What do you think?
Rate this book
Motinystės šešėliai
Ar tikrai smegenys išprotėja tapus mama ir kaip psichologiškai pasiruošti motinystei?
Kodėl mamoms susipina meilė ir nerimas, džiaugsmas ir pyktis, rūpestis mažyliu ir didžiulė atsakomybė? Kaip išmokti būti su šiais jausmais ir priimti save?
Kodėl kartais motinystė ne tik suteikia didžiulį džiaugsmą, bet ir įklampina į depresijos liūnus? Ir kas gali padėti neįkristi arba išbristi iš jų?
Kodėl mamoms susipina meilė ir nerimas, džiaugsmas ir pyktis, rūpestis mažyliu ir didžiulė atsakomybė? Kaip išmokti būti su šiais jausmais ir priimti save?
Kodėl kartais motinystė ne tik suteikia didžiulį džiaugsmą, bet ir įklampina į depresijos liūnus? Ir kas gali padėti neįkristi arba išbristi iš jų?
- GenresPsychology
252 pages, Hardcover
First published November 28, 2024
32 people are currently reading
244 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 31 reviews
March 19, 2026
4/5
Reikalinga ir naudinga, profesionaliai ir empatiškai parašyta knyga, kurios, tikiu, labai labai reikėjo. Autorė, remdamasi ilgamete darbo patirtimi, tyrinėja tai, ką jautriai įvardija kaip motinystės “šešėlius”: nerimą, stresą, vienišumą, liūdesį, depresiją, PTSD, gimdymo traumas, persileidimus, prievartą, smurtą, netektis. Dėkui visiems šventiems, jei visos ar kai kurios temos skaitytojui neaktualios, tačiau aš radau tai, ko ir ieškojau: patvirtinimą, kad nesu viena savo nerime, kad tik viskas būtų gerai, kad tik būčiau gera mama, kurie veda link saviplakos, jei kas neina (o kada su kūdikiu eina?) pagal kažkokį vidinį planą. Autorė atsako į visus man kylančius klausimus, paliečia visas temas, kurios atrodo svarbios, remiasi savo klientų/pacientų pavyzdžiais, kurie tokie bendražmogiški, jog būtų sunku su jais neatrasti ryšio.
Kaip ir dažnai tokio žanro knygose pasitaiko, yra šiek tiek (bet tikrai labai neperkrautai ir adekvačiai) dvasiškumo ir sparnuotų frazių, kurios mano atveju neveikia ar net sunervina, bet tikiu, kad yra didelė, gal net didesnė skaitytojų dalis, kuri jų tikisi - suprantu, kad esu mažumoje ir tai tik mano preferencija. Visgi, šiaip autorė palaiko labai neblogą balansą tarp palaikymo ir moksliškumo, patarimų ir pasiūlymų, pasidalinimo patirtimi ir gebėjimo priversti skaitytoją pasijausti išklausytą. Sakyčiau, kad net jei patys nesusiduriate su aprašomomis temomis, jei planuojat tapti tėvais, vis tiek verta paskaityti, sužinoti kokių ženklų apie mamos sunkumą galima pasidairyti ir imtis veiksmų, kol ne per vėlu. Klausiau audio knygą ir Šeduikytės įgarsinimas, žinoma, puikus ir profesionalus, labai labai tiko.
Reikalinga ir naudinga, profesionaliai ir empatiškai parašyta knyga, kurios, tikiu, labai labai reikėjo. Autorė, remdamasi ilgamete darbo patirtimi, tyrinėja tai, ką jautriai įvardija kaip motinystės “šešėlius”: nerimą, stresą, vienišumą, liūdesį, depresiją, PTSD, gimdymo traumas, persileidimus, prievartą, smurtą, netektis. Dėkui visiems šventiems, jei visos ar kai kurios temos skaitytojui neaktualios, tačiau aš radau tai, ko ir ieškojau: patvirtinimą, kad nesu viena savo nerime, kad tik viskas būtų gerai, kad tik būčiau gera mama, kurie veda link saviplakos, jei kas neina (o kada su kūdikiu eina?) pagal kažkokį vidinį planą. Autorė atsako į visus man kylančius klausimus, paliečia visas temas, kurios atrodo svarbios, remiasi savo klientų/pacientų pavyzdžiais, kurie tokie bendražmogiški, jog būtų sunku su jais neatrasti ryšio.
