What do you think?
Rate this book
Voyage, voyage
Praeity dvidešimt metų muzikinės šlovės, dabarty – vienatvė ant sofos iššokusiomis spyruoklėmis. Ar kelionė, prasidėjusi beveik kaip eilinė atostogų išvyka į Peru, gali padėti užmiršti senas nuoskaudas, priversti susitaikyti ir užgniaužti savo ego? Ką turės praeiti ir kokias netikėtas kliūtis įveikti jau kurį laiką aktualumą praradusios grupės muzikantai Guolis su Pigiu, kad galėtų priimti lemiamą sprendimą? Ir ar pavyks jiems šį kartą išsipainioti ir grįžti? Grįžti namo ir grįžti į sceną.
Kastytis Sarnickas lietuviams puikiai pažįstamas kaip Kastetas iš grupės G&G Sindikatas, o jo debiutinis romanas Turnė skaitytojus pavergė savo skaudžiai taikliu humoru. Voyage, Voyage – antrasis jo romanas, kuriame vėl sutinkame Guolį su Pigiu iš neegzistuojančios kultinės roko grupės Alkūninis velenas.
Kastytis Sarnickas lietuviams puikiai pažįstamas kaip Kastetas iš grupės G&G Sindikatas, o jo debiutinis romanas Turnė skaitytojus pavergė savo skaudžiai taikliu humoru. Voyage, Voyage – antrasis jo romanas, kuriame vėl sutinkame Guolį su Pigiu iš neegzistuojančios kultinės roko grupės Alkūninis velenas.
- GenresFiction
304 pages, Hardcover
Published June 1, 2024
8 people are currently reading
110 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 41 reviews
June 10, 2025
Paskaičiau sau, prieš rašydamas šį review, ar gerai prisimenu įspūdį po pirmosios Sarnicko knygos, "Turnė". Taip, prisimenu gerai, įspūdžio nepamiršau. Ką galiu pasakyti apie šią knygą - na, panašu, kad Kastytis parepetavęs su pirmąja, padarė išvadas, gal papildomai kūrybinio rašymo pasimokė, gal redaktorių kitą gavo - nežinau. Bet žinau, kad šita knyga man geresnė už praeitą. Kažkaip veiksmas geriau juda, jo daugiau, įvairiapusiškesnio. Tam tikra prasme ir po "Turnė" kažkiek sutikau, kad joje chebra tik geria ir geria. Ir kažkuriuo metu visa tai pradėjo darytis kažkiek nuobodu, kartotina. Tai vat, Vojaže kad chebra negers ir nerūkys tai nesitikėkit. Laka ir toliau. Bet laka išradingiau, ne taip monotoniškai ir su dar daugiau nuotykių.
Na ir, aišku, humoras. Humoras dalykas yra individualus. Vieniems duota jo daugiau, kitiems - mažiau. Tretiems, deja, išvis atseikėta tik jumoro. Aš džiaugiuosi, kad mes su autorium, panašu, esame panašioje eilėje stovėję. Man tai čia tikrai labai juokinga knyga gavosi. Ir pilnai jaučiau, kad kartais čia tie bajeriai nuoširdūs ir giedri, kartais su širdgėla ir kartėliu, kartais ir visiška satyra ir ironija. Bet man tiko. Gal truputį truputį su avansu, bet 5* ir rekomendacija.
p.s. - keiksmažodžių ne tik kad nebuvo per daug, bet ir buvo a) labai subalansuotas kiekis b) labai organiškai įpinti į tekstą c) visiškai autentiška kalba. Liuks, I approve!
Na ir, aišku, humoras. Humoras dalykas yra individualus. Vieniems duota jo daugiau, kitiems - mažiau. Tretiems, deja, išvis atseikėta tik jumoro. Aš džiaugiuosi, kad mes su autorium, panašu, esame panašioje eilėje stovėję. Man tai čia tikrai labai juokinga knyga gavosi. Ir pilnai jaučiau, kad kartais čia tie bajeriai nuoširdūs ir giedri, kartais su širdgėla ir kartėliu, kartais ir visiška satyra ir ironija. Bet man tiko. Gal truputį truputį su avansu, bet 5* ir rekomendacija.
p.s. - keiksmažodžių ne tik kad nebuvo per daug, bet ir buvo a) labai subalansuotas kiekis b) labai organiškai įpinti į tekstą c) visiškai autentiška kalba. Liuks, I approve!
August 11, 2024
Geriausia Kastyčio knyga man ir toliau išlieka „Žėručio gatvės byla“. Bet kalbam apie tas, kitas, kurios su puslapiais, ane? Tai ir čia yra kuo pasidžiaugti. Mano galva, atsispyręs nuo „Turnė“, Kastytis žengė labai didelį žingsnį.
„Alkūninio veleno“, su kuriuo mes pažįstami nuo pirmosios knygos laikų, čia beveik nematome. Pašmėkščioja šiek tiek flashbackuose, ir tiek. Kita vertus, tas velenas kabo virš herojaus galvos kaip koks Damoklo kardas – krizė, kurioje murkdosi herojus, savo šaknimis siurbia syvus būtent iš ten.
Pagrindiniu smuiku (ok, bosine gitara) čia griežia Guolis. Nes tiek Pigis, kuris laimėjo „Auksinį protą“ (Kaip? Ramiai.), tiek instagraminė nuomonės formuotoja – labiau tokie back vokalistai. Išoriniame konflikte jie gal ir tempia vienodą naštą, bet va, vidinis, gyvas Guolio nervas – permuša ir užgožia visa kita. Guolis tikras, jo irzlumas, jo nepasitenkinimas – labiau nei tikri. O ir dekoracijoms spalvų nepagailėta – skaitai ir praktiškai užuodi tą Pietų Amerikos miestelio gatvės kvapą.
Apie ką viskas? Ok, trumpai apie išorinį siužetą – Pigis laimi „Auksinį protą“ ir pasikviečia Guolį keliauti kartu į Peru. Ten jiedu dar susipažįsta su instagramo gviazda Angele. Vietinio indėno įkalbinta trijulė išplaukia pagaudyti piranijų, dar nenujausdami, kad nuo šiol gaudomi bus tik jie patys. Ir čia autorius jau pasileidžia plaukus – narkotikai, mulai, narkotikų prekeiviai, gaudynės. Gal tik šaudynių pritrūko, nors tas Čechovo šautuvas net pakabintas buvo, tik neiššovė. Man pasirodė, kad kai kur Kastytis vos vos save pristabdė. Gal nereikėjo?
Nuotaikingas, dinamiškas, vertas dėmesio. Tvirti keturi iš penkių.
Bet labai tvirti.
„Alkūninio veleno“, su kuriuo mes pažįstami nuo pirmosios knygos laikų, čia beveik nematome. Pašmėkščioja šiek tiek flashbackuose, ir tiek. Kita vertus, tas velenas kabo virš herojaus galvos kaip koks Damoklo kardas – krizė, kurioje murkdosi herojus, savo šaknimis siurbia syvus būtent iš ten.
