Praūžus meilės dienai norėjosi romantiškos bei jaukios istorijos. Tam puikiai pasirodė tinkamas šis Yarros romanas. Tikrai nesuklydau šiuo savo pasirinkimu 😍
Izė ir Natas susipažino skrisdami lėktuvu. Porelė net nenumanė, jog šis jų susitikimas bus pražūtingad jiens abiems. Įsižiebusi kibirkštis buvo viso to pradžia..
Vos tik pakilęs lėktuvas rėžiasi tiesiai į Misūrio upę. Lėktuvo katastrofą jie išgyvena, tačiau jų keliai išsiskiria dorai net nesusipažinus.
Izė bei Natas gyvena savo gyvenimus ir kopia karjeros laiptais. Jis - karininkas, o ji - politikė.
Prabėgus dešimtmečiui Izei tenka užduotis, kurios metu ji išvyksta į Afganistaną. Karo zonoje už jos saugumą tampa atsakingas ne kas kitas, o Natas. Jam tenka nelengva užduotis, nes ši moteris mėgsta daryti atvirkščiai, negu jai yra sakoma.. Natanielis pasiryžęs ne tik išsaugoti ją gyvą, tačiau ir vėl atsikovoti jos širdį.
Tai buvo vienas iš tokių romanų, kokius labiausiai ir mėgstu. Be galo pagaulus, o puslapiai tirpte tirpo.. Bet buvo tiesiog fiziškai sunku atsiplėšti nuo šios istorijos.
Labai jausminga, romantiška bei jaudinanti istorija.
Apie du įsimylėjėlius, kuriems iš pirmo žvilgsnio nėra lemta būti kartu. Tačiau nors ir viskas atrodo labai sudėtinga, tačiau jiems tereikėjo vienintelės progos, bent jau pabandyti. Ir pasižiūrėti kur jų santykiai gali nuvesti.
"Ledo gabalas, kuriame laikiau užšaldytą širdį, ištirpo. Ištirpo dėl Nato. Tai, kas mus siejo, vis dar buvo čia, gyva kaip ir anksčiau. Mudu tai palaidojome, ignoravome, sudeginome, bet tai buvo stipriau už mus. Bent jau stipriau už mane.
Tai bus gyva per amžius. "
Kiekvienas Izės ir Nato susitikimas atrodo, jog ir mano širdį priversdavo plakti truputį sparčiau. Atrodydavo, jog tarp jų tvyrančią chemiją galima justi ore. Dar kartą įsitikinau, jog dėl meilės verta stengtis. Bet tai daryti turi abu.