Kai tarp paauglių ima plisti šiurpūs ir paslaptingi „YouTube“ vaizdo įrašai apie iki šiol tik legenda buvusius skinvokerius – žmones, galinčius keisti savo pavidalą, – dvylika Augustės plaukimo komandos draugų dingsta tarsi į vandenį ir staiga ji... nebegali ištarti nė žodžio!
Kažkas šiurpaus, slypinčio ekrano šešėliuose, yra gerokai arčiau Augustės, nei ji gali įsivaizduoti, o riba tarp realaus ir virtualaus pasaulio vis labiau išsitrina. Ar Augustė galės įminti draugų dingimo mįslę, kai kiekvienas spustelėjimas virtualiame pasaulyje ją pačią priartina prie galbūt net mirtino pavojaus?
Nauja „Šiurpnakčio istorijų“ autorės Aušrinės Tilindės knyga žada ne tik įsimintiną, bet ir labai šiurpų nuotykį! Pasinerk į šiuolaikišką senosios pasakos „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ posūkį, kur niekas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, o kiekvienas pasirinkimas gali būti paskutinis. Ar esi pasirengęs atrasti šiurpią tiesą?
Perskaičius pirmą autorės knygą žinojau, kad dabar skaitysiu viską, ką ji parašys. Daug knygų esu prskaičius, bet tokių gerų, apgalvotų, sumanių ir nenuspėjamų siaubo kūrinių vaikams dar sutikti neteko. Ne per vaikiška, bet ribos neperžengia. Nenuglaistyta ir paliekanti vietos vaizduotei. Neleidžianti atsipalaiduoti ir skatinanti nuolat sukti galvą kaip bus toliau. Gąsdinanti, bet ne šlykštybėm, o vaizduotės žaidimais. Toks yra romanas "Dvylika kruvinų plunksmų".
Tai lyg detektyvas peržengiantis fantazijos ribas. Dvi lygiagrečiai einančios istorijos ir skinvokerių legenda, apie kurią dar ir googlinau skaitydama. NUOSTABIAI įpintas pasakos naratyvas - skaičiau ir vis aikčiojau - kaip taip gudriai autorė sugalvojo. Kokį kokybišką ir raginantį mąstyti, suprasti ir atspėti, kūrinį Aušrinė sukūrė. Kone vienu prisėdimu perskaičiau: va taip įtraukė ir istorija, ir rašytojos įdėtas darbas. Nuostabi idėja buvo į knygos puslapius įpinti ir QR kodų, kurie veda į youtube vaizdelius, autorės ir jos šeimos filmuotus šiurpinančius klipus, padedančius dar labiau įsijausti į mistišką istoriją. Puikus būdas dar labiau knyga sudominti paauglius!
Abi Aušrinės Tilindės knygas labai rekomenduoju: tiek siaubo knygų mėgėjams, tiek vaikams (nuo 10 metų), tiek paaugliams, kuriuos skaitiniais galbūt sunku sudominti. O jei jaunieji skaitytojai ir taip mėgsta skaityti, tai šiuos siaubo romanus su didžiuliu pasimėgavimu suskaitys!
Knyga prasideda dviejų mergaičių istorijomis: sportininkės Augustės ir Lauros, našlaitės iš vaikų namų. Šios dvi istorijos labai skirtingos, tad iš karto užmenama mįslė, kas sieja šias, iš pirmo žvilgsnio nieko bendro neturinčias, veikėjas.
Kiekvienos mergaitės gyvenime įvyksta po įvykį, kuris pakreipia istoriją nauja vaga. Augustės gyvenime – tai dvylikos jos komandos draugų dingimas. Iš pradžių niekas neįtaria, kad paslaptingi YouTube video įrašai apie skinvokerius ir berniukų dingimas yra susiję.
