What do you think?
Rate this book
Hekne #3
Skråpånatta
Tidene har skiftet på Butangen, men de skal skifte igjen. Året er 1936, og Astrid Hekne, barnebarn av Astrid som døde i barsel i 1881, tyvlåner en nøkkel for å se Søsterklokken som henger alene i støpulen.
Kai Schweigaard, bygdas aldrende prest, innser at tiden er kommet for å overlate Hekneveven til henne. Ifølge bygdesagnene er den i stand til å vise fremtiden, deriblant Skråpånatta, dommedagsnatten som skal utslette den kjente verden og skrape jorden ned til bart fjell. Samtidig pågår store endringer i kulturlandet Tyskland, som for femti år siden reddet bygdas stavkirke fra norsk vankunne, og i England har Victor, Jehans’ tvillingbror, realisert sin drøm om å stifte et flyselskap.
Skråpånatta er en episk roman om et bygdesamfunns vei fra gammel til ny tid, om tro og overtro, slekters gang og angiveri, og en aldrende prest fanget i profetien om sin egen død. Andre verdenskrig utgjør bakteppet for det store spørsmålet om hvorvidt Søsterklokkene, der en henger i Dresden og en på Butangen, noensinne kan føres sammen igjen.
Med denne romanen fullføres Søsterklokketrilogien, som følger familien Hekne, bygda Butangen og sognepresten Kai Schweigaard gjennom nesten sytti år, mens hendelser i middelalderen stadig påvirker deres skjebner.
Kai Schweigaard, bygdas aldrende prest, innser at tiden er kommet for å overlate Hekneveven til henne. Ifølge bygdesagnene er den i stand til å vise fremtiden, deriblant Skråpånatta, dommedagsnatten som skal utslette den kjente verden og skrape jorden ned til bart fjell. Samtidig pågår store endringer i kulturlandet Tyskland, som for femti år siden reddet bygdas stavkirke fra norsk vankunne, og i England har Victor, Jehans’ tvillingbror, realisert sin drøm om å stifte et flyselskap.
Skråpånatta er en episk roman om et bygdesamfunns vei fra gammel til ny tid, om tro og overtro, slekters gang og angiveri, og en aldrende prest fanget i profetien om sin egen død. Andre verdenskrig utgjør bakteppet for det store spørsmålet om hvorvidt Søsterklokkene, der en henger i Dresden og en på Butangen, noensinne kan føres sammen igjen.
Med denne romanen fullføres Søsterklokketrilogien, som følger familien Hekne, bygda Butangen og sognepresten Kai Schweigaard gjennom nesten sytti år, mens hendelser i middelalderen stadig påvirker deres skjebner.
574 pages, Paperback
First published September 15, 2023
242 people are currently reading
1466 people want to read
About the author
Lars Mytting
17 books725 followersLars Mytting er en norsk journalist og forfatter. Mytting har arbeidet som forlagsredaktør og journalist i Dagningen, Aftenposten, Arbeiderbladet og Beat.
Arbeidet senere som forlagsredaktør, før han fikk utgitt romanen Hestekrefter i 2006.
Arbeidet senere som forlagsredaktør, før han fikk utgitt romanen Hestekrefter i 2006.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 250 reviews
September 29, 2023
«Såless vart det, såless er det og såless blir det»
Jeg er tom for ord, Hekne-trilogien er et mesterverk! «Skråpånatta» var en mektig slutt på denne trilogien. Nå vil jeg nesten bare begynne på nytt igjen, men jeg tror jeg må vente en god stund med det, for det er mye som må fordøyes! Hva skal jeg lese for å toppe denne leseopplevelsen liksom? 😭🔔🔔⛪️
Jeg er tom for ord, Hekne-trilogien er et mesterverk! «Skråpånatta» var en mektig slutt på denne trilogien. Nå vil jeg nesten bare begynne på nytt igjen, men jeg tror jeg må vente en god stund med det, for det er mye som må fordøyes! Hva skal jeg lese for å toppe denne leseopplevelsen liksom? 😭🔔🔔⛪️
January 10, 2025
Po pusmečio skaitymo krizės, kai viskas, ką skaičiau, buvo tarsi be druskos, ši knyga mane išgydė! Nuostabi! Neįmanoma atsitraukti, nors jos tema ne tik legendos, giminės saga ir fantastiškas pastorius, bet ir karas, jo čia apstu. Tai verkiau, tai juokiausi. Neretai vienu metu. Būtinai skaitykit!
June 18, 2025
“A warning of the Apocalypse. A clear sign that doomsday was approaching. For this was the greatest paradox of all. Two souls or one? A bridge between the human and the divine?” p130
The Night of the Scourge rounds off the sensational and mesmerising Sister Bells trilogy by the equally sensational Norwegian author, Lars Mytting. This trilogy is epic in proportion, vast in breadth and lush in circumstance and detail.
This third instalment continues the saga of both the Hekne family and Pastor Kai Schweigaard in the village of Butangen, home of one of the famous Stave churches, sold, moved and rebuilt in the city of Dresden, Germany. At its very core is the mystery surrounding the Hekne Weave, created by conjoined twin sister, Gunhild and Halfrid in the 1600s. The foretelling of doom is central to the weave and The Night of the Scourge is a relentless journey towards towards an uncertain future with an ending of unknown quantity.