Pagrindiniu smuiku (ok, bosine gitara) čia griežia Guolis. Nes tiek Pigis, kuris laimėjo „Auksinį protą“ (Kaip? Ramiai.), tiek instagraminė nuomonės formuotoja – labiau tokie back vokalistai. Išoriniame konflikte jie gal ir tempia vienodą naštą, bet va, vidinis, gyvas Guolio nervas – permuša ir užgožia visa kita. Guolis tikras, jo irzlumas, jo nepasitenkinimas – labiau nei tikri. O ir dekoracijoms spalvų nepagailėta – skaitai ir praktiškai užuodi tą Pietų Amerikos miestelio gatvės kvapą.
Apie ką viskas? Ok, trumpai apie išorinį siužetą – Pigis laimi „Auksinį protą“ ir pasikviečia Guolį keliauti kartu į Peru. Ten jiedu dar susipažįsta su instagramo gviazda Angele. Vietinio indėno įkalbinta trijulė išplaukia pagaudyti piranijų, dar nenujausdami, kad nuo šiol gaudomi bus tik jie patys. Ir čia autorius jau pasileidžia plaukus – narkotikai, mulai, narkotikų prekeiviai, gaudynės. Gal tik šaudynių pritrūko, nors tas Čechovo šautuvas net pakabintas buvo, tik neiššovė. Man pasirodė, kad kai kur Kastytis vos vos save pristabdė. Gal nereikėjo?
Nuotaikingas, dinamiškas, vertas dėmesio. Tvirti keturi iš penkių.
Bet labai tvirti.
Read
June 22, 2024Fainas tas šriodingerio Pigis!
July 16, 2024
"- Pigi, kaip tu laimėjai "Auksinį protą"?
- Ramiai, - vėl nusišypso."
- Ramiai, - vėl nusišypso."
December 11, 2024
Pirmas sakinys: Dar vienas smūgis, ir aš jį užmušiu, prisiekiu, tegu tik stukteli.
Skaitydamas "Turnė" juokiausi iš gal ir neturinčių išliekamosios vertės, tačiau man labai suprantamų stand-up'inių istorijų.
Kelionė romane "Voyage, voyage" ir didesnė, ir egzotiškesnė nei turnė po Jungtinę Karalystę: čia ir rišlesnis siužetas-trileris, ir gilesnis pagrindinis veikėjas, ir platesnės kultūrinės nuorodos (šriodingerio Pigis vs. Golumas). Tačiau daugiau ir nuovargio bei liūdesio– ir Guolis senesnis (daugiau rūko, mažiau geria), ir sprendimas sunkesnis (ką daryti su "Alkūniniu velenu"). O senstantiems, tačiau širdyje vis dar 25-mečiams norisi labiau šėlti nei prisiminti, kad jau artėja 50+ ir ruduo už lango. Bet kokiu atveju labai smagus skaitinys ir .
Pagarba leidyklai "Lapas" už drąsą iš karto leisti knygą ir el. formatu, tačiau labai siūlau skaityti popierinį variantą, nes knyga labai ergonomiška (pradedant dydžiu ir baigiant skirtuku-virvele) – jau vien dėl to nesinori jos paleisti iš rankų.
Skaitydamas "Turnė" juokiausi iš gal ir neturinčių išliekamosios vertės, tačiau man labai suprantamų stand-up'inių istorijų.
Kelionė romane "Voyage, voyage" ir didesnė, ir egzotiškesnė nei turnė po Jungtinę Karalystę: čia ir rišlesnis siužetas-trileris, ir gilesnis pagrindinis veikėjas, ir platesnės kultūrinės nuorodos (šriodingerio Pigis vs. Golumas). Tačiau daugiau ir nuovargio bei liūdesio– ir Guolis senesnis (daugiau rūko, mažiau geria), ir sprendimas sunkesnis (ką daryti su "Alkūniniu velenu"). O senstantiems, tačiau širdyje vis dar 25-mečiams norisi labiau šėlti nei prisiminti, kad jau artėja 50+ ir ruduo už lango. Bet kokiu atveju labai smagus skaitinys ir .
Pagarba leidyklai "Lapas" už drąsą iš karto leisti knygą ir el. formatu, tačiau labai siūlau skaityti popierinį variantą, nes knyga labai ergonomiška (pradedant dydžiu ir baigiant skirtuku-virvele) – jau vien dėl to nesinori jos paleisti iš rankų.
July 25, 2024
Tikra kelionė. Puiki istorija, smagus stilius, atpažįstamos kultūrinės nuorodos, jų ne per daug. Vienas malonumas skaityti.
January 12, 2025
Labai smagiai susiskaitantis dar vienas rokenrolinis K. Sarnicko romanas.
Guolis ir Pigis iš link: "Turnė" grįžta! Du įsimintiniausi personažai iš legendinės "Alkūninio veleno" grupės pelnytai gavo savo atskirą romaną, t. y. nuotykį.
Jau pats pirmas knygos skyrius parodė, kad bus gerai: depresuojantis Guolis, užsidaręs savo bute ir kenčiantis nuo kaimyno - plintusų Sizifo:) O paskui prasideda nuotykiai Pietų Amerikoje su Pigiu (jų abiejų (dėl visko nepatenkinto Guolio ir atsipūtusio Pigio) duetas knygoje ypač geras) - juokingi bei absurdiškai smagūs (narkotikai, haliucinacijos, bėgimas nuo nusikaltėlių ir t. t.), pertraukiami Guolio refleksijomis apie amžėjimą, draugystę ir vienatvę (t. y. gyvenimą).
Ne taip jau dažnai susiduri su taip natūraliai nuoširdžiai ir smagiai parašyta knyga. O K. Sarnickas būtent taip ir rašo, net nekalbant jau apie jo puikų humoro jausmą. O pridėjus ir lietuviškai artimą kontekstą, gaunasi labai smagus skaitinys.
Guolis ir Pigis iš link: "Turnė" grįžta! Du įsimintiniausi personažai iš legendinės "Alkūninio veleno" grupės pelnytai gavo savo atskirą romaną, t. y. nuotykį.
Jau pats pirmas knygos skyrius parodė, kad bus gerai: depresuojantis Guolis, užsidaręs savo bute ir kenčiantis nuo kaimyno - plintusų Sizifo:) O paskui prasideda nuotykiai Pietų Amerikoje su Pigiu (jų abiejų (dėl visko nepatenkinto Guolio ir atsipūtusio Pigio) duetas knygoje ypač geras) - juokingi bei absurdiškai smagūs (narkotikai, haliucinacijos, bėgimas nuo nusikaltėlių ir t. t.), pertraukiami Guolio refleksijomis apie amžėjimą, draugystę ir vienatvę (t. y. gyvenimą).
Ne taip jau dažnai susiduri su taip natūraliai nuoširdžiai ir smagiai parašyta knyga. O K. Sarnickas būtent taip ir rašo, net nekalbant jau apie jo puikų humoro jausmą. O pridėjus ir lietuviškai artimą kontekstą, gaunasi labai smagus skaitinys.
February 10, 2025
Vulgarus rašinys apie neviltį, pasimetimą savyje ir aplinkoje. Nepatiko tas visas brutualumas ir šlykštumai. Ne naivi aš apie tai realybėje, bet čia vis tik kūrybos produktas, taigi buvo galima pasistengti labiau. Gal esmė ir yra, kad autorius ne rašytojas, o muzikantas…Tas ir buvo justi, kad čia lyg muzikanto dienoraštis, paleistas visiems skaityti gal dėl to, kad atsiliepimai padėtų save geriau pamatyt. Čia kai autorius nežino, ką rašo, na ta giliąja prasme.
