What do you think?
Rate this book
Valius. Tai buvo kažkas tokio
Ši knyga apie tai, kaip buvau tuo, kuo norėjau būti. Ir vis dar esu. Ji ir apie gyvenimo kelyje sutiktus žmones.
Nemažai dalykų dariau pirmas. Buvau pirmasis „berniukas iš gatvės“, atėjęs į lietuvišką televiziją kurti laidų. Tuomet nė nebuvo įsivaizduojama, kad tokios laidos apskritai gali egzistuoti. Visos televizijos man buvo prie širdies, nes visose teko dirbti.
Nors pramogų versle daugelį dalykų dariau pirmas, mano veikla neįsivaizduojama be kitų žmonių, su kuriais teko susitikti, bendrauti ir bendradarbiauti, siekti geriausio rezultato, – be mano komandos. Kaip ir be autoritetų. Jų žmogaus gyvenime negali nebūti. Kai kuriems žmonėms ir pats buvau autoritetas. Paskui save vedžiau daugybę televizijos laidų ir pramogų verslo kūrėjų.
Buvau jauniausias Parlamento pirmininkas Europos Sąjungoje. Tuomet man buvo keturiasdešimt dveji. Staiga nesugalvojau, kad „dabar toks būsiu“, tiesiog toks buvau. Aš daug ką dariau tiesiog „va taip va“. Jeigu būčiau klausęs, ar galiu daryti, daug ko, matyt, nebūčiau padaręs. Kai neklausiu kitų nuomonės, viskas ir tampa „kultinis“, „legendinis“ ar dar koks nors „inis“.
Man nereikia ypatingo įvertinimo ar kad mane girtų, bet būnu dėkingas tiems žmonėms, kurie supranta, ką mes darėme politikoje, ką mes darome televizijoje. Tokiomis akimirkomis suprantu, dėl ko gyvenu.
Pagarba ir meilė žmogui man yra svarbiausios vertybės. Pasiremsiu vienu mėgstamiausių Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščiu „Ištikimybė“: „Aš liksiu ištikimas žmogui / Ir sau pačiam.“ Tuo eilėraščiu pasakyta esmė, tai, kas glūdi manyje. Tuo tikiu ir tuo vadovaudamasis stengiuosi gyventi prasmingai.
Kviečiu atsiversti knygą ir keletą dienų nugyventi kartu su Valinsku. Arūnu Valinsku.
Autobiografinės knygos „Valius. Tai buvo kažkas tokio“ autorius Arūnas Valinskas
Nemažai dalykų dariau pirmas. Buvau pirmasis „berniukas iš gatvės“, atėjęs į lietuvišką televiziją kurti laidų. Tuomet nė nebuvo įsivaizduojama, kad tokios laidos apskritai gali egzistuoti. Visos televizijos man buvo prie širdies, nes visose teko dirbti.
Nors pramogų versle daugelį dalykų dariau pirmas, mano veikla neįsivaizduojama be kitų žmonių, su kuriais teko susitikti, bendrauti ir bendradarbiauti, siekti geriausio rezultato, – be mano komandos. Kaip ir be autoritetų. Jų žmogaus gyvenime negali nebūti. Kai kuriems žmonėms ir pats buvau autoritetas. Paskui save vedžiau daugybę televizijos laidų ir pramogų verslo kūrėjų.
Buvau jauniausias Parlamento pirmininkas Europos Sąjungoje. Tuomet man buvo keturiasdešimt dveji. Staiga nesugalvojau, kad „dabar toks būsiu“, tiesiog toks buvau. Aš daug ką dariau tiesiog „va taip va“. Jeigu būčiau klausęs, ar galiu daryti, daug ko, matyt, nebūčiau padaręs. Kai neklausiu kitų nuomonės, viskas ir tampa „kultinis“, „legendinis“ ar dar koks nors „inis“.
Man nereikia ypatingo įvertinimo ar kad mane girtų, bet būnu dėkingas tiems žmonėms, kurie supranta, ką mes darėme politikoje, ką mes darome televizijoje. Tokiomis akimirkomis suprantu, dėl ko gyvenu.
Pagarba ir meilė žmogui man yra svarbiausios vertybės. Pasiremsiu vienu mėgstamiausių Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščiu „Ištikimybė“: „Aš liksiu ištikimas žmogui / Ir sau pačiam.“ Tuo eilėraščiu pasakyta esmė, tai, kas glūdi manyje. Tuo tikiu ir tuo vadovaudamasis stengiuosi gyventi prasmingai.
Kviečiu atsiversti knygą ir keletą dienų nugyventi kartu su Valinsku. Arūnu Valinsku.
Autobiografinės knygos „Valius. Tai buvo kažkas tokio“ autorius Arūnas Valinskas
328 pages, Paperback
Published November 20, 2024
35 people are currently reading
216 people want to read
About the author
Arūnas Valinskas
6 books6 followersArūnas Valinskas (born 28 November 1966 in Lazdijai) is a Lithuanian showman, TV producer, TV show host and politician. As the leader of the National Resurrection Party, he was elected to the Seimas, Lithuanian parliament, in the 2008 Lithuanian parliamentary election. Valinskas is married to a Lithuanian singer and TV show host Inga Valinskienė and has two sons Arūnas and Šarūnas. In 2002 he was granted a master's degree in law at Vilnius University.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 61 reviews
May 12, 2025
2.5/5
Nežinau, nebuvo man čia kažkas tokio. Taip, Arūnas Valinskas neabejotinai yra stipri asmenybė su tikrai spalvota praeitimi ir įdomiu gyvenimu, bet turbūt problema ta, kad nelabai man jis kaip asmenybė patinka. Ir šį įsitikinimą knyga tik sustiprino.
Žinojau tik bendrus Valinsko gyvenimo potėpius, todėl apskritai jį geriau pažinti buvo gana smalsu. Patiko istorijos apie vaikystę, patiko visi šou verslo užkulisiai, kurių kitu atveju nelabai pamatytum. Įdomu išgirsti, kaip atsirado laidos, kurias praleidau (ir vis dar praleidžiu) nemažai laiko žiūrėdama. Problema tik tame, kad Arūnas Valinskas labai jau save myli ir nepamiršta to priminti gana dažnai. Daug visažiniškumo (dėl kurio dažnai vartau akis žiūrėdama „Auksinį protą“), LABAI daug pamokslavimo (nelabai supratau, kam čia jis reikalingas, nes iškrito iš konteksto), tarsi bandymai pripažinti klaidas, bet galiausiai – vis vien atsakomybės nusiplovimas.
Nelabai patikėjau taip vadinamais paatviravimais, nes pasirodė per mažai tikra, per daug surežisuota. Be to, knygai būtų labai pravertęs griežtesnis redaktorius. Pasakojimas labai šokinėja ir dažnai gijos nesusijungia, prie tam tikrų dalykų grįžtama, tada vėl staigiai atsitraukiama. Per daug tos pačios minties pergromuliavimo kitais žodžiais, iš serijos (citata nėra tiksli, jei ką): „Aš esu veiksmo žmogus. Labai mėgstu veikti. Kažką daryti man labai svarbu.“ Na, bent sužinojau, kad Ingos Valinskienės blauzdos labai gražios – bet šitą galėjau nuspėti.
Turbūt smagus skaitinys tiems, kurie yra didesni Valinsko fanai ar panašiai mąsto, bet man, kaip jau kitos kartos žmogui, kuriam ir įdomu, ir juokinga jau kiek kiti dalykai, čia buvo įdomu tik iš istorinės pusės.
Nežinau, nebuvo man čia kažkas tokio. Taip, Arūnas Valinskas neabejotinai yra stipri asmenybė su tikrai spalvota praeitimi ir įdomiu gyvenimu, bet turbūt problema ta, kad nelabai man jis kaip asmenybė patinka. Ir šį įsitikinimą knyga tik sustiprino.
Žinojau tik bendrus Valinsko gyvenimo potėpius, todėl apskritai jį geriau pažinti buvo gana smalsu. Patiko istorijos apie vaikystę, patiko visi šou verslo užkulisiai, kurių kitu atveju nelabai pamatytum. Įdomu išgirsti, kaip atsirado laidos, kurias praleidau (ir vis dar praleidžiu) nemažai laiko žiūrėdama. Problema tik tame, kad Arūnas Valinskas labai jau save myli ir nepamiršta to priminti gana dažnai. Daug visažiniškumo (dėl kurio dažnai vartau akis žiūrėdama „Auksinį protą“), LABAI daug pamokslavimo (nelabai supratau, kam čia jis reikalingas, nes iškrito iš konteksto), tarsi bandymai pripažinti klaidas, bet galiausiai – vis vien atsakomybės nusiplovimas.
