What do you think?
Rate this book
Linfa - La serie di libri #1
Don't Worry, Be Grumpy: Inspiring Stories for Making the Most of Each Moment
Laugh aloud even as you look at life anew with these stories from the bestselling author of Who Ordered This Truckload of Dung?
In 108 brief stories with titles like "The Bad Elephant," "Girlfriend Power," and "The Happiness License," Ajahn Brahm offers up more timeless wisdom that will speak to people from all walks of life. Drawing from his own experiences, stories shared by his students, and old chestnuts that he delivers with a fresh twist, Ajahn Brahm shows he knows his way around the humorous parable, delighting even as he surprises us with unexpected depth and inspiration.
In 108 brief stories with titles like "The Bad Elephant," "Girlfriend Power," and "The Happiness License," Ajahn Brahm offers up more timeless wisdom that will speak to people from all walks of life. Drawing from his own experiences, stories shared by his students, and old chestnuts that he delivers with a fresh twist, Ajahn Brahm shows he knows his way around the humorous parable, delighting even as he surprises us with unexpected depth and inspiration.
240 pages, Paperback
First published October 21, 2014
291 people are currently reading
2556 people want to read
About the author
Ajahn Brahm
69 books465 followersAjahn Brahmavamso Mahathera (lovingly known to most as Ajahn Brahm) was born Peter Betts in London, United Kingdom in August 7, 1951. He came from a working-class background, and won a scholarship to study Theoretical Physics at Cambridge University in the late 1960s. After graduating from Cambridge he taught in high school for one year before travelling to Thailand to become a monk and train with the Venerable Ajahn Chah Bodhinyana Mahathera.
Whilst still in his years as a junior monk, he was asked to undertake the compilation of an English-language guide to the Buddhist monastic code - the Vinaya - which later became the basis for monastic discipline in many Theravadan monasteries in Western countries.
Whilst still in his years as a junior monk, he was asked to undertake the compilation of an English-language guide to the Buddhist monastic code - the Vinaya - which later became the basis for monastic discipline in many Theravadan monasteries in Western countries.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 183 reviews
February 11, 2025
We are ALL hopelessly mixed up at our worst times. So how to we fix that?
Simple, says the delightful Soother of our Solipsistic Souls, Ajahn Brahm. We don't. Because we're ALL fallibly human.
So we just SHARE our fallen humanity with fellow sufferers!
Simple?
NOT. For we've now lost the Art of Being Human. AND the Art of Dwelling In the Simple Present!
You know that feeling?
Okay. It's like this...
Let's say you've just fallen off a cliff. On your way down to the rocky river valley below, you spy a vine of ripe strawberries beneath you below and flail your arms out to it in your dizzying freefall.
Success!!
You are safely suspended in space. Whew!
And those strawberries now look so sweet. But guess what?
They also look tempting to a gang of mice on that ledge. They're starting to gnaw at their root so as to take the berries back to their nearby hole! After all, they're entitled to it, as it's just another stellar feature of their very own new neighbourhood.
Your spirits sag.
But then, hey, you're hungry and, darn it all - you saw the strawberries first! You pluck the biggest berry and pop it into your salivating mouth.
Ah! It's SO GOOD!!
So, well, when the rodents soon succeed, the bough breaks (and Baby, you fall) you're satisfied because that Moment will be Eternal. You'll go quickly, and you've Out-Braved those Nasty Mice.
THAT's killing two birds with one stone:
You appreciate being human In The Vivid Present Tense!
***
ALL the tales in this book are as good as that one.
I was so impressed I gave copies to my sister and to my neighbour, Mike.
They Loved it!
So, what're you waiting for???
BUY this book.
It'll Make Your Day, just like the Sweetest of Sweet Summer Strawberries!
Simple, says the delightful Soother of our Solipsistic Souls, Ajahn Brahm. We don't. Because we're ALL fallibly human.
So we just SHARE our fallen humanity with fellow sufferers!
Simple?
NOT. For we've now lost the Art of Being Human. AND the Art of Dwelling In the Simple Present!
You know that feeling?
Okay. It's like this...
Let's say you've just fallen off a cliff. On your way down to the rocky river valley below, you spy a vine of ripe strawberries beneath you below and flail your arms out to it in your dizzying freefall.