Kaip ir dažnai tokio žanro knygose pasitaiko, yra šiek tiek (bet tikrai labai neperkrautai ir adekvačiai) dvasiškumo ir sparnuotų frazių, kurios mano atveju neveikia ar net sunervina, bet tikiu, kad yra didelė, gal net didesnė skaitytojų dalis, kuri jų tikisi - suprantu, kad esu mažumoje ir tai tik mano preferencija. Visgi, šiaip autorė palaiko labai neblogą balansą tarp palaikymo ir moksliškumo, patarimų ir pasiūlymų, pasidalinimo patirtimi ir gebėjimo priversti skaitytoją pasijausti išklausytą. Sakyčiau, kad net jei patys nesusiduriate su aprašomomis temomis, jei planuojat tapti tėvais, vis tiek verta paskaityti, sužinoti kokių ženklų apie mamos sunkumą galima pasidairyti ir imtis veiksmų, kol ne per vėlu. Klausiau audio knygą ir Šeduikytės įgarsinimas, žinoma, puikus ir profesionalus, labai labai tiko.
March 16, 2025
Man reikėjo šios knygos kaip karštos arbatos puodelio šaltą žiemos vakarą. Autorė teisi sakydama kad knygynuose pilna, net konsultantų pagalbos nereikia, literatūros apie vaikų auginimą, apie jų priežiūrą, apie auklėjimo ypatumus. O vat kur pati motina galėtų surasti saugų prieglobstį kai atrodo dūžti į šipulėlius, kai jau pati nebesupranti kas čia vyksta, priekaištauji sau, linčuoji save- sakai po velnių kada gi tu susiimsi, tavo pasaulis turi suktis ties vaikais, bet vis tas nerimas niekšas trukdo mėgautis motinyste. Tai štai tokių knygų su žiburiu nerasi. Bent jau tokios naudingos kaip ši- aš neradau. Knyga apie moters besiruošiančios tapti mama arba ja tapusia- trapų vidinį pasaulį, apie emocijų svyravimus, nuotaikų kaitas. Ir ne tik. Kaip neištirpęs šaukštas medaus puodelio dugne.
December 27, 2024
⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️
Pasakysiu tik tiek - būčiau labai norėjusi perskaityti tokią knygą prieš 4+ metų. Tuomet manau į daug dalykų būčiau žiūrėjusi kitaip, o ir visą kovidinį laikotarpį užsidarius nuo kitų būtų buvę lengviau išgyventi.
O sau pasilieku labiausiai įstrigusias mintis čia:
➡️ Užauginti vaiką reikia viso kaimo. Man atrodo, ne tik vaikui, bet ir mamai labai reikia to palaikančio kaimo, kuris padėtų atrasti pasitikėjimą savimi.
➡️ Kai viduje siaučia emocinės audros, mums reikia saugaus glėbio, kad galėtume išbūti. Tai nėra silpna ar nenormalu, tai nėra kažkas, ko neturėtų būti.
➡️ Tiesa tokia, kad pradėjus gilintis į save išlenda ir ta gyvenimo pusė, kurios nenorime. Mūsų vaikai nešis dalį to krūvio, kurį troškome verčiau pasilaikyti sau. Šiame procese daug gedėjimo, teks priimti savo ribotumą, gyvenimo netobulumą ir neteisybę. Bet kuo labiau pajuntame save, kuo stipresnį ryšį su savimi atrandame, tuo mažiau blaškomės ir patiriame pykčio. Sau ir vaikui.
➡️ Tai lyg naujas gyvenimo įgūdis. Ne pykti ant jūros, kad kelia bangas, ne taškytis jos vandeniu, o suprasti jūrą, save ir tapti geru jūrininku.
➡️ Mielos mamos (ir tėčiai), kai moteris, sėdėdama mano kabinete, verkia, kad jai baisu, jog ji nemyli savo vaiko,- tai ir yra meilė! Kai kaltiname save ir nervinamės, kaip tas vaikas jaučiasi,- tai ir yra meilė. Kai vakare atsigulusios miegoti sukame mintyse ratus, kas vaikui negerai, kas man negerai, kaip jam padėti, koks jis bus užaugęs,- tai ir yra meilė! Kai mėginame kurti santykį, vieni dalykai pavyksta, kiti nepavyksta, bet kitą dieną vėl bandome iš naujo,- tai ir yra meilė. Ji ne visada lengva ir ne visada būna gera kartu. Bet tai irgi yra meilė! Ji guli vandenyno dugne rami ir nepajudinama, nors paviršiuje gali kilti uraganai ar štiliai.
➡️ Mums, mamoms, teks milijoną kartų paleisti. Susitaikyti su neiškrauta indaplove, neišplautais drabužėliais, rengti vaiką suglamžytais marškinėliais, eiti į parduotuvę ištepliotų megztuku ar apskritai į ją neiti. Kartais tuos išorinius “reikia” tenka paaukoti dėl santykio su savimi, su vaiku.
Pasakysiu tik tiek - būčiau labai norėjusi perskaityti tokią knygą prieš 4+ metų. Tuomet manau į daug dalykų būčiau žiūrėjusi kitaip, o ir visą kovidinį laikotarpį užsidarius nuo kitų būtų buvę lengviau išgyventi.
