Kunigo širdies dienoraštis

by Benas Lyris

Į „Kunigo širdies dienoraščio“ puslapius sugulė mano patirčių žiupsniai tarnaujant ligonių sielovadoje ir bažnyčioje, susitikimai ir susidūrimai su įvairiais žmonėmis bei jų gyvenimo istorijos, iššūkiai, dvasinės traumos, skausmai ir laimės blyksniai. Juk neretai kunigui atsiveriama labiau nei psichologui ar psichiatrui...

Gal ši knyga paskatins ieškoti šviesos pasaulyje, kur daug nevilties ir kur jautiesi nereikalingas.

Gal ši knyga įkvėps tapti drąsiu ir nebijoti sunkių akimirkų. Nes tik drąsus gyvena ten, iš kur kiti nori pabėgti.

Tad, brangus skaitytojau, kviečiu tave į kelionę, kunigo širdies kelionę, sūnaus širdies kelionę, silpno žmogaus širdies kelionę. Kviečiu atrasti save ir pamatyti, kad mūsų gyvenime yra išties nemažai situacijų, galinčių prabilti ir leisti mums augti ir skleistis, jei tik sugebame jas apkabinti ir priimti, atrasti jose gyvenimo grožį ir jį dovanoti kitiems. O to grožio daugiausia ten, kur esame trapiausi ir labiausiai pažeidžiami.

264 pages, Hardcover

First published November 9, 2024

About the author

Benas Lyris (tikras vardas Benas Audrius Martusevičius, gimė 1986 m. Kaune) – kunigas. Priklauso Kauno arkivyskupijai, yra Kauno Kristaus Prisikėlimo (Žaliakalnio) parapijos vikaras, Nazareto šeimų judėjimo kapelionas. Benas Lyris studijavo filosofiją ir teologiją VDU ir Kauno kunigų seminarijoje, klausė pastoracinės psichologijos paskaitų Milane, vėliau pasinėrė į medicinos studijas. Tačiau paskatintas finansinio nepritekliaus nusprendė eiti dvasininko keliu ir šiandien žmones gydo kitais būdais. Dar stipresnį tikėjimą Dievu jam įkvėpė mamos ir tėčio mirtis nuo onkologinių ligų. Vėliau ir pats susirgo onkologine liga, tačiau jam pavyko sėkmingai ją įveikti. Rašyti eilėraščius B. Lyris pradėjo pradėjo būdamas dar mokykloje - nuo 2004 m., po metų tapo jaunųjų filologų konkurso laureatu. Nuo to laiko kūryba, poezija ir rašymas yra neatskiriama jo gyvenimo dalis.

Reviews

[Dorian Jandreau · Rating 5 out of 5]

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Su nekantrumu laukiau kada mano biblioteka gaus šią knygą ir vos parsinešęs ėmiau skaityti. Tai jau antroji kunigo knyga, kurią skaičiau.

Ši knyga kaip ir paskutinė labai jautri, graži ir kupina meilės. Jau nuo pirmų puslapių braukiau ašaras kaip taikliai kunigas pataikė į mano širdį. Pirmąją citatą, kurią išsirašiau buvo ši: „...patariu savo širdyje saugoti mylimo žmogaus paveikslą ir tikėti, kad ateis laikas, ta erdvė, ta būsena, kai vėl susitiksite.“ Ši citata mane ne tik paguodė, bet ir davė vilties. Ir nors skyriai trumpi, jų daug, skubėti skaityti nereikia. Šią knygą reikia sugerti į save ir iš jos pasisemti išminties.

Antroji citata, kuri mane pravirkdė buvo ši: „Žmogus, kuris sako nebeturįs jėgų ir nori palikti šį pasaulį, iš tiesų trokšta gyventi.“ Tokia tikra tiesa... Savižudybė man labai opi tema ir tik dabar suvokiau skaitant šią knygą, kad visada norėjau gyventi...

Benas yra labai jautrios sielos kunigas rašantis tokias knygas, kurios griebia už širdies. Planuoju susimedžioti senesnes jo knygas, nes šio kunigo norisi klausytis (skaityti) ir klausytis. Labai rekomenduoju šią knygą VISIEMS. Nesvarbu tiki Dievu, ar ne, nes šioje knygoje gausi dozę gerumo, kuris tikėtina ir tave pavers geresniu žmogumi.

[Gediminas Kontrimas · Rating 4 out of 5]

Knygą rekomendavo viena slaugytoja. Pirma skaityta kunigo knyga. Visai neblogas pozityvus tekstas net ir nereligingiems. Dešimt metų darbo Kauno klinikų kapelionu ne juokas. Buvo ką patirti ir apibendrinti.

[Laurynas Mikalauskas · Rating 3 out of 5]

Manau knygoje pernelyg daug kalbama apie mirtį ir skausmą. Lyg ir bandžiau ieškoti įkvepiančių kibirkštėlių, bet labiau grimzdau į tamsą. 

Autorius dalijasi įvairiais išgyvenimais dirbant su ligoniais ir jų artimaisiais, atvirai pasakoja jog ir pačiam būna sunku dirbant tokioje aplinkoje.

Aplamai kalbant džiugu matyti tokius aktyvius jaunus dvasininkus, kurie turi kitokį mąstymą ir požiūrį, skirtingai nuo vyresnių bažnyčios atstovų. Būtų visai įdomu pasikalbėti akis į akį. Jeigu autorius užmatys atsiliepimą labai laukčiau puodeliui kavos :))

[Tairida G. · Rating 5 out of 5]

"Per vėlu yra tik tuomet, kai tave laidoja. Iki tol niekas nėra per vėlu" (psl. 227). Priminimas visiems, kad gyvenimą reikia gyventi.

[Dovilė Ja · Rating 5 out of 5]

Nuoširdi, jautri ir be galo atvira knyga privertusi stabtelti ties daugeliu minčių, apmąstyti, pergalvoti ir išjausti.