Šis pasakojimas – apie mano patirtį įgytą jūroje ir krante.
Patirtis, įgyta, atrodytų, tokiose skirtingose veiklos srityse, iš tiesų yra gana panaši. Tarkime, daugelį buriavimo pamokų perkėlęs į įmonės vadovo kasdienybės verpetus supratau, kad jos veikia bei pasitvirtina ir čia. Žinoma, laive galioja savos tradicijos ir savi – rašyti ar nerašyti – įstatymai. Tačiau laive kur kas greičiau išsigrynina visi dalykai, ekstremaliose situacijose atsiranda tikrumas, čia itin svarbu susitelkti, tad nelieka vietos jokiam balastui. Todėl ilgainiui supranti, kad laivas – tai lyg mažytis valstybės ar įmonės modelis, kur įgula yra darbuotojai, o kapitonas – vadovas.
Mano buriavimo ir verslo patirtis papildė viena kitą – jos susiliejo į vieną lyg nerimstantys vandenys ir netikėtai išplukdė tam tikrus atsakymus, ne sykį į krantą išmetė vienos ar kitos keblios situacijos sprendimus. Kaip nepasiduoti panikai ir stresui? Ko mus moko štormas? O štilis? Koks turėtų būti kapitonas arba apskritai lyderis? Kokios jo savybės įkvepia pasitikėjimą, o kokios kelia sumaištį? Kur yra demokratijos ribos? Kaip suvaldyti ir sutelkti kūrybingam darbui skirtingų žmonių komandą?
Knyga pasakoja apie Lietuvos Tūkstantmečio odisėją (kelionė aplink pasaulį su Ambersail jachta), bet iš tikro kur kas daugiau - apie komandos psichologiją. Skaitydama ją norėjau nufotografuoti daug puslapių ir dalintis, dalintis, dalintis.
Sakyčiau, kad turiu gana lakią vaizduotę (vos viena pastebėta smulkmena mano galvoje sukuria visą tolimesnę istoriją sekundžių greičiu ;]). Tad skaitydama apie štormus ir audras, tiesiog jaučiau tą dešimties metrų aukščio bangą sau už nugaros, o kūnu lakstė šiurpai. Kaip iš pasakos: tik neatsisuk - nes tada tu jau tikrai žuvęs.
Taigi komandos, o gal net ir visos organizacijos psichologija, kova su baimėmis ir savęs pervertinimu (jau buvau girdėjusi iš bičiulių buriuotojų, kaip kai kuriems vadovams-sausumoje sunku nusiimti savo vadovo karūną įlipus į jachtą, kurioje viskas kitaip ir nebūtinai tu gausi į rankas vairą; kur visi lygūs ir niekas apie tave netupinėja ir nevykdo tavo nebūtinai protingų sprendimų). Ir mano itin mylima mintis: gyventi su kuo mažiau - kuo mažiau nereikalingo balasto namuose (daiktų pavidalu), santykiuose (nereikia, o ir nebūtina bendrauti su visais), darbe (ar tikrai reikia tų visų nice to have dalykų ir sprendimų?) ir visur kitur. Ir jausmas, kurio daugeliui taip trūksta - EMPATIJA. Jei nors minutei įsijaustume į aplink mus esančių žmonių situaciją, viskas būtų kur kas paprasčiau.
Jei dar neskaitėte, labai rekomenduoju! Ir dirbantiems komandose, ir - ypač - jų vadovams.
Įdomi Ambersail istorija su paviršutiniškomis lyderiavimo gairėmis. Mokslininko komentaras paskutiniuose puslapiuose išgelbėjo knygos, kaip apie verslo lyderystes, statusą.
“Ambersail“ jachtos ir jos sauniu igulos nariu tukstantmecio kelione aplink pasauli, trukusi 9 men, aplankiusi 5 zemynus ir, kartu su visa Lietuva, 2009 metu liepos 6aja pirma karta sugiedojusi Tautiska giesme bei atnesusi sia puikia tradicija i lietuviu sirdis.