Nelabai patikėjau taip vadinamais paatviravimais, nes pasirodė per mažai tikra, per daug surežisuota. Be to, knygai būtų labai pravertęs griežtesnis redaktorius. Pasakojimas labai šokinėja ir dažnai gijos nesusijungia, prie tam tikrų dalykų grįžtama, tada vėl staigiai atsitraukiama. Per daug tos pačios minties pergromuliavimo kitais žodžiais, iš serijos (citata nėra tiksli, jei ką): „Aš esu veiksmo žmogus. Labai mėgstu veikti. Kažką daryti man labai svarbu.“ Na, bent sužinojau, kad Ingos Valinskienės blauzdos labai gražios – bet šitą galėjau nuspėti.
Turbūt smagus skaitinys tiems, kurie yra didesni Valinsko fanai ar panašiai mąsto, bet man, kaip jau kitos kartos žmogui, kuriam ir įdomu, ir juokinga jau kiek kiti dalykai, čia buvo įdomu tik iš istorinės pusės.
September 27, 2025
Smagus ir skalsus ausiai podcat'as.
Aš esu etiketė, pats sau gražus ir teisingas- rėžė ausį, bet negali paneigti Valinsko charismos, energijos, sugebėjimo būti crazy įvykių centrine figūra, atsirasti teisingoje vietoje tinkamu laiku.
Dalį istorijų iškirpčiau, kad neterštų bereikalingai eterio, nes tiesiog neįdomu.
Oželytė: "Nėra kuklus vaikinas tas mūsų Arūnas, jis žino kaip jį reikia mylėti."
Aš esu etiketė, pats sau gražus ir teisingas- rėžė ausį, bet negali paneigti Valinsko charismos, energijos, sugebėjimo būti crazy įvykių centrine figūra, atsirasti teisingoje vietoje tinkamu laiku.
Dalį istorijų iškirpčiau, kad neterštų bereikalingai eterio, nes tiesiog neįdomu.
Oželytė: "Nėra kuklus vaikinas tas mūsų Arūnas, jis žino kaip jį reikia mylėti."
January 12, 2026
Arūno antras vardas galėtų būti "pagautas azarto". Perskaičiusi, o tiksliau, perklausiusi Ingos Liutkevičienės ir Arūno Valinsko knygą "Valius. Tai buvo kažkas tokio", supratau vieną esminį dalyką: Arūnas Valinskas nėra tiesiog žmogus, tai reškinys kurį kažkas nusprendė suarchyvuoti į popierinį (ir skaitmeninį) formatą ir gerai padarė.
Pradėkime nuo to, kaip šis mano knygos nuotykis prasidėjo. Prisipažinsiu - audio knygą įsijungiau tiesiog ant bajerio. Galvojau, fone pasiklausysiu, kol tvarkysiuosi namus, bet nutiko kai kas neplanuoto: išjungti tapo nebeįmanoma. Didžiausias šios patirties „kaltininkas“ -lengvas, intriguojantis bei pagaulus tekstas irrrr paties Arūno įgarsinimas. Kai autorius pats skaito savo tekstą, tai nebėra tik tekstas. Tai tampa viena ilga, sarkastiška ir hipnotizuojančia išpažintimi. Net mano vyras, kuris paprastai į mano knygines dramas žiūri iš saugaus atstumo, paleidus knygą automobilyje, staiga nutilo, užsikabino ir pradėjo aktyviai klausytis. Galiausiai abu sėdėjome mašinoje kaip užburti, bijodami praleisti bent vieną įdomaus Arūno gyvenimo epizodą.
Dabar apie patį Arūną. Klausydama vietomis jaučiausi taip, lyg dalyvaučiau asmeninėje audiencijoje pas imperatorių, kuris maloningai leidžia man dirstelėti į savo regalijas. Tas lengvas (na, gerai, kartais sunkiasvoris) narciziškas pasakojimo tonas lydi didžiąją dalį teksto, tačiau, būkime turtingi ir teisingi: jei Arūnas neturėtų to begalinio pasitikėjimo savimi, kuris ribojasi su lengva beprotybe, ar mes turėtume "Auksinį protą" ir ar bent dalis jo nuotykių būtų atsitikę? Be to pasitikėjimo savimi, geros dozės avantiūrizmo ir užsispyrimo jis greičiausiai būtų tiesiog labai charizmatiškas teisininkas, apie kurį niekas nerašytų knygų. Jo ego čia tikrai ne trūkumas, o pagrindinis variklis.
Pasakius a, reikia paminėti ir b - po tuo šarvuotu pasitikėjimu slepiasi siurprizas, kuris mane nuoširdžiai nuginklavo. Tai Arūnos jautrumas ir beveik mistinė, švelni ir nepalaužiama meilė žmonai Ingai. Kai Valius pradeda kalbėti apie ją, visas tas sarkazmas ir "aš viską žinau" baritonas staiga suminkštėja. Stebėti tokį gilų ryšį pramogų pasaulio mėsmalėje yra ne tik gražu, bet ir kiek siurrealu. Tai knygos širdis, kuri neleidžia pasakojimui tapti tiesiog pasigyrimo ir pagyrimo manifestu.
Knyga veikia kaip geriausias lietuviško šou biznio metraštis. Tai kokteilis, kuriame maišosi viskas: nuo pirmųjų "Dviračio šou" filmavimų, kur scenarijai gimdavo ir itin pikantiškomis aplinkybėmis, iki asmeninių dramų ir Seimo užkulisių, kuriuose, pasirodo, humoro ne mažiau nei televizijos studijoje, tik pasekmės brangesnės. Tai nėra sausa istorija; tai gyvas, pulsuojantis pasakojimas apie tai, kaip mes visi užaugome kartu su juo. Įdomioji dalis, aišku, yra visi užkulisiai. Labai jau gardžiai susiklausė visi iki šiol negirdėti faktai ir, reikia pripažinti, Arūnas leido sau būti itin atviru. Tas džiugina, nes priešingu atveju kiltų klausimas - kam išvis imtis knygos.
Jei planuojate šią knygą skaityti, sėkmės, bet jei norite tikrojo "Valiaus efekto", klausykitės audio versijos. Audio versija yra tikrai kažkas tokio. Tai kūrinys tiems, kurie nori pamatyti, kaip atrodo gyvenimas, kai spaudi pedalą iki dugno ir nė akimirkai neabejoji savo maršrutu. Po velnių, tai tikrai buvo (ir yra) kažkas tokio. Labai rekomenduoju.
📕 Susitikime IG: https://www.instagram.com/dar.viena.p...
📕 Susitikime Facebook: https://m.facebook.com/dar.viena.puslapi
Pradėkime nuo to, kaip šis mano knygos nuotykis prasidėjo. Prisipažinsiu - audio knygą įsijungiau tiesiog ant bajerio. Galvojau, fone pasiklausysiu, kol tvarkysiuosi namus, bet nutiko kai kas neplanuoto: išjungti tapo nebeįmanoma. Didžiausias šios patirties „kaltininkas“ -lengvas, intriguojantis bei pagaulus tekstas irrrr paties Arūno įgarsinimas. Kai autorius pats skaito savo tekstą, tai nebėra tik tekstas. Tai tampa viena ilga, sarkastiška ir hipnotizuojančia išpažintimi. Net mano vyras, kuris paprastai į mano knygines dramas žiūri iš saugaus atstumo, paleidus knygą automobilyje, staiga nutilo, užsikabino ir pradėjo aktyviai klausytis. Galiausiai abu sėdėjome mašinoje kaip užburti, bijodami praleisti bent vieną įdomaus Arūno gyvenimo epizodą.
Dabar apie patį Arūną. Klausydama vietomis jaučiausi taip, lyg dalyvaučiau asmeninėje audiencijoje pas imperatorių, kuris maloningai leidžia man dirstelėti į savo regalijas. Tas lengvas (na, gerai, kartais sunkiasvoris) narciziškas pasakojimo tonas lydi didžiąją dalį teksto, tačiau, būkime turtingi ir teisingi: jei Arūnas neturėtų to begalinio pasitikėjimo savimi, kuris ribojasi su lengva beprotybe, ar mes turėtume "Auksinį protą" ir ar bent dalis jo nuotykių būtų atsitikę? Be to pasitikėjimo savimi, geros dozės avantiūrizmo ir užsispyrimo jis greičiausiai būtų tiesiog labai charizmatiškas teisininkas, apie kurį niekas nerašytų knygų. Jo ego čia tikrai ne trūkumas, o pagrindinis variklis.
