Возвращение из Трапезунда

by Kir Bulychev, Кир Булычев

Самым главным своим литературным проектом в последние годы жизни Кир Булычев считал цикл романов "река Хронос". Автор могучей писательской волей отправил путешествовать по реке времени молодых людей начала прошлого столетия - Лидочку и Андрея Берестовых, дав им возможность прыгать через годы, с таким расчетом, чтобы они прошли весь ХХ век молодыми.

Перед вами первая книга, в которую вошли романы "альтернативной истории" "Наследник", "Штурм Дюльбера" и "Возвращение из Трапезунда".

864 pages, Hardcover

Published January 1, 2006

About the author

Kir Bulychev was a pen name of Igor Vsevolodovich Mozheiko, a Soviet Russian science fiction writer, critic, translator and historian of Lithuanian ancestry. His magnum opus is a children's science fiction series Alisa Selezneva, although most of his books are adult-oriented. His books were adapted for film, TV, and animation over 20 times – more than any other Russian science fiction author – and Bulychev himself wrote scripts for early adaptations.
He began to write SF in 1965. He has translated numerous American SF stories into Russian.
Winner of the ESFS Awards in 1984 as the "Best Short Story Writer".
Winner of the Aelita award in 1997.

Other names:
Russian - Кир Булычев
Russian real name (non-fiction books) - Игорь Можейко
Bulgarian - Кир Буличов
Polish - Kir Bułyczow
Hungarian - Kir Bulicsov
Estonian - Kir Bulõtšov
Spanish - Kir Bulichov
Slovak - Kirill Bulyčov
Finnish - Kirill Bulytšev
Lithuanian - Kirilas Bulyčiovas
German - Kirill Bulytschow
Czech - Kir Bulyčov
Chinese - 季尔·布雷乔夫

Reviews

[Gintautas Ivanickas · Rating 2 out of 5]

Trečioji ciklo dalis. Ir čia stabtelsiu. Gal vėliau sugrįšiu, gal pabandysiu pačiupti tas knygas, kurios nelabai sulipusios su pagrindine linija – ten lyg detektyvų žada. Gal. Bet kol kas atidedu.
Pirmoje knygoje mane biesino Andrejus, antroje – Lida, nepaisant to, kad ji Ivanickaja. Kažkokie du mėmės, kurie būtų jau dvidešimt aštuonis su puse karto užsilenkę, jei ne jų bičiulis Achmetas, kuris nuolat iššoka kaip velniukas iš tabokinės ir išsprendžia tųdviejų problemas.
Biesina tai, kad nepaisant viso veiksmo ir nuotykių – niekas nejuda iš vietos. Andrejaus patėvio mirtis toliau lieka paslaptimi. Viskas, ką gavome – vienas miglotas sakinys antroje knygoje, kuris gali reikšti... o gali ir nereikšti.
Biesina tai, kad jau trečią tomą mūsų porelė tamposi su savimi BAISIAI SVARBIUS Andrejaus patėvio dokumentus, kurie neturi patekti į svetimas, rankas, nes tada... O mes ir nežinome, kas tada. Negali – ir taškas. Ir jau nė už ką nepatikėsiu, kad per visą tą laiką Andrejus su Lida patys nė sykio neišsitraukė tų dokumentų ir nepažiūrėjo – dėl ko visas tas triukšmas? O neišsitraukė.
Fantastikos čia net ne lašas – taip, kvapelio iliuzija. Tokia sau homeopatinė fantastika. Istorinis nuotykinis romanas. Kuris vėl dygsniuojamas iš palaidų skiaučių ir niekaip nenori tapti viena visuma.
Norėjau rašyt skystą trejetą, bet gana būt geram – du iš penkių.