Nerekomenduoju.
Nerekomenduoju.
July 19, 2024
Apie Sarnicką nebuvau girdėjusi, nenuostabu, juk įprastai renkuosi užsienio autorius, tačiau šis susipažinimas buvo...įdomus!
Knyga pasakoja dviejų buvusių žinomos roko grupės Alkūninis velenas narių nuotykius Peru, praėjusius kuriam laikui po grupės išsiskyrimo. Voyage, voyage yra kitos autoriaus knygos Turnė tęsinys, tačiau, atvirai sakant, jeigu nebūčiau sužinojusi šios informacijos iš apžvalgininkų, nebūčiau nė įtarusi: knyga parašyta taip, kad gali būti puikiai skaitoma kaip stand-alone.
Įsivažiavau sunkokai, pradžia pasirodė per daug ištęsta, su per daug detalių. Pirmieji laiko šuoliai į praeitį kiek išmušė iš vėžių, tebuvo įterpti tarsi bet kur ir, mano manymu, išėmus visas praeities dalis, kūrinys nebūtų pakitęs - ir taip aišku, kad grupė iširo, viena pastraipa būtų galima aprašyti kodėl. Kitas gana smarkiai nepatikęs dalykas buvo keiksmai, taip pat buitiška, morozų kalba; pačiai istorijai tinka, bet man norėjosi kiek daugiau kultūros. Vis tik, įdomus pasirinkimas rašyti būtent taip, bet dabar save pašiepsiu: jeigu skaityčiau YA knygą tokiu tekstu, linkčiočiau galva, kad "jaunimas taip šneka".
Buvo vietų, kurias skaitydama žvengiau balsu. Skaičiusiems 4 žodžiai: kokso dešra oro uoste. Istorija tokia absurdiška, kad primena Pagirios Las Vegase filmus, tik šiuo atveju trys bukapročiai neturi nei minutės ramybės Pietų Amerikoje. Tiek Pigis, tiek Guolis, tiek Angelė buvo tokie daužti, kad vietomis norėjosi trankyti galvą į sėdynę, kaip kad darė mergina, tačiau tuo pat metu žvengiau iš komiškų situacijų ir buvo įdomu sužinoti, kas DAR nutiks. Vietomis jaučiausi nejaukiai, nes Guolio mintys sukėlė ne vieną egzistencinę krizę, kad ir besijuokiant - radau tikrai neblogų minčių apie gyvenimo prasmę. Minus taškai už girtą vairavimą; juokas juokais, bet šito netoleruoju jokiu kontekstu.
Papildomai noriu pagirti knygos viršelį - fantastiškas! O ir atvertus galima pamatyti keletą nuotraukų, labai gražu. Apipavidalinimas superinis.
Ačiū leidyklai už padovanotą knygą.
Knyga pasakoja dviejų buvusių žinomos roko grupės Alkūninis velenas narių nuotykius Peru, praėjusius kuriam laikui po grupės išsiskyrimo. Voyage, voyage yra kitos autoriaus knygos Turnė tęsinys, tačiau, atvirai sakant, jeigu nebūčiau sužinojusi šios informacijos iš apžvalgininkų, nebūčiau nė įtarusi: knyga parašyta taip, kad gali būti puikiai skaitoma kaip stand-alone.
Įsivažiavau sunkokai, pradžia pasirodė per daug ištęsta, su per daug detalių. Pirmieji laiko šuoliai į praeitį kiek išmušė iš vėžių, tebuvo įterpti tarsi bet kur ir, mano manymu, išėmus visas praeities dalis, kūrinys nebūtų pakitęs - ir taip aišku, kad grupė iširo, viena pastraipa būtų galima aprašyti kodėl. Kitas gana smarkiai nepatikęs dalykas buvo keiksmai, taip pat buitiška, morozų kalba; pačiai istorijai tinka, bet man norėjosi kiek daugiau kultūros. Vis tik, įdomus pasirinkimas rašyti būtent taip, bet dabar save pašiepsiu: jeigu skaityčiau YA knygą tokiu tekstu, linkčiočiau galva, kad "jaunimas taip šneka".
Buvo vietų, kurias skaitydama žvengiau balsu. Skaičiusiems 4 žodžiai: kokso dešra oro uoste. Istorija tokia absurdiška, kad primena Pagirios Las Vegase filmus, tik šiuo atveju trys bukapročiai neturi nei minutės ramybės Pietų Amerikoje. Tiek Pigis, tiek Guolis, tiek Angelė buvo tokie daužti, kad vietomis norėjosi trankyti galvą į sėdynę, kaip kad darė mergina, tačiau tuo pat metu žvengiau iš komiškų situacijų ir buvo įdomu sužinoti, kas DAR nutiks. Vietomis jaučiausi nejaukiai, nes Guolio mintys sukėlė ne vieną egzistencinę krizę, kad ir besijuokiant - radau tikrai neblogų minčių apie gyvenimo prasmę. Minus taškai už girtą vairavimą; juokas juokais, bet šito netoleruoju jokiu kontekstu.
Papildomai noriu pagirti knygos viršelį - fantastiškas! O ir atvertus galima pamatyti keletą nuotraukų, labai gražu. Apipavidalinimas superinis.
Ačiū leidyklai už padovanotą knygą.
September 7, 2024
„Vienu metu net tokia kvaila mintis sukirba, gal tegu nepareina tas kapitonas, liktume čia be elektros, interneto, feisbuko, instagramo ir naujienų, be viso pasaulio problemų, karų ir katastrofų. Apima toks tarsi ramybės ar pilnatvės jausmas. Jokio matavimosi vienas prieš kitą savo pasiekimais, šarinimo, postinimo, followinimo. Jokių dirbtinų šypsenų, jokio susirekšminimo.“
Visiškas nuotykių romanas su gera humoro doze! Išties vietomis prunkšteldavau dėl gerų dialogų ir laiku pasakyto sąmojo!
Iš kitos pusės – labai erzino nuolat besiskundžiantis ir viskuo nepatenkintas pagrindinis veikėjas. Na, tiesą pasakius, kone visi veikėjai. Noors, Pigiui, šiaip jau, labiausiai prijaučiau. Visi veikėjai parinkti tokie nepatogūs, tokie erzinantys, kvaili, net tūpi, blemba. Kai kurie jų poelgiai tikrai tokie, kad nors galvą kur nors patrankyk dėl absurdiškumo! Bet tuo pat metu, atlėgus įtampai, pripratus prie nuolatinio chaoso jie kartu ėmė ir sugrojo. Ir iš nevilties kartais norėdavosi kartu rėkti „Ryk, tik greičiau, reik važiuoti, aš peršalau, man kyla temperatūra, nebeturiu jėgų.“
Reikėtų paminėti ir nepamesti, kad ši knyga, be visų drąsių nuotykių, nesąmonių ir besipjaunančių personažų, yra ir knyga apie draugystę. Netobulą, nenutašytą, bet tokią, be kurios skauda ir lieka tuščia tuščia. Net jeigu metų metus pavyksta pasikalbėti apie visokiausius niekus, tik ne tai, kas iš ties rūpi.
