Tracy King dalinasi savo gyvenimo istorija. Moteris atvirauja apie savo šeimos likimą, apipintą psichozėmis, nelaimėmis, mirtimis ir gyvenimu socialiniame užribyje. Visa tai pasakodama, T. King kelia pagrindinį tikslą – paskatinti skaitytojus visose situacijose naudoti kritinį mąstymą.
Ką mes žinome apie kritinį mąstymą? Pastaraisiais metais, pasaulyje vykstant įvairaus tipo krizėms ir didėjant propagandos, sklindančios medijose, apimtims, nuolat kartojama, kad kiekvienas turime mąstyti kritiškai ir nepriimti visko, ką išgirstame ar pamatome, kaip vienos bei neginčijamos tiesos. Kritinis mąstymas egzistuoja kaip savotiška priemonė, padedanti įveikti dezinformaciją. Tačiau niekas negali paneigti, kad sunku yra atskirti, kur yra tiesa, kur – melas. Neretai, net mąstydamas kritiškai, asmuo negali apsispręsti, kurie teiginiai yra propagandiniai, o kurie yra realūs. Nereikia pamiršti ir to, kad visi esame žmonės – iš prigimties linkę tikėti tuo, kas mums asmeniškai atrodo teisinga, priimtina ir palanku. Pastarasis argumentas tampa įrodymu, kad kritinis mąstymas efektyviai gali veikti tik tuo atveju, kai atsiribojame nuo savo jausmų, vertybių, įsitikinimų, nuomonių, kai į konkretų atvejį imame žvelgti ne šališkai, o objektyviai.
Iš pradžių skaitydama nesupratau, kur šioje istorijoje slypi tas kritinis mąstymas. Atrodė, kad autorė tiesiog įtaigiai dalinasi savo gyvenimo istorija, norėdama parodyti, kiek daug mes dabar turime ir kaip to neįvertiname. Naiviai maniau, kad T. King tik nori papamokslauti nūdienos žmogui. Klydau. Kuo toliau skaičiau, kuo daugiau sužinojau, kas vyko T. King ir jos šeimos gyvenime, tuo geriau supratau, kad stereotipai, buvę gyvi anuomet, egzistuoja ir dabar. Tai stereotipai, apie kuriuos kalbame kaip apie socialinio gyvenimo tragediją, tačiau nepajėgiame jų įveikti. Kuo labiau bandžiau perprasti ir atrasti tas kritinio mąstymo detales, tuo aiškiau įsąmoninau, kad į kiekvieną detalę ir įvykį, kurį rašytoja papasakojo, reikėjo žvelgti kritiškai. Kodėl? Kiekvienas iš jų negali būti priimtas kaip savaime suprantamas. Už visų jų slypi kur kas daugiau, bet svarbiausia – jie visi įrodo, jog mes esame linkę priimti faktus tokius, kokie jie mums pateikiami - net nebandome išsiaiškinti, ar jie turi pagrįstumo, ar jie nėra tokie, kokie mes norėtume, kad jie būtų.
Daug sukrečiančių dalykų paliečiama knygoje, turbūt dėl to ir kyla abejonės, ar ši istorija išties galėjo nutikti vienai šeimai, kuri, regis, niekuo neišsiskyrė iš kitų, panašaus socialinio sluoksnio šeimų. Deja, bet nutiko. Užvertusi paskutinį puslapį jaučiau milžinišką dėkingumą T. King, kad ryžosi apie visa tai kalbėti viešai. Tokios istorijos yra reikalingos, iš jų galima pasimokyti ir įvairiai pritaikyti nūdienos kasdieniniuose sprendimuose. Dėkingumą pajaučiau ne tik knygos autorei, bet ir jos šeimai, kuri neprieštaravo, o priešingai – paskatino T. King tai padaryti.