Mytting takes us on a ride back to the Norwegian witch trials of the 17th century all the way to World War 2, and we are privy to the Norwegian invasion by Nazi Germany and the devastating effect on communities such as Butangen. Culminating in the catastrophic bombing of Dresden, and the annihilation of so much that we have traversed with the Heknes, the Sister Bells comes to an incredibly satisfying conclusion that Mytting has handled with great sensitivity. In hindsight there could have been no better way to finish the book.
Epic 5 star read for this one and the trilogy as a whole.
The Night of the Scourge rounds off the sensational and mesmerising Sister Bells trilogy by the equally sensational Norwegian author, Lars Mytting. This trilogy is epic in proportion, vast in breadth and lush in circumstance and detail.
This third instalment continues the saga of both the Hekne family and Pastor Kai Schweigaard in the village of Butangen, home of one of the famous Stave churches, sold, moved and rebuilt in the city of Dresden, Germany. At its very core is the mystery surrounding the Hekne Weave, created by conjoined twin sister, Gunhild and Halfrid in the 1600s. The foretelling of doom is central to the weave and The Night of the Scourge is a relentless journey towards towards an uncertain future with an ending of unknown quantity.
Mytting takes us on a ride back to the Norwegian witch trials of the 17th century all the way to World War 2, and we are privy to the Norwegian invasion by Nazi Germany and the devastating effect on communities such as Butangen. Culminating in the catastrophic bombing of Dresden, and the annihilation of so much that we have traversed with the Heknes, the Sister Bells comes to an incredibly satisfying conclusion that Mytting has handled with great sensitivity. In hindsight there could have been no better way to finish the book.
Epic 5 star read for this one and the trilogy as a whole.
September 18, 2023
Såless vart det, såless er det og såless blir det.
February 20, 2025
Aš su tokiu didžiuliu malonumu suskaičiau pirmąsias Seserų varpų trilogijos dalis, kad negaliu patikėti, ką dabar parašysiu - su trečiąja dalimi murkdžiausi nejuokais. Atrodo, rašymo stilius tas pats, istorija žinoma, kabinanti, bet skaičiau probėgšmiais ir niekaip į šį pasakojimą nepasinėriau iki galo. Manau, menka čia paslaptis - paprasčiausiai trečiosios dalies nereikėjo. Pirmas dalis buvo puiki, antra taip pat, bet vat reikia pajausti saiką, o ne toliau joti ant to paties arkliuko.
Trečiojoje dalyje mes esame ant Antrojo Pasaulinio karo slenksčio. Astridos anūkė itin domisi Heknių varpų istorija, pačiais varpais bei audeklu. Mįsles minti jai padeda pastorius, kuris, atsimename, jog buvo svarbus personažas Astridos močiutės gyvenime. Galime stebėti, kad Astridos šeima moralinio kompaso neprarado arba neprarado bent jau didžioji dalis narių. Kaip seksis Butangeno bendruomenei išgyventi karo baisumus, atleisti vienas kitam ir ar pavyks iki galo atskleisti varpų bei audinio paslaptis?
Viso kūrinio metu neapleidžia keistas jausmas, kad seserys Heknės buvo kažkas daugiau nei keistuolės siamo dvynės. Jų varpai bei audinyje išausta scena nori nenori veda prie keistos pranašystės, prie keisto suvokimo, kad jos nujautė kas bus, kad pasidalino tom savo nuojautom ir tik pastoriaus bei Heknių giminių atstovai gali jas suvokti iki galo ir gal net pasinaudoti. Šis autoriaus sugebėjimas kurti pasakojimą, keistai susuktą į skandinaviškų paslapčių pasaulį, yra tiesiog užburiantis ir nepaneigiamas talentas. Negali nesižavėti kaip jis inkorporuoja skandinaviškus simbolius, kaip meistriškai žaidžia istorijomis ir viską supina į neišdildomo įstabuvo Heknių audinio pasakojimą. Kūrinyje aptinkame gausybę skanidnaviškų tradicijų, simbolių, kurie meistriškai susipina su autoriaus kuriama istorija.
Kaip esminį neigiamą aspektą paminėsiu nuojautą, kad istorija ties antrąja dalimi jau buvo išsemta. Šis pasakojimas dar bando sugaudyti kažkokius paskutinius šio pasakojimo trupinėlius, bet jų per mažai, kad bent iš tolo būtų prilygta pirmosios bei antrosios dalių svoriui. Be to, tas šokinėjimas ir praeities į dabartį atrodo ne kaip meninė priemonė, o labiau nesugebėjimas nuosekliai pasakoti.
Nežinau, kaip jūs, bet perskaičius pirmą ir antrą dalis aš buvau tiesiog įsimylėjus šį kūrinį, tad trečiosios dalies skaitymas buvo natūrali viso to tąsa. Kaip bebūtų gaila, nuvylė. Viskas jau išsemta, viskas jau papasakota, tad pritrūko dar kažko naujo, jei norėjosi dar kartą sudrebinti skaitytojų vaizduotę. Nelikau sužavėta.
📕 Susitikime IG: https://www.instagram.com/dar.viena.p...
📕 Susitikime Facebook: https://m.facebook.com/dar.viena.puslapi
Trečiojoje dalyje mes esame ant Antrojo Pasaulinio karo slenksčio. Astridos anūkė itin domisi Heknių varpų istorija, pačiais varpais bei audeklu. Mįsles minti jai padeda pastorius, kuris, atsimename, jog buvo svarbus personažas Astridos močiutės gyvenime. Galime stebėti, kad Astridos šeima moralinio kompaso neprarado arba neprarado bent jau didžioji dalis narių. Kaip seksis Butangeno bendruomenei išgyventi karo baisumus, atleisti vienas kitam ir ar pavyks iki galo atskleisti varpų bei audinio paslaptis?