Vis svarstau, kad rašyti tokią nuotykinę knygą turėtų būti labai sunku. Sunku išlaikyti ribą tarp to, kas dar yra įtikėtini nuotykiai, ir to, kas jau peržengtų ribą ir atrodytų visiška nesąmonė. O mūsų visų ribos ir žinios apie galimas situacijas, juk skiriasi. Taip ir skaitant retsykiais atrodė, kad galėjo varyt aršiau, aštriau, nusirauti iki Tarantino lygio ir kraujais ištaškyti, o kartais, kaip tik neįmanomumo ir nebetikėjimo istorija riba atslinkdavo labai jau arti.
Nebe pirmos jaunystės muzikantų gyvenimai, dvejonės, pasitraukimai ir grįžimai, muzikos verslas, išaugantis ir sumenkantis pasitikėjimas savimi – ši dalis atskleidė šydus ir įtikino.
Linksmino ir visi ironiški pokalbiai apie Lietuvos garsenybes, bei kultūriškai suprantami juokai. Smagu, paprasta, atpažįstama ir net, neatrodo įžeidu, savotiškai gerietiški patapšnojimai per petį kartu pasijuokiant. Labai gražu!
Visiškas nuotykių romanas su gera humoro doze! Išties vietomis prunkšteldavau dėl gerų dialogų ir laiku pasakyto sąmojo!
Iš kitos pusės – labai erzino nuolat besiskundžiantis ir viskuo nepatenkintas pagrindinis veikėjas. Na, tiesą pasakius, kone visi veikėjai. Noors, Pigiui, šiaip jau, labiausiai prijaučiau. Visi veikėjai parinkti tokie nepatogūs, tokie erzinantys, kvaili, net tūpi, blemba. Kai kurie jų poelgiai tikrai tokie, kad nors galvą kur nors patrankyk dėl absurdiškumo! Bet tuo pat metu, atlėgus įtampai, pripratus prie nuolatinio chaoso jie kartu ėmė ir sugrojo. Ir iš nevilties kartais norėdavosi kartu rėkti „Ryk, tik greičiau, reik važiuoti, aš peršalau, man kyla temperatūra, nebeturiu jėgų.“
Reikėtų paminėti ir nepamesti, kad ši knyga, be visų drąsių nuotykių, nesąmonių ir besipjaunančių personažų, yra ir knyga apie draugystę. Netobulą, nenutašytą, bet tokią, be kurios skauda ir lieka tuščia tuščia. Net jeigu metų metus pavyksta pasikalbėti apie visokiausius niekus, tik ne tai, kas iš ties rūpi.
Vis svarstau, kad rašyti tokią nuotykinę knygą turėtų būti labai sunku. Sunku išlaikyti ribą tarp to, kas dar yra įtikėtini nuotykiai, ir to, kas jau peržengtų ribą ir atrodytų visiška nesąmonė. O mūsų visų ribos ir žinios apie galimas situacijas, juk skiriasi. Taip ir skaitant retsykiais atrodė, kad galėjo varyt aršiau, aštriau, nusirauti iki Tarantino lygio ir kraujais ištaškyti, o kartais, kaip tik neįmanomumo ir nebetikėjimo istorija riba atslinkdavo labai jau arti.
Nebe pirmos jaunystės muzikantų gyvenimai, dvejonės, pasitraukimai ir grįžimai, muzikos verslas, išaugantis ir sumenkantis pasitikėjimas savimi – ši dalis atskleidė šydus ir įtikino.
Linksmino ir visi ironiški pokalbiai apie Lietuvos garsenybes, bei kultūriškai suprantami juokai. Smagu, paprasta, atpažįstama ir net, neatrodo įžeidu, savotiškai gerietiški patapšnojimai per petį kartu pasijuokiant. Labai gražu!
January 11, 2025
Apie draugystę ir draugų ilgesį. Apie varginančią muzikanto rutiną ir persisotinimą ja. Apie iš naujo atrastą meilę muzikai.
August 16, 2024
Penkios žvaigždutės istorijai, šnekamajai kalbai visos tos istorijos (kelionės!) metu, humorui, sąsajoms su lietuviška dabartimi, negalėjimui atsitraukti, viršeliui, pavadinimui ir nuolat sukeltoms mintims: „o įdomu, iš tikrųjų taip buvo...?“ 🧿
July 27, 2024
Diena ir naktis.
„Turnė“ ir „Voyage“ – diena ir naktis. Susijusios, bet labai, labai skirtingos knygos.
Ir ant kiek mėgėjiška (mano vertinimu) yra pirmoji, ant tiek geriau (nors ir lygiai taip pat avantiūriškai yra) sulituota antroji. Neįsivaizduoju, ar čia autoriaus progresas, ar tiesiog gavo negailestingą redaktor/ių/ę – bet tai blemba, koks skirtumas! Sąžiningai atsiimu žodžius, kad gal K. Sarknickas labiau moka groti nei rašyti. Atsiimu būtent šios knygos atveju. Dėl „Turnė“ – nė velnio. O kitko kol kas dar neskaičiau.
Pagrindinis skirtumas – personažai. Aišku, „Voyage“ jau lengviau – herojų pamatas išlietas jau pirmoj knygoj, iš kurios perimti tik du. Ir dar įkalta viena nauja personažė. Kuri vėl plokščia, nes backgroundo ir apskritai visko apie ją daugmaž nulis. Įsiminiau tik tai, kad influencerė, ir kad šviesūs plaukai. Sorry, biškį mažoka.
Bet jei „Turnė“ buvo labiau tokia kelio ir rokenrolo knyga, tai „Voyage“ – gerokai į kitą pusę. Vis dar kelio knyga – bet ir trileris, ir (taip ir pradėtas, bet tikrai nebaigtas) detektyvas. Ir visiškai, totaliai, neginčytinai rokenrolas. Bet deja, eilinė nebaigta knyga.
Smagus, dinamiškas ir spalvingas veiksmo/rokenrolo detektyvas su pan-baltiškais motyvais (veikia ir latviškas narkomulas!), pora tikrai stiprių scenų (oh, ta transcendencija tarp Pigio ir Smeagolo, o dar ir ta visiškai minorinė, bet tokia tarantiniška, bet taip tobulai stipri Pigio jamsessiono kažkokiam ten visiškai nouneiminiame Pietų Amerikos bare scena).
Žodžiu, skaityti verta. Bet nuoširdžiai neįsivaizduoju, kaip skaitytųsi neįveikus pirmtakės „Turnė“. Jaučiu, labai jau chaotiškai.
Įvertintinas: keturios boso stygos iš penkių. Su palinkėjimu, kad Guolis toliau tik tobulėtų!
„Turnė“ ir „Voyage“ – diena ir naktis. Susijusios, bet labai, labai skirtingos knygos.
Ir ant kiek mėgėjiška (mano vertinimu) yra pirmoji, ant tiek geriau (nors ir lygiai taip pat avantiūriškai yra) sulituota antroji. Neįsivaizduoju, ar čia autoriaus progresas, ar tiesiog gavo negailestingą redaktor/ių/ę – bet tai blemba, koks skirtumas! Sąžiningai atsiimu žodžius, kad gal K. Sarknickas labiau moka groti nei rašyti. Atsiimu būtent šios knygos atveju. Dėl „Turnė“ – nė velnio. O kitko kol kas dar neskaičiau.
Pagrindinis skirtumas – personažai. Aišku, „Voyage“ jau lengviau – herojų pamatas išlietas jau pirmoj knygoj, iš kurios perimti tik du. Ir dar įkalta viena nauja personažė. Kuri vėl plokščia, nes backgroundo ir apskritai visko apie ją daugmaž nulis. Įsiminiau tik tai, kad influencerė, ir kad šviesūs plaukai. Sorry, biškį mažoka.