Success!!
You are safely suspended in space. Whew!
And those strawberries now look so sweet. But guess what?
They also look tempting to a gang of mice on that ledge. They're starting to gnaw at their root so as to take the berries back to their nearby hole! After all, they're entitled to it, as it's just another stellar feature of their very own new neighbourhood.
Your spirits sag.
But then, hey, you're hungry and, darn it all - you saw the strawberries first! You pluck the biggest berry and pop it into your salivating mouth.
Ah! It's SO GOOD!!
So, well, when the rodents soon succeed, the bough breaks (and Baby, you fall) you're satisfied because that Moment will be Eternal. You'll go quickly, and you've Out-Braved those Nasty Mice.
THAT's killing two birds with one stone:
You appreciate being human In The Vivid Present Tense!
***
ALL the tales in this book are as good as that one.
I was so impressed I gave copies to my sister and to my neighbour, Mike.
They Loved it!
So, what're you waiting for???
BUY this book.
It'll Make Your Day, just like the Sweetest of Sweet Summer Strawberries!
November 14, 2015
Toliko sam se bila "grabala" u knjiznici da ju dobijem jer njegova "Krava...." bila mi je super, drugacija, simpaticna...No, ovo mu je na isti kalup i sve vec isfurano (kakica ovako-onako). Cesto "kakicu" spominje u svojim pricama...ako imas bilo kakav problem s ljudima ili u ljubavnoj vezi...zamisli si nj."kakicu" i ima da sve nestane ilitiga prođe.Hahaha ma aj ne kaki.
June 4, 2022
Ajahn Brahm has a great sense of humor. And wise in the human ways and walking to peace within.
I read the his one 2015 but GR’s dating system is now horrendous in adding older dates. So it shows up as current. And can’t correct. A little grumpy!gl Got to laugh.
I read the his one 2015 but GR’s dating system is now horrendous in adding older dates. So it shows up as current. And can’t correct. A little grumpy!gl Got to laugh.
November 8, 2018
So ok, yeah, these are mostly clever fables. A few are just plain jokes, and a few are observations sans morals. But mostly they're good advice for just about anyone, esp. busy Westerners who aren't necessarily interested in Buddhism.
The title is a reference to just one anecdote and a clever attention-getter; don't put too much weight into it.
I prefer the anecdote about "Get hopey." The advice is, when we find ourselves fretting and worrying about things that could go wrong, we should focus instead on the things that could go right. Say your teen son is late getting home: instead of being in a car accident or being drunk, he could simply be having a really great time talking with his friends. (My example, not AB's.)
Also when reflecting on the bad things that have happened in the past, stop yourself and remember all the good bits. The tag for that is "Are you a shit collector or an egg collector?"
"Every emotion has a counterpart physical feeling, often one that we are not aware of... deal with the physical counterpart. Once the physical part is gone, so is its emotional source." From a story about a young woman with anxiety, who found she could pinpoint the part of her body that felt the most effected, massage it, and relieve both the physical and mental pains.
Doctors' perspectives should be about caring, not curing. They need never fail, if they care, because the people who die will have an easier end than if the Dr. just frantically tried to prolong their lives.
Buddhism doesn't do punishments. "Where there are punishments, even scolding, the truth will be hidden." Kids & criminals will just work harder not to get caught, or, perversely, to push your buttons & taunt authority. I still believe natural consequences often make sense, but I have always believed that punishment too closely resembles revenge, and I have absolutely never understood revenge at all.
I don't know if I like this or Truckload of Dung better. Either would be a good purchase. I'll also consider watching some of AB's videos (free on YouTube).
The title is a reference to just one anecdote and a clever attention-getter; don't put too much weight into it.
I prefer the anecdote about "Get hopey." The advice is, when we find ourselves fretting and worrying about things that could go wrong, we should focus instead on the things that could go right. Say your teen son is late getting home: instead of being in a car accident or being drunk, he could simply be having a really great time talking with his friends. (My example, not AB's.)
Also when reflecting on the bad things that have happened in the past, stop yourself and remember all the good bits. The tag for that is "Are you a shit collector or an egg collector?"