O sau pasilieku labiausiai įstrigusias mintis čia:
➡️ Užauginti vaiką reikia viso kaimo. Man atrodo, ne tik vaikui, bet ir mamai labai reikia to palaikančio kaimo, kuris padėtų atrasti pasitikėjimą savimi.
➡️ Kai viduje siaučia emocinės audros, mums reikia saugaus glėbio, kad galėtume išbūti. Tai nėra silpna ar nenormalu, tai nėra kažkas, ko neturėtų būti.
➡️ Tiesa tokia, kad pradėjus gilintis į save išlenda ir ta gyvenimo pusė, kurios nenorime. Mūsų vaikai nešis dalį to krūvio, kurį troškome verčiau pasilaikyti sau. Šiame procese daug gedėjimo, teks priimti savo ribotumą, gyvenimo netobulumą ir neteisybę. Bet kuo labiau pajuntame save, kuo stipresnį ryšį su savimi atrandame, tuo mažiau blaškomės ir patiriame pykčio. Sau ir vaikui.
➡️ Tai lyg naujas gyvenimo įgūdis. Ne pykti ant jūros, kad kelia bangas, ne taškytis jos vandeniu, o suprasti jūrą, save ir tapti geru jūrininku.
➡️ Mielos mamos (ir tėčiai), kai moteris, sėdėdama mano kabinete, verkia, kad jai baisu, jog ji nemyli savo vaiko,- tai ir yra meilė! Kai kaltiname save ir nervinamės, kaip tas vaikas jaučiasi,- tai ir yra meilė. Kai vakare atsigulusios miegoti sukame mintyse ratus, kas vaikui negerai, kas man negerai, kaip jam padėti, koks jis bus užaugęs,- tai ir yra meilė! Kai mėginame kurti santykį, vieni dalykai pavyksta, kiti nepavyksta, bet kitą dieną vėl bandome iš naujo,- tai ir yra meilė. Ji ne visada lengva ir ne visada būna gera kartu. Bet tai irgi yra meilė! Ji guli vandenyno dugne rami ir nepajudinama, nors paviršiuje gali kilti uraganai ar štiliai.
➡️ Mums, mamoms, teks milijoną kartų paleisti. Susitaikyti su neiškrauta indaplove, neišplautais drabužėliais, rengti vaiką suglamžytais marškinėliais, eiti į parduotuvę ištepliotų megztuku ar apskritai į ją neiti. Kartais tuos išorinius “reikia” tenka paaukoti dėl santykio su savimi, su vaiku.
October 24, 2025
Kai sužinojau, kad kolegė jungistė Sigita Valevičienė parašė knygą “Motinystės šešėliai”, aš žūtbūt turėjau ją gauti. Kaip tik buvau klausiusis jos pranešimo apie motinystę. Ten jungiškai, bet taip jautriai stovykloje visi pabuvom. Beklausant ir ašara viena kita dar buvo… taigi visi ten kartu ir buvo be galo tyra, jautru, asmeniška.
Tai va. Kažko tokio matyt ir laukiau knygoje. Ir radau jausmą, kad turiu karts nuo karto prisiminti tą pranešimą stovykloje, kad sukalibruočiau su puslapiais ir tai labai padėjo. Jei ne Sigitos balsas galvoje skaitant, irčiausi sunkiai per puslapius. Ji turi daug ką pasakyti, bet naratyvas kažkaip netekstiškas. Norisi jį klausyti.
Nepaisant to, tikrai rekomenduoju ir mamoms, ir ne mamoms, ir norinčioms, bet vus negalinčioms mamomis tapti.
Tai va. Kažko tokio matyt ir laukiau knygoje. Ir radau jausmą, kad turiu karts nuo karto prisiminti tą pranešimą stovykloje, kad sukalibruočiau su puslapiais ir tai labai padėjo. Jei ne Sigitos balsas galvoje skaitant, irčiausi sunkiai per puslapius. Ji turi daug ką pasakyti, bet naratyvas kažkaip netekstiškas. Norisi jį klausyti.
Nepaisant to, tikrai rekomenduoju ir mamoms, ir ne mamoms, ir norinčioms, bet vus negalinčioms mamomis tapti.
January 4, 2025
Knyga terapija. Sigita Valevičienė - viena geriausiai ir nuoširdžiausiai apibūdinančių motinystę ir ja supančius jausmus ir demonus. Stipri knyga, šviesi ir skaudi dėl neapsakomo atvirumo. Must paskaityti mamoms ir tėčiams, nesvarbu, ar pirmas, ar trečias vaikas pakeliui. Kam patiks, rekomenduoju jos pirmąją knyga - motinystės kelias.
