtose knygose ar filmuose – tarsi be pabaigos, arba ta pabaiga šiurpi ir bauginanti.

Tik naktimis senos surūdijusios sūpynės paskęsdavo tirštoje migloje. Jei kas būtų gerai įsižiūrėjęs, būtų joje įžvelgęs bežadžius veidus tų, kurie pasirinko tylą...

Pasakojimai trumpi, tad nesunkiai gali išklausyti ir jaunesnis nei 11 metų vaikas, tačiau amžiaus riba ne veltui nurodyta. Keletą perskaičiau savo pirmokui, bet vietomis jam buvo sudėtinga sekti siužetą, ypač, kai pasakojimo laikas nukeldavo iš dabarties į praeitį, o kai kurie dalykai, pavyzdžiui, dvasių kvietimo lenta, dar nebuvo žinomi. Kaip Minecrafto gerbėjui jam labiausiai patiko istorija „Kvadratinis pasaulis“, o dar neskaitytas pasiūlysiu po kelerių metų. 😊

Įtraukiantis, gyvas ir įtaigus tekstas, dialogai tikri ir nuoširdūs. Puikus skaitinys artėjant Šiurpnakčiui! BŪ!

[Saulėtoji Vapsva · Rating 5 out of 5]

Nemeluosiu, kai pamačiau tiek daug teigiamu įvertinimų, nieko gero nesitikėjau, nes dažniausiai tokie atsiliepimai būna draugu, bet greitai vos po kelių puslapių pasikeitė nuomonė.
Nukėlė į "Siaubo autobuso" laikus. Istorijos lengvos, įdomios ir viena su kita susijusios. Gal į pabaiga, kiek supanašėjo, bet tikrai patiko. Ir kaip vaikams turėtų būti šiurpios.
Taip pat super iliustracijos!
Kai vaikas paaugs būtinai skaitysime kartu!

[Justina Kapeckaitė · Rating 5 out of 5]

Kai buvau paauglė, dievinau siaubo istorijas, ko gero perskaičiau visas, kurias tik galėjau rasti bibliotekoje. Šiurpnaktčio istorijos patiko dabar, o bet tačiau kaip tokios knygos reikėjo tada! Trumpos istorijos pakankamai šiurpios, kad patenkintų šiurpuliukų poreikį, bet tuo pat metu pakankamai jaukios, kad nebūtų baisu naktį miegoti. Na, nebent turi didelį įtartiną meškiną 😉

[Reader · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga! Šiurpinanti ir įtraukianti, ypač subtiliai supinanti visas istorijas mažomis detalėmis, kurias smagu atrasti skaitant. Labai rekomenduoju ne tik vaikams, bet ir paaugliams/suaugusiems :))

[Fantastiškų KŽL · Rating 4 out of 5]

4+

https://knyguziurkes.com/2024/11/03/s...

[Benediktas B · Rating 5 out of 5]

Labai įdomi knyga !Man labai patiko. Į ją sudėta daug trumpų istorijų,kurios visos baigiasi paslaptingai.Patiko, kad knygoje daug mistikos,įdomūs personažai.Siūlau visiems ją perskaityti!