"Every emotion has a counterpart physical feeling, often one that we are not aware of... deal with the physical counterpart. Once the physical part is gone, so is its emotional source." From a story about a young woman with anxiety, who found she could pinpoint the part of her body that felt the most effected, massage it, and relieve both the physical and mental pains.
Doctors' perspectives should be about caring, not curing. They need never fail, if they care, because the people who die will have an easier end than if the Dr. just frantically tried to prolong their lives.
Buddhism doesn't do punishments. "Where there are punishments, even scolding, the truth will be hidden." Kids & criminals will just work harder not to get caught, or, perversely, to push your buttons & taunt authority. I still believe natural consequences often make sense, but I have always believed that punishment too closely resembles revenge, and I have absolutely never understood revenge at all.
I don't know if I like this or Truckload of Dung better. Either would be a good purchase. I'll also consider watching some of AB's videos (free on YouTube).
July 1, 2019
Nisam želela da je završim, a istovremeno mi se baš čitala. Ima neke jednostavne pričice, ali definitivno ima i puno poučnih. Ne mogu da kažem da me je ostavila ravnodušnom, tako da je od mene zaradila visoku ocenu. Mislim da ću ipak kupiti i prvi deo.
December 31, 2017
Prieš pradedant skaityti šią knygą maniau, kad tai bus didžiausias iššūkis būti atvirai budizmo tikėjimui, knygos žanrui. Buvau didžiai nustebinta, nes apsakymus valgiau prieš miegą, ryte ar tiesiog laukdama kažko. Labai paprastos budisto vienuolio įžvalgos, metaforos, tikėjimo ir pasitikėjimo buitinis sugretinimas buvo tai, ko trūko kasdienybėje: paprastumo ir geranoriškumo. Šią knygą gavau dovanų iš Kraujo centro už suorganizuotą neatlygintinos donorystės akciją, o ją perskaičius nusprendžiau paleisti ir perduoti kaip dovaną tam, kam, man atrodo, reikia labiau. Tikiuosi tas žmogus taip pat norės ja dalintis. Apie tą ir yra visa knyga - dosnumą!
December 9, 2018
Kas gyvena šalia jūsų lovos? Vandens stiklinė? Rankų kremas? Akiniai? Siūlau dar vieną dalyką, kuris privalo užimti šią garbingą poziciją! Tai knyga “Dramblys, kuris pamiršo laimę”. Kodėl būtent ji?Tiesiog streso kupinose dienose, bėgime ir lėkime būtent ši knyga padės atsipalaiduoti. Kūrinėliai trumpi, tad puikiai tiks prieš miegą. Jei jaučiatės išsikvėpę, perskaitykite kelis trumpučius pasakojimus ir pradėsite kvėpuoti lengviau. Sprendžiate sudėtingas problemas ir nerandate išeities? Vėl gi pavartykite šią knygą- galbūt užteks pakeisti tik savo žiūrėjimo kampą. Jau keli žmonės, kuriems šią knygą rekomendavau, džiaugiasi, kad ji išties įkvepianti ir puiki. Įsigykite ją. Pasidarykite arbatos, įsisukite į šiltą pledą ir lėtai lėtai skaitykite. Pažadu- ramybės ilgai laukti neteks 🙌🏻
April 30, 2023
Trumpi pasakojimai apie gyvenimo prasmę. Vieni sukelia juoką, kiti priverčia susimąstyti. Verta kasdien paskaitinėti.
Vertimas kliuvo. Na nėra tokio žodžio geranoringas.
Vertimas kliuvo. Na nėra tokio žodžio geranoringas.
January 30, 2020
Nuostabių istorijų rinkinys. Daugybę kartų sukėlė šypseną ar prajuokino. Viena iš tų knygų, kurias norisi turėti netoliese ir vėl atsiversti paskaityti vieną kitą pasakojimą. Tiesiog todėl, kad pasidaro gera.
March 12, 2020
Gražios ir trumpos istorijos kiekvienai dienai. Kai kas sukelia juoką, istorijos linksmos ir smagios, kaip anekdotas. O kai kurios liūdnokos, bet visos labai pamokancios. Čia kiekvienas ras kažką sau. Daug gražių ir įsimintinų minčių 🙂
April 17, 2021
Paar nette Weisheiten sind dabei, aber beinhaltet leider auch viel toxic positivity. Für Vergewaltigungserfahrungen sollte man dankbar sein, Holocaust- Hinterbliebene sollten den Nazis mit bedingungsloser Liebe entgegentreten. Verzeihen hin oder her, aber das war mir zu viel des Guten.