April 18, 2026
Svarbi ir reikalinga knyga, kalbanti ne visada visiems patogiomis temomis. Depresija, nerimas, netektys, nepasitikėjimas, pasimetimas, traumos, nemeilė, atšalimas, nevaisingumas, persileidimas, skirtingų kartų auklėjimo stigmos bei skirtumai. Man tik kiek kliuvo pacienčių vadinimas klientėmis, nors taip ir leidžiama vadinti, bet atrodo visiškai nepriimtina. Klientai ten kur biznis ir su psichikos sveikata neturi nieko bendro.
Užmerkiant į tai akis, rekomenduoju, ne tik mamoms, bet ir dukroms, ir vyrams, ir močiutėms.
Tai galėtų būti pirmas žingsnis į savipagalbą, pagalbos prašymą, ar nusiraminimą, kad esame ne vienos tobulamr motinystės chaose.
Klausiau audio formatu.
Užmerkiant į tai akis, rekomenduoju, ne tik mamoms, bet ir dukroms, ir vyrams, ir močiutėms.
Tai galėtų būti pirmas žingsnis į savipagalbą, pagalbos prašymą, ar nusiraminimą, kad esame ne vienos tobulamr motinystės chaose.
Klausiau audio formatu.
June 9, 2025
Viena iš labiausiai patikusių knygų apie motinystę. Skaitant atrodė tokia artima, suprantama ir jautri. Manau, kad kiekvienas gali atrasti dalelę savęs skirtingose situacijose, kurios aprašomos psichologo kabinete.
Labai įsiminė Jonuko ir Grytutės pasakos nagrinėjimas ir palyginimas su šeimos santykiais.
Labai įsiminė Jonuko ir Grytutės pasakos nagrinėjimas ir palyginimas su šeimos santykiais.
July 4, 2025
Sigita Valevičienė „Motinystės šešėliai“
5/5 ⭐️
🔎 puslapiai: 251
🔎 Goodreads: 4.58
@psichologe_sigita kaip visada taikliai paliečiant ir širdį, ir mintis 📌
Skaičiau ilgai, nes ir klampu, ir ne visada su nuovargiu derėdavo toks turinys, ir pačią kartais ištikdavo tie motinystės šešėliai, tad iki knygos nenušliauždavau.
„Motinystės šešėliai“ atrakino lengvumo ir priėmimo jausmus, bei dar kartą priminė, ką daryti, jeigu kelyje randi duobę arba kalną. Mokė savęs priėmimo – bus klaidų, kad ir kiek domėtumėmės. Juk priėmus save atrakini daugiau vidinės erdvės ir vaikui, nes santykyje esame dviese – „aš ir tu“. Dėl to turime duoti ne tik vaikui, bet ir sau.
Ačiū @psichologe_sigita už tai, kad šioje kelioneje tapau dar labiau patyrusia keliautoja. Rekomenduoju šią knygą susipakuoti kartu su sumuštiniais į kelionės kuprinę.
Daugiau apžvalgų IG: @naujas.lapas
March 29, 2026
Ši knyga, taip pat “nuguls” suklausytų lentynoje (maitinant kūdikį, tikrai labai patogu klausytis knygų, todėl jų tik daugės “perskaitytų” skiltyje).
Šiais gausybės informacijos laikais, tikrai sunku rasti prieglobstį visoms gimusioms emocijoms ir jausmams kartu su vaikeliu. Ši knyga - puiki visų šių jausmų užuoveja.
Tradiciškai citata:
“….kiekvienu atveju, tai unikali kelionė ir tobulo maršruto čia nėra.”
Šiais gausybės informacijos laikais, tikrai sunku rasti prieglobstį visoms gimusioms emocijoms ir jausmams kartu su vaikeliu. Ši knyga - puiki visų šių jausmų užuoveja.
Tradiciškai citata:
“….kiekvienu atveju, tai unikali kelionė ir tobulo maršruto čia nėra.”
May 29, 2025
Knyga užkabino ir įtraukė. Pasakojamos temos palietė ir sudomino. Buvo tiesiog gera skaityti, kad ir apie sunkius dalykus.
July 25, 2025
Ėmiau skaityti šią knygą be didesnių lūkesčių ir net su tam tikru vidiniu pasipriešinimu, tačiau paaiškėjo, kad ji buvo man labai reikalinga. Knyga apie giluminį virsmą bei nematomą mamų bendrystę, apie kurią nieko nenutuokiau.
Kai kuriose knygos vietose jaučiausi demaskuota-atrodo, kad mano pačios mintys žodis žodin išpausdintos popieriuje. Net ir traktuodama savo motinystės kelią kaip nesudėtingą ar malonų, nustebau supratus kiek to šešėlio nešiojuosi savy.
Kai kuriose knygos vietose jaučiausi demaskuota-atrodo, kad mano pačios mintys žodis žodin išpausdintos popieriuje. Net ir traktuodama savo motinystės kelią kaip nesudėtingą ar malonų, nustebau supratus kiek to šešėlio nešiojuosi savy.