Bet jei „Turnė“ buvo labiau tokia kelio ir rokenrolo knyga, tai „Voyage“ – gerokai į kitą pusę. Vis dar kelio knyga – bet ir trileris, ir (taip ir pradėtas, bet tikrai nebaigtas) detektyvas. Ir visiškai, totaliai, neginčytinai rokenrolas. Bet deja, eilinė nebaigta knyga.
Smagus, dinamiškas ir spalvingas veiksmo/rokenrolo detektyvas su pan-baltiškais motyvais (veikia ir latviškas narkomulas!), pora tikrai stiprių scenų (oh, ta transcendencija tarp Pigio ir Smeagolo, o dar ir ta visiškai minorinė, bet tokia tarantiniška, bet taip tobulai stipri Pigio jamsessiono kažkokiam ten visiškai nouneiminiame Pietų Amerikos bare scena).
Žodžiu, skaityti verta. Bet nuoširdžiai neįsivaizduoju, kaip skaitytųsi neįveikus pirmtakės „Turnė“. Jaučiu, labai jau chaotiškai.
Įvertintinas: keturios boso stygos iš penkių. Su palinkėjimu, kad Guolis toliau tik tobulėtų!
September 6, 2024
Smagus skaitinys be pretenzijų į ilgaamžiškumą. Daug detalių, kurios dabar atpažįstamos, bet po 10 metų gali būti nebesuprantamos ir nieko nesakančios.
Toks visiškas įtempto siužeto romanas. Prasideda gan ramiai ir nekaltai. O po to įgauna pagreitį, visiškai laisvu bėgiu rieda nuo kalnų. Situacijos, kuriose atsiduria Guolis, Pigis ir influencerė-instagramerė, tampa vis labiau ir labiau crazy.
Knygą labai gerai apibūdina frazė, kurią Guolis dažnai kartoja savo "pakalusiam" draugui:
"Pigi blet!"
Toks visiškas įtempto siužeto romanas. Prasideda gan ramiai ir nekaltai. O po to įgauna pagreitį, visiškai laisvu bėgiu rieda nuo kalnų. Situacijos, kuriose atsiduria Guolis, Pigis ir influencerė-instagramerė, tampa vis labiau ir labiau crazy.
Knygą labai gerai apibūdina frazė, kurią Guolis dažnai kartoja savo "pakalusiam" draugui:
"Pigi blet!"
September 10, 2024
Pigis nebūtų Pigis 🤣🤣🤣🤣🤣🤣🫡
…………………
Ačiū, Kastetai, užSKAITAU 😀
…………………
Ačiū, Kastetai, užSKAITAU 😀
March 27, 2025
Labai smagu buvo atsipūst ir pasimėgaut nerašytojišku, kastetišku humoru. Daug gilios minties nei tikėjausi nei atradau. Paliestos, žinoma, ir rimtesnės temos apie savęs ieškojimą, gyvenimo prasmę ir jo džiaugsmus. Pats stilius pasirodė artimas širdžiai ir kasdienis, tai suteikia savotišką komforto jausmą. Galbūt ir nevisiems bet ši savotiškai netobula istorija įkvepia ir suteikia vilties tikėjimui.
April 27, 2025
Labai linksma ir smagu. :D
December 8, 2025
Nu bet jau toks voyage:))) labai smagu skaityt.
September 13, 2024
Nesitikėjau, kad gali būti taip gerai.
February 1, 2025
Iki kiek patiko Turnė, ir iki kiek nebepatiko šioji, apie grupe paskaitynėti buvo idomu, bet ta kelionė tai visiškas blėnis. Ir pavadinimas knygos galėjo būti kitas, pvz: prisidegu cigarete.😆😆😆
January 20, 2025
Suteikiau dar vieną šansą šiuolaikinei literatūrai ir supratau, kad jis buvo paskutinis🙈 Visiškai ne mano skonio žanras, suprantu tiek, kad nesuprantu nieko.
Jokio malonumo nejutau klausydama šią knygą, siužetas taip pat nesudomino. Kalba pilna keiksmažodžių, banali. Net nežinau ką pasakyti gero, o į detalų blogybių sąrašą nesileisiu.
Apibendrinus NEPATIKO. Rekomenduočiau tik šiuolaikinės literatūros mėgėjams.
Jokio malonumo nejutau klausydama šią knygą, siužetas taip pat nesudomino. Kalba pilna keiksmažodžių, banali. Net nežinau ką pasakyti gero, o į detalų blogybių sąrašą nesileisiu.
Apibendrinus NEPATIKO. Rekomenduočiau tik šiuolaikinės literatūros mėgėjams.
July 2, 2024
I loved Kastytis’ previous book, “Turne,” and I loved this one even more. “Voyage Voyage” is a light, funny, and entertaining read that kept me thoroughly engaged from start to finish.
July 15, 2024
Autorius Kastytis Sarnickas lietuviams puikiai pažįstamas kaip Kastetas iš grupės G&G Sindikatas.
"Voyage, Voyage" – antrasis Kasteto romanas, kuriame sutinkame Guolį su Pigiu iš neegzistuojančios kultinės roko grupės "Alkūninis velenas" ir jų kelionės nuotykius po Pietų Ameriką. Tikriausiai iš karto pagalvojot, kad čia jau tikrai bus narkotikų ir narkomafijos veiklos. Buvo ten visko ir tai pridėjo knygai veiksmo ir trileriškų nuotykių … Bet ne tai šioje knygoje svarbiausia, neapsigaukit. Šioje knygoje gvildenami gilūs egzsitensiniai klausimai su taikliu «kastetišku» sarkazmu ir humoru. Vietomis juokiausi. Knyga įpūtė ir tikėjimo, kad absurdiška šiandiena tėra kelionė – o kelionėse nutinka visko, reikia tik išgyventi tai.
Knyga labai kinomatografiška su labai charizmatiškais veikėjais. Jų ten trys pagrindiniai. Jau matau kelias scenas, kaip žiūrovai salėje juokiasi…. Ir jau net aktorius matau savo galvoje, kurie galėtų tai suvaidinti.
Laukiu knygos tęsinio, nes, aciū Dievui, trijulės kelionė nesibaigė…. Labai tikiuosi, kad ilgai laukti neteks. Please Kasti, rašyk greičiau antrąją dalį, nes jos tiesiog reikia :)
Šiaip, kas ieškote geros knygos "`Vasaros su knyga" skaitymo iššūkiui, "Voyage, Voyage"- labai tinka užduočiai: perskaityti knygą apie svajonių šalį. Šioje istorijoje veikėjai nuotykiauja po Peru.
Šioje knygoje radau viską, ko man norisi iš skaitomos knygos: ryškius veikėjus, nenuspėjamus siužeto vingius, painalynes veikėjų galvose .... ir, žinoma, taiklų sarkazmą. (Tokį turi labai retas žmogus. Paskaitę knyga, suprasit apie ką as čia rašau). Todėl knygai penkios žvaigždutės.