Pasakius a, reikia paminėti ir b - po tuo šarvuotu pasitikėjimu slepiasi siurprizas, kuris mane nuoširdžiai nuginklavo. Tai Arūnos jautrumas ir beveik mistinė, švelni ir nepalaužiama meilė žmonai Ingai. Kai Valius pradeda kalbėti apie ją, visas tas sarkazmas ir "aš viską žinau" baritonas staiga suminkštėja. Stebėti tokį gilų ryšį pramogų pasaulio mėsmalėje yra ne tik gražu, bet ir kiek siurrealu. Tai knygos širdis, kuri neleidžia pasakojimui tapti tiesiog pasigyrimo ir pagyrimo manifestu.
Knyga veikia kaip geriausias lietuviško šou biznio metraštis. Tai kokteilis, kuriame maišosi viskas: nuo pirmųjų "Dviračio šou" filmavimų, kur scenarijai gimdavo ir itin pikantiškomis aplinkybėmis, iki asmeninių dramų ir Seimo užkulisių, kuriuose, pasirodo, humoro ne mažiau nei televizijos studijoje, tik pasekmės brangesnės. Tai nėra sausa istorija; tai gyvas, pulsuojantis pasakojimas apie tai, kaip mes visi užaugome kartu su juo. Įdomioji dalis, aišku, yra visi užkulisiai. Labai jau gardžiai susiklausė visi iki šiol negirdėti faktai ir, reikia pripažinti, Arūnas leido sau būti itin atviru. Tas džiugina, nes priešingu atveju kiltų klausimas - kam išvis imtis knygos.
Jei planuojate šią knygą skaityti, sėkmės, bet jei norite tikrojo "Valiaus efekto", klausykitės audio versijos. Audio versija yra tikrai kažkas tokio. Tai kūrinys tiems, kurie nori pamatyti, kaip atrodo gyvenimas, kai spaudi pedalą iki dugno ir nė akimirkai neabejoji savo maršrutu. Po velnių, tai tikrai buvo (ir yra) kažkas tokio. Labai rekomenduoju.
📕 Susitikime IG: https://www.instagram.com/dar.viena.p...
📕 Susitikime Facebook: https://m.facebook.com/dar.viena.puslapi
April 8, 2025
Save baisiai įsimylėjęs vyras pasakoja tik gražias gyvenimo detales. Visose situacijose lieka teisus, o taip tiesiog nebūna. Visa knyga yra save aukštinančių istorijų rinkinys - jis tobulas laidų ir renginių vedėjas (tokių renginių kaip krepšinio mokyklos atidarymas, vertas paminėjimo knygoje), geresnis politikas nei Grybauskaitė ir Landsbergis kartu sudėjus. Tiesiog absoliutus Dievas.
Ponui Arūnui tiesiog pasisekė gimti laiku ir naglu, ir stoti į visiškai tuščią, dar tik besikuriančios komercinės televizijos erdvę.
Turbūt nežiūrėjau 90% jo minėtų laidų, net Auksinio Proto negaliu žiūrėti dėl jo amžino visažinio tono.
Labiausiai patiko dalis apie kritikus. Ponas tiesiog nesupranta, kad jo menkaverčiai projektai gali kam nors nepatikti.
Galima skaityti kaip komercinių Lietuvos televizijų istorijos dalį iš vieno žmogaus pozicijos, bet tik tiek.
Ponui Arūnui tiesiog pasisekė gimti laiku ir naglu, ir stoti į visiškai tuščią, dar tik besikuriančios komercinės televizijos erdvę.
Turbūt nežiūrėjau 90% jo minėtų laidų, net Auksinio Proto negaliu žiūrėti dėl jo amžino visažinio tono.
Labiausiai patiko dalis apie kritikus. Ponas tiesiog nesupranta, kad jo menkaverčiai projektai gali kam nors nepatikti.
Galima skaityti kaip komercinių Lietuvos televizijų istorijos dalį iš vieno žmogaus pozicijos, bet tik tiek.
November 12, 2025
Viskas su šia knyga yra tikrai labai neblogai. Man, skaitant non-fiction su daugiau ar mažiau autobiografinių momentų, visąlaik labai imponuoja tos vadinamos "insider stories". Kitaip sakant, ne ta viešai prieinama info, kurią gali išsigooglinti pats, bet tai, kas mažiau vieša ir žinoma tik siauram ratui. Na, ir tiems, kurie skaito knyga, žinoma. Tai vat, didelis knygos privalumas tas ir buvo, kad tokių insider stories nepagailėta.
Na ir kitas momentas, tai po "Pietinia Kronikas" sėkmės (šiuo atveju, beje - kalbu apie knygą) pastebėjau kylančią bangą 90-ųjų nostalgijai ir pasakojimams iš to periodo. Šioje knygoje tam periodui skirta reikšminga dalis, tad irgi laikau tai kaip privalumą.
Apibendrinant - Valinskas tikrai yra, tam tikra prasme, vienas iš ryškiausių nepriklausomos Lietuvos žmonių, tad buvo verta ir įdomu. Solidžios 4*.
Na ir kitas momentas, tai po "Pietinia Kronikas" sėkmės (šiuo atveju, beje - kalbu apie knygą) pastebėjau kylančią bangą 90-ųjų nostalgijai ir pasakojimams iš to periodo. Šioje knygoje tam periodui skirta reikšminga dalis, tad irgi laikau tai kaip privalumą.
Apibendrinant - Valinskas tikrai yra, tam tikra prasme, vienas iš ryškiausių nepriklausomos Lietuvos žmonių, tad buvo verta ir įdomu. Solidžios 4*.
February 25, 2025
Visuomet įdomu skaityti apie įdomius žmonių gyvenimus. Tačiau šiuo atveju autorius dalinasi savo prisiminimais, kurių didžiąją daugumą atmena ir dažnas skaitytojas iš TV ekranų ar kitų informacinių šaltinių, tad skaityti tampa dar įdomiau, nes tu tarsi esi dalis to atsiminimo, tik čia apie kiekvieną momentą sužinai detaliau.
Man pačiam teko iš arčiau susidurti su autoriumi (ne visose tiesiogiai) keliose iš daugybės jo aprašytų veiklų, tad tiek autorius, tiek knyga tampa dar artimesni.
Skaityti lengva, galima per kelis vakarus neskubant ir suskaityti!
Linkėjimas Arūnui!
Man pačiam teko iš arčiau susidurti su autoriumi (ne visose tiesiogiai) keliose iš daugybės jo aprašytų veiklų, tad tiek autorius, tiek knyga tampa dar artimesni.
Skaityti lengva, galima per kelis vakarus neskubant ir suskaityti!
Linkėjimas Arūnui!
May 6, 2025
Įdomi biografija, bet ne literatūros kūrinys. Perklausiau audio knygą kaip pasikalbėjimą, kas nėra blogai. Pamačiau A. Valinską kitame fone, kas tikrai buvo netikėta, nes net nesusimąsčiau, jog savo šou pasaulio veiklomis jis padarė tiek daug gero paprastiems, nuskriaustiems žmonėms. Pagarba jam! O man patvirtino suvokimą, kad vienas svarbiausių dalykų gyvenime yra... Būti ir išlikti smalsiu :)
December 21, 2024
"Kol gyvas, stengiuosi būti karštakošis, nes kai vieną kartą atšalsiu, tai šaltakošis būsiu visą likusį visatos laiką."
"Turbūt sutiksite, kad dabartis yra viską graužiantis kirminas, kuris graužia ateitį ir ją paverčia praeitimi. Per dabartį praslenkanti ateitis virsta praeitimi. Viskas."
"O smalsumas apskritai yra viena iš gyvybingumo sąlygų - kai gyvenime tai viskas įdomu. Smalsumas turėtų būti vienas iš svarbiausių gyvenimo variklių. Kuo daugiau domiesi ir sužinai, tuo plačiau atsiveria horizontai, kurių nepažįsti. Patirtinis Sokrato posakio "Žinau, kad nieko nežinau" įrodymas."
"Yra sakoma, kad istorija yra pati geriausia mokytoja, bet turi pačius blogiausius mokinius."
"Yra labai taiklus, muzikantų pamėgtas kompozitoriaus Benjamino Gorbulskio posakis: "Visa muzika jau sugrota, ne visi pinigai paimti.""
"Žmonės, išmintingai gyvenę savo gyvenimus, paliko atviras duris. Ir tos durys yra atviros visiems. Man atrodo, kad nesidomintieji žmonijos praeitimi nelabai žino, kaip kurti ateitį."