Man labai patiko, į šiuolaikišką rūbą „įvilkta" pasaka apie brolius juodvarnius ir su nepaprasta išmone bei kūrybiškumu pateiktos svarbios ir gyvenimiškos pamokos vaikams. Negaliu nepaminėti ir vizualinių knygos temos išpildymo smulkmenų: nuotaiką atitinkančios iliustracijos, kiekvienas skyrius baigiasi užuomina – plunksna, tarp puslapių paslėpti QR kodai ir netgi įdėtos ištraukos iš laikraščių straipsnių.
Nors skinvokerių legenda istorijai suteikia mistikos ir magijos, viena pagrindinių šios knygos žinučių parodo, kaip svarbu pasikliauti faktais ir sveiku protu. Kita labai svarbi žinutė – jog pasaulyje nėra tik juoda ir balta, bloga ir gera, tikra ir netikra. O pačioje pabaigoje akyliausiųjų laukia dar viena mįslė ir autorės žodis. Puiki istorija apie draugystę, virtualaus pasaulio pavojus ir drąsą.
Su autorės kūryba jau buvom susipažinę - kartu su Ieva skaitėm jos debiutinę knygą "Šiurpnakčio istorijos". Pastaroji tikrai patiko, bet skaitant trumpus apsakymus, labai norėjosi didesnės apimties pasakojimo. Norėjom ir sulaukėm 👏 Šį kartą, autorė drąsiai sujungė šiuolaikinę paauglių kasdienybę, mobiliųjų ekranų pasaulį bei seną ir visiems puikiai žinomą pasaką „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių". Rezultatas - šiurpus, ir smalsumą kurstantis nuotykis, puikiai tinkantis jauniesiems skaitytojams, kurie mėgsta paslaptingas istorijas su žiupsneliu šiurpuliukų.
Istorijos centre - mergaitė, vardu Augustė, kurios dvylika komandos draugų netikėtai pradingsta. Tuo pat metu tarp paauglių ima plisti paslaptingi „,YouTube" vaizdo įrašai apie skinvokerius - pavidalus keisti gebančius padarus. Vaizdai ne tik gąsdina, bet ir atrodo keistai susiję su tuo, kas vyksta Augustės aplinkoje. Šalia dingusių berniukų mįslės, pasakojama ir apie našlaite likusią Laurą, kurios istorija buvo ne ką mažiau įdomi. Galvoje visą laiką kirbėjo klausimas, kaip jos susijusios.
Mano nuomone, autorei pavyko pranokti pačiai save. Ir nors knyga skirta vaikams, švelniai šiurpi atmosfera ir pasakos motyvų interpretacija ją daro įdomią ir vyresniam skaitytojui - tai vienas iš tų knygų, kurias gali skaityti kartu su vaiku ir nenuobodžiauti.
Taip, literatūrą vaikams irgi skaitau ir labai smagu, kad turime tokias knygas.
Baseinas Augustei ne tik plaukimas ir šokinėjimas. Ten ji sutinka savo draugus, su kurias kvailioja ir džiaugiasi. Netikėtai baseine pasirodo trenerė, kuri nori atskirti mergaitę nuo berniukų. Youtube plinta kraupūs vaizdo įrašai apie skinvokerius, - žmones pavirstančius gyvūnais. Kai dingsta berniukai, Augustė pirmoji suvokia, kad tie įrašai ir dingimas labiau nei susiję. Laura paprasta mergaitė iš vaikų namų, kuri nori turėti mamą ir tėtį, o sekmadieniais su jais eiti valgyti ledų. Kai ją įsivaikina, ji nori padaryti viską, kad liktų šeimoje. Tik namai, į kuriuos ją atveža, keisti ir kraupūs, pripildyti gyvūnų iškamšų. Slogus kvapas ir slegianti tyla primena, jog vaikų namuose nebuvo taip blogai.
