زخرفات

by Sigrún Pálsdóttir, عماد منصور (Translator)

لم تكن قصة سيجورلينا حول اكتشاف المشبك الأثري الأيسلندي بنفس الخيال الأسطوري لكنها تحمل أهمية ضئيلة وسط الوفرة التاريخية التي يتزَّعمها المتحف. العَتَاقة بمفردها لا تمنح تصريح الدخول إلى هذا المعبد؛ في راحة سيسنولا الخشنة كانت عطيَّة سيجورلينا بلا قيمة، ذلك أنه لا يقفه شيئًا عن أيسلندا وتاريخها. لهذا وضعَ المشبك العتيق البائس مُجدَّدًا على المنضدة ودفعه برفق ناحية المرأة الشابّة بإصبع سبَّابته: "عليكِ بالتاريخ لتحوّلي الذهب القديم إلى كنزٍ لا يُقدَّر بثمن".

Genres: Fiction, Historical Fiction, Scandinavian Literature

Paperback

Published November 7, 2024

About the author

Sigrún Pálsdóttir is a writer and historian. Born in Reykjavík in 1967, she completed a PhD on the history of ideas at the University of Oxford in 2001, after which she was a research fellow and lecturer at the University of Iceland. She worked as the editor of Saga, the principal peer-reviewed journal for Icelandic history, from 2008 to 2016, and she has been a freelance writer since 2007. She first came to prominence as a writer of historical biographies. Her debut in 2010 was the acclaimed Þóra biskups (Thora: A Bishop’s Daughter), followed by Ferðasaga (Uncertain Seas) in 2010, the story of a young couple and their three children who were killed while sailing from New York to Iceland aboard a ship torpedoed by a German submarine in 1944. Her first novel, Kompa (That Little Dark Room), was released in 2016 and her second, Delluferðin, in late 2019. Pálsdóttir’s biographies have been nominated for the Icelandic Literary Prize, the Women’s Literature Prize and the DV Cultural Prize for Literature. Her book Ferðasaga was chosen as the best biography of 2013 by booksellers in Iceland. Kompa, her debut novel, was nominated for the Icelandic Women’s Literature Prize in 2016 and in 2019 was published in the US by Open Letter (University of Rochester’s literary translation press) under the title History. A Mess.

Reviews

[Kuszma]

Éppenséggel nem rossz, de ha választanom kellett, hogy ezt a könyvet olvassam, vagy daráljuk tovább a Ted Lasso harmadik évadát, akkor nehéz volt érveket találni mellette. Pálsdóttir műve egyfajta kalandregénybe oltott megszabadulástörténet, amiben a főhősnő, Sigúrlina lerázza magáról mindazon láncokat, amelyeket az 1890-es évek Izlandja a nőknek nyújtani tud, és a provinciális, szűkkeblű szigetországból New Yorkba teszi át székhelyét. Ahol amúgy szintén nincs kolbászból a kerítés, úgyhogy Sigúrlina a maga sajátos módján próbálja megélni az amerikai álmot - egyes kultúrákban szélhámosságnak nevezik az ilyet. Ennek következtében kapunk némi társadalomkritikát, izlandi kultúrtörténetet, miegymást, de ez nehezen feledteti velem, hogy a történet amúgy nem a komplexitásával tüntet, és nemigen van hová továbbgondolni. Nem tudtam megbarátkozni továbbá a hektikus történetmeséléssel sem, a véletlenek önkényes használatával, valamint az előkészítetlennek tűnő fordulatokkal - folyamatosan megtörték az ívet, nem építkezésnek tűnt miattuk a szöveg, inkább izgatott ugrabugrálásnak.

Persze lehet, csak én voltam lusta, vagy Ted Lasso volt túl jó. Akárhogy is, maradandó nyomot biztosan nem hagy bennem ez a regény.

[Sarah-Hope]

Embroidery is a beautiful little book. Set in Iceland and the U.S. at the turn of the 20th Century, it tells the story of Sigurlina, a young woman, the daughter of the curator of a museum focused on early Icelandic history, who is bright, adventurous, knowledgeable—and stuck being housekeeper and amanuensis for her father while dreaming of something more.

The narrative moves back and forth in time in a way that seems designed to make readers feel a bit wrong-footed, but that doesn't make the act of reading unreasonably difficult. Aside from the central character, readers only see other characters partially: there's no attempt to present them in any way beyond their relevance in Sigurlina's life.

In some ways this book is almost as much prose-poem as novel. The language is beautiful, but hazy at times in that way that works for poetry. The author balances Sigurlina's lack of options and frustrations with a kind of gentleness. Readers meet a woman living in a very narrow world, but there is an expansive gentleness that surfaces regularly.

When you're looking for a book that's both thought-provoking and charming, that asks more and gives more than your typical mass-market book, Embroidery will serve your purposes nicely.