Kokios konkrečiai temos yra paliečiamos? Socialinė atskirtis. Alkoholizmas. Nepriteklius ir nuolatinės skolos. Psichologinės problemos. Religinis fanatizmas. Biurokratija. Stereotipai. Visa tai šioje knygoje susipina, visa tai tampa neatskiriama King'ų šeimos realybe. Dalyje knygos aš, kad ir kaip bebūtų keista ar net nesuvokiama, jaučiau pasigėrėjimą dėl šios šeimos vienybės. Kita vertus, perskaičiusi iki galo ir sužinojusi daugiau faktų, ėmiau abejoti, ar nederėjo į tai žvelgti kritiškai ir vertinti kitaip. Rašytoja puikiai atskleidė, kaip dažnai esame apakinti savo jausmų ir nenorime matyti nieko kito - tik tą, kuo tikime. Tačiau tai, kaip knygos pabaigoje susidėliojo King'ų šeimos moterų likimai, mane ir, tikiu, kitus skaitytojus įkvėps niekada nepasiduoti bei atrasti stiprybės įveikti visas savo vidines baimes ir susikurti naują gyvenimą - geresnį, šviesesnį, produktyvesnį.
„Kritinis mąstymas“ – tikra rašytojos T. King gyvenimo istorija, kurią perskaičius apima dvejopos mintys ir iš pradžių norisi abejoti bei neigti tai, kas yra papasakota, teigiant, kad tai negali būti tiesa. Rašytoja nebijo atvirauti bei apnuoginti tokių asmeniškų savo šeimos dalykų ir problemų (priklausomybės, psichologinės bėdos, nepriteklius ir kita), apie kurias nūdienos visuomenėje yra vis dar vengiama kalbėti, siekiant sukurti iliuziją, kad jos dingo iš mūsų socialinio gyvenimo. Laikas pabusti iš šios utopijos: socialinė atskirtis yra įaugusi į individų mąstymą, žmonės vis dar vertimami „pagal rūbą“, priklausomybės tik stiprėja, įgaudamos naujas formas, o individai, turintys vienokių ar kitokių fobijų, baimių arba tų pačių psichologinių problemų - atsiduria paraštėse. „Kritinis mąstymas“ - kūrinys, itin įtraukiantis niūriomis vienos šeimos gyvenimo peripetijomis, kurios verčia susimąstyti apie egzistenciją, apie pasirinkimus ir filosofiją, su kuria žengiame per gyvenimą, apie tai, kaip svarbu kiekviename žingsnyje galvoti kritiškai, kad galėtume gyventi ramiai ir išdrįsti kurti savo gyvenimą iš naujo, nepaisant patirtų sunkumų.
Rekomenduoju dievinantiems tikras žmonių istorijas, kurios nėra lengvos, kuriose daug skausmo, daug neteisybės, bet kartu – nepaprastai daug atvirumo, drąsos ir gebėjimo ramiai kalbėti apie tai, kas šitiek metų slėgė širdį. Jeigu ieškote istorijos, priverčiančios susimąstyti ir savęs paklausti, kiek dažnai mes asmeniškai sau susikuriame įvykių versijas, kuriomis šventai įtikime, nors to ir nereikėtų daryti, siūlau, nes T. King pasakojimas tik iš pradžių yra vienareikšmis. Rekomenduoju, jeigu norite perskaityti XX a. pabaigos žmogaus gyvenimo išpažintį, kurioje atrasite ne vieną ir ne dvi aktualijas bei problemas, egzistuojančias nūdienoje – tas, kurių nepajėgia įveikti net XXI a. pasiekimai. Apskritai, šis kūrinys patiks ne tik visiems tikrų istorijų gerbėjams, bet ir tiems, kurie supranta, kad kritinis mąstymas yra tarsi ginklas. Taip, taip – ginklas. Kritinis mąstymas yra galingiausia priemonė nūdienos kare, kuris vyksta ne tik ant žemės, bet ir informacijos srautuose.
4/5⭐