November 17, 2025
Reikalinga knyga, bet manęs nepalietė. Galbūt tikėjausi daugiau patarimų, how to, o ne minčių dėstymo. Kažko naujo nesužinojau.
March 19, 2026
Gal ir nebe tokia aktuali man, bet įdomiai susiklausė.
“Motinystė nėra statiškas kartą ir visieks laikams nutinkantos įvykis, tai gyvas ir besimainantis santykis. Kaip ir gyvenimas.”
“Vaikui reikia jautrios, gyvos, reaguojančios mamos, kuri atsilieptų į jo šypseną džiaugsmu.”
“Motinystės patirtis yra tikrasis susitikimas su savimi.”
“Motinystė yra nuostabi ir kartais visai nenuostabi patirtis.”
“Mamos “aš” tampa mažiau apibrėžtas, ribos labiau peržengiamos.”
“Bet yra kaina, kurią ėmė mokėti Marijos kartos moterys. Ta kaina yra nerimas.”
“Tai tampa viduje neįveikiamu kalnu.”
“Ir atrodo, kad nėra kur dėti visos paletės jausmų užplūstančios besilaukiančią moterį.”
“Depresija panaši į pelkę, kuri po truputį vis giliau klampina.”
“Jausmai tarsi vidiniai tiltai, mėginantys kažką sujungti mumyse.”
“Tai, kokiomis istorijomis tikime veikia gyvenimą.”
“Keistis tai bristi per savo patirtis basomis ir jausti tai, ko negalėjome ar nenorėjome.”
“Lygiai taip pat ir intuicija: nemaitiama, nenaudojama, ji atrofuojasi.”
“Vienai blogai patirčiai reikia sukurti penkias geras.”
“būtent menka intuicija, ciklų neišmanymas ar savo vidinio balso nepaisymas verčia moterį daryti sprendimus, kurie pasirodo niekam tikę ar net pražūtingi.”
“Suprantame, kad negalime suvaldyti jūros, kaip ir gyvenimo, tačiau galime nepaskęsti tose bangose.”
“Dalis žmonių gimsta labai jautrios sielos. <> daug stipriau jaučia kitų jausmus, jie be galo kūrybingi, mato pasaulį kitokiu kampu, dažniau susigraudina, o meilė ir nerimas stipresni už meilę ir džiaugsmą.”
“Mūsų patirtis <> visos aprengtos skirtingais drabužiais, bet jų gelmėje vyksta tie patys procesai.”
“Kūryba - ryšys, susitikimas su savimi.”
“Gali būti laimingas tiek, kiek laimingas mažiausiai laimingas tavo vaikas ir šios ribos neperlipsi.”
“Palinkėti ryšio visomis kryptimis - su savimi, vyru, vaiku, draugėmis. Būtent ryšys suteikia erdvės kurti, patirti ir atrasti.”
“Motinystė nėra statiškas kartą ir visieks laikams nutinkantos įvykis, tai gyvas ir besimainantis santykis. Kaip ir gyvenimas.”
“Vaikui reikia jautrios, gyvos, reaguojančios mamos, kuri atsilieptų į jo šypseną džiaugsmu.”
“Motinystės patirtis yra tikrasis susitikimas su savimi.”
“Motinystė yra nuostabi ir kartais visai nenuostabi patirtis.”
“Mamos “aš” tampa mažiau apibrėžtas, ribos labiau peržengiamos.”
“Bet yra kaina, kurią ėmė mokėti Marijos kartos moterys. Ta kaina yra nerimas.”
“Tai tampa viduje neįveikiamu kalnu.”
“Ir atrodo, kad nėra kur dėti visos paletės jausmų užplūstančios besilaukiančią moterį.”
“Depresija panaši į pelkę, kuri po truputį vis giliau klampina.”
“Jausmai tarsi vidiniai tiltai, mėginantys kažką sujungti mumyse.”
“Tai, kokiomis istorijomis tikime veikia gyvenimą.”
“Keistis tai bristi per savo patirtis basomis ir jausti tai, ko negalėjome ar nenorėjome.”
“Lygiai taip pat ir intuicija: nemaitiama, nenaudojama, ji atrofuojasi.”
“Vienai blogai patirčiai reikia sukurti penkias geras.”
“būtent menka intuicija, ciklų neišmanymas ar savo vidinio balso nepaisymas verčia moterį daryti sprendimus, kurie pasirodo niekam tikę ar net pražūtingi.”
“Suprantame, kad negalime suvaldyti jūros, kaip ir gyvenimo, tačiau galime nepaskęsti tose bangose.”
“Dalis žmonių gimsta labai jautrios sielos. <> daug stipriau jaučia kitų jausmus, jie be galo kūrybingi, mato pasaulį kitokiu kampu, dažniau susigraudina, o meilė ir nerimas stipresni už meilę ir džiaugsmą.”
“Mūsų patirtis <> visos aprengtos skirtingais drabužiais, bet jų gelmėje vyksta tie patys procesai.”