Viso kūrinio metu neapleidžia keistas jausmas, kad seserys Heknės buvo kažkas daugiau nei keistuolės siamo dvynės. Jų varpai bei audinyje išausta scena nori nenori veda prie keistos pranašystės, prie keisto suvokimo, kad jos nujautė kas bus, kad pasidalino tom savo nuojautom ir tik pastoriaus bei Heknių giminių atstovai gali jas suvokti iki galo ir gal net pasinaudoti. Šis autoriaus sugebėjimas kurti pasakojimą, keistai susuktą į skandinaviškų paslapčių pasaulį, yra tiesiog užburiantis ir nepaneigiamas talentas. Negali nesižavėti kaip jis inkorporuoja skandinaviškus simbolius, kaip meistriškai žaidžia istorijomis ir viską supina į neišdildomo įstabuvo Heknių audinio pasakojimą. Kūrinyje aptinkame gausybę skanidnaviškų tradicijų, simbolių, kurie meistriškai susipina su autoriaus kuriama istorija.
Kaip esminį neigiamą aspektą paminėsiu nuojautą, kad istorija ties antrąja dalimi jau buvo išsemta. Šis pasakojimas dar bando sugaudyti kažkokius paskutinius šio pasakojimo trupinėlius, bet jų per mažai, kad bent iš tolo būtų prilygta pirmosios bei antrosios dalių svoriui. Be to, tas šokinėjimas ir praeities į dabartį atrodo ne kaip meninė priemonė, o labiau nesugebėjimas nuosekliai pasakoti.
Nežinau, kaip jūs, bet perskaičius pirmą ir antrą dalis aš buvau tiesiog įsimylėjus šį kūrinį, tad trečiosios dalies skaitymas buvo natūrali viso to tąsa. Kaip bebūtų gaila, nuvylė. Viskas jau išsemta, viskas jau papasakota, tad pritrūko dar kažko naujo, jei norėjosi dar kartą sudrebinti skaitytojų vaizduotę. Nelikau sužavėta.
📕 Susitikime IG: https://www.instagram.com/dar.viena.p...
📕 Susitikime Facebook: https://m.facebook.com/dar.viena.puslapi
January 31, 2025
Virš galvos kybojo neapsisprendęs dangus.
*
Jis jau seniai buvo supratęs, jog vienintelis tikras dalykas, kurį gali žinoti apie žmoniją, yra tas, kad ji per amžius leis beprotystei kartotis, tik vis kitais, nebeatpažįstamais, pavidalais.
*
Ne, gyvenime turi būti skausmo. Bet kartais sielvartas toks stiprus, kad gali išmušti gyvenimą iš vėžių. Jis keliavo per gyvenimą lyg paukštis pakirptais sparnais, kankinosi dėl savo klaidų, sužeistas, kaip gedintiems kartais pasitaiko, kai jie leidžiasi vedami klaidingo įsitikinimo, kad skausmas dėl artimo mirties atlėgsta kankinant save patį.
*
Visai netikėtai Viktoras pajuto ramybę. Metai ištrynė paaiškinimą. O kaip tik ten, kas yra nepaaiškinama ir nepermatoma, slypėjo ramybė.
*
kad tas, kuris nuvilia pats save, nebūtinai nuvilia kitus.
*
Jis vėl susimąstė. Atrodė, kad tvarko prisiminimus. Lyg kištų gyvą daiktą į narvą ir staigiai užtrenktų duris, šiam dar tebesispardant.
*
Jis jau seniai buvo supratęs, jog vienintelis tikras dalykas, kurį gali žinoti apie žmoniją, yra tas, kad ji per amžius leis beprotystei kartotis, tik vis kitais, nebeatpažįstamais, pavidalais.
*
Ne, gyvenime turi būti skausmo. Bet kartais sielvartas toks stiprus, kad gali išmušti gyvenimą iš vėžių. Jis keliavo per gyvenimą lyg paukštis pakirptais sparnais, kankinosi dėl savo klaidų, sužeistas, kaip gedintiems kartais pasitaiko, kai jie leidžiasi vedami klaidingo įsitikinimo, kad skausmas dėl artimo mirties atlėgsta kankinant save patį.
*
Visai netikėtai Viktoras pajuto ramybę. Metai ištrynė paaiškinimą. O kaip tik ten, kas yra nepaaiškinama ir nepermatoma, slypėjo ramybė.
*
kad tas, kuris nuvilia pats save, nebūtinai nuvilia kitus.
*
Jis vėl susimąstė. Atrodė, kad tvarko prisiminimus. Lyg kištų gyvą daiktą į narvą ir staigiai užtrenktų duris, šiam dar tebesispardant.
September 25, 2023
Tredje og siste bok i serien om Hekne. Jeg er sikkert lettrørt for jeg har lest alle tre mens tårene har trillet. Mer er det ikke å si om den saken: Lats Mytting har fortalt ei historie som treffer deg midt i brystet
April 3, 2025
Per didelius blokus, strigimus ir nelengvus išbandymus miegu, įveikiau paskutinę trilogijos dalį. Ši istorija man pasirodė labiausiai nutolusi nuo pirmosios knygos, nors veikėjai ir išlikę tie patys nuo pirmųjų knygų kartu sudėjus. “Seserų varpai” man buvo atradimas, “Heknių audinys” tęsėsi su ne ką mažesniu susidomėjimu, vis dar pilna ne tik to mistiškumo, bet ir progresyvėjančio gyvenimo Butangene. Ir aš taip su nekantrumu laukusi paskutiniosios dalies šiek tiek liūdau ir nusivyliau.