July 5, 2015
Fun and entertaining. Little gems of insight in each little story.
February 21, 2018
Mieli skaitytojai, čia yra knyga kurią kiekvienas turėtų turėti namuose, kaip neišsenkančio pozityvumo ir jaukumo šaltinį. Knyga pilna šiltų ir išmintingų istorijų, autorius savo paprastu rašymo būdu prikausto prie knygos puslapių ir priverčia ne kartą šyptelėti. Kas galvoja, kad čia baisiai rimta, įkyriai pamokslaujanti, per kuprą už neteisingą mąstymą duodanti knyga - klystate. Viskas ką čia rasite, tai paprasto žmogaus nepaprastus potyrius, puikią įžvalgą pagardinta skoningu humoru. Keliaują prie knygų, kurias dar ne kartą atsiversiu.
June 25, 2022
I love this book and have re read it so many times :)
It is one of my absolute favourite books.
It is one of my absolute favourite books.
October 8, 2017
I found myself slowing down my reading pace as I neared the end, which is always the sign of a good book, and yet there were parts I really disliked. It’s a collection of short essay stories — some real, most updated retellings of Buddhist tales — like Ajahn Brahm’s book “Who Ordered This Truckload of Dung.” His teachings have always had outdated gender attitudes, which I’ve generally put down to his age and isolation as a monk. Yet he has one story about a nagging wife and another where he talks about how lowered expectations can make life easier and uses the example of marrying an ugly wife so you don’t have to worry about her being seduced away. Ugh. There’s also a powerful (and true) story where he gives radical advice to a woman who has been devastated by a rape. In one of his live podcast talks, he told this story and it irked me, but there are added details in this version that make it much more meaningful. Anyway, the thoughtful and thought-provoking stories outnumber the head-shaking ones so I personally was glad I read it but others may not be so forgiving. Excerpt: “I don’t expect to be perfect. In fact, I like making mistakes. Because when I tell my friends about the stupid things that I have done, it makes them laugh. My stupidity increases the happiness in the world.” Grade: B
April 10, 2018
always love Ajahn Brahm's books & speeches
April 4, 2024
Slatke anegdotice koje ce vam dati vitar u ledja bas kad vam triba. Preporucam svima koji vole inspirativno stivo.
December 28, 2022
Dieses Buch muss man gelesen haben.
Viele Geschichten in diesem Buch haben meine Lebens- Weise und Ansichten Ver- und Geändert.
Einige Geschichten waren so beeindruckend in der Bedeutung, das ich sie eines Tages meinen Kindern und hoffentlich auch meinen Enkelkindern erzählen werde.
Viele Geschichten in diesem Buch haben meine Lebens- Weise und Ansichten Ver- und Geändert.
Einige Geschichten waren so beeindruckend in der Bedeutung, das ich sie eines Tages meinen Kindern und hoffentlich auch meinen Enkelkindern erzählen werde.
April 16, 2023
Ein selbstreflektierendes und praktisches Buch über das eigene Seins. Es gibt Beispiele über Atemübungen und Anekdoten, die sehr kurzweilig & einprägend sind. #blinkist
January 12, 2025
Daug šeštadienių ir sekmadienių su šeima skaitėm garsiai po vieną istoriją po pusryčių. Ritualas kitokioms mintims sužadinti ir pasinerti į jų gelmę 😊 Mums patiko!
March 29, 2021
... Voleti nekoga znači pustiti ga da ode jednoga dana. ..
September 3, 2017
The Dharma talks by Ajahn Brahms are a cool mix of insight, humor and wit. He always tries to tell the message by using stories to make the listeners look at the moon, not the finger
1. The dog poop story: suffering comes in many forms: heartbreaks, work issues, death etc. We got to take them with least resistance. When we accept them, take them home to our gardens, after awhile they act as fertilizers. We get to eat tasty, plump apples. It does mature and help us grown as individuals
2. The 70% rule: expect less. Don't aim for perfection, as you will expect and fall into the habit of fault finding. Don't go for low percent as it will discourage you. Keep a middle score, so that you can appreciate yourselves and others too with their differences
3. Person are more than their labels: terming people like criminals, mad etc can make us fail to see their other side's. For eg, if a teacher sees kid as a underperformer, he will never see the other side like the kid interest in music. By constant reprimand, he will indeed make the kid fall in depression and fulfill the prophecy.
