Romanus apie tarpukario vakarėlius visada noriu skaityti metų pradžioje - gal tas naujametinis spindesys ir šampano purslai iškart piešia Leonardo Di Caprio paveikslą, kai jis, įkūnydamas Getsbį, mums kilstelna taurę. Taigi, berods vasarį- šis noras buvo patenkintas, tik šįkart ne Fitzgerald, o Parrot romanu.
Spėju, autorė - mažai kam žinoma, tačiau savo laiku ji net labai sensacinga novelistė. Kuri ir po 100 metų, skaitant jos romaną, mane maloniai nustebino. Nustebino savo drąsa. Ne kaip mums įprasta - žavėtis moterimis, kurios stoja už savo teises, lygybę, bet mane nustebino jos drąsa būti tiesiog laisva, tiesia, atsipalaidavusia. Romanas, kaip vis dar ne visai būdinga tam laikmečiui - pasaulietiškas. Pagrindinė veikėja atsipalaidavusi, leidžia sau elgtis kaip ir bet kuris vyras: jai nesvetimas vakarėlių gyvenimas su visais atributais - kokteiliai, cigaretės dūmai, naktys pilnos svaigulio; ji perdėtai neapsikrauna rūpesčiais dėl namų židinio kūrimo, ar galvojimo, ką apie ją pagalvos darbdavys. Tiesa, nors tokios istorijos visada mane kažin kodėl žavi, suvokiu, kad į tokį gyvenimą gražu pažiūrėti tik iš šalies, juk jis yra nutolęs šimtmečiu nuo manojo ne tik laiku, bet ir perspektyvomis. Visuomet romanitizuojame tai, ko neturime?
Kas dar gi man pasirodė modernu, apart pagrindinės herojės - tai apskritai rašymo stilius ir romano forma. Tai ne tik epinis pasakojimas, istorija kupina dialogų, veikėjų savirefleksijų, ir net susirašinėjimų. Jokio naftalino kvapo tarp šių eilučių, jokio didaktinio tono jūsų akims ir sielai, tik pašėlęs, bet kartu, kaip taisyklė, ir liūdnas jaunų žmonių gyvenimas. O pamokas - imate, skaitytojai, patys.
Knygos įspūdį sustiprino ir nepriekaištingai suderėjo tuo pačiu metu skaitoma negrožinė knyga - E. M. Remarque biografija. Ten ir vėl gražios moterys, vakarėliai, prabangos spindesys. Maskuojantis, pudruojantis skaudžius žmonių išgyvenimus, nelengvu istorijos laikotarpiu. Kuomet visa kasdienybės gerovė šauna aukštyn kaip tas šampano kamštis, tačiau praėję metai iš atminties jau niekaip nebus ištrinti ir lydės į visus jųjų vakarėlius.
Na ir viršelis! Smulkmena, bet kokia maloni. Viena dailiausių knygų mano bibliotekoje, prisiekiu.