Astridos Heknės anūkė, taip pat Astrida, pasižymi tokia pat ugninga dvasia, nepalaužiamu ryžtu bei užsispyrimu. Ji nesitenkina jai skiriamu gyvenimo keliu, o vis šaukianti praeities paslapčių dvasia nepaleidžia Astridos noro įvykdyti tai, kas buvo lemta. Bet toks jau tas Heknių likimas - it tikra pragaišties naktis į Butangeną atslenka karas su savo baisiausiais padariniais. Sukrečiantys praradimai, sužalojimai bei išdavystės, tylus, bet baimingas slaptas pasipriešinimas, išminties bei stiprybės reikalaujantis atsilaikymas prieš blogio jėgas. Bet Heknėms tenka susidurti su butangeniečių neapykanta, įtarimais bei paskalomis, kurios žeidžia ne ką mažiau nei visa, ką karas atnešė.
Visa dviejų pirmųjų knygų paslaptis ir intriga man pasirodė per greitai atskleista. Tiek varpai, tiek audinys, tiek seserų laidojimo vieta. Vienintelis stimulas, vedęs skaityti iki galo, tebuvo klausimas - ar pavyks suvienyti mistiškuosius varpus? Bet čia įsivėlė daug Šveigoro, jau kaip seno žmogaus ir pastoriaus, apmąstymų bei filosofijų, o taip mėgstama karo tema vietom buvo paliesta per daug paviršutiniškai. Per mažai man buvo to mistiškumo, tos paslapties išsaugojimo, o tik sulaukus pabaigos, rodos, viskas šiek tiek grįžtelėjo prie pagrindinės trilogijos varomosios galios - folkloro, mistikos bei senojo tikėjimo apraiškų.
Paskutiniai 150 puslapių buvo tie, kurie mane netikėtai įtraukė. Intensyvesnis tempas, pasipriešinimo kovos, sukilęs pavojus ir viską vainikuojanti liūdna ir jautri pabaiga su išsisprendusiu varpų likimu. Tad tokia pabaiga labai palietė ir vertinimą tikrai pagerino.
Tokie mano įspūdžiai su paskutiniąja trilogijos dalimi. Tikiu, kad dar norėsis kažkada grįšti prie to, kas alsuoja tokia organiška norvegiška kultūra bei mitais, o dabar džiaugiuosi, kad ši serija įveikta!
Astridos Heknės anūkė, taip pat Astrida, pasižymi tokia pat ugninga dvasia, nepalaužiamu ryžtu bei užsispyrimu. Ji nesitenkina jai skiriamu gyvenimo keliu, o vis šaukianti praeities paslapčių dvasia nepaleidžia Astridos noro įvykdyti tai, kas buvo lemta. Bet toks jau tas Heknių likimas - it tikra pragaišties naktis į Butangeną atslenka karas su savo baisiausiais padariniais. Sukrečiantys praradimai, sužalojimai bei išdavystės, tylus, bet baimingas slaptas pasipriešinimas, išminties bei stiprybės reikalaujantis atsilaikymas prieš blogio jėgas. Bet Heknėms tenka susidurti su butangeniečių neapykanta, įtarimais bei paskalomis, kurios žeidžia ne ką mažiau nei visa, ką karas atnešė.
Visa dviejų pirmųjų knygų paslaptis ir intriga man pasirodė per greitai atskleista. Tiek varpai, tiek audinys, tiek seserų laidojimo vieta. Vienintelis stimulas, vedęs skaityti iki galo, tebuvo klausimas - ar pavyks suvienyti mistiškuosius varpus? Bet čia įsivėlė daug Šveigoro, jau kaip seno žmogaus ir pastoriaus, apmąstymų bei filosofijų, o taip mėgstama karo tema vietom buvo paliesta per daug paviršutiniškai. Per mažai man buvo to mistiškumo, tos paslapties išsaugojimo, o tik sulaukus pabaigos, rodos, viskas šiek tiek grįžtelėjo prie pagrindinės trilogijos varomosios galios - folkloro, mistikos bei senojo tikėjimo apraiškų.
Paskutiniai 150 puslapių buvo tie, kurie mane netikėtai įtraukė. Intensyvesnis tempas, pasipriešinimo kovos, sukilęs pavojus ir viską vainikuojanti liūdna ir jautri pabaiga su išsisprendusiu varpų likimu. Tad tokia pabaiga labai palietė ir vertinimą tikrai pagerino.
Tokie mano įspūdžiai su paskutiniąja trilogijos dalimi. Tikiu, kad dar norėsis kažkada grįšti prie to, kas alsuoja tokia organiška norvegiška kultūra bei mitais, o dabar džiaugiuosi, kad ši serija įveikta!
April 30, 2025
Nuostabi skaitymo patirtis. Net nesinorėjo perskaityti knygos, nes tiesiog buvo gera skaityti. Geriausia meditacija su Heknių trilogija.