"Voyage, Voyage" – antrasis Kasteto romanas, kuriame sutinkame Guolį su Pigiu iš neegzistuojančios kultinės roko grupės "Alkūninis velenas" ir jų kelionės nuotykius po Pietų Ameriką. Tikriausiai iš karto pagalvojot, kad čia jau tikrai bus narkotikų ir narkomafijos veiklos. Buvo ten visko ir tai pridėjo knygai veiksmo ir trileriškų nuotykių … Bet ne tai šioje knygoje svarbiausia, neapsigaukit. Šioje knygoje gvildenami gilūs egzsitensiniai klausimai su taikliu «kastetišku» sarkazmu ir humoru. Vietomis juokiausi. Knyga įpūtė ir tikėjimo, kad absurdiška šiandiena tėra kelionė – o kelionėse nutinka visko, reikia tik išgyventi tai.
Knyga labai kinomatografiška su labai charizmatiškais veikėjais. Jų ten trys pagrindiniai. Jau matau kelias scenas, kaip žiūrovai salėje juokiasi…. Ir jau net aktorius matau savo galvoje, kurie galėtų tai suvaidinti.
Laukiu knygos tęsinio, nes, aciū Dievui, trijulės kelionė nesibaigė…. Labai tikiuosi, kad ilgai laukti neteks. Please Kasti, rašyk greičiau antrąją dalį, nes jos tiesiog reikia :)
Šiaip, kas ieškote geros knygos "`Vasaros su knyga" skaitymo iššūkiui, "Voyage, Voyage"- labai tinka užduočiai: perskaityti knygą apie svajonių šalį. Šioje istorijoje veikėjai nuotykiauja po Peru.
Šioje knygoje radau viską, ko man norisi iš skaitomos knygos: ryškius veikėjus, nenuspėjamus siužeto vingius, painalynes veikėjų galvose .... ir, žinoma, taiklų sarkazmą. (Tokį turi labai retas žmogus. Paskaitę knyga, suprasit apie ką as čia rašau). Todėl knygai penkios žvaigždutės.
July 11, 2024
Pradžia taip maloniai ir gaiviai skaitėsi, kad sau sakiau, knyga tikrai tikrai verta 5! Vien už tą įspūdingai atskleistą pagrindinio vaikėjo pyktį, beprasmybę ir nuobodulį. Visgi ties knygos viduriu veikėjų nuotykiai tapo kiek monotoniški, norėjosi didesnio vidinio vystymosi ar pan. - dėl to 4. Nors pabaiga labai gera ir atitinkanti visą knygos absurdiškumą. Priminė H. Thompsono “Romo dienoraščio” ir G.Ritchie filmų hibridą.
July 31, 2024
Pirmasis Kastyčio romanas "Turnė" buvo koncertinių nuotykių istorija, ir kas geriau ją parašys, nei G&G Sindikato narys ir šiaip baisiai talentingas kūrėjas, išmaišęs visą Lietuvą ir dar truputį su visom įmanomom chebrom? Antrasis - nors ir su tuo pačiu pagrindiniu veikėju, bet jau kita, nebekoncertinė, tik dar beprotiškesnė istorija.
Net nežinau, kaip čia tiksliau šią knygą apibūdinti. Gal - bl, kaip viskas užp*so, nes tokio užsiparinusio herojaus tarsi ir nėra buvę, išskyrus kelis Beno Lastausko personažus. Bet ten jie turėjo puslapius, čia jis turi visą knygą. Taigi, autorius mums pasiūlo kelionę su daug nuotykių. Į tuos nuotykius veliasi du vidutinio amžiaus vaikinai - muzikantai: viskuo užsip Guolis, ir ant visko dėjęs Pigis. Dėl kvapo - ir instagraminė kvaišulė Angelė. Kadangi personažai nepasižymi nei protu, nei nuovokumu ("Kaip laimėjai "Auksinį protą"? Ramiai."), tai, žinoma, nelaimės jų tyko už kiekvieno kampo. Jas vardinti - tai atskleisti siužetą, tad negadinsiu jums malonumo.
Pliusai: Guolis yra labai gyvas, labai tikroviškas (nors ir užknisantis) personažas, ko nepasakysi apie Pigį (ar gali būti tiek durnas? Bet gal?), ir tik iš dalies -- apie Angelę (girl power čia nekvepia). Bet Guolį - tiesiog jauti, jauti kaip nervų kamuolį, kuris gyvena nuo cigaretės iki cigaretės. Humoras. Jo daug, ir yra vietų, kur jis tiesiog genialiai taiklus. Kita vertus, jeigu klausėte Kasteto solinę kūrybą (jeigu ne - ką su jumis šnekėti...), tai neturėtų nustebinti, tik pradžiuginti. Vaizdingumas - irgi puikus. Aš nežinau, buvo Kastytis tose tolimose šalyse, bet jos ir kvepia, ir banguoja, ir jaučiasi oda.
Dėl ko šiek tiek burbu: na, negalima, negalima pradėti knygos pačia galingiausia scena (laminato klojimo), kuri, bent jau man, išmušė visus saugiklius ir aš žvengiau kaip arabiškas ristūnas. Po jos tikiesi, kad viskas taip bus ir toliau, bet toliau reikalai kiek silpnėja. Aišku, žvengiau dar ne kartą ir ne du (ristūnas gi!) Antra, man šiek tiek pritrūko autoriaus drąsos smogti pilna jėga, nes buvo labai neblogų užuominų į Guy Ritchie mėgstamas situacijas, bet jos nesirealizavo, nors buvo labai netoli to, tiesiog jaučiau, kad autorius sustabdė. Na, ir kartais norėjosi trumpesnių dialogų. Bet aš žinau šitą dialogo narkotiką, kaip nelengva juos nukirsti.
Apie pabaigą nesakysiu nieko. Manau, už ją dar atsiims.
Antros dalies lauksiu.
Papildomas ačiū Leidykla LAPAS už drąsą išleisti tik ką pasirodžiusią knygą el.formatu.
Net nežinau, kaip čia tiksliau šią knygą apibūdinti. Gal - bl, kaip viskas užp*so, nes tokio užsiparinusio herojaus tarsi ir nėra buvę, išskyrus kelis Beno Lastausko personažus. Bet ten jie turėjo puslapius, čia jis turi visą knygą. Taigi, autorius mums pasiūlo kelionę su daug nuotykių. Į tuos nuotykius veliasi du vidutinio amžiaus vaikinai - muzikantai: viskuo užsip Guolis, ir ant visko dėjęs Pigis. Dėl kvapo - ir instagraminė kvaišulė Angelė. Kadangi personažai nepasižymi nei protu, nei nuovokumu ("Kaip laimėjai "Auksinį protą"? Ramiai."), tai, žinoma, nelaimės jų tyko už kiekvieno kampo. Jas vardinti - tai atskleisti siužetą, tad negadinsiu jums malonumo.
Pliusai: Guolis yra labai gyvas, labai tikroviškas (nors ir užknisantis) personažas, ko nepasakysi apie Pigį (ar gali būti tiek durnas? Bet gal?), ir tik iš dalies -- apie Angelę (girl power čia nekvepia). Bet Guolį - tiesiog jauti, jauti kaip nervų kamuolį, kuris gyvena nuo cigaretės iki cigaretės. Humoras. Jo daug, ir yra vietų, kur jis tiesiog genialiai taiklus. Kita vertus, jeigu klausėte Kasteto solinę kūrybą (jeigu ne - ką su jumis šnekėti...), tai neturėtų nustebinti, tik pradžiuginti. Vaizdingumas - irgi puikus. Aš nežinau, buvo Kastytis tose tolimose šalyse, bet jos ir kvepia, ir banguoja, ir jaučiasi oda.