4. Keeping the mantle piece free; the mantle piece of our minds are generally filled with so many desires,anxieties etc. We don't try to let go of some of the clutter there.
5. What do we really want: like the thief in the story was actually after inner peace and kindness but wasted his energy on getting money. We need to think about priorities for ourselves, not the ones dictated and given to us by the culture.
1. The dog poop story: suffering comes in many forms: heartbreaks, work issues, death etc. We got to take them with least resistance. When we accept them, take them home to our gardens, after awhile they act as fertilizers. We get to eat tasty, plump apples. It does mature and help us grown as individuals
2. The 70% rule: expect less. Don't aim for perfection, as you will expect and fall into the habit of fault finding. Don't go for low percent as it will discourage you. Keep a middle score, so that you can appreciate yourselves and others too with their differences
3. Person are more than their labels: terming people like criminals, mad etc can make us fail to see their other side's. For eg, if a teacher sees kid as a underperformer, he will never see the other side like the kid interest in music. By constant reprimand, he will indeed make the kid fall in depression and fulfill the prophecy.
4. Keeping the mantle piece free; the mantle piece of our minds are generally filled with so many desires,anxieties etc. We don't try to let go of some of the clutter there.
5. What do we really want: like the thief in the story was actually after inner peace and kindness but wasted his energy on getting money. We need to think about priorities for ourselves, not the ones dictated and given to us by the culture.
January 22, 2017
Mal was ganz anderes als was ich sonst lese.
Ich weiß leider auch wieso.
Also das Buch ist echt nicht schlecht, aber es wird halt einfach nicht mein Traumgenre, weil mir die Storys zu ''lahm'' sind.
Das klingt jetzt böser als das es gemeint es. Bei dem Buch kann man so viel über sich & seine Menschen lernen & es hat mich so zum nachdenken gebracht, aber ich mag halt Spannung in Büchern gerne & das gibt es da ja eher weniger.
Also wenn ihr etwas über euch lerne möchtet, euch der Buddhismus interessiert (denn es ist eine tolle Religion), so lest dieses Buch bitte!
Ich weiß leider auch wieso.
Also das Buch ist echt nicht schlecht, aber es wird halt einfach nicht mein Traumgenre, weil mir die Storys zu ''lahm'' sind.
Das klingt jetzt böser als das es gemeint es. Bei dem Buch kann man so viel über sich & seine Menschen lernen & es hat mich so zum nachdenken gebracht, aber ich mag halt Spannung in Büchern gerne & das gibt es da ja eher weniger.
Also wenn ihr etwas über euch lerne möchtet, euch der Buddhismus interessiert (denn es ist eine tolle Religion), so lest dieses Buch bitte!
May 22, 2020
3.5
Cuốn sách là những truyện ngắn, ngụ ngôn về nhiều khía cạnh khác nhau trong cuộc sống.
Sách dễ đọc, dễ hiểu và phù hợp với mấy bạn chưa bao giờ tiếp xúc với mấy dòng sách đi về tâm buông bỏ.
Cuốn sách là những truyện ngắn, ngụ ngôn về nhiều khía cạnh khác nhau trong cuộc sống.
Sách dễ đọc, dễ hiểu và phù hợp với mấy bạn chưa bao giờ tiếp xúc với mấy dòng sách đi về tâm buông bỏ.
January 31, 2017
Vrlo inspiritativna i poučna knjiga, životni vodič za svaki dan. Sastoji se od 108 poučnih priča budističkog redovnika, koji vas kroz te priče navodi na pravi put. Preporučam svakako.
March 23, 2016
Preporuka ... na pola knjigice sam, ali presimpatično i preprimjenjivo na život ...
Read
August 8, 2018Materializmo prigimtis
Viena dora vienuolė pasirinko labi kuklų gyvenimą, turėjo tik kelis daiktus it gyveno oloje. <...> Jai netruko laiko medituoti, studijuoti ir vietos gyventojus mokyti to, ką pati žinojo.