Knyga labai gražiai ir vaizdingai parašyta. Nesitikėjau aptikti vaikiškoje knygoje tiek poetiškų sakinių. „Visą dieną prasėdėjo laiptų viršuje, gaubiama iš pradžių auksinės, vėliau sidabrinės, o dabar – pilkos tylos. Kiek daug tylų ji pažinojo.“
Man Lauros dalį patiko skaityti labiau. Aplamai sužavėjo knygos blogietis. Pilnai supratau skausmą ir kodėl taip padarė. Buvo gaila, o ne pikta, kad taip nutiko.
Gal kiek pabaiga per netikroviška. Tiek pajėgų negalėjo rasti, bet ji taip lengvai rado?
Dalinuosi savo devynmečio sūnaus komentaru: "Labai patiko knyga. Labai šiurpi ir labai įtraukianti. Patiko pabaiga!! Visai nesitikėjau tokios pabaigos . Patiko ir vaizdo įrašai, tad tikrai yra viena iš mėgstamiausių mano perskaitytų knygų."
Įtraukianti istorija, gražiai apipavidalinta (nesu tikslinė auditorija, tad man tai nauja), ir nors nemėgstu siaubo knygų, mielai skaityčiau ir kitas autorės knygas (ką ir padarysiu, jei pasitaikys proga).
Kaip seniai bebuvau kažką tokio gero skaičius(klausius)! Kad ir knygą paaugliams, man - tokių mamai - irgi labai patiko. Tarp pasakos ir tikrovės prabalanuota… Nu labai gerai, bravo autorei
Man patinka šios autorės lietuviški šiurpuliukai. Žinau, kad tai knyga labiau skirta vaikams, bet esu Aušrinės Tilindės gerbėja ir labai vertinu jos rašymo stilių, pasirinktas temas bei gebėjimą šitaip sužaisti istorijos vingiais, absoliučiai viską susiejant į tokias detales, kad skaitant mintyse po truputį dėlioji vaizdą kaip dėlionę kol galiausiai nušvinta apie ką visa istorija.
Kadangi mėgstu šiurpias istorijas aš iš ties negaliu atsidžiaugti, kad kažkas pagaliau rašo jas lietuviškai. Vaikiška knyga ar ne, bet skaičiau ir skaitysiu viską, ką ši autorė dar ruošiasi išleisti. :)
Šiurpoka, skaičiau dėl savo dukros, paauglės. Neįtikėtina, bet žavu :) pabaiga vainikavo viską, nes skaitant niekaip man nesirišo tos dvi istorijos, bet... paskaitykit ir sužinosit.
Jau seniai supratau, kad savo vaikystės literatūra savo atžalų nesužavėsiu. Visai kiti laikai ir visai kitos temos šiuo metu svarbios paaugliukams. Aušrinė būtent ir kuria taip, kad įtiktų šiuolaikiniam jaunimui.
Augustė lanko šuolių nuo tramplino treniruotes kartu su dvylika berniukų. Jie tikra komanda - kartu pokštauja ir kartu sportuoja. Augustės aplinkoje pradėjo plisti video įrašai apie Skinvokerius - mitines būtybes, kurios gali keisti pavidalą. Tada mergaitė pastebi tam tikrus ženklus ir jau įvykiai pradeda rutuliotis siaubinga krytimi. Vieną dieną pradingsta visa Augustės vyriška komandos dalis.
Aušrinė rašo siaubo istorijas ir jai tikrai puikiai sekasi. Kuriama aplinka tiek žodžiais, simoliais ir vaizdais buvo nejauki, šiurpi. Tuščias baseinas, aidas, juodas varnas ir tiek skinvokerių video privertė drebėti mane. O ką jau kalbėti apie jaunesnius skaitytojus. Ir populiarios pasakos “Dvylika brolių juodvarniais lakstančių” pasitelkimas puikiai įsikomponavo į bendrą siužetą. Nesinori, daug išduoti siužeto, bet labai patiko ir ta šalutinė istorija, ne tik Augustės: nors ir nelabai reali, bet be galo šiupi, kai supratau kaip jos abi siejosi.
