Motinystės šešėliai

by Sigita Valevičienė

Ar tikrai smegenys išprotėja tapus mama ir