Renkant kaulus

by Vytautas Stankus

„Knygoje „Renkant kaulus“ Vytautas Stankus rašo atvirai, be jokių kompromisų. Poeto balsas rinkinyje stiprus, atpažįstamas – nesvarbu, ar ironija, ar grynąja lyrika įkrautos eilėraščio eilutės. Eilėraščiai gema, kyla iš pradinės, svarbiausios medžiagos, beveik nesunaikinamos materijos, kurią galime pavadinti kaulais: „savo kaulais žymėsiu tau taką / jie išsprogs skiemenų krešuliais“.

Paradoksas tas, kad tam, jog rašytum atvirai, reikia kurti metaforas. Metaforos, tarsi uždengdamos realybę, atskleidžia daugiau, negu geba paslėpti buitis. Vytauto Stankaus knyga – kupina metaforų. Pro dūžtančias eilėraščių formas gali įžvelgti tylą ar begalybę, kuri ir yra nuspėjamas poezijos tikslas.

„Renkant kaulus“ – knyga-metafora, knyga-nuotykis, tikiu, daugeliui skaitytojų suteiksianti nemenką skaitymo malonumą.“ — Alvydas Šlepikas, rašytojas

Vytautas Stankus (g. 1984) – poetas, vertėjas. Anksčiau pasirodžiusios knygos buvo įvertintos skaitytojų ir literatūros kritikų, pateko į „Metų knygos“ rinkimų penketukus (2014 m. ir laimėjo), pelnė Jaunojo jotvingio, Vilniaus miesto, Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijas. Ketvirtasis poezijos rinkinys „Renkant kaulus“ pasirodo po aštuonerių metų pertraukos. Anksčiau išleistos knygos: „Vaikščiojimas kita ledo puse“ (2009), „Iš veidrodžio, už“ (2014), „Skruzdžių skandinimas“ (2016).

Viršeliui panaudota Mindaugo Sabaliausko fotografija.

110 pages, Hardcover

First published November 1, 2024

Reviews

[Kulvinskaitė Virginija · Rating 4 out of 5]

Mėgstamiausia Vytauto Stankaus knyga, kam patiko senasis Stankus, tikrai patiks ir naujasis: labai panašus atmosferiškai, tik daug stipresnis. O kas nėra šio poeto skaitęs, tai rekomenduoju pradėti nuo "Renkant kaulus". Koncentruotos, sutelktos metaforos, yra žaismingų, ironiškų epizodų, smagių rimų. Tarkim, huj/danguj. Ir, aišku, toji atmosfera, ta žiema be sniego.
Gerosios vilties rajone, be vilties
ir visai kaip Tvin Pykse
prie upės, kur sniegas ir rūkas
ateina pro skylę danguj

[Skaistė · Rating 5 out of 5]

visos 5 už „spalvų paletę“ ir „ugnies fugą“

[Justė · Rating 5 out of 5]

Itin stipriai nugulė širdin „Spalvų paletė“ ir „35mm juostos“ ciklas. „Niktofobijos“ puslapį apsibraukiau tris kartus.

[Raganų kraujo · Rating 5 out of 5]

Sunku nusakyti, kokia būsena mane apima skaitant Vytauto Stankaus kūrybą (mat poetė nesu, anei prozininkė), bet to patyrimo ir kelionės kiekvienam linkiu! Tiesiog tirpau nuo to, ką skaitydama mačiau, jaučiau, girdėjau...
Nuostabu!

[Diana Norkė · Rating 3 out of 5]

iv
Galiausiai tu išaugsi mane
kaip išaugai savo batus
ir rūbus, kurie irgi
turi savo istorijas

xiii
ir į dugną valtis
ir sapnai kuproti
užsimerkti - sušalti
nieko nesapnuoti

užsimerkti ir lūpos
pačios randa kelią
švelniai įsisupę
apgamų žvaigždelės

xiv
muzika tavo viduj
plaukų stygos tarp pirštų

esi gražiausi vandeniu čiuožiantys
ašmenys

xv
mes rūkome lovoje
ir viskas aplink
yra peleninė

[Rugilė · Rating 5 out of 5]

Dvi dienos iš eilės skaitant Stankaus eiles... Skaitai ir vis sustoji, bet "Spalvų paletė" yra kažkas...

xi
kaip ilgai tavęs laukiau -
kaip visa tai
nesvarbu
(37p.)

[Elvyra Skomskytė · Rating 5 out of 5]

13

išbadėjęs namas
šiepia varveklius lyg dantis

vėliau jie iškris
kaip iškrito vaikystė
iš rankų ir atminties

[cypt · Rating 3 out of 5]

Pirma pažintis, bet niekaip neradau kelio į Stankaus poeziją, joje buvo per daug asmeniškumų, kančios ir jos metaforų. Metaforos gražios, bet aš niekaip nesugebėjau jų išgirsti, visko atrodė per daug - ir nebeskausminga. Pavyzdžiui, eilėraščio "Somnifobija" galas:


svarbiausia neužsimerkti
stebėti savo rankas

per kambarį nubėga
mane skaičiuojančios elektrinės avys
- vienas - vienas - vienas -

venose pulsuoja įvairiaspalvės
žuvys su peiliais
vietoj žvynų

aš nemiegu - - -
delčia nuo mano vyzdžių
nuskuta sapnų rūką

(p. 23)


Skaičiau ir negalėjau pagaut, kodėl niekaip neatrakinu tų poetų, kažkada vadintų jaunaisiais, o dabar net nežinau - rimtaisiais? - Cibulsko, Noreikos, Stankaus, nes tikrai ne iš nenoro ir ne todėl, kad jų pasaulis atrodytų labai kažkuo svetimas ar nesuprantamas. Atrodo suprantamas, bet vis tiek sunku skaityti ir lieku kažkur už slenksčio. Bandysiu pasiieškoti recenzijų, kur rimtos kritikės ir kritikai juos aiškina, įdomu, kuris gi čia kabliukas nesuveikia.

[Marijus Gailius · Rating 5 out of 5]

Anotaciją rašau tuo metu, kai vienas prezidentas savo žodžiu daužo pasaulį. Suprantu, koks paradoksalus ir turbūt netikęs šis palyginimas, bet Stankaus žodis ne mažiau galingas už tų, kurie šalia tekstų žvangina ginklais (tik auditorijos skirtingos). Stankaus žodis performatyvus, jis savo tekstais pasaulį surenka iš aštrių ir skaidrių duženų: atminties, įvykio, tonos aliteracijų, keliaaukščių intertekstų ir metaforų su kietu reikšmės luobu. Jo eilėraščiai įbrėžia iš nušviečia. Nežinau kito savo kartos poeto, kurio tekstai taip paveiktų fizinį kūną.

[A · Rating 4 out of 5]

“jeigu tikėsiu, jeigu nuoširdžiai
tikėsiu ir atgailaudamas verksiu -
galbūt šitas juodvarnis
sutraiškyta galva, išsiliejusia sąmone

atgis…”

[Viktorija · Rating 5 out of 5]

Lokiai, banginiai, ugnis ir dar tiek puikios metaforiškos archeologijos. Tik kas su tais sąrašais..?