I received a free electronic review copy of this title from the publisher via Edelweiss the opinions are my own.

[Gintautas Ivanickas]

XIX ir XX amžių sandūra, Islandija. Sigurlina Brandsdotir, jauna mergina, gyvenanti su savo tėvu, mokslininku ir muziejininku, kuriam padeda perrašinėti dokumentus ir laiškus. Taip jos rankose atsiduria laiškas amerikiečio, ieškančio asistento, mokančio islandų kalbą. Sigurlina supranta, kad tai jos šansas pamatyti daugiau pasaulio, ne vien gimtąją Islandiją. Ir viena dieną mergina pradingsta iš savo namų. Tuo pat metu pradingsta ir vertinga relikvija. Merginos ir relikvijos likimai ir keliai persipina. Tiesa, galiausiai relikvija atsiduria Niujorko Metropolitano muziejuje, o Sigurlina, po begalės piktų likimo pokštų – to paties Niujorko dugne.
Pagaulus pasakojimas apie jaunos moters kelionę į pasaulį ir į save. Apie pasirinkimus, kuriuos darome patys, ir kuriuos likimas padaro už mus.
Man gal kažkiek pritrūko raiškesnio finalo, bet savo keturis iš penkių „Siuvinėtoja“ gauna.

[Simona]

3,5

Man įdomiausia buvo tai, kad pradžioje žadėjęs lėta tempą ir jaunos moters užstrigimą, bei pastangas išsilaisvinti, galiausiai šis paskojimas užsisuko tokioj atsitiktinumų, bei greit besikeičiančio veiksmo pasiutpolkėj! Nustebino! Vis galvojau ar nebus čia tokia sutrumpinta Vargdienių versija, tai gal kažkiek, bet pasidžiaugiau, kad ne visai ji.

Gavau istoriją apie moterį, bandančią pasipriešinti nusistovėjusiai tvarkai, apie moterį, ieškančią savęs ir svajojančią apie didesnius reikalus, nei namų apyvoka ar pagalba tėvui jo darbe. Apie jauną moterį, turinčią daug vilčių ir svajonių. Ir dar gavau tiek daug atsitiktinumų ir painiavos, kurie prisėjo chaoso ne tik Sigurlinos gyvenime, bet ir mano galvoje.

O visų įvykių fone labai stipriai skamba ir tautiškumo, tautinio paveldo klausimai, kuriuos, panašu, autorė išmano, bei kviečia permąstyti.

Kas kliuvo? Tikrai ta virtinė atsitiktinumų, kurie Sigurliną tiesiog darė pavaldžią situacijoms ir kone neįgalią pačiai spręsti savo likimo. Rodės aiškiai sakoma, kad ji vis yra kažkieno kito rankose. Ir tas priverstinis grįžimas į tėvynę, vėlgi, atrodo toks išprievartautas, kad "nepatyrei laimės svetur, grįši ir ją patirsi"? Skaitant kone bejėgystė ėmė, nes situacijos kone neišnarpliojamos ir karštligiškos, kaip ir Sigurlinos poelgiai.

Ir dar klausimas - kokia ji grįžta į tą gerai žinomą vietą, iš kurios atėjo? Ar čia buvo moters augimo kelionė? Bet jei taip, ko ji išmoko? Kad svetimo ir nepažįstamo pasaulio reikia daugotis? Ar kaip tik atvirkščiai? Kad ji tokia stipri, kad pakels bet ką ir grįš iškelta galva? Džiaugiaus, kad tiesioginio atsakymo čia, tarsi, nebuvo duodama.

Labiausiai džiugino tos kelios scenos juoko skersgatvy su Jonu. Atrodė kaip centras akimirkų, kuriose veikėja jautėsi laisva, laiminga, suprasta ir valdanti situaciją, prieš tai aiškiai pareiškusi savas pozicijas. Ir išties džiugino rašymo stilius ir ne visai linijinis laikas, kai į pasakojimą netikėtose vietose, juk, kaip ir gyvenime, besiveržiantys prisiminimai.

Ne geriausia skaityta šių metų knyga, bet buvo įdomu ir temos maloniai pakirbino mintis.

[Intelektualios Moterų klubas]

Trys iš pasigailėjimo. Tikėjausi daugiau gylio, labai paviršutiniška istorija.