"Mano vidinis noras juoktis, juokinti, juokauti yra daugiau nei noras linksminti ar pralinksminti. Pavadinčiau plačiau - tai optimizmas. Aistra gyventi. Smalsumas pažinti, sužinoti."
"Man nereikia nei patarėjų, nei pritarėjų, aš geriausiai pasitariu su savimi. Blogiausiu atveju - su Inga Valinskiene."
"Žmogaus gyvenimas yra per trumpas, kad leistume sau prabangą nuobuodžiauti."
"...Antikos Spartą sugalvojęs pavergti Makedonijos karalius Pilypas atsiuntė laišką su reikalavimu pasiduoti. Jame rašė: "Jeigu aš įsiveršiu į jūsų šalį, aš sugriausiu jūsų didžiausią miestą.". Po dviejų dienų atėjo atsakymas: "Jeigu".
"Turbūt sutiksite, kad dabartis yra viską graužiantis kirminas, kuris graužia ateitį ir ją paverčia praeitimi. Per dabartį praslenkanti ateitis virsta praeitimi. Viskas."
"O smalsumas apskritai yra viena iš gyvybingumo sąlygų - kai gyvenime tai viskas įdomu. Smalsumas turėtų būti vienas iš svarbiausių gyvenimo variklių. Kuo daugiau domiesi ir sužinai, tuo plačiau atsiveria horizontai, kurių nepažįsti. Patirtinis Sokrato posakio "Žinau, kad nieko nežinau" įrodymas."
"Yra sakoma, kad istorija yra pati geriausia mokytoja, bet turi pačius blogiausius mokinius."
"Yra labai taiklus, muzikantų pamėgtas kompozitoriaus Benjamino Gorbulskio posakis: "Visa muzika jau sugrota, ne visi pinigai paimti.""
"Žmonės, išmintingai gyvenę savo gyvenimus, paliko atviras duris. Ir tos durys yra atviros visiems. Man atrodo, kad nesidomintieji žmonijos praeitimi nelabai žino, kaip kurti ateitį."
"Mano vidinis noras juoktis, juokinti, juokauti yra daugiau nei noras linksminti ar pralinksminti. Pavadinčiau plačiau - tai optimizmas. Aistra gyventi. Smalsumas pažinti, sužinoti."
"Man nereikia nei patarėjų, nei pritarėjų, aš geriausiai pasitariu su savimi. Blogiausiu atveju - su Inga Valinskiene."
"Žmogaus gyvenimas yra per trumpas, kad leistume sau prabangą nuobuodžiauti."
"...Antikos Spartą sugalvojęs pavergti Makedonijos karalius Pilypas atsiuntė laišką su reikalavimu pasiduoti. Jame rašė: "Jeigu aš įsiveršiu į jūsų šalį, aš sugriausiu jūsų didžiausią miestą.". Po dviejų dienų atėjo atsakymas: "Jeigu".
February 24, 2025
Toks so so. Kaip ir įdomu, bet, atrodo, pritrūko rimtesnio redaktoriaus indėlio sudėti į labiau skaitomą knygą. Kai kurioms istorijoms tarsi trūksta konteksto, bet gal čia autorius tiki, jog žmonės labiau žino jo gyvenimą nei aš.
April 26, 2025
Arūnas man vienas tų žmonių, kurį norėtųsi vadinti Lietuvos šviesuomene. Išsilavinęs, tvirto charakterio ir vertybių, avantiūristas. Nors labiausiai žinomas kaip šou žmogus, tačiau jo prodiusuotos TV laidos – tai ne tik reitingais pagrįsti scenarijai, bet ir visuomenę turtinanti programa.
Man didelį įspūdi daro jo eruditiškumas bei tvirtumas. Šio žmogaus nepastumsi. Tai paantrina ir jo paties parašyta bei audioteka.lt įgarsina knyga. Nuo pat jaunystės jis turėjo savą požiūrį ir kelią, kuriuo ėjo nepaisydamas tėvų primetamų normų bei sovietinio spaudo.
Ne tik iš pažiūros, bet ir perskaičius knygą atrodo, kad su Valiumi gyventi – yra reikalų. Karštakošis, tikslų siekiantis ir savęs netausojantis žmogus atrodo neturėjo tiek daug laiko šeimai, kad galėtų padėti Ingai Valinskienei auginant vaikus, bet tuo pačiu tikiu, kad reti jų susitikimai buvo ir yra pilni jausmų, gilių pokalbių ir prasmės.
Avantiūristas – dar viena etiketė, kurią galėtų pasimatuoti Valinskas. Baras Margaritos saloje, „šposai“ su teisėsauga bei sudėtingų politikos ir ekonomikos bangų daužomo seimo vairas – tai, kas nuspalvina Valinsko gyvenimą ir padaro jį išskirtinį.
Norėtųsi ji priskirti Lietuvos elitui – šviesuomenei, kuri ne tik turtina šalį, bet ir mecenuoja, tačiau man kartas nuo karto kliūva jo stačiokiškumas, leksika medijose, trūksta rafinuotumo. Iš kitos pusės – tai šou verslo banginis, kuris vien tik pūkuotomis frazėmis neturėtų savo prieskonio.
Buvo įdomi knyga apie gerbiamą Lietuvos žmogų. Vienareikšmiškai viena spalvingiausių ir stipriausių šio meto asmenybių šalyje.
Man didelį įspūdi daro jo eruditiškumas bei tvirtumas. Šio žmogaus nepastumsi. Tai paantrina ir jo paties parašyta bei audioteka.lt įgarsina knyga. Nuo pat jaunystės jis turėjo savą požiūrį ir kelią, kuriuo ėjo nepaisydamas tėvų primetamų normų bei sovietinio spaudo.
Ne tik iš pažiūros, bet ir perskaičius knygą atrodo, kad su Valiumi gyventi – yra reikalų. Karštakošis, tikslų siekiantis ir savęs netausojantis žmogus atrodo neturėjo tiek daug laiko šeimai, kad galėtų padėti Ingai Valinskienei auginant vaikus, bet tuo pačiu tikiu, kad reti jų susitikimai buvo ir yra pilni jausmų, gilių pokalbių ir prasmės.
Avantiūristas – dar viena etiketė, kurią galėtų pasimatuoti Valinskas. Baras Margaritos saloje, „šposai“ su teisėsauga bei sudėtingų politikos ir ekonomikos bangų daužomo seimo vairas – tai, kas nuspalvina Valinsko gyvenimą ir padaro jį išskirtinį.
Norėtųsi ji priskirti Lietuvos elitui – šviesuomenei, kuri ne tik turtina šalį, bet ir mecenuoja, tačiau man kartas nuo karto kliūva jo stačiokiškumas, leksika medijose, trūksta rafinuotumo. Iš kitos pusės – tai šou verslo banginis, kuris vien tik pūkuotomis frazėmis neturėtų savo prieskonio.
Buvo įdomi knyga apie gerbiamą Lietuvos žmogų. Vienareikšmiškai viena spalvingiausių ir stipriausių šio meto asmenybių šalyje.
December 1, 2025
Labai ir labai patiko. Rekomenduoju skaityti tiems, kam iš tikrųjų patinka Valinskas, jo mintys.
April 25, 2025
Man labai patiko :)
February 10, 2025
Belenkaip faina knyga :) Susiskaitė su nostalgiją keliančiais prisiminimais, su pakikenimais iš situacijų, su smalsumu, kas liko "už kadro". Gal tik chronologiškai norėtųsi turėti galimybę surūšiuoti viską iš eilės pagal laiko skalę, nes vietomis lengva pasiklysti tarp laikmečių. Esu dėkinga už pasidalintą knygų sąrašą bei Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį. Tai tikrai papildys mano skaitymo sąrašą.
April 10, 2025
Tai buvo kažkas tokio🙏
April 19, 2025
Patiko. Ką gi, smagu išgirsti A.Valinsko istoriją. Paprastai, suprantamai be arogancijos.
December 31, 2024
Tikrai kažkas tokio!
Labai įdomi knyga, net sunku patikėti, kad visa tai iš vieno žmogaus gyvenimo. Įtraukiančiai parašyta, pilna gerų minčių ir įdėjų.
Labai įdomi knyga, net sunku patikėti, kad visa tai iš vieno žmogaus gyvenimo. Įtraukiančiai parašyta, pilna gerų minčių ir įdėjų.