“Kūryba - ryšys, susitikimas su savimi.”
“Gali būti laimingas tiek, kiek laimingas mažiausiai laimingas tavo vaikas ir šios ribos neperlipsi.”
“Palinkėti ryšio visomis kryptimis - su savimi, vyru, vaiku, draugėmis. Būtent ryšys suteikia erdvės kurti, patirti ir atrasti.”
Read
October 6, 2025Patiko knyga, kuri pirmiausia kreipia dėmesį į mamą, jos emocijas ir vidinę būseną, o ne tik į vaikelį, kaip dauguma būna knygų.
"Niekad nepastebėjau, kad tai manyje slypintis jausmas. Visada atrodė, kad aplinka ir įvairiausios situacijos sukelia nerimą. Bet dabar suprantu, kad jis visada buvo su manimi, o tam tikrose situacijose suintensyvėdavo."
"Užėjus nerimo bangoms, ji mokėsi pajausti pėdas ant žemės ir grąžinti save į kūną iš besisukančio minčių verpeto, išmoko stebėti supančią erdvę, kai jos vidus imdavo blaškytis tarp praeities ir ateities. Išmoko švelniai nešti tą pilve susimezgusį nerimo gumulą ir nekovoti su juo, bet leisti jam palengva atsipalaiduoti. Ji mokėsi kvėpuoti, kai vidus negalėdavo įsileisti pasaulio. Mokėsi švelniai išbūti su savo nerimu, kuris vis mažiau kankino jos realybę. Ji išmoko tiesiog pasidžiaugti dukros šypsena, pasirūpinti savimi ir pasakyti, ko jai reikia, kai po bemiegės nakties sukildavo pyktis. Išmoko nesijausti bloga mama, kai norėdavo pabūti valandą ne mama. Išmoko ieškoti savo kelio, kaip būti mama, - savito ir nepakartojamo."
"Ir jie suksis ratu, kuriuo sukosi jau šimtą kartų - kas ką daro, kaip kam kas nerūpi, bet taip niekada ir nepasakys, kur jiems skauda ir kaip jie jaučiasi šiame naujame gyvenimo etape kartu. Skaudinti lengviau nei jausti, kur skauda."
"Ar žinot, koks jausmas pats galingiausias? <...> Ogi nuostabos jausmas! <...> Būtent patiriant nuostabą subyra žinojimas ir į
vidines struktūras įsiveržia naujas elementas. Taip priartėjame prie realybės ir patiriame gyvenimo kūrybą. Kai išsivaduoju iš užgauto ir keršyti norinčio vaiko vaidmens ir paklausiu savo antrosios pusės 'o kaip tu jautiesi šioje situacijoje, kaip tu ją matai', staiga mano sistema neatlaiko, tą akimirką aš galiu pamatyti kitą bei patirti giliausią ryšį, kurio taip ilgiuosi (tą ilgesį nesėkmingai mėginame ištransliuoti, atakuodami kita). <...> Konfliktas nėra tik blogai, jis gali reikšti, kad ateina kažkas naujo. Tad konfliktų vengimo strategija - labai trumpalaikė."
"Niekad nepastebėjau, kad tai manyje slypintis jausmas. Visada atrodė, kad aplinka ir įvairiausios situacijos sukelia nerimą. Bet dabar suprantu, kad jis visada buvo su manimi, o tam tikrose situacijose suintensyvėdavo."
"Užėjus nerimo bangoms, ji mokėsi pajausti pėdas ant žemės ir grąžinti save į kūną iš besisukančio minčių verpeto, išmoko stebėti supančią erdvę, kai jos vidus imdavo blaškytis tarp praeities ir ateities. Išmoko švelniai nešti tą pilve susimezgusį nerimo gumulą ir nekovoti su juo, bet leisti jam palengva atsipalaiduoti. Ji mokėsi kvėpuoti, kai vidus negalėdavo įsileisti pasaulio. Mokėsi švelniai išbūti su savo nerimu, kuris vis mažiau kankino jos realybę. Ji išmoko tiesiog pasidžiaugti dukros šypsena, pasirūpinti savimi ir pasakyti, ko jai reikia, kai po bemiegės nakties sukildavo pyktis. Išmoko nesijausti bloga mama, kai norėdavo pabūti valandą ne mama. Išmoko ieškoti savo kelio, kaip būti mama, - savito ir nepakartojamo."
"Ir jie suksis ratu, kuriuo sukosi jau šimtą kartų - kas ką daro, kaip kam kas nerūpi, bet taip niekada ir nepasakys, kur jiems skauda ir kaip jie jaučiasi šiame naujame gyvenimo etape kartu. Skaudinti lengviau nei jausti, kur skauda."