• Tai buvo susiėjimas, šventė. Bet ten, kur visi susirenka, tas, kuris stovi vienas, tampa dar vienišesnis. •
• Karas mane išmokė vieno dalyko. Kalavijas nukalamas žarijose ir užgrūdinamas vandenyje. O didvyriai nukalami iš paprastų žmonių ir užgrūdinami neteisybės. •
• Tai buvo susiėjimas, šventė. Bet ten, kur visi susirenka, tas, kuris stovi vienas, tampa dar vienišesnis. •
• Karas mane išmokė vieno dalyko. Kalavijas nukalamas žarijose ir užgrūdinamas vandenyje. O didvyriai nukalami iš paprastų žmonių ir užgrūdinami neteisybės. •
August 8, 2025
Skulle ønske jeg kunne gi fler stjerner.
Vemodig å bli ferdig med «Heknetriologien». Misunner alle som skal oppleve «Søsterklokkene», «Hekneveven» og «Skråpånatta» for første gang. Lars Mytting skriver helt vilt poetisk og drivende, jeg har måpt flere ganger av hvordan linjer føres sammen. Språket hans er rett og slett vakkert. Litterært håndverk! Ville bare lese, men samtidig ikke, ønsket ikke bli ferdig.
Historien om menneskene i bygda Butangen, om deres sagn og skjebne, har virkelig engasjert og rørt meg.
«Av og til er noe helt fantastisk»
ANBEFALES!!!!!!!!
Vemodig å bli ferdig med «Heknetriologien». Misunner alle som skal oppleve «Søsterklokkene», «Hekneveven» og «Skråpånatta» for første gang. Lars Mytting skriver helt vilt poetisk og drivende, jeg har måpt flere ganger av hvordan linjer føres sammen. Språket hans er rett og slett vakkert. Litterært håndverk! Ville bare lese, men samtidig ikke, ønsket ikke bli ferdig.
Historien om menneskene i bygda Butangen, om deres sagn og skjebne, har virkelig engasjert og rørt meg.
«Av og til er noe helt fantastisk»
ANBEFALES!!!!!!!!
May 3, 2025
Gaila atsisveikinti su Seserų varpų trilogija. labai patiko. Šįkart kaip niekad kikenimą sukėlė Kajaus personažas.
Trumpai drūtai rekomenduoju šią trilogiją, kas nori kokybiškos, įdomios ir įtraukiančios istorijos. Istorijos, kurios ekranizaciją su malonumu pasižiūrėčiau. 🙂
Trumpai drūtai rekomenduoju šią trilogiją, kas nori kokybiškos, įdomios ir įtraukiančios istorijos. Istorijos, kurios ekranizaciją su malonumu pasižiūrėčiau. 🙂
February 8, 2025
Tokia pat gera, kaip ir pirmosios trilogijos knygos.
Tiesa, labai baisu buvo skaityti apie atėjusį karą. Mielai šitos dalies būčiau nemačiusi ir nečiupinėjusi. Bet ji buvo įdėta ne šiaip sau. Tai yra šalies ir žmonių istorijos dalis. Ir čia ji tikrai buvo meistriškai įpinta į tą visas knygas ir visų veikėjų likimus vienijantį ir apjungiantį Heknių audinį.
Galima būtų, duočiau ir 6 ⭐️
Tiesa, labai baisu buvo skaityti apie atėjusį karą. Mielai šitos dalies būčiau nemačiusi ir nečiupinėjusi. Bet ji buvo įdėta ne šiaip sau. Tai yra šalies ir žmonių istorijos dalis. Ir čia ji tikrai buvo meistriškai įpinta į tą visas knygas ir visų veikėjų likimus vienijantį ir apjungiantį Heknių audinį.
Galima būtų, duočiau ir 6 ⭐️
June 16, 2024
Ikke så vanskelig å forstå hvorfor denne boka ble bombadert med seksere på terningen. For en storslått avslutning på Heknetrilogien! Det begynner å bli lenge siden jeg leste de to første bindene, og jeg trodde først jeg skulle slite med å komme inn i handlingen på Butangen igjen, men det viste seg heldigvis å være null problem. Det er bare å ta av seg hatten for Mytting: Skråpånatta er like medrivende som de to forrige bøkene, og suser rett inn på listen min over årets beste leseopplevelser. Bu-Tang Clan Ain't Nuthing Ta F**k Wit!
January 3, 2025
3/5
Kaip nemėgstu istorijų apie kaimą, taip nemėgstu istorijų apie karus. O trečioji trilogijos dalis būtent šitas dvi temas ir suderino. Pirmoji trilogijos dalis man buvo visapusiškai tobula, antrai turėjau priekaištų, nes visas tas kaimo buities ir sūrinės bei elektros įvedimo temų derinys man visiškai nebuvo prie širdies, bet tarsi dar išlaikė šiek tiek pirmosios magijos, o vat trečioji... Su ja nuobodžiavau. Taip, Astrida Heknė – puiki pagrindinė veikėja, ji drąsi ir įdomi, o ir ta varpų linija užsibaigė nepaprastai simboliškai, gražiai ir jautriai, bet visas nacistų atėjimo į Norvegiją reikalas man žiauriai prailgo. Ne dėl to, kad tema kažkokia bloga ar nes staiga Myttingas nebemoka rašyti – tiesiog mano asmeninė preferencija niekada nesirinkti knygų apie Pasaulinius karus.