December 28, 2025
Vienas lietuviškojo šoubizo tėvų kūrėjų, eilės 2000-ųjų TV projektų, su kuriais augo mano karta, autorius, buvęs Seimo pirmininkas ir lyderis partijos, apie kurią kaip „reiškinį“, „fenomeną“ kurį laiką rašyti akademiniai straipsniai ir studentų darbai. Sakytum, medžiaga net ne knygai, o kelioms. Bet išdūrė kaip tuos policininkus, kuriems pranešė apie užminuotą viešbutį per Žvagulio vestuves (šiaip jau balvono bajeris, ypač kai tau jau per 30).
Žinoma, tik paties autoriaus reikalas, kaip rašyti savo autobiografiją, ką ir kaip joje išskirti. Bet visgi: daug nukrypimų į mažmožius, kaip Valius kažkada suvalgė 8 gabalaičius ungurio pas draugus Nidoj ir jie iki šiol tai prisimena, daug minties pasikartojimų, banalaus išminčiavimo visais gyvenimo klausimais, megalomanijos požymių („galėčiau būti krepšinio komentatoriumi“, etc.), tėvuko juokelių (subjektyvu, kažkam patiks) ir įžvalgų – kokius triskart primenama, kad juk tais laikais, 80-90'iniais, interneto ir mobiliųjų Lietuvoje nebuvo.
Refleksija apie etapą politikoj net ir po keliolikos metų tokia pat, kaip ir ta buvusi partija – paviršutiniška ir ant bajerio. Tikrai būtų įdomu išgirsti Valinsko versiją, kokiais būdais, ko konkrečiai siekdamas ir per kuriuos asmenis politiniam laukui ir konkrečiai jo partijai bandė daryti įtaką G. Žiemelis, kaip kad teigiama. Iš pavienių linksmų (čia Valinskui taip atrodo) istorijų popuri susiūti ir prisiminimai apie rinkimų kampaniją, koalicines derybas ir frakcijos išsivaikščiojimą. Sužinome, kad buvęs Astos Baukutės vyras buvo gana nemalonus čiūvas, atsisakęs Valinsko dovanoto karpio, nes jis buvo neišdarinėtas. Šitas baltarankis, tarp kitko, ir buvo atsakingas už sužiūrėjimą, kad į sąrašą nepapultų nepriimtinų pakeleivių (bet pačiam Valinskui ok ir smagi istorija, kai vietoje kito kandidato sykį pačiam teko prakalbėti visą susitikimą su rinkėjais, nes anas atvyko neblaivus ir praknapsėjo).
Daug kas girdėta, kažkur jau nesyk pasakota ir aprašyta. Turbūt kažkuria prasme tai tik patvirtina, kiek stipriai Valinsko asmuo yra suaugęs su lietuviškąją televizija ir pramogų pasauliu, kiek daug žmogaus viešajame gyvenime per kelis dešimtmečius pripėduota ir kokie ryškūs tie pėdsakai. Gal netgi vienas retų atvejų, kai kalbėjimas apie save trečiu asmeniu dar nėra ženklas su specialistais pabendrauti. Įdomus gyvenimas, bet knyga tikrai ne kažkas tokio.
Žinoma, tik paties autoriaus reikalas, kaip rašyti savo autobiografiją, ką ir kaip joje išskirti. Bet visgi: daug nukrypimų į mažmožius, kaip Valius kažkada suvalgė 8 gabalaičius ungurio pas draugus Nidoj ir jie iki šiol tai prisimena, daug minties pasikartojimų, banalaus išminčiavimo visais gyvenimo klausimais, megalomanijos požymių („galėčiau būti krepšinio komentatoriumi“, etc.), tėvuko juokelių (subjektyvu, kažkam patiks) ir įžvalgų – kokius triskart primenama, kad juk tais laikais, 80-90'iniais, interneto ir mobiliųjų Lietuvoje nebuvo.
Refleksija apie etapą politikoj net ir po keliolikos metų tokia pat, kaip ir ta buvusi partija – paviršutiniška ir ant bajerio. Tikrai būtų įdomu išgirsti Valinsko versiją, kokiais būdais, ko konkrečiai siekdamas ir per kuriuos asmenis politiniam laukui ir konkrečiai jo partijai bandė daryti įtaką G. Žiemelis, kaip kad teigiama. Iš pavienių linksmų (čia Valinskui taip atrodo) istorijų popuri susiūti ir prisiminimai apie rinkimų kampaniją, koalicines derybas ir frakcijos išsivaikščiojimą. Sužinome, kad buvęs Astos Baukutės vyras buvo gana nemalonus čiūvas, atsisakęs Valinsko dovanoto karpio, nes jis buvo neišdarinėtas. Šitas baltarankis, tarp kitko, ir buvo atsakingas už sužiūrėjimą, kad į sąrašą nepapultų nepriimtinų pakeleivių (bet pačiam Valinskui ok ir smagi istorija, kai vietoje kito kandidato sykį pačiam teko prakalbėti visą susitikimą su rinkėjais, nes anas atvyko neblaivus ir praknapsėjo).
Daug kas girdėta, kažkur jau nesyk pasakota ir aprašyta. Turbūt kažkuria prasme tai tik patvirtina, kiek stipriai Valinsko asmuo yra suaugęs su lietuviškąją televizija ir pramogų pasauliu, kiek daug žmogaus viešajame gyvenime per kelis dešimtmečius pripėduota ir kokie ryškūs tie pėdsakai. Gal netgi vienas retų atvejų, kai kalbėjimas apie save trečiu asmeniu dar nėra ženklas su specialistais pabendrauti. Įdomus gyvenimas, bet knyga tikrai ne kažkas tokio.
April 7, 2025
Niekada per daug nesižavėjau ir nesidomėjau ponu Valinsku. Tačiau ši knyga išties pakeitė nuomonę apie jį ir leido suvokti jo moralinį kompasą, žmogišką vidinį stabilumą bei esminės esybės nekinatamumą.
Tai, kad jo gyvenimas 'buvo kažkas tokio' yra tik papildomas ir labai geras priedas.
Labai žavėjo jo meilės ir šeimos brandi samprata, formavimas ir puoselėjimas. Manau labai dažnai Arūno tiesmukiškumas ir kategoriškumas yra sumaišomas su arogancija. Tačiau, kad ir kiek šiame tekste yra paslėptų ar nutylėtų detalių/įvykių/nuomonių, tai nekeičia vieno - jo žmogiškosios visumos.
Tikrai nemeluosiu, kai kurios jo išsakytos nuomonės su manosiomis nesutiko, tačiau tai juk autobiografija, tad tiesiog viską priėmiau neribotinai.
Galų gale suvoki, kad visuomet paveiksle atsiras dalelės kurios nepatiks ar nesižiūrės, bet bendro vaizdo tai tikrai nesugadina.
Na ir žinoma privalau paminėti, kad jo akiplėšiškai energinga meilė gyvenimui tikrai įkvepia.
Tai, kad jo gyvenimas 'buvo kažkas tokio' yra tik papildomas ir labai geras priedas.
Labai žavėjo jo meilės ir šeimos brandi samprata, formavimas ir puoselėjimas. Manau labai dažnai Arūno tiesmukiškumas ir kategoriškumas yra sumaišomas su arogancija. Tačiau, kad ir kiek šiame tekste yra paslėptų ar nutylėtų detalių/įvykių/nuomonių, tai nekeičia vieno - jo žmogiškosios visumos.
Tikrai nemeluosiu, kai kurios jo išsakytos nuomonės su manosiomis nesutiko, tačiau tai juk autobiografija, tad tiesiog viską priėmiau neribotinai.
Galų gale suvoki, kad visuomet paveiksle atsiras dalelės kurios nepatiks ar nesižiūrės, bet bendro vaizdo tai tikrai nesugadina.
Na ir žinoma privalau paminėti, kad jo akiplėšiškai energinga meilė gyvenimui tikrai įkvepia.
April 21, 2025
Daug galima būtų permąstyt ir norėt kritikuot. Bet iš esmės tai yra lengva ranka parašyta, smagi knyga. Ir tikras malonumas jos klausyti audio formatu, kai skaito pats autorius su žmona. O geriausiai knygą apibūdina viena frazė: žmogaus gyvenimas yra per trumpas, kad leistume sau nuobodžiauti.
May 8, 2025
Įdomi knyga, nes įdomus Valinsko gyvenimas.
Minusas buvo tame, kad buvau knygos pristatyme ir labai daug faktų Valinskas išpasakojo, tai skaičiau jau žinodama.
Minusas buvo tame, kad buvau knygos pristatyme ir labai daug faktų Valinskas išpasakojo, tai skaičiau jau žinodama.