Vieną rytą grįžusi po išmaldos rinkimo vienuolė pastebėjo skylę savo apdare. Tai nutiko jau nebe pirmą kartą. Jos oloje gyveno pelių šeimyna. Taigi ji vėl susirado nedidelę medžiagos atraižėlę ir prisiuvo prie apdaro dar vieną lopą. Kitą dieną ji paprašė kaimiečių duoti jai katę, ir šie jai padovanojo rusvą katytę, kurios spalva tiko prie vienuolės drabužių.
Katytei reikėjo pieno ir žuvies, tad vienuolei kiekvieną rytą tekdavo prašyti kaimiečių šių papildomų dalykų. Vieną rytą ji susimąstė, kad jeigu turėtų karvę, jai nebereikėtų prašyti pieno katei.<...>
Įsigijusi karvę, vienuolė turėjo prasimanyti žolės tai karvei šerti. <...>
Po kelių dienų vienuolei šovė mintis, kad turinti nuosavą lauką jai nebereikėtų kasdien kibti prie vargšų kaimiečių ir prašinėti žolės. <...>
Prižiūrėti ganyklą, kas rytą gaudyti karvę ir ją melžti buvo didelis darbas, tad vienuolė nutarė, kad jai praverstų koks bernužėlis, jaunas pagalbininkas, kuris už ją galėtų tvarkyti visus šiuos reikalus. <...>
Nuo šiol vienuolė kas rytą turėjo surinkti dvigubai daugiau maisto, nes jauni vyrukai daug valgo. Be to, reikėjo ir trobelės, kurioje galėtų miegoti jos pagalbininkas. <...> Taigi ji paprašė kaimiečių suręsti trobelę berniukui. <...>
Kai vienas kaimietis ryžosi paklausti jos apie meditaciją, vienuolė atšovė:
– Atleisk, bet ne dabar. Turiu prižiūrėti, kaip statoma trobelė bernaičiui, kuris prižiūri mano ganyklą, kurioje ganosi mano karvė, kuri duoda pieno mano rusvai katei, kuri vaiko peles, kad man nebereikėtų nuolat lopyti apdarų.
Suvokusi, ką pasakė, vienuolė pridūrė:
– Taip ir randasi materializmas.
Tuomet ji liepė kaimiečiams nugriauti trobelę, nusiuntė berniuką pas jo šeimą, atidavė karvę ir ganyklą, o katei rado naujus namus.
Po kelių dienų vienuolė vėl ėmė gyventi paprastą gyvenimą oloje su keliais kukliais daiktais. Vieną rytą grįžusi iš kaimo, kur prisirinko maisto vienai dienai, ji pastebėjo, kad pelės išgraužė jos apdare dar vieną skylę.
Ir patenkinta prisiuvo dar vieną lopą.
***
Penkiasdešimt katės kirčių
Mūsų vienuolynas – griežtas. Norėdamas tapti vienuoliu, privalai dvejus metus drausmingai mokytis. Aš tai vadinu kokybės kontrole. Jau pirmaisiais pasirengimo metais kandidatas į vienuolius privalo laikytis priesako nevalgyti jokio kieto maisto nuo vidurdienio iki kitos dienos ryto.
Vieną rytą toks kandidatas atėjo su manimi pasikalbėti. <...> Nuleidęs galvą, nedrįsdamas pakelti akių, vaikinas prisipažino, kad vakar popiet jis pasijuto toks alkanas, kad nuslinko į vienuolyno virtuvę, susitepė sumuštinį ir jį surijo. Jis sulaužė vieną iš priesakų. <...>
– Labai gerai, kad buvai sąžiningas ir prisipažinai, ką padaręs. Nuo šiol pasistenk per mūsų pietus vienuoliktą valandą užkąsti sočiau, o jei vis dar jautiesi alkanas, išgerk vaisių sulčių ar medaus gėrimo –
Tai leidžiama. Gali net karšto šokolado išgerti – leidžiama ir tai. O dabar eik.
– Kaip? Nejau manęs nenubausite?
– Ne, budistų vienuolynuose bausmės netaikomos.