"Ar žinot, koks jausmas pats galingiausias? <...> Ogi nuostabos jausmas! <...> Būtent patiriant nuostabą subyra žinojimas ir į
vidines struktūras įsiveržia naujas elementas. Taip priartėjame prie realybės ir patiriame gyvenimo kūrybą. Kai išsivaduoju iš užgauto ir keršyti norinčio vaiko vaidmens ir paklausiu savo antrosios pusės 'o kaip tu jautiesi šioje situacijoje, kaip tu ją matai', staiga mano sistema neatlaiko, tą akimirką aš galiu pamatyti kitą bei patirti giliausią ryšį, kurio taip ilgiuosi (tą ilgesį nesėkmingai mėginame ištransliuoti, atakuodami kita). <...> Konfliktas nėra tik blogai, jis gali reikšti, kad ateina kažkas naujo. Tad konfliktų vengimo strategija - labai trumpalaikė."
May 17, 2025
Knyga, prie kurios verta grįžti dar ir dar. Verta skaityti turint vaikų, neturint, juos planuojant ir neplanuojant. Tai knyga ne tik apie motinystę. Ji yra apie buvimą ir išbuvimą bendrąja prasme, apie netektis, gedėjimą, pokyčius, savo istorijos pažinimą. Apie emocijų ir jų patyrimo svarbą.
Stimuliuojami vidinių programų ir veikiami spartaus, vartotojiško gyvenimo tempo, vis ieškom stebuklingos piliulės, viską pakeisiančios knygos, greitų sprendimų ir top patarimų. Taip stipriai norim kontroliuoti, atsikratyti nerimo, nepatogių jausmų, išpjauti diskomfortą keliančias savasties dalis arba/ir pasislėpti nuo nebepakeliamos išorinės realybės. O visgi kelias lėtas ir veda jis į pažinimą, išbuvimą, priėmimą, leidimą sau jausti, integruoti išstumtas/šešėlines dalis, jausmus, patirtis, netobulumus. Taip pamažu judame ir į didesnę laisvę rinktis savo santykį su realybe, savimi ir kitais.
***
„Juk kas yra saugumas gyvenime? Ar kai mėginame veržti gyvenimą ir tikimės, kad jis bus toks, kokio norime, bet nuolat jaučiame įtampą, nes nepavyksta? O gal kai pasitikime gyvenimu ir jaučiame, kad jis mums gali parodyti šį tą svarbaus? Kad pats gyvenimas irgi dalyvauja mūsų kelionėje.“ (psl. 179)
Stimuliuojami vidinių programų ir veikiami spartaus, vartotojiško gyvenimo tempo, vis ieškom stebuklingos piliulės, viską pakeisiančios knygos, greitų sprendimų ir top patarimų. Taip stipriai norim kontroliuoti, atsikratyti nerimo, nepatogių jausmų, išpjauti diskomfortą keliančias savasties dalis arba/ir pasislėpti nuo nebepakeliamos išorinės realybės. O visgi kelias lėtas ir veda jis į pažinimą, išbuvimą, priėmimą, leidimą sau jausti, integruoti išstumtas/šešėlines dalis, jausmus, patirtis, netobulumus. Taip pamažu judame ir į didesnę laisvę rinktis savo santykį su realybe, savimi ir kitais.
***
„Juk kas yra saugumas gyvenime? Ar kai mėginame veržti gyvenimą ir tikimės, kad jis bus toks, kokio norime, bet nuolat jaučiame įtampą, nes nepavyksta? O gal kai pasitikime gyvenimu ir jaučiame, kad jis mums gali parodyti šį tą svarbaus? Kad pats gyvenimas irgi dalyvauja mūsų kelionėje.“ (psl. 179)
March 6, 2026
Mano dėmesį visada atkreipia kai knyga turi neįprastą liesti paviršių. Tada gauni ne tik akims, bet ir kitoms juslėms, šiuo atveju lytėjimui, malonumą.
Taip pat patiko, kad tema apie tamsą, o viršelio ir priešlapių spalvos tokios moteriškai rausvos, raminančios.
Rašoma šiek tiek nesklandžiai. Kartais sunku pagauti sakinio esmę. Ir ne dėl psichologinių terminų, o dėlto, kad tiesiog autorė nėra romanų kūrėja ir siekia psichologinio aiškumo, o ne skambesio. Dėl to nusprendžiau, jog iki 5 žvaigždučių įvertinimo galima knygą dar patobulinti stilistiškai.
Turinyje galima atpažinti save - mamą ir dalykus, kurie nutinka jos gyvenime. Tai padeda pajusti bendrystę ir šiek tiek ramybės. Vis dėlto, toms, kurios ieško "greito vaisto" pagyti nuo motinystės vargų, čia jo neras. Teks ieškoti savojo kelio tarp eilučių.
Taip pat patiko, kad tema apie tamsą, o viršelio ir priešlapių spalvos tokios moteriškai rausvos, raminančios.