May 15, 2025
Arūną Valinską gali vertint kaip tik nori, bet jo erudicijos, iškalbos, greitos reagcijos, energijos viską darant, linksmo būdo ir užsispyrimo neatimsi.
Visa tai justi knygoje, kuri susivalgo oi kaip gerai, nes, kaip pats Arūnas sakė, kad jo gyvenimo užtektų keliems žmonėms. Ir iš ties. Potyrių, istorijų, šėlionių, kailio keitimo per akis, pramogų ir politikos pasaulio užkulisiai, išdaigos, projektai ir dar daug ko. Ryškus žmogus, kurio istorija persipynė su nemažai svarbių įvykių, daug, žinomų žmonių.
Man įsiminė Arūno žodžiai, kad profesionalas - ne tas, kuris nedaro klaidų, o tas, kuris jas daro rečiau. Klaidų gal ir buvo, bet dar daugiau nuveiktų, įsimintinų dalykų, kurie, manau, vienaip ar kitaip palietė ir daugelį iš mūsų.
Visa tai justi knygoje, kuri susivalgo oi kaip gerai, nes, kaip pats Arūnas sakė, kad jo gyvenimo užtektų keliems žmonėms. Ir iš ties. Potyrių, istorijų, šėlionių, kailio keitimo per akis, pramogų ir politikos pasaulio užkulisiai, išdaigos, projektai ir dar daug ko. Ryškus žmogus, kurio istorija persipynė su nemažai svarbių įvykių, daug, žinomų žmonių.
Man įsiminė Arūno žodžiai, kad profesionalas - ne tas, kuris nedaro klaidų, o tas, kuris jas daro rečiau. Klaidų gal ir buvo, bet dar daugiau nuveiktų, įsimintinų dalykų, kurie, manau, vienaip ar kitaip palietė ir daugelį iš mūsų.
August 6, 2025
Audio knyga. Jeigu buciau skaicius, buciau davus 4 zvaigzdutes, bet taip patiko autoriaus igarsinimas, kad tebunie 5.
September 7, 2025
Tikrai ne literatūrinis šedevras, bet nepamenu audioknygos, kuri klausytųsi taip lengvai (pats autorius skaito). Todėl labiau lyginčiau su padcastais, kur smagu turėti gerą laiką.
Labai spalvinga asmenybė su kurio projektais užaugau, todėl įdomu buvo pamatyti iš arčiau. Kažkiek erzino vietom arogancija, visažiniškumas ir pamokslavimas, reikėjo priprasti.
Labai spalvinga asmenybė su kurio projektais užaugau, todėl įdomu buvo pamatyti iš arčiau. Kažkiek erzino vietom arogancija, visažiniškumas ir pamokslavimas, reikėjo priprasti.
June 10, 2025
Kaip netikėtai man patiko!
Iš pradžių reikėjo priprasti prie Arūno Valinsko pasitikėjimo savimi, tačiau kiek daug sužinojau apie Lietuvos gyvenimą iki man gimstant ir būnant vaiku.
Buvo malonu atsiminti ir paauglystės laikus.
Kažkaip jaučiuosi paaugus ir praplėtusi akiratį, o tai svarbiausia.
Iš pradžių reikėjo priprasti prie Arūno Valinsko pasitikėjimo savimi, tačiau kiek daug sužinojau apie Lietuvos gyvenimą iki man gimstant ir būnant vaiku.
Buvo malonu atsiminti ir paauglystės laikus.
Kažkaip jaučiuosi paaugus ir praplėtusi akiratį, o tai svarbiausia.
February 12, 2025
Nepasakyčiau, kad anksčiau būčiau skaitęs daug biografijų ar memuarų, bet štai iki manęs atkeliavo dar viena šio žanro knyga ir buvo sukramtyta per dvi dienas.
Kažkada kažkur tikrai esu girdėjęs tokį klausimą: o kam skaityti kitų žmonių prisiminimus, kad ir žinomų? Manau atsakymas čia dvejopas. Kai skaitai kokio menininko arba atlikėjo biografiją ar prisiminimus, gali atrasti naujų kampų, iš kurių vertintum jų meną, susipažintum, pamėgtum, o jei jau mėgsti – pamiltum iš naujo. Kita vertus, kai prisiminimų autorius yra iš tavo šalies, tavo aplinkos, kai galbūt jau būni girdėjęs aprašomų įvykių nuotrupas, kažką pats prisimeni, tokios knygos kaip ši tampa savotišku inkaru. Jos užkabina istoriją, atskleidžia nežinomus užkulisius, galų gale, sukelia daugiau prisiminimų pačiam skaitytojui.
Arūnas Valinskas – puikus inkaras. Jei gyveni Lietuvoje ir ypač jei tau daugiau nei trisdešimt, tiesiog neįmanoma nežinoti jo pavardės, nebūti mačius jo veido televizijos ekrane ar nė vienos laidos, kurią Valinskas būtų vedęs, kūręs, prodiusavęs. Ai, ir dar jis pabuvo Seimo pirmininku. Čia tarp kitko. Ir štai, kartu su autoriumi prisimename „Dviratį“ visomis jo formomis, tokias kultines laidas kaip „Kelias į žvaigždes“ ar unikalius projektus, kaip „Mis nelaisvė“. Leidžiamės į kelionę laiku, pakeliui sutikdami gausybę pramogų verslo atstovų, politikų. Knygą labai smagiai papildo kitų žmonių žodžiai, intarpai, leidžiantys suvokti įvykius ne vien iš „visažinio“ Valinsko perspektyvos.
Man stipriausias išlikęs įspūdis užvertus knygą – Valinsko išprusimas ir protas. Šis žmogus kokius dvidešimt metų tempė paskui save gerą gabalą lietuviškos TV turinio. Be abejo, vienas laidos ar projekto nepadarysi, bet aš vaikas būdamas irgi vartydavau TV programų žurnalus, visuomet būdavo įdomu užmesti akį į laidų reitingus. Na, ir visur šmėžuodavo Valinsko ranka, sakykit ką norit. Jo idėjos, jo formatai, jo mintys ir klausimai. Valius – tikrai kažkas tokio.
Kažkada kažkur tikrai esu girdėjęs tokį klausimą: o kam skaityti kitų žmonių prisiminimus, kad ir žinomų? Manau atsakymas čia dvejopas. Kai skaitai kokio menininko arba atlikėjo biografiją ar prisiminimus, gali atrasti naujų kampų, iš kurių vertintum jų meną, susipažintum, pamėgtum, o jei jau mėgsti – pamiltum iš naujo. Kita vertus, kai prisiminimų autorius yra iš tavo šalies, tavo aplinkos, kai galbūt jau būni girdėjęs aprašomų įvykių nuotrupas, kažką pats prisimeni, tokios knygos kaip ši tampa savotišku inkaru. Jos užkabina istoriją, atskleidžia nežinomus užkulisius, galų gale, sukelia daugiau prisiminimų pačiam skaitytojui.
Arūnas Valinskas – puikus inkaras. Jei gyveni Lietuvoje ir ypač jei tau daugiau nei trisdešimt, tiesiog neįmanoma nežinoti jo pavardės, nebūti mačius jo veido televizijos ekrane ar nė vienos laidos, kurią Valinskas būtų vedęs, kūręs, prodiusavęs. Ai, ir dar jis pabuvo Seimo pirmininku. Čia tarp kitko. Ir štai, kartu su autoriumi prisimename „Dviratį“ visomis jo formomis, tokias kultines laidas kaip „Kelias į žvaigždes“ ar unikalius projektus, kaip „Mis nelaisvė“. Leidžiamės į kelionę laiku, pakeliui sutikdami gausybę pramogų verslo atstovų, politikų. Knygą labai smagiai papildo kitų žmonių žodžiai, intarpai, leidžiantys suvokti įvykius ne vien iš „visažinio“ Valinsko perspektyvos.
Man stipriausias išlikęs įspūdis užvertus knygą – Valinsko išprusimas ir protas. Šis žmogus kokius dvidešimt metų tempė paskui save gerą gabalą lietuviškos TV turinio. Be abejo, vienas laidos ar projekto nepadarysi, bet aš vaikas būdamas irgi vartydavau TV programų žurnalus, visuomet būdavo įdomu užmesti akį į laidų reitingus. Na, ir visur šmėžuodavo Valinsko ranka, sakykit ką norit. Jo idėjos, jo formatai, jo mintys ir klausimai. Valius – tikrai kažkas tokio.