Ir jei jau visai atvirai, man rodos, kad pirmosios dalies Myttingui būtų pilnai pakakę papasakoti viskam, ką norėjo. Taip, neliktų to ėjimo per šimtmečius, bet kai jie nevienodai įdomūs (ir vienam žmogui turbūt negali būti absoliučiai vienodai įdomūs), nori nenori, imi lyginti autorių su juo pačiu. Ir ši dalis taip nutolo nuo Heknių seserų, taip nutolo nuo to magiško realizmo, kuria alsavo Seserų varpai, kad tiesiog įsitikinau, jog aš su pasirinktomis temomis nebegalėjau eiti koja kojon. Ir jei Seserų varpai būtų kokių 500-600 puslapių trukmės istorija, viena labai stipri knyga, man jos pilnai pakaktų. O dabar... turbūt nemažai kam visai netrukdys, gal net bus vyšnia ant torto, o manęs neįtikino. Bet pasimatuokit patys.
Kaip nemėgstu istorijų apie kaimą, taip nemėgstu istorijų apie karus. O trečioji trilogijos dalis būtent šitas dvi temas ir suderino. Pirmoji trilogijos dalis man buvo visapusiškai tobula, antrai turėjau priekaištų, nes visas tas kaimo buities ir sūrinės bei elektros įvedimo temų derinys man visiškai nebuvo prie širdies, bet tarsi dar išlaikė šiek tiek pirmosios magijos, o vat trečioji... Su ja nuobodžiavau. Taip, Astrida Heknė – puiki pagrindinė veikėja, ji drąsi ir įdomi, o ir ta varpų linija užsibaigė nepaprastai simboliškai, gražiai ir jautriai, bet visas nacistų atėjimo į Norvegiją reikalas man žiauriai prailgo. Ne dėl to, kad tema kažkokia bloga ar nes staiga Myttingas nebemoka rašyti – tiesiog mano asmeninė preferencija niekada nesirinkti knygų apie Pasaulinius karus.
Ir jei jau visai atvirai, man rodos, kad pirmosios dalies Myttingui būtų pilnai pakakę papasakoti viskam, ką norėjo. Taip, neliktų to ėjimo per šimtmečius, bet kai jie nevienodai įdomūs (ir vienam žmogui turbūt negali būti absoliučiai vienodai įdomūs), nori nenori, imi lyginti autorių su juo pačiu. Ir ši dalis taip nutolo nuo Heknių seserų, taip nutolo nuo to magiško realizmo, kuria alsavo Seserų varpai, kad tiesiog įsitikinau, jog aš su pasirinktomis temomis nebegalėjau eiti koja kojon. Ir jei Seserų varpai būtų kokių 500-600 puslapių trukmės istorija, viena labai stipri knyga, man jos pilnai pakaktų. O dabar... turbūt nemažai kam visai netrukdys, gal net bus vyšnia ant torto, o manęs neįtikino. Bet pasimatuokit patys.
August 30, 2025
Džiaugiuosi perskaičiusi visą trilogiją , buvo gerai labai gerai😌👌
Read
September 11, 2023Skal verken gi stjerner eller si så mye om denne, siden få andre har lest den. Kom og hør intervjuet med forfatteren på Kapittel-festivalen i Stavanger 20. september!
November 8, 2023
En av de få bøkene hvor en lesere saktere mot slutten, siden en ikke vil at fortellingen ender. For en trilogi! Synd det slutt, men gleder meg til nye prosjekter av Mytting.
January 28, 2024
Fantasy for folk som også brenner for Arne Brimi-core
October 22, 2025
Be galo laukiau šios, paskutinės „Seserų varpų“ trilogijos dalies. O kai gavau, ėmiau marinuoti. Laukiau, net pati nežinau ko aš laukiau, tačiau matyt, taip reikėjo. Panašiai elgdavausi vaikystėje, kai skaniausius ar didžiausius kąsnelius pasilikdavau pabaigai. Pasiilgau veikėjų, pasiilgau norvegiškos dvasios, atmosferos, tačiau tuo pat metu žinojau – jau kai perskaitysiu, kelionė pasibaigs. Viskas. Teks atsisveikinti su seserimis, pastoriumi, mažu Norvegijos kaimuku ir jo žmonių likimais. O visų liūdniausia – su seserimis ir jų legenda.
Ir šioje dalyje visas veikėjų gyvenimas ir likimai persipina su legendomis, mitais ir praeitimi. Miestas, o ypač pastorius kovoja dėl to, kas jam svarbu. Jis pasiryžęs išsaugoti tiek vieną likusį varpą, tiek ir kitas su dvynėmis susijusias relikvijas. Po kruopelytę į paviršių lenda paslaptys, kurios gali padėti rasti atsakymus, tačiau tuo pat metu įtraukti į pavojų tuos, kurie kapstosi po praeitį.
Gražūs aprašymai, žmogiški, šilti veikėjai. Ne visi, nes ir negerų čia sutinkam. Bet kaži ar gali būti kitaip, kai kaina tokia didelė. Vieniems, tai verslas, pinigai, kitiems meilė, tretiems prisiminimai ir šeimos tradicijos. Ir kaip galima visa tai lyginti? Su kuo?
Mitai, tradicijos – kodėl mes taip dažnai laikomės jų įsikandę? Nes tai, kas pažįstama, suteikia saugumo jausmą? Tada būtų aiškiau ir tai, kodėl kartais žmonės persekiojami dėl to, kad yra kitokie. Bijoma to, kas nežinoma, neaišku. Ir kažkaip susimąsčiau – dažniausiai tą nežinią transliavo tie, kurie jau du tūkstančius metų tiki vieno vyruko istorija, ir kad mirė, ir kad prisikėlė. Bet va štai suaugusios dvynės jau neįtikima, pavojinga, baisu.