Ne mažiau svarbi ir pagrindinė knygos žinutė apie tai, ką randame internete. Ir kaip tai gali paveikti mūsų gyvenimus. Manau, kad tokių pamokymų nebus niekad per daug, nes labai svarbu ugdyti vaikų supratimą, kas yra gerai ir kas ne. Rekomenduočiau visiems, kurie nori šiurpuliukų skaitant.
Vau! Antroji mano skaityta šios autorės knyga ir paliko dar stipresnį įspūdį nei pirmoji. Tuomet buvau susidūrusi su trumpomis istorijomis, o šįkart – vientisa, gyva ir tikrai įtraukianti istorija. 🤯💫
Veiksmas juda greitai, nuo pat pirmojo sakinio pagauna ir nepaleidžia iki pat pabaigos. Pasakojimas ne tik įdomus – su mistiniu skinvokerių motyvu, kuris tikrai patrauks jaunus skaitytojus, bet ir prasmingas. Autorė sugebėjo įpinti svarbias temas apie draugystę, tikslų siekimą, pasirinkimus. ❤️
Labai patiko, kaip viskas subalansuota – įtampos netrūksta, bet tuo pačiu išlieka šilumos ir vertės pojūtis. Skaitydama jaučiau, kad čia daugiau nei tik fantastika. 💫❤️
"Ši istorija ne apie tai, kaip jie gyveno ilgai ir laimingai. Ji apie tai, kas nutinka, kai žmones praryja šešėliai."
Kad jau artėja šiurpnakčio laikotarpis nusprendžiau imti šią knygą. Pavadinimas labai sintrigavo. Tačiau nesitikėjau, kad nuo pirmų puslapių pajusi tamsą ir tarp žodžių slypinčius baubus. Skaičiau ir jaučiau kažką šiurpaus sėlinant paskui knygos veikėjus. Kadangi nežinojau nei kas nei kaip, o turint lakią vaizduotę, man, plaukimo komandos berniukai buvo virtę varnais. Paslaptingi, judaplaukiai ir tarsi turintis stebuklingų galių. O kur dar istorijos apie skinvokerius - žmones, galinčius keisti pavidalą,- šiurpūs video ir dingę vaikai. Autorė puikiai atskleidė kaip atsargiai reikia mėgautis virtualiu pasauliu. O kur dar lygiagrečiai einanti kita istorija apie mergaitę. Visiškai nesitikėjau tokios istorijos, o ypač jos pabaigos. Tai knyga apie draugystę, atkaklumą, smalsumą ir drąsą. Bet kartu ir apie atsiribojimą, vienišumą, pažeidžiamumą ir pyktį. Ar žinai, kas jungia visus šiuos jausmus? Žmonės.
"Čia tyla, o ten, anapus durų ir aukštos tvoros, - visas pasaulis."
🪶5.0🪶
"-Ne visi vyrai yra pabaisos, kaip ir ne visos moterys yra bejėgės aukos, kurias reikia ginti."
Ši knyga man labai patiko. Ji buvo labai įdomi tuo pačiu ir kraupi. Ši knyga buvo išsiskirianti nes, buvo iškart pasakojamos dvi istorijos kurios pabaigoje susijunge į vieną. Buvo netiketumas dėl to kas pagrobė vaikus.
Tobula ! Pirkau vaikams (paaugliams), bet perskaičiau ir pati. Nuostabi knyga! Taip įdomiai kelios temos išvystytos. Ir baisu ir graudu ir t.t. Ir draugystė tarp pagrindinių veikėjų labai įdomiai pateikta.
super! visada žaviuosi, kai subtiliai įrišami pamokymai jauniesiems skaitytojams, o ypač - parodomi per pavyzdį, labai artimą ir lengvai suprantamą vaikams. įtraukianti, puikiai surėdyta istorija, kuri ir šiurpi, ir realistiškai liūdna. rekomenduoju!
Nustebinusi autorė, knyga skirta paaugliams, bet detektyvinė linija tiesiog įtraukė ir užėmė žadą. Labai puiku, kad gale yra autorė parašė žodį skirta skaitytojus. Tai ir toliau Ausrine !!