– Bet taip negerai, – tarė jis. – Aš save pažįstu. Jei neskirsite man bausmės, aš vėl padarysiu tą patį.
Pakliuvau į keblią padėtį. Ką daryti su žmogumi, kuris tiki, kad tik bausmė gali išmokyti disciplinos? Tada man šovė mintis.
Išvakarėse skaičiau Robeto Hugheso istorinį romaną apie senų laikų Australiją – „Lemtinga pakrantė“. Knygoje aprašomos ypač žiaurios bausmės – nuteistieji būdavo plakami rimbu, vadinamu devynuodege kate arba tiesiog kate.
– Kaip nori, atsakiau tam nedorėliui kandidatui. – Skirsiu tau tradicinę australišką bausmę. Tu gausi... penkiasdešimt katės kirčių!
Vargšas vaikinas išblyško. Jo lūpos ėmė drebėti. <...> Kadangi praktikuoti budizmą vaikinas buvo pradėjęs visai neseniai, iš tikrųjų patikėjo, kad už nukniauktą sumuštinį gaus į kailį. Teko jam paaiškinti, kad budistų vienuolyne vadinama penkiasdešimčia katės kirčių.
Tuo metu laikėme dvi kates.
– Susirask vieną iš kačių ir penkiasdešimt kartų ją paglostyk, – paaiškinau aš. – Glostydamas katę išmoksi užuojautos, o tada galbūt išmoksi pats sau atleisti. Tokia yra disciplinos paslaptis.
Vaikinas bausmę ištvėrė puikiai.
Katė irgi.
Viena dora vienuolė pasirinko labi kuklų gyvenimą, turėjo tik kelis daiktus it gyveno oloje. <...> Jai netruko laiko medituoti, studijuoti ir vietos gyventojus mokyti to, ką pati žinojo.
Vieną rytą grįžusi po išmaldos rinkimo vienuolė pastebėjo skylę savo apdare. Tai nutiko jau nebe pirmą kartą. Jos oloje gyveno pelių šeimyna. Taigi ji vėl susirado nedidelę medžiagos atraižėlę ir prisiuvo prie apdaro dar vieną lopą. Kitą dieną ji paprašė kaimiečių duoti jai katę, ir šie jai padovanojo rusvą katytę, kurios spalva tiko prie vienuolės drabužių.
Katytei reikėjo pieno ir žuvies, tad vienuolei kiekvieną rytą tekdavo prašyti kaimiečių šių papildomų dalykų. Vieną rytą ji susimąstė, kad jeigu turėtų karvę, jai nebereikėtų prašyti pieno katei.<...>
Įsigijusi karvę, vienuolė turėjo prasimanyti žolės tai karvei šerti. <...>
Po kelių dienų vienuolei šovė mintis, kad turinti nuosavą lauką jai nebereikėtų kasdien kibti prie vargšų kaimiečių ir prašinėti žolės. <...>
Prižiūrėti ganyklą, kas rytą gaudyti karvę ir ją melžti buvo didelis darbas, tad vienuolė nutarė, kad jai praverstų koks bernužėlis, jaunas pagalbininkas, kuris už ją galėtų tvarkyti visus šiuos reikalus. <...>
Nuo šiol vienuolė kas rytą turėjo surinkti dvigubai daugiau maisto, nes jauni vyrukai daug valgo. Be to, reikėjo ir trobelės, kurioje galėtų miegoti jos pagalbininkas. <...> Taigi ji paprašė kaimiečių suręsti trobelę berniukui. <...>
Kai vienas kaimietis ryžosi paklausti jos apie meditaciją, vienuolė atšovė:
– Atleisk, bet ne dabar. Turiu prižiūrėti, kaip statoma trobelė bernaičiui, kuris prižiūri mano ganyklą, kurioje ganosi mano karvė, kuri duoda pieno mano rusvai katei, kuri vaiko peles, kad man nebereikėtų nuolat lopyti apdarų.
Suvokusi, ką pasakė, vienuolė pridūrė:
– Taip ir randasi materializmas.
Tuomet ji liepė kaimiečiams nugriauti trobelę, nusiuntė berniuką pas jo šeimą, atidavė karvę ir ganyklą, o katei rado naujus namus.