Žavėjo tobulėjimas visose srityse. Ir tai nepaprastai stipriai jautėsi visos trilogijos metu. Skaičiau ir tiesiog jaučiau, kaip veikėjai vis labiau prisileidžia pasaulį, vis dažniau pasinaudoja naujovėmis. Iškelia koją iš savo kalnų kaimelio. Taip ir turėtų būti gerame romane, kismas, judėjimas į priekį, veikėjų, siužeto ir pasaulio suvokimo atskleidimas čia išreikšti nepaprastai stipriai.
Ačiū Mytting’ui už šią trilogiją. Buvo verta į ją nerti. Ir dar atskleisiu, kad labai nustebau, kai vienoje vietoje skaitydama kelis puslapius juokiausi balsu. Nesitikėjau, kad rasiu kažką šitokio juokingo tokioje, sakykime, rimtoje knygoje.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretosknygos.lt
Ir šioje dalyje visas veikėjų gyvenimas ir likimai persipina su legendomis, mitais ir praeitimi. Miestas, o ypač pastorius kovoja dėl to, kas jam svarbu. Jis pasiryžęs išsaugoti tiek vieną likusį varpą, tiek ir kitas su dvynėmis susijusias relikvijas. Po kruopelytę į paviršių lenda paslaptys, kurios gali padėti rasti atsakymus, tačiau tuo pat metu įtraukti į pavojų tuos, kurie kapstosi po praeitį.
Gražūs aprašymai, žmogiški, šilti veikėjai. Ne visi, nes ir negerų čia sutinkam. Bet kaži ar gali būti kitaip, kai kaina tokia didelė. Vieniems, tai verslas, pinigai, kitiems meilė, tretiems prisiminimai ir šeimos tradicijos. Ir kaip galima visa tai lyginti? Su kuo?
Mitai, tradicijos – kodėl mes taip dažnai laikomės jų įsikandę? Nes tai, kas pažįstama, suteikia saugumo jausmą? Tada būtų aiškiau ir tai, kodėl kartais žmonės persekiojami dėl to, kad yra kitokie. Bijoma to, kas nežinoma, neaišku. Ir kažkaip susimąsčiau – dažniausiai tą nežinią transliavo tie, kurie jau du tūkstančius metų tiki vieno vyruko istorija, ir kad mirė, ir kad prisikėlė. Bet va štai suaugusios dvynės jau neįtikima, pavojinga, baisu.
Žavėjo tobulėjimas visose srityse. Ir tai nepaprastai stipriai jautėsi visos trilogijos metu. Skaičiau ir tiesiog jaučiau, kaip veikėjai vis labiau prisileidžia pasaulį, vis dažniau pasinaudoja naujovėmis. Iškelia koją iš savo kalnų kaimelio. Taip ir turėtų būti gerame romane, kismas, judėjimas į priekį, veikėjų, siužeto ir pasaulio suvokimo atskleidimas čia išreikšti nepaprastai stipriai.
Ačiū Mytting’ui už šią trilogiją. Buvo verta į ją nerti. Ir dar atskleisiu, kad labai nustebau, kai vienoje vietoje skaitydama kelis puslapius juokiausi balsu. Nesitikėjau, kad rasiu kažką šitokio juokingo tokioje, sakykime, rimtoje knygoje.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretosknygos.lt
July 24, 2024
Den avslutande delen i trilogin om systerklockorna är magnifik. De tre böckerna är givna femmor var för sig och tillsammans är de sann berättarkonst utöver det vanliga. Jag är inte samma person innan jag läste böckerna som nu, det vågar jag lova.
Sällan har jag läst så respektfullt om människor, djur och natur, andligt och kärleksfullt.
Som en röd tråd genom allt går kärleken, den som får oss att uträtta stordåd utan att vi vet eller förstår varför.
Jag vill inte vara färdig med böckerna.
Sällan har jag läst så respektfullt om människor, djur och natur, andligt och kärleksfullt.
Som en röd tråd genom allt går kärleken, den som får oss att uträtta stordåd utan att vi vet eller förstår varför.
Jag vill inte vara färdig med böckerna.
February 18, 2025
Reading these three novels in the heart of winter has been such a joy. The books are not joyful - but they’re just brimming with folklore and fate and humanity. I’ll read them all again, in winters to come. Perfect ending to the perfect family saga.
May 24, 2024
Wow! Er det mulig? Eg synes virkelig han skriver utrulig godt! Måtte ha boka litt i mindre dosar sånn midt inni der då det var ganske tøffe scenar og mykje følelsar, men dei siste 150 sidene kunne eg ikkje lese fort nok - utrulig spennande. Elska det rett og slett 🤩 Fantastisk triologi eg fort kjem til å anbefale andre der ute som liker historiske romanar (og attpåtil frå 🇳🇴). Må innrømme at eg fremdeles egentlig ikkje er så fan av store hopp i tid, men samtidig erkjenner eg med handa på hjartet og smil om munnen at Lars Mytting gjorde det på ein måte eg etter kvart måtte innrømme at eg kunne like 😊
November 7, 2023
91 i 2023 :
Deilig med en "ordentlig" tykk og god roman med pur leseglede. Tok bittelitt tid før jeg var hekta på historien fra bok 1 og 2, men så fin flyt. Spoiler alert:
Litt usikker på om jeg skjønte slutten helt (det var bare navnelikheten som gjorde at det var naturlig for Astrid å skulle ligge på samme sted som presten?) , men det er ikke så nøye. 😊
Deilig med en "ordentlig" tykk og god roman med pur leseglede. Tok bittelitt tid før jeg var hekta på historien fra bok 1 og 2, men så fin flyt. Spoiler alert:
Litt usikker på om jeg skjønte slutten helt (det var bare navnelikheten som gjorde at det var naturlig for Astrid å skulle ligge på samme sted som presten?) , men det er ikke så nøye. 😊
This entire review has been hidden because of spoilers.