Rašoma šiek tiek nesklandžiai. Kartais sunku pagauti sakinio esmę. Ir ne dėl psichologinių terminų, o dėlto, kad tiesiog autorė nėra romanų kūrėja ir siekia psichologinio aiškumo, o ne skambesio. Dėl to nusprendžiau, jog iki 5 žvaigždučių įvertinimo galima knygą dar patobulinti stilistiškai.
Turinyje galima atpažinti save - mamą ir dalykus, kurie nutinka jos gyvenime. Tai padeda pajusti bendrystę ir šiek tiek ramybės. Vis dėlto, toms, kurios ieško "greito vaisto" pagyti nuo motinystės vargų, čia jo neras. Teks ieškoti savojo kelio tarp eilučių.
September 4, 2025
Autorė labai detaliai aprašo jausenas motinystėje, jas normalizuoja. Labai ačiū už tai. Daugybė momentų, kai sakinį norisi skaityti dar ir dar kartą, kad jį įsisąmoninti, perleisti per save. "Motinystė moko nuolankumo - pirmiausia sau, gebėjimo priimti save, atleisti. Pamatyti, kad gyvenimas turi savo planą, jis niekada nėra sterilus, viskas turi savo kainą ir šešėlį."
March 17, 2026
Kokia švelni, atliepianti jausmus knyga. Verkiau ir graudinausi girdėdama kitų moterų istorijas, atpažindama dalį savęs. Nors šešėlių nemažai, bet ji parašyta vis tiek kažkaip pozityviai, raginant priimti gyvenimą ir motinystę visokią, atsisakant iliuzijų ir išbūnant nemalonius jausmus. Šiuo momentu man jos labai reikėjo.
December 31, 2024
Šiek tiek bauginanti, bet kartu ir įkvepianti knyga naujoms mamos, ar dar tik toms, kurios laukiasi ir pokyčiai dar tik už kampo, jaučiuosi geriau pasiruošusi, o gal geresnis žodis - nusiteikusi - artėjančiai audrai.
May 7, 2025
Susidarė įspūdis jog knyga yra apie vieną tipą moterų (pernelyg aukojančios save, idealistės, perfekcionistės). Tai turbūt tokiom moterim knyga bus labai aktuali. Man labiausiai patiko pabaigos žodžiai paskutiniame skyriuje
May 25, 2025
Knyga apie tikrą motinyste ir kodėl jaučiamės taip, kaip jaučiamės. Paliečiama daug kultūrinių/istorinių/psichologinių vaikų auginimo aspektų. Man Sigitos be galo gera klausytis, o šįkart buvo įdomu ir skaityti.
August 11, 2025
Labai labai rekomenduojama perskaityt kiekvienai moteriai, kuri bus ar yra mama ir jų vyrams, bei toms, kurios, jei ne pačios mamos - tai turi draugių mamų.
Labai paprastai su tikrų istorijų pavyzdžiais aprašyta mamų psichinė sveikata.
Labai paprastai su tikrų istorijų pavyzdžiais aprašyta mamų psichinė sveikata.
October 12, 2025
Kaip man jos reikėjo prieš keletą metų.... Perskaičius palengvėjo, kad visgi buvau ir esu adekvati, kai važiuoja stogas, kai vieną akimirką esu laiminga, o kitą noriu rėkti.... Esu skaičiusi kitą šios qutorės knygą, bet ji manęs nepalietė, o šita tikrai įdomi
January 12, 2025
Visa apimanti, išjausta autorės knyga. Verta skaityti ruošiantis motinystei ir joje atsidūrus. Nuoširdi rekomendacija!
April 7, 2025
Kai kurios knygoje išdėstytos mintys palietė labai giliai. Ačiū autorei už puikią knygą. Būčiau norėjusi ją perskaityti keliais mėnesiais anksčiau, bet juk niekada nevėlu. :)
June 25, 2025
Knyga pasirodė gana niūri ir depresiška. Siūlyčiau skaityti pagimdžius, ne prieš gimdymą
December 18, 2025
Rekomenduočiau skaityti po gimdymo, ne prieš, nes gali labai pesimistiškai nuteikti besilaukiančią.
February 21, 2026
Knyga, padėjusi išgyventi pogimdyvinį laikotarpį. ❤️ Buvo beproto reikalinga! Turėtų būti kelrodė visoms mamoms! ❤️
February 25, 2026
Verta dėmesio knyga prieš susilaukiant mažylio ar susilaukus. Labai padėjo susidėti taškus ant “i”, gaila atradau kiek per vėlai, puikiai būtų tikusi pirmą mėnesį po gimdymo. Rekomenduoju!
April 8, 2026
„Motinystės šešėliai“ – naudinga knyga, atvirai parodanti sunkiąją motinystės pusę, tačiau asmeniškai joje naujų ir negirdėtų minčių neatradau.
Displaying 1 - 30 of 31 reviews