Knyga pilna nuotykiu, issukiu, pavoju ir netekciu. Iguloje zinomi zmones, auksto lygio vadovai, kurie jachtos valdyma tarsi prilygina imones valdymui, pazymedami koks svarbus yra komandinis darbas, bendras tikslo siekimas ir besalygiskas pasitikejimas.
Man labiau patiko skaityti apie pati plaukima, girdeti istraukas is igulos nariu dienorasciu, pajausti bangu auksti, audros pavojus, nei klausyti apie lyderyste kaip koucinga, kas buvo labiau pavirsutiniska ir skambejo lekstai.
Įdomiai, lengvai,vintriguojančiai aprašyta kelionė. O sąsajų, metaforų galima rasti ir pritaikyti gyvenime, darbe, kasdienybėje. Supratau, kad toks gyvenimo būdas ne man, bet apie tai paskaityti buvo įdomu.
"Kas iš tiesų myli, geba paleisti. Gerbia, tausoja mylimojo svajones, pomėgius ir aistras. Taip kaip savo. Laimi abu."
"Laikas yra visatos vardiklis. Jis - didžiausias priešas ir kartu draugas. Tūkstantmetis beribėje laiko erdvėje yra tik akimirka. Todėl ar svarbu, kiek trunka ši kelionė: tūkstantį metų, devynis mėnesius ar tik tris dienas? Amžina ir vertinga yra tik tai, kas nepamatuojama."
"Ši knyga - tai tiesioginis kvietimas užduoti sau pačius svarbiausius gyvenimo ir būties klausimus: kur ir kodėl aš plaukiu, kokiose jūrose ar vandenynuose, kokį palikimą noriu palikti saviems bei kokią žinią siekiu perteikti sutiktiems?"
"Prasmės ir įkvepiančių tikslų negalima nusipirkti."
"Ši knyga yra stiprus impulsas ieškoti tokio tikslo. Ją perskaičius to nedaryti sunku, taip pat sunku patikėti, kad tai neįmanoma."
"Galiausiai supratau, kad viskas - ir audros, ir uostai, ir jūrlapiai - yra visų pirma mumyse."
"Labiausiai artumą nuodija ne išsiskyrimai, o nuobodulys. Ne iššūkiai, o pilkuma. Ir nuo mūsų pačių neretai priklauso, kokį žmogų matysime šalia savęs: įkvėptą, degančiomis akimis, pakylėtą svajonės, siekiantį tikslo, ar vegetuojantį niurzglį. Tikėjimas, meilė ir viltis - trys dalykai būtini žmogui, kad jis jaustųsi laimingas. "
Ganėtinai mažai žinojau apie pačią Ambersail odisėją, tad ši dalis buvo įdomi, įtraukianti, vaizdinga. Palyginimai su verslu/įmone ir jo(s) valdymu man šioje vietoje nepridėjo knygai nei žavesio, nei kokybės. Susidarė įspūdis, lyg būtų pritempinėjama. Tikiu, kad pasakojant gyvai, kai tikslas yra kalbėti įmonių kolektyvams, paralelės gali būti labai paveikios, tačiau čia, kai didžiąją dalį pasakojimo sudarė prisiminimai iš plaukimo, o komentarai apie įmones lyg tarp kitko išlįsdavo, jie atrodė lyg iškritę iš konteksto.
Klausiau audio versiją, ji irgi gan kliuvo, nes buvo nemažai lepsusų. Kad ir smulkių, bet lepsusų, o tai trikdė klausymą.
Labai įdomi istorija apie Ambersail kelionę Lietuvos tūkstantmečio proga. Sveika paskaityti žmogui, nesusijusiam su jūra, nes tikrai praplečia akiratį, praturtina įdomiais faktais ir atskleidžia kelionės sudėtingumą. Apšviečia, kiek rimta iš tikrųjų buvo ši idėja. Ar tai knyga, kurią rekomenduočiau skaityti tema “lyderystė” - ne. Apie nuovokumą gyvenime, sentimentalumą, emocijas ir bendrą gyvenimo filosofiją - galbūt, bet irgi iš savotiško kampo. Man tai buvo knyga apie Lietuvą ir kelionę jūra su minimaliu lyderystės prieskoniu.