Po kelių dienų vienuolė vėl ėmė gyventi paprastą gyvenimą oloje su keliais kukliais daiktais. Vieną rytą grįžusi iš kaimo, kur prisirinko maisto vienai dienai, ji pastebėjo, kad pelės išgraužė jos apdare dar vieną skylę.
Ir patenkinta prisiuvo dar vieną lopą.
***
Penkiasdešimt katės kirčių
Mūsų vienuolynas – griežtas. Norėdamas tapti vienuoliu, privalai dvejus metus drausmingai mokytis. Aš tai vadinu kokybės kontrole. Jau pirmaisiais pasirengimo metais kandidatas į vienuolius privalo laikytis priesako nevalgyti jokio kieto maisto nuo vidurdienio iki kitos dienos ryto.
Vieną rytą toks kandidatas atėjo su manimi pasikalbėti. <...> Nuleidęs galvą, nedrįsdamas pakelti akių, vaikinas prisipažino, kad vakar popiet jis pasijuto toks alkanas, kad nuslinko į vienuolyno virtuvę, susitepė sumuštinį ir jį surijo. Jis sulaužė vieną iš priesakų. <...>
– Labai gerai, kad buvai sąžiningas ir prisipažinai, ką padaręs. Nuo šiol pasistenk per mūsų pietus vienuoliktą valandą užkąsti sočiau, o jei vis dar jautiesi alkanas, išgerk vaisių sulčių ar medaus gėrimo –
Tai leidžiama. Gali net karšto šokolado išgerti – leidžiama ir tai. O dabar eik.
– Kaip? Nejau manęs nenubausite?
– Ne, budistų vienuolynuose bausmės netaikomos.
– Bet taip negerai, – tarė jis. – Aš save pažįstu. Jei neskirsite man bausmės, aš vėl padarysiu tą patį.
Pakliuvau į keblią padėtį. Ką daryti su žmogumi, kuris tiki, kad tik bausmė gali išmokyti disciplinos? Tada man šovė mintis.
Išvakarėse skaičiau Robeto Hugheso istorinį romaną apie senų laikų Australiją – „Lemtinga pakrantė“. Knygoje aprašomos ypač žiaurios bausmės – nuteistieji būdavo plakami rimbu, vadinamu devynuodege kate arba tiesiog kate.
– Kaip nori, atsakiau tam nedorėliui kandidatui. – Skirsiu tau tradicinę australišką bausmę. Tu gausi... penkiasdešimt katės kirčių!
Vargšas vaikinas išblyško. Jo lūpos ėmė drebėti. <...> Kadangi praktikuoti budizmą vaikinas buvo pradėjęs visai neseniai, iš tikrųjų patikėjo, kad už nukniauktą sumuštinį gaus į kailį. Teko jam paaiškinti, kad budistų vienuolyne vadinama penkiasdešimčia katės kirčių.
Tuo metu laikėme dvi kates.
– Susirask vieną iš kačių ir penkiasdešimt kartų ją paglostyk, – paaiškinau aš. – Glostydamas katę išmoksi užuojautos, o tada galbūt išmoksi pats sau atleisti. Tokia yra disciplinos paslaptis.
Vaikinas bausmę ištvėrė puikiai.
Katė irgi.
September 13, 2019
Superinė knyga, kurią rekomenduoju perskaityti absoliučiai visiems ! Gausybė pozityvių, įtraukiančių, tiesa, kartais liudnų, bet betkokiu atveju, pamokančių istorijų, kurios palies kiekvieno širdį ir sielą. Pasižymėjau tikrai ne vieną istoriją ar mintį, kurią galėčiau ateityje pati dar kartą sau perskaityti, bet ir su kitais pasidalinti.
December 3, 2021
I often get asked, “What’s your favourite book?” To which I almost always answer: Don’t Worry, Be Grumpy! The life lessons I learned in this book are impeccably amusing. To learning how to let the mangoes of enlightenment fall on your head to the 70% rule. It’s a must read book of (very) short stories that each end in a lesson to learn in life.
April 22, 2020
Immer wieder ein guter Abstoß so kleine Weisheiten zu lesen. Dankbar für jeden Input den diese einem bieten. Humorvoll und witzig.
Displaying 1 - 30 of 183 reviews