[Jelena Jusis]

Patinka man tokios daugiabriaunės, kaip nušlifuotas brangakmenis, istorijos. Ši, tai ir detalėmis tirštas istorinis romanas, kuris primena, kad dalykai, kurie mums atrodo savaimė suprantami, tokie nėra. Ir įtaigus istorijų pasakojimo ( storytelling) galios pavyzdys, kai stebime, kaip „istorija seną auksą paverčia neįkainojamu lobiu“ (143 psl.). Ir jaunos merginos odisėjos istorija, kai grįžimas į gimtąją salą tampa išbandymų ir nuotykių virtinė. Ir šmaikštus JAV bei Europos sugretinimas. Istorija apie šaknis ir identitetą. Skaitydama paskutinius romano skyrius galvojau, kad išsaugoti senovinį daiktą muziejuje po stiklu yra lengviau, nei išsaugoti gyvą siuvinėjimo amatą, kurį įvaldžiusi Sigurlina. Šia prasme ji yra ne mažesnė nacionalinė vertybė nei kartu su ja keliaujanti ir jos pasirinkimus nulemianti sagtis. Mergina autentiško amato saugotoja ir man norėtųsi tikėti, kad šis amatas Islandijoje neišniko.

Štai kaip poetiškai šioje knygoje rašoma apie siuvinėjimą: „…laukė gėlės, kurios turėjo pražysti ant sijonų ir liemenės, senos istorijos, kurias reikėjo dar kartą užrašyti. Ir, žinoma, ji atsikėlė, atsisėdo ir dirbo iki vėlumos. Islandų nacionalinės kultūros tarnaitė ir vergė“. (210 psl.)

Romanas priminė Donnos Tartt „Dagilį“ dėl artefakto („Dagilyje“ paveikslo, „Siuvinėtojoje“ senovinės sagties), kuris vaidina lemtingą vaidmenį istorijoje. Ir dėl Niujorko metropoliteno muziejaus, po kurį pasižvalgyti, tiesa prieš 100 metų, kviečia ir „Siuvinėtoja“.

[Magni Örvar Guðmundsson]

Skemmtileg bók mæli eindregið með henni.

[Sanja_Sanjalica]

Well, if this novel weren't written by an Icelandic author, I probably would have given up reading way before the end (translations of Icelandic novels are a rare occurence in Croatia, so I try to read every book translated, the exception being crime stories). The story itself is a surreal dramatic plot of a theft and a chain of events and incredible coincidences after it. It could have been a great story of self-discovery and a clash of cultures, with a little bit of irony intermixed. But no. It's a postmodern pastiche of a story, which isn't my favorite genre, to say the least. There was a good story in here, but the way it was developed and presented wasn't to my taste. Plus, it mostly takes place in New York, so we are robbed of even enjoying the Icelandic background to the story. Plus, there are some necessary trigger warnings. All in all, I finished it just to finish it. Sometimes it's like that.

[Audra]

Labai painu ir nelabai įdomu.

[Diana Bezujevskytė]

Islandiška knyga Islandijoje! Puikiai susiskaitė, apmąsto mažos tautos istorijos, kultūros išsaugojimo klausimus, taip pat apie moters vietą islandų visuomenėje XIX a. pabaigoje

[Einar Jóhann]

Gott fólk mælti með bókinni sem hefði annars farið fram hjá mér. Sterk saga og auðvelt að týna sér í henni, vel farið með veröld sem var. Í fyrstu óttaðist ég að þetta yrði enn ein bókin þar sem nútímamanneskja er stödd í fortíðinni og er sú eina sem hugsar eins og fólk hugsar á 21. öldinni - boring - en svo var ekki! Enda vel menntaður sagnfræðingur sem skrifar bókina sem hefur eflaust lengi fengist við "the tyranny of knowing what comes next".
Það sem féll mér vel í geð var hvernig Sigrún breytir hraða frásagnarinnar óspart og listilega; stundum hæg og stundum svo ógnarhröð að lesandinn má ekki missa af einu orði án þess að tapa þræði.
Vonandi fer ég ekki fram úr mér núna en þessi fimlega hraðabreyting minnir á Cormac McCarthy.

[Hrafnhildur]

Ég hafði mjög gaman af Delluferðinni. Skemmtilegar lýsingar og frekar hröð atburðarás

[Þorvaldur Sigurbjörn Helgason]

Ótrúlega spennandi og galsafull bók. Stíllinn minnir sumpart á skáldsögur Sjóns. Ég tautaði upp úr hljóði margoft "þetta er nú meiri vitleysan".

[Rasa Veiveriene]

Pagrindinė veikėja Sigurlina – muziejaus kuratoriaus dukra XX amžiaus pradžios Islandijoje. Ji išsilavinusi, smalsi, besidominti šalies istorija, tačiau jos gyvenimas susiaurėjęs iki namų ruošos ir darbo tėvo pagalbininke. Nors išoriškai ji susitaikiusi su savo padėtimi, visą laiką jauti troškimą platesnio gyvenimo, daugiau laisvės ir galimybių.

Autorė rašo labai santūriai. Skaitytojas pamažu įtraukiamas į Sigurlinos pasaulį, jos prisiminimus ir mintis. Laikas nuolat juda pirmyn ir atgal, todėl gyvenimo istorija dėliojasi tarsi siuvinys iš atskirų fragmentų.