Perskaičius šią knygą dar labiau didžiuojuosi, kad esu lietuvė. Labai kilnus ir gražus tikslas paminėti Lietuvos tūkstantmetį. Ačiū už tai, kad buvo išleista ši knyga. Nes mažai težinojau apie "Ambersail" jachtą ir jos būriuotojus susirinkusius kilniam tikslui. Turime daugiau domėtis, didžiuotis ir garsinti Lietuvą 😊
Pradėjęs skaityti knygą, tikėjausi čia rasti išsamią ir nuoseklią "Ambersail" istoriją. Tačiau čia kelionės įspūdžiai persipynę su įžvalgomis apie žmogaus galimybes, palyginimais su panašiomis situacijomis versle ir t.t. Knygą gavau dovanų ir beveik jos pradžioje radau atsakymą, kodėl man ji buvo padovanota :)
Nuoširdi, atvira, gili knyga padedanti suprasti ką gali nuveikti paprastas žmogus, kai kažko labai nori ir daro tai su entuziazmu, nesavanaudiškai. Taip pat, per Ambersail kelionę ir autoriaus bei kitų dalyvių ryšį su jūra ir vandenynu padeda pažvelgti į žmogaus gyvenimą kitu kampu - kiek nedaug tereikia norint būti laimingu.
Labai graži pati idėja-paminėti Lietuvos tūkstantmetį, apjungti , suvienyti tam lietuvius visame pasaulyje. Pasakojimas apie pačią kelionę man buvo tikrai įdomus, o vat visi vadovavimo niuansai nesužavėjo. Ne to tikėjausi, man tas visai nepatinka. Būtent pačios odisėjos knygoje man buvo per mažai.
Retai pasitaiko knygų, kuriose taip puikiai susipina istorinio įvykio atpasakojimas su įžvalgomis apie lyderystę, asmenines galias ir verslo sėkmės paslaptis. Ši knyga yra būtent tokia. Ją skaitydamas kartais pasijunti lyg sklaidytum istorinės, tūkstantmečio odisėjos dienoraštį, o kartais – kaip nuotykių romaną. Tačiau didžiausia šios knygos vertė yra odisėjos dalyvių patirtimi grįstos įžvalgos apie neribotas žmogaus galias, apie gebėjimą veikti kartu ir atlikti neįsivaizduojamai didžius žygdarbius. Tai knyga tiems, kurie turi svajonių ir ieško įkvėpimo, kaip jas pasiekti.
Nuostabi knyga, ši ne tik atskleidžia buriavimo subtilybes, bet ir sužavi šia veikla. Norisi išbandyti šią sritį, nes tai taipogi savęs išbandymas. Taip ši knyga suteikia pasitikėjimo savimi, parodo kaip elgtis esant sudėtingoms situacijoms gyvenime ir versle. Mano manymu, šią knygą privalu perskaityti, kuomet gyvenime imiesi ko nors naujo, bei sudėtingo.
Kuomet nuotykis jūroje, kurio atributai kaip lyderystė bei asmeninė galia yra perkeliami į verslo aplinką, susiformuoja savitas ryšys tarp buriavimo vandenyje bei navigavimo žemiškame verslo pasaulyje. Odisėjos įgulos narių patirtis skaitytoją įkvepia, pataria bei subtiliai atsako į oksimaronu jūroje tapusį klausimą"kaip išlikti sausam".
Poskystis pasakojimas kaip jachta panasi i imone. Yra geru izvalgu, bet norejosi rimtesnes temos pletotes. Dabar ishskydo iki Odisejos, buriavimo, verslo, asmeniskumu. Bet kaip pirmam blynui - neblogai. As turejau ko pasisemti, o skaitant apie Lietuva, Odisejos ideja, ir susigraudinau.