July 16, 2024
Det är ett episkt och värdigt slut på trilogin. Jag tycker dock att Astrid känns lite naiv emellanåt. Men det var kanske så en del var under 2:a vk.
July 1, 2025
Fin avslutning på triologien om Søsterklokkene. Har kost meg, og lært masse!
January 5, 2025
En fantastisk siste bok i triologien om Heknefolket og livet på Butangen i Gubrandsdalen. Bøkene er så godt komponert, med spenning, dramatikk og eventyrlige fortellinger som veves sammen og strekker seg over 400 år.
Har kost meg veldig mye med Heknetriologien. Trist at det er over 🥲
Har kost meg veldig mye med Heknetriologien. Trist at det er over 🥲
March 22, 2025
„Vienintelis dalykas, kurį gali žinoti apie žmoniją, yra tas, kad ji per amžius leis beprotystei kartotis, tik vis kitais, nebeatpažįstamais pavidalais".
Nemažinant temperatūros.
Tokios ir turi būti knygų serijos. Neišsikvepiančios, tolygios ir laiku užsibaigiančios. Verčiančios sulaikyti kvapą, skaityti stabtelint – tiesiog todėl, kad reikia leisti sugulti/nurimti emocijoms. O galiausiai neatsilaikyti, gerklėje stojant gumului.
Larsas Myttingas toliau narplioja Heknių šeimos istoriją, tęsdamas sakmišką pasakojimą apie pranašišką Heknių audinį ir varpus, ilgam apsistodamas ties žiauriausiu XX a. Europos įvykiu – Antruoju pasauliniu karu.
Ir štai mes stovime akistatoje su tūkstančiais blogio, žiaurumo, išdavystės, neapykantos ir netikro teisuoliškumo veidų, manipuliacijomis tiesa ir teisingumu. Vėl braidžiojame po tamsius žmogaus sąmonės, elgesio ir charakterio užkaborius. Laiku, kuriame jaučiami visi baimės atspalviai, o egzaminą laiko vertybės ir žmogiškumas.
Gal dėl dabartinės situacijos tu viską jauti užaštrintai. Ir tau kur kas skaudžiau skaityti apie tai, kad tavo šalies ministras pareiškia, jog priešintis užpuolikams yra nusikaltimas. Kad tave išduoda tavo brolis. Kad patriotizmas kainuoja vos 50 erių. Kad nebesuvoki, nei kas esi pats, nei kas išties yra/gali būti tavo kaimynai. Nes visi gali būti ne tie, kuo dedasi.
100kart verta mūsų laiko.
Nemažinant temperatūros.
Tokios ir turi būti knygų serijos. Neišsikvepiančios, tolygios ir laiku užsibaigiančios. Verčiančios sulaikyti kvapą, skaityti stabtelint – tiesiog todėl, kad reikia leisti sugulti/nurimti emocijoms. O galiausiai neatsilaikyti, gerklėje stojant gumului.
Larsas Myttingas toliau narplioja Heknių šeimos istoriją, tęsdamas sakmišką pasakojimą apie pranašišką Heknių audinį ir varpus, ilgam apsistodamas ties žiauriausiu XX a. Europos įvykiu – Antruoju pasauliniu karu.
Ir štai mes stovime akistatoje su tūkstančiais blogio, žiaurumo, išdavystės, neapykantos ir netikro teisuoliškumo veidų, manipuliacijomis tiesa ir teisingumu. Vėl braidžiojame po tamsius žmogaus sąmonės, elgesio ir charakterio užkaborius. Laiku, kuriame jaučiami visi baimės atspalviai, o egzaminą laiko vertybės ir žmogiškumas.
Gal dėl dabartinės situacijos tu viską jauti užaštrintai. Ir tau kur kas skaudžiau skaityti apie tai, kad tavo šalies ministras pareiškia, jog priešintis užpuolikams yra nusikaltimas. Kad tave išduoda tavo brolis. Kad patriotizmas kainuoja vos 50 erių. Kad nebesuvoki, nei kas esi pats, nei kas išties yra/gali būti tavo kaimynai. Nes visi gali būti ne tie, kuo dedasi.
100kart verta mūsų laiko.
February 11, 2025
I waited months & months for this translation and it was truly one of the best stories I have ever read. It will stay with me forever and I know I will read it again. Lars Mytting takes one back to the times of our ancestors and modern day distant cousins. He realistically describes what it may have been like to survive in Nazi occupied Norway. I knew of the Resistance before, but I have a whole new appreciation for what each person endured and how they had to keep going in life after the war. The story of the Butangen villagers and Hekne family captivated me. Characters of strength & courage helped forever change my appreciation for the surviving stav churches and charming landscape of Norwegian villages. Every house has a story. This story was so very captivating and taught me so much.
January 22, 2024
Denne trilogien er virkelig et mesterverk. Tildels hjerteskjærende i denne siste boka.
October 15, 2023
Ja, hva skal man si. En verdig avslutning på en fantastisk historie. Hekne-trilogien er bøkene jeg ikke trodde jeg kom til å like, men som helt uventa tok meg med storm! Deler av denne boka opplevdes av og til litt travel og forhastet, men helheten er spektakulær! Wow!
Displaying 1 - 30 of 250 reviews