Mėgstu tokius visapusiškai lietuviškus kūrinius. Nors skinvokerių legenda nėra lietuviška, tai Amerikos Navajo indėnų mitologijos istorija. Joje raganos ir raganiai gali pasiversti gyvūnu arba paukščiu, perimdami pastarųjų jėgą ir sugebėjimus. Autorė parodo vaikų susidomėjimą youtube vaizdo įrašais. Paklausiau dukros, ji sakosi žinanti tokius. Nors knyga skirta vaikams nuo 12 metų, man labai patiko, įtraukė, nebuvo nuobodu, vaikai čia nelaikomi kvailiais. Aš vis tą kartoju, nes kartais ir suaugusieji durninami. Mėgstu ir nesibodžiu patikrinti vaikišką ir jaunimo literatūrą, ypač lietuvių autorių. Knygoje paraleliai rašomos dvi istorijos, kurios kažkuriame taške sueina į vieną, buvo netikėta ir nenuspėjama. Tai realistinio siaubo istorija, aliuzija į lietuvių liaudies pasaką dvylika brolių juodvarniais lakstančių. Paliečia niekieno, nereikalingų, nematomų vaikų temą, vaikų namų tamsą. Tyla čia lygiateisis veikėjas, ji turi savo spalvą ir kvapą. "Ne visi vyrai yra pabaisos, kaip ir ne visos moterys yra bejėgės aukos, kurias reikia ginti, kartais gali būti atvirkščiai. Bet visada visi gali pasirinkti– keliauti į tamsą ar atnešti pasauliui daugiau šviesos..."
Įdomi ir neeilinė knyga, kuri visą laiką mane vertė spėlioti ir neleido niekuo pasitikėti. Istorija nuolat balansavo ant peilio ašmenų tarp baisios kasdienybės ir šiurpos fantastikos, kur vieną akimirką atrodo jaučiausi viską perpratusi, o jau kita - nebežinojau kur dangus ir kur žemė. Bet ties 146 puslapiu pradėjo viskas aiškėti, po truputi vaizdas ėmė pilnėti ir jungtis į vieną, ką stebėjau su dideliu susidomėjimu iki pat paskutinio puslapio.
Kas man pasirodė keista, bet įdomi detalė buvo QR kodai knygoje. Jų buvo trys, jei gerai prisimenu. Paprastai su tokiomis interaktyviomis detalėmis knygose neužsiimu (neklausau grojaraščių, nežiūriu į tarimą žodžių, nežvilgčioju į žemėlapius ir neskaitau aprašymų), bet šį kartą susigundžiau. Ir nors man asmeniškai tai nieko nepridėjo prie istorijos, manau, kad tikrai yra skaitytojų, kuriems patiko ir patiks.
Ir, jei kas nors galvojate, kad neįdomu skaityti apie 12-likos metų mergaitės gyvenimą - praleidžiate progą pasinerti į unikalią istoriją, kurioje yra daug įdomesnių ir svarbesnių dalykų nei veikėjo amžius. Būtent jos amžius ir yra dalis knygos žavumo, nes vis dvejoji: ar tai tikrai vyksta istorijoje, ar tai tik išsigandusio vaiko fantazija? Unreliable narrator, my peeps, siaubo istorijoms visada sutelkia daugiau mistikos 🖤
Tad labai rekomenduoju tiek jauniems, tiek vyresniems pasinerti į šią Aušros Tilindės knygą ir patikrinti, ar varnos tikrai iššaukia nelaimes? Ir ar skinvokeriai čia vienintelės pabaisos...
Nemeluosiu, perkant knygą žiūrėjau gan skeptiškai “bus per vaikiška”, bet visgi lavina teigiamų komentarų pastūmėjo įsigyti. Nei vieną puslapį skaitant neteko gailėtis išleistų pinigų! Įtraukė, užkabino ir išlaikė iki paskutinio sakinio, nuostabus kūrinys.