April 7, 2025
4/5
Kad Valinskas yra įdomus, įspūdingai daug nuveikęs žmogus – ir taip aišku, nėra jokios diskusijos. Ir sužinojusi, kad jo autobiografinė knyga bus jo paties įgarsinta, tikrai nesudvejojau – skaityti nenoriu, noriu klausyti. Vis dėlto, niekas manęs neparuošė tam, kad čia ne tik Valinsko gyvenimo istorijos, bet ir gyvenimo pamokos ir išmintys. Blemba, kaip žiauriai man jos trukdė. Nes taip, pasakoja jis įdomiai, kartais iki ašarų (Dieve, tas prisiminimas apie Kernagį prieš pat mirtį... važiavau taksi ir ašarojau be jokios gėdos, kaip ir pasakojimas apie Ruslaną, valgančią tik tiek, kiek Mariupolio kareiviai), tikrai moka perteikti visą emocijų amplitudę, o ir pajuokauti, tinkamu laiku suvirpinti emociją. O tada išlenda pamokymai, besikartojantys bent po keletą kartų. „Geriausia investicija į moterį – vyriška meilė“. „Sakoma, kad nėra nepaperkamų daiktų, yra tik per maža suma“ ir panašūs, milijoną kartų girdėti, išmušantys iš bendro vaibo ir žiauriai, žiauriai pagadinantys reikalą. O gale dar ir visas citatų rinkinys pateiktas.
Valinsko pažiūros aiškios, jis nevynioja į vatą, pasakoja ir su pavardėmis, ir su faktais – labai gerbiu tokias autobiografijas. Ir tikrai jam nereikia slėptis nei po skambiomis frazėmis, nei po nuvalkiotomis savipagalbos knygų sentencijomis, nei po „tostas citata jubiliejus“ tipo Google paieškos radiniais. Vietomis jis pasileidžia į didaktinius aiškinimus – dažniausiai su jais sutinku, bet jie ir taip savaime aiškūs (na, tarkim, kad žmogui reikalingas skaitymas). Todėl skaityti (gal net labiau tikrai verta klausyti) verta, net jei didžioji dalis istorijų ir bus jau girdėtos. Įtraukė, patiko. Bet kai erzino, tai erzino nesvietiškai. Mačiau ir daugiau tokių atsiliepimų, bet tiek pat mačiau ir tų mane nervinusių citatų percitavimo, tai matyt yra, kam veikia.
Kad Valinskas yra įdomus, įspūdingai daug nuveikęs žmogus – ir taip aišku, nėra jokios diskusijos. Ir sužinojusi, kad jo autobiografinė knyga bus jo paties įgarsinta, tikrai nesudvejojau – skaityti nenoriu, noriu klausyti. Vis dėlto, niekas manęs neparuošė tam, kad čia ne tik Valinsko gyvenimo istorijos, bet ir gyvenimo pamokos ir išmintys. Blemba, kaip žiauriai man jos trukdė. Nes taip, pasakoja jis įdomiai, kartais iki ašarų (Dieve, tas prisiminimas apie Kernagį prieš pat mirtį... važiavau taksi ir ašarojau be jokios gėdos, kaip ir pasakojimas apie Ruslaną, valgančią tik tiek, kiek Mariupolio kareiviai), tikrai moka perteikti visą emocijų amplitudę, o ir pajuokauti, tinkamu laiku suvirpinti emociją. O tada išlenda pamokymai, besikartojantys bent po keletą kartų. „Geriausia investicija į moterį – vyriška meilė“. „Sakoma, kad nėra nepaperkamų daiktų, yra tik per maža suma“ ir panašūs, milijoną kartų girdėti, išmušantys iš bendro vaibo ir žiauriai, žiauriai pagadinantys reikalą. O gale dar ir visas citatų rinkinys pateiktas.
Valinsko pažiūros aiškios, jis nevynioja į vatą, pasakoja ir su pavardėmis, ir su faktais – labai gerbiu tokias autobiografijas. Ir tikrai jam nereikia slėptis nei po skambiomis frazėmis, nei po nuvalkiotomis savipagalbos knygų sentencijomis, nei po „tostas citata jubiliejus“ tipo Google paieškos radiniais. Vietomis jis pasileidžia į didaktinius aiškinimus – dažniausiai su jais sutinku, bet jie ir taip savaime aiškūs (na, tarkim, kad žmogui reikalingas skaitymas). Todėl skaityti (gal net labiau tikrai verta klausyti) verta, net jei didžioji dalis istorijų ir bus jau girdėtos. Įtraukė, patiko. Bet kai erzino, tai erzino nesvietiškai. Mačiau ir daugiau tokių atsiliepimų, bet tiek pat mačiau ir tų mane nervinusių citatų percitavimo, tai matyt yra, kam veikia.
June 9, 2025
Skaitant knygą apėmė dvejopi jausmas. Arūnas Valinskas Lietuvoje puikiai žinomas asmuo, kuris sakyčiau man labiau patinka, nei nepatinka. Vertinu jo platų akiratį ir žinias. Man jis imponuoja kaip intelektinių žaidimų Lietuvos televizijoje pradininkas ir kūrėjas. Todėl skaityti biografiją buvo smalsu ir įdomu. Iš kitos pusės, esu klausiusi kelias tinklalaides, kuriose Arūnas Valinskas dalyvavo, tai dauguma knygoje papasakotų istorijų kartojasi ir buvo girdėtos anksčiau.
Mano nuomone Arūnas Valinskas yra geresnis istorijų pasakotojas žodžiu, ne raštu. Ant popieriaus suguldytos istorijos prarado dalį savo žavesio. Galbūt reikėjo imti audio knygą, kuri kiek žinau yra įgarsinta paties autoriaus.
Knyga iš esmės patiko, skaitėsi lengvai, tačiau pritrūko šiek tiek vientisumo. Daug šuolių nuo vienos temos prie kitos. Užsisukama ir ratu grįžtama prie pasikartojančios minties apie gyvenimą, neskaitantį jaunimą ar kt. Knygų sąrašo tikėjausi ilgesnio. Prieš kelis metu panašų (o gal net ir tokį patį) esu įsidėjusi į savo archyvus po vienos tinklalaidės su A. Valinsku pas A. Tapiną.
Tai ir tas vertinimas toks per viduriuką. Iš pradžių galvojau duoti 3, tačiau pasitaisiau į 4. Tai matyt tiesa kažkur per vidurį. Kaip ir gerai, patiko, bet… matyt ne iki galo. O istorijų knygoje pridėta begalės. Smagu skaityti iš istorinės perspektyvos. Kai dalis tų įvykių dėjosi aš dar po stalu laksčiau, ar mokyklos suolą tryniau. Smalsiems ir žingeidiems rekomenduoju perskaityti, ypatingai jeigu mažiau susipažinę su tiklalaidėse pasakotomis istorijomis. Nuotykiai ir pačios istorijos tikrai smagios.
Mano nuomone Arūnas Valinskas yra geresnis istorijų pasakotojas žodžiu, ne raštu. Ant popieriaus suguldytos istorijos prarado dalį savo žavesio. Galbūt reikėjo imti audio knygą, kuri kiek žinau yra įgarsinta paties autoriaus.
Knyga iš esmės patiko, skaitėsi lengvai, tačiau pritrūko šiek tiek vientisumo. Daug šuolių nuo vienos temos prie kitos. Užsisukama ir ratu grįžtama prie pasikartojančios minties apie gyvenimą, neskaitantį jaunimą ar kt. Knygų sąrašo tikėjausi ilgesnio. Prieš kelis metu panašų (o gal net ir tokį patį) esu įsidėjusi į savo archyvus po vienos tinklalaidės su A. Valinsku pas A. Tapiną.
Tai ir tas vertinimas toks per viduriuką. Iš pradžių galvojau duoti 3, tačiau pasitaisiau į 4. Tai matyt tiesa kažkur per vidurį. Kaip ir gerai, patiko, bet… matyt ne iki galo. O istorijų knygoje pridėta begalės. Smagu skaityti iš istorinės perspektyvos. Kai dalis tų įvykių dėjosi aš dar po stalu laksčiau, ar mokyklos suolą tryniau. Smalsiems ir žingeidiems rekomenduoju perskaityti, ypatingai jeigu mažiau susipažinę su tiklalaidėse pasakotomis istorijomis. Nuotykiai ir pačios istorijos tikrai smagios.
January 8, 2025
Arūno Valinsko autobiografija „Valius. Tai buvo kažkas tokio“ – tai ne tik žinomo televizijos veido gyvenimo istorija, bet ir Lietuvos pramogų pasaulio paveikslas. Knygoje autorius nuoširdžiai pasakoja apie savo karjerą, asmeninius santykius, išgyventus pokyčius ir iššūkius.