Kai kuriais momentais knyga primena ne tiek romaną, kiek prozos poemą. Kalba graži, vietomis net šiek tiek miglota, tačiau būtent tai kuria ypatingą atmosferą. Svarbiausi dalykai dažnai pasakomi ne tiesiai, o tarp eilučių.

Man atrodo, kad svarbiausia knygos tema yra moters galimybių ribotumas.

Tai labai islandiška knyga – lėta, santūri, melancholiška. Ji pasakoja apie žmogų, kurio gyvenimas iš šalies gali atrodyti visai paprastas. Knyga labiausiai patiks tiems, kuriems svarbi atmosfera, kalbos grožis ir veikėjų vidinis pasaulis, o ne greitai besivystantis siužetas.

[Marcie]

Sigrún Pálsdóttir's Embroidery is a captivating and well-spun tale that I began before falling asleep, and wanting to know Sigurlína's fate, finished the next morning before rising for the day.

[Julien Luebbers]

Interesting read. Interesting story of a young icelandic woman caught between the social constraints of 19th century iceland and america and a broader historical moment of rising global capitalism and its effects on local cultural heritage.

[Emma]

Mouais… malgré tout ce qui s’y passe j’ai réussi à m’ennuyer.

[Reda]

Atrodė, kad istorija sudomins, bet pasakojimo stilius buvo labai prėskas.

[Benjamin Kahn]

I thought this was a well-written, interesting book. I did find my interest started to flag a bit over Sigurlina's waffling over whether she should take action over the lost artifact or not. This is a short book, so that part of the plot didn't occupy a huge amount of it overall, but having read several books - Anthony Trollope could be particularly bad for this device - I don't have a lot of patience for it.

But beyond that, I thought it was a good story. I liked the character, and Palsdottir does a good job evoking the time. I will definitely read more by her, especially since our next book club read is also one of her novels.

[Simge]

I appreciate this book for the delightful references to New York landmarks and prominent personalities from the turn of the 20th century, and I have to admit - at least initially - the journey of a young scholarly Icelandic woman to the US to work as a scribe and research assistant for someone who works on Nordic sagas, history, and artifacts seemed like it was going to be a thrilling adventure. But it soon devolved into 'A Series of Unfortunate Events' with an Icelandic flavor.

Perhaps the last few lines of the book summarize it the best:

Too many ridiculous coincidences. All of it one false pretense after another. A bit like the plot of a penny dreadful.

[Jurgita Andrijauskaite]

Audioknyga. Užkabino pavadinimas, nes pati mėgstu siuvinėti, tai galvojau gal bus kažkas įdomaus ir kitokio apie tai. Bet siuvinėjimo čia buvo mažai. Pirmo skyriaus apskritai nieko nesupratau, tad jau galvojau nepabaigsiu knygos. Tačiau kitos dalys visai įdomiai susiklausė. Istorija apie islandę merginą, kuri pabėga iki Amerikos su pavogta senovine sage. Ir visa istorija sukasi apie tai. Kartu aprašyti ir visi galimi ir negalimi nelaimingi nutikimai pagrindinei herojai, kartu buvo baisu, bet iš kitos pusės net juokinga, kai viskas, kas tik galėjo blogiausio - jai nutiko. O kartu, suprantu ir tos merginos pasimetimą, nedrąsą paprašyt pagalbos.

[Stacie]

Threads twisting and turning throughout this story of an Icelandic woman journeying through time and distance to discover buried treasure in objects and herself. Interesting perspectives on the role of museums and artifacts in creating national identity. Read for Nordic Book Club at Swenson Center at Augustana College.

[Lucija Ružman]

Nakon putovanja Islandom krasan knjižuljak za osjetiti ponovno ozračje Islanda. Naše putešesvije Islandom su kao putešesvije male Sigurline. Jako dobro prožimanje povijesti s tadašnjim vremenom. Živahno, napeto, pitko...

[Adri Dosi]

Takhle to řeknu, jde o první historický příběh, který se týkal Islandu. Jde o jednu z mála knih od islandské autorky, kterou jsem četla a co se týče grafického zpracování, se mi kniha moc líbila. Ano, měla zajímavé chvíle, ale jinak jsem se dost nudila. 3,5 hodnocení tedy odpovídá.

[Aslaug Agnarsdottir]

Vel skrifuð og spennandi bók.

[Guðríður]

Frábær bók!

[Eva Símonardóttir]

Ekkert sérlega hrifin

[Kristín Ómarsdóttir]

Skemmtileg bók - vel skrifuð og frábærlega, stíllinn er einsog píla sem flýgur beint í markið á píluspjaldinu.

[Nína Jónsdóttir]

Mjög skemmtileg og vel skrifuð bók

[Rosalie I]

I found the story a little hard to follow. Perhaps it was the translation. I am not really sure how the book ended.