Dėl ko šiek tiek burbu: na, negalima, negalima pradėti knygos pačia galingiausia scena (laminato klojimo), kuri, bent jau man, išmušė visus saugiklius ir aš žvengiau kaip arabiškas ristūnas. Po jos tikiesi, kad viskas taip bus ir toliau, bet toliau reikalai kiek silpnėja. Aišku, žvengiau dar ne kartą ir ne du (ristūnas gi!) Antra, man šiek tiek pritrūko autoriaus drąsos smogti pilna jėga, nes buvo labai neblogų užuominų į Guy Ritchie mėgstamas situacijas, bet jos nesirealizavo, nors buvo labai netoli to, tiesiog jaučiau, kad autorius sustabdė. Na, ir kartais norėjosi trumpesnių dialogų. Bet aš žinau šitą dialogo narkotiką, kaip nelengva juos nukirsti.
Apie pabaigą nesakysiu nieko. Manau, už ją dar atsiims.
Antros dalies lauksiu.
Papildomas ačiū Leidykla LAPAS už drąsą išleisti tik ką pasirodžiusią knygą el.formatu.
August 14, 2024
• Pradėjusi skaityti, prisipažinsiu, pagalvojau, jog knygoje pasigendu kultūros, jaučiausi įmesta į klampią terpę ir su kiekvienu puslapiu, lyg pelkėje, grimzdanti vis gilyn, tik neaišku, kur. Bet įpusėjusi knygą supratau – kultūros čia kaip tik apstu, tiesiog ne tos, prie kurios aš esu pripratusi. Ši kultūra, kurioje gausu keiksmažodžių (kurie iš pradžių mane trikdė stipriai, neslėpsiu, vėliau – kiek mažiau), alkoholio, naktinio gyvenimo, muzikantų potyrių man yra svetima, nesu su ja susidūrusi savo pačios gyvenime, bet autoriumi ir jo knyga aš patikėjau. Ir nors suprantu, kad daug kur čia yra traukiama per dantį ir, turbūt, sąmoningai perspaudžiama bei suabsoliutinama, bet po kokso dešrom, alergija braškėms, keiksmų liūnu ir neišsisklaidančiais cigarečių dūmais, po žvengu ir kvailais juokeliais slepiasi daug rimtesni dalykai – gęstančios karjeros skauduliai, užgriuvusi nežinia, kaip elgtis, kai metai priverčia šlovę išmainyti į sofą, visu svoriu prislėgusi tuštumos našta ir kiti egzistenciniai klausimai.
⠀
Persiritus į antrą knygos pusę, kurioje didesnį svorį įgavo pati veikėjų kelionė, mano skaitymo malonumui pradėjo kiek kliudyti trileriški nuotykiai, nes, apskritai, trilerio elementai tikrai nėra tai, ką aš mėgstu literatūroje ir ko ieškau, bet, vertinant jau pabaigus skaityti, veikėjų kelionė po Pietų Ameriką, kad ir kiek perspausta (vėlgi, tikiu, kad sąmoningai), su visu savo purvu ir smarve man pasirodė tikroviška ir privertusi vietomis prunkštelėti balsu – juk, iš tiesų, kad ir po kur mes keliaujame – po Peru ar tiesiog triname džinsais Vilniaus gatves – visi esame po tuo pačiu dangumi.
⠀
Tik neapsigaukite, tai nėra vien chi-chi, cha-cha knyga, bet jeigu tokios norite, galite ją perskaityti ir kaip tokią. Vertinant visus patiko-nepatiko, aš likau kažkur ties viduriu, bet, manau, tiems, kurie skaitys, patiks ar nepatiks ši knyga, priklausys labiau ne nuo skonio, o nuo požiūrio ir nuo to, ką skaitytojas bus linkęs knygoje pamatyti – jeigu žvelgsi tik į tuštybės mugę, tik tuštumą iš jos ir pasiimsi; jeigu pasirinksi žvelgti giliau – knyga pasiūlys joje rasti šiek tiek daugiau.
⠀
Persiritus į antrą knygos pusę, kurioje didesnį svorį įgavo pati veikėjų kelionė, mano skaitymo malonumui pradėjo kiek kliudyti trileriški nuotykiai, nes, apskritai, trilerio elementai tikrai nėra tai, ką aš mėgstu literatūroje ir ko ieškau, bet, vertinant jau pabaigus skaityti, veikėjų kelionė po Pietų Ameriką, kad ir kiek perspausta (vėlgi, tikiu, kad sąmoningai), su visu savo purvu ir smarve man pasirodė tikroviška ir privertusi vietomis prunkštelėti balsu – juk, iš tiesų, kad ir po kur mes keliaujame – po Peru ar tiesiog triname džinsais Vilniaus gatves – visi esame po tuo pačiu dangumi.
⠀
Tik neapsigaukite, tai nėra vien chi-chi, cha-cha knyga, bet jeigu tokios norite, galite ją perskaityti ir kaip tokią. Vertinant visus patiko-nepatiko, aš likau kažkur ties viduriu, bet, manau, tiems, kurie skaitys, patiks ar nepatiks ši knyga, priklausys labiau ne nuo skonio, o nuo požiūrio ir nuo to, ką skaitytojas bus linkęs knygoje pamatyti – jeigu žvelgsi tik į tuštybės mugę, tik tuštumą iš jos ir pasiimsi; jeigu pasirinksi žvelgti giliau – knyga pasiūlys joje rasti šiek tiek daugiau.
August 9, 2025
„Turnė“ buvo išties smagi, bet ten kartais gal geriau įvertindavau knygą nei derėtų ir dėl meilės „Sindikatui“ bei Kasteto tekstams (ypač soliniems projektams, tokiems kaip „Žėručio gatvės byla“).
„Voyage, voyage“ ketinau perskaityti seniai, bet vis atidėliodavau, o pasirodo, kad visiškai veltui. Nurauti draugelių nuotykiai kyla į visiškai kitą lygį. Čia nebe prisilakimas užkulisiuose Peterborough. Čia Amazonija, kokainas prezervatyvuose, ajahuaska, kumbijos muzika, „Auksinis protas“, piranijos, alkoholyje skandinamas kaltės jausmas ir... genitaliniai šamukai (genitaliniai šamukai the best).
Nepamenu, kuri buvo paskutinė knyga, kad taip verstų balsu kvatotis iš nuoširdaus situacijų absurdo, gal „Pietinia kronikos“. Tokį page-turnerį nuotykių romaną irgi ne kiekvienam autoriui sekasi sukalti. Gal kelios siužeto gijos pabaigoje ir pernelyg lengvai išsipainioja, bet juk autorius ir nepretendavo į trilerį.
Na, o po visu humoru ir absurdu liūdesys ir draugystė, aistra muzikai ir savigrauža dėl to, ką kažkada padarei, bet būtų nebachūriška kažką keisti, kažkiek kaip dainoje „Atsitiko“.
„Voyage, voyage“ ketinau perskaityti seniai, bet vis atidėliodavau, o pasirodo, kad visiškai veltui. Nurauti draugelių nuotykiai kyla į visiškai kitą lygį. Čia nebe prisilakimas užkulisiuose Peterborough. Čia Amazonija, kokainas prezervatyvuose, ajahuaska, kumbijos muzika, „Auksinis protas“, piranijos, alkoholyje skandinamas kaltės jausmas ir... genitaliniai šamukai (genitaliniai šamukai the best).
Nepamenu, kuri buvo paskutinė knyga, kad taip verstų balsu kvatotis iš nuoširdaus situacijų absurdo, gal „Pietinia kronikos“. Tokį page-turnerį nuotykių romaną irgi ne kiekvienam autoriui sekasi sukalti. Gal kelios siužeto gijos pabaigoje ir pernelyg lengvai išsipainioja, bet juk autorius ir nepretendavo į trilerį.
Na, o po visu humoru ir absurdu liūdesys ir draugystė, aistra muzikai ir savigrauža dėl to, ką kažkada padarei, bet būtų nebachūriška kažką keisti, kažkiek kaip dainoje „Atsitiko“.
November 13, 2025
„Voyage Voyage“ – populiariosios literatūros kūrinys, kuris paliko gana neutralų įspūdį – nei išskirtinai sužavėjo, nei atgrasė nuo tokio tipo skaitinių.
Pagirtinas kalbos valdymas. Nors keiksmažodžių čia netrūksta, jie nevargina, nes ganėtinai gerai įsilieja į personažų kalbėjimo būdą ir kuria natūralią atmosferą. Pavyzdžiui, Pigis sako: „Tu gal gali blet patylėt minutę ir duot Raketai pasakyt ką reikia! Gaidy tu jobanas!“ (psl. 89). Gal keiksmažodžiai knygoje net tiksliausiai atlieka savo funkciją – atskleidžia veikėjų emocinį intensyvumą.
Pigis – atskiro pagyrimo vertas veikėjas, nes jo lyg ir naivumas, ramumas, toks gal net tam tikras vaikiškumas atrodo yra persmelkęs kūrinio siužetą, suteikdamas jam lengvabūdiško nuoširdumo ir švelnios ironijos.
Antroje dalyje juokingų vietų (bent jau man) mažėja – siužetas sutirštėja iki grįžimo namo ir bandymo vėl susiburti kaip grupei, įrašyti tą nelemtą gabalą tam, kad arenos būtų pilnos, o babkių apstu. Tiesa, epizodai, susiję su slapstymusi nuo narkotikų tinklo žmonių, pasirodo kiek ištempti.
Jei klaustumėt, kaip aš perskaičiau tą „Voyage Voyage“, sakyčiau „ramiai“ ir nusišypsočiau.
Pagirtinas kalbos valdymas. Nors keiksmažodžių čia netrūksta, jie nevargina, nes ganėtinai gerai įsilieja į personažų kalbėjimo būdą ir kuria natūralią atmosferą. Pavyzdžiui, Pigis sako: „Tu gal gali blet patylėt minutę ir duot Raketai pasakyt ką reikia! Gaidy tu jobanas!“ (psl. 89). Gal keiksmažodžiai knygoje net tiksliausiai atlieka savo funkciją – atskleidžia veikėjų emocinį intensyvumą.
Pigis – atskiro pagyrimo vertas veikėjas, nes jo lyg ir naivumas, ramumas, toks gal net tam tikras vaikiškumas atrodo yra persmelkęs kūrinio siužetą, suteikdamas jam lengvabūdiško nuoširdumo ir švelnios ironijos.
Antroje dalyje juokingų vietų (bent jau man) mažėja – siužetas sutirštėja iki grįžimo namo ir bandymo vėl susiburti kaip grupei, įrašyti tą nelemtą gabalą tam, kad arenos būtų pilnos, o babkių apstu. Tiesa, epizodai, susiję su slapstymusi nuo narkotikų tinklo žmonių, pasirodo kiek ištempti.
Jei klaustumėt, kaip aš perskaičiau tą „Voyage Voyage“, sakyčiau „ramiai“ ir nusišypsočiau.
Read
January 22, 2025Kastyčio Turnė kaip ir norėjos vis perskaityt, bet kažkaip nuplaukė, nuvažiavo pro šoną ir liko norų užmaršty, o į Voyage, Voyage atkreipiau dėmesį dar ir dėl 15 min metų knygos rinkimų, bei Audriaus Ožalo pagyrimų. Vėl galvojau -skaitysiu, skaitysiu, ir tik šast užmačiau, kad Audioteka išleido. Galvoju, gal reik nebelaukt, žinom, kaip su tais traukiniais būna.
Ir kaip gerai padariau! Ir įgarsintojas man čia kaip tiko, ir istorija tokia pati ta klausymui: lyg ir linksma, kurioziška, kalba paprasta - kasdienė, bet ir kiek tokių filosofinių momentėlių, gyvenimo tiesų galėjau išgirsti. Visiškai tobulas balansas klausymui, neabejoju, kad ir Turnė bus suklausyta. Dabar jau žinau, kad ir skaičius būčiau Sarnicko knygas su malonumu, bet šįkart drįstu sakyti, kad tokias knygas klausyti bene net gi smagiau!
Ir kaip gerai padariau! Ir įgarsintojas man čia kaip tiko, ir istorija tokia pati ta klausymui: lyg ir linksma, kurioziška, kalba paprasta - kasdienė, bet ir kiek tokių filosofinių momentėlių, gyvenimo tiesų galėjau išgirsti. Visiškai tobulas balansas klausymui, neabejoju, kad ir Turnė bus suklausyta. Dabar jau žinau, kad ir skaičius būčiau Sarnicko knygas su malonumu, bet šįkart drįstu sakyti, kad tokias knygas klausyti bene net gi smagiau!
February 8, 2025
Jeigu Domino teatras ir Tado Vidmanto filmai yra jums šedevrai
“<..> Tai rimta literatūra, įrišta į B klasės filmo rūbą- itin gaivus derinys”,-anotacijoje rašo šios knygos turinio konsultante buvusi rašytoja Gabija Grušaitė. O man gaila knygos užimtos vietos lagamine, nes jausmas lyg skaityčiau Beno Lastausko personažo knygą.
Bravo knygos autoriui, kad meistriškai parodė didžiąją dalį “pudrinių” ir “ofiso planktono” personažų. Net vienas iš herojų Pigis primena Česyro katiną, o influencerė Angelė - daugelį žmonių, kurie “plaukioja paviršiumi”.
Geriausia vieta?
Pabaiga. Nusijuokiau. Ir pamiršau apie knygą. Kaip ir Beno Lastausko juokingą įrašą🤷♂️
“<..> Tai rimta literatūra, įrišta į B klasės filmo rūbą- itin gaivus derinys”,-anotacijoje rašo šios knygos turinio konsultante buvusi rašytoja Gabija Grušaitė. O man gaila knygos užimtos vietos lagamine, nes jausmas lyg skaityčiau Beno Lastausko personažo knygą.
Bravo knygos autoriui, kad meistriškai parodė didžiąją dalį “pudrinių” ir “ofiso planktono” personažų. Net vienas iš herojų Pigis primena Česyro katiną, o influencerė Angelė - daugelį žmonių, kurie “plaukioja paviršiumi”.
Geriausia vieta?
Pabaiga. Nusijuokiau. Ir pamiršau apie knygą. Kaip ir Beno Lastausko juokingą įrašą🤷♂️
Displaying 1 - 30 of 41 reviews