Valinskas atskleidžia ne tik žėrinčią pramogų pasaulio pusę, bet ir jo užkulisius. Jis dalijasi mintimis apie kūrybą, konkurenciją, pergales ir pralaimėjimus. Skaitytojai gali pajausti autoriaus emocijas ir kartu išgyventi jo džiaugsmus bei nusivylimus.
Vienas įdomiausių knygos aspektų – tai galimybė pažvelgti į Lietuvos televizijos pokyčius per Valinsko patirtį. Jis pasakoja, kaip keitėsi televizijos laidos, kokie projektai buvo populiarūs ir kodėl. Skaitytojas gali lyginti praeitį su dabartimi ir pastebėti, kaip keitėsi žiūrovų poreikiai. Skaityti apie televizinių projektų užkulisius buvo įdomiausia, kadangi nemažai tokių projektų kaip „Kelias į žvaigždes”, „Dviračio žinios“, „Auksinis protas“ žiūrėjau nuo vaikystės ir vis dar žiūriu dabar.
Tačiau ši knyga nėra tik apie pramogas. Valinskas taip pat kalba apie svarbias vertybes, tokias kaip šeima, draugystė ir meilė. Jis dalijasi savo patirtimi ir primena, kaip svarbu išlikti savimi, net kai tenka susidurti su sunkumais.
„Valius. Tai buvo kažkas tokio“ – tai knyga, kuri sudomins ne tik Valinsko kūrybos gerbėjus, bet ir visus, kurie domisi Lietuvos kultūra, pramogų pasauliu ir žmonių gyvenimo istorijomis. Čia galima rasti ir įdomių pasakojimų, ir vertingų pamokų. Tačiau nemažą dalį šių pasakojimų aš jau žinojau, kadangi esu skaičiusi ankščiau išleistą Valinsko biografiją „Akiplėša arba tas ir kitas Arūnas Valinskas".
Valinskas atskleidžia ne tik žėrinčią pramogų pasaulio pusę, bet ir jo užkulisius. Jis dalijasi mintimis apie kūrybą, konkurenciją, pergales ir pralaimėjimus. Skaitytojai gali pajausti autoriaus emocijas ir kartu išgyventi jo džiaugsmus bei nusivylimus.
Vienas įdomiausių knygos aspektų – tai galimybė pažvelgti į Lietuvos televizijos pokyčius per Valinsko patirtį. Jis pasakoja, kaip keitėsi televizijos laidos, kokie projektai buvo populiarūs ir kodėl. Skaitytojas gali lyginti praeitį su dabartimi ir pastebėti, kaip keitėsi žiūrovų poreikiai. Skaityti apie televizinių projektų užkulisius buvo įdomiausia, kadangi nemažai tokių projektų kaip „Kelias į žvaigždes”, „Dviračio žinios“, „Auksinis protas“ žiūrėjau nuo vaikystės ir vis dar žiūriu dabar.
Tačiau ši knyga nėra tik apie pramogas. Valinskas taip pat kalba apie svarbias vertybes, tokias kaip šeima, draugystė ir meilė. Jis dalijasi savo patirtimi ir primena, kaip svarbu išlikti savimi, net kai tenka susidurti su sunkumais.
„Valius. Tai buvo kažkas tokio“ – tai knyga, kuri sudomins ne tik Valinsko kūrybos gerbėjus, bet ir visus, kurie domisi Lietuvos kultūra, pramogų pasauliu ir žmonių gyvenimo istorijomis. Čia galima rasti ir įdomių pasakojimų, ir vertingų pamokų. Tačiau nemažą dalį šių pasakojimų aš jau žinojau, kadangi esu skaičiusi ankščiau išleistą Valinsko biografiją „Akiplėša arba tas ir kitas Arūnas Valinskas".
Read
July 8, 2025Valinskas man visada patiko: jo pavardė tiesiogiai asocijuojasi su „Naujametinis žiburėlis“ – tai buvo tikras šventės simbolis televizijoje. ✨
Knygą klausiau audio formatu ir labai džiaugiuosi pasirinkimu. Arūno balsas pasakojimą padarė gyvybingą bei natūralų. Skaitant būtų buvę nuobodoką. 🎧✨
Labiausiai patiko knygos pradžia, apie jo vaikystę, sunkią pradžią ir įspūdingą iškilimą į pramogų pasaulį – pasakojimai apie legendines televizijos laidas „Baras“ ar „Kelias į žvaigždes“. Klausant šių istorijų jaučiau tą nostalgišką šilumą ir vaikystės džiaugsmą, kai televizorius buvo lyg langas į pasaulį. 🌟📺
Knyga pateikia daugybę žinomų pavardžių – pramogų scenos legendas. Deja, daugelis jų jau iškeliavo, ir kiekvienas jų paminėjimas tarsi sustabdo laiką ir leidžia prisiminti tą praeitį su pagarba. 🕊️
Vienintelis knygos trūkumas man – politika. Tai ne mano pasaulis, ir ši dalis visiškai man nelipo. Norėjosi tiesiog istorijos ir emocijų, bet politinės įtakos pastraipos tarsi išmušė ritmą.
Tai nuoširdi, įtraukianti ir nostalgiška kelionė laiku atgal. 💫
Knygą klausiau audio formatu ir labai džiaugiuosi pasirinkimu. Arūno balsas pasakojimą padarė gyvybingą bei natūralų. Skaitant būtų buvę nuobodoką. 🎧✨
Labiausiai patiko knygos pradžia, apie jo vaikystę, sunkią pradžią ir įspūdingą iškilimą į pramogų pasaulį – pasakojimai apie legendines televizijos laidas „Baras“ ar „Kelias į žvaigždes“. Klausant šių istorijų jaučiau tą nostalgišką šilumą ir vaikystės džiaugsmą, kai televizorius buvo lyg langas į pasaulį. 🌟📺
Knyga pateikia daugybę žinomų pavardžių – pramogų scenos legendas. Deja, daugelis jų jau iškeliavo, ir kiekvienas jų paminėjimas tarsi sustabdo laiką ir leidžia prisiminti tą praeitį su pagarba. 🕊️
Vienintelis knygos trūkumas man – politika. Tai ne mano pasaulis, ir ši dalis visiškai man nelipo. Norėjosi tiesiog istorijos ir emocijų, bet politinės įtakos pastraipos tarsi išmušė ritmą.
Tai nuoširdi, įtraukianti ir nostalgiška kelionė laiku atgal. 💫
April 1, 2025
Nelabai skaitau biografijų, bet išgirdusi, kad Arūnas išleido savąją-būtinai panorau ją įsigyti (ir pavyko gauti net su autografu!). Visada Arūnas man atrodė labai šiltas ir įdomus žmogus, ir knyga šį įspūdį dar labiau sustiprino - puikiai parašyta panegirika!
Knyga prasidėjo rimtai,apie Arūno vaikystę,studijų,dėstytojavimo metus. O aš vis laukiau kur išlįs Arūno šmaikštumas. Ir kai prasidėjo slyrius apie televiziją, negalėjau atsitraukti ir nustoti šypsotis - vien istorija apie lietuvišką porno juostą iš Gariūnų ko verta! :-)
Daug sužinojau naujo apie Arūną. Vieni įvykiai buvo negirdėti, kai kuriuos jau prisimenu - buvo peno apmąstyti, kas tikra,o kas ne. Jo gyvenimas toks
spalvingas ir įdomus, kad net pavydu! Itin patiko frazė,kad Andrius Tapinas užaugęs norėjo tapti Valinsku. Kitame gyvenime ir aš to norėčiau 🙂
Knyga prasidėjo rimtai,apie Arūno vaikystę,studijų,dėstytojavimo metus. O aš vis laukiau kur išlįs Arūno šmaikštumas. Ir kai prasidėjo slyrius apie televiziją, negalėjau atsitraukti ir nustoti šypsotis - vien istorija apie lietuvišką porno juostą iš Gariūnų ko verta! :-)
Daug sužinojau naujo apie Arūną. Vieni įvykiai buvo negirdėti, kai kuriuos jau prisimenu - buvo peno apmąstyti, kas tikra,o kas ne. Jo gyvenimas toks
spalvingas ir įdomus, kad net pavydu! Itin patiko frazė,kad Andrius Tapinas užaugęs norėjo tapti Valinsku. Kitame gyvenime ir aš to norėčiau 🙂
Displaying 1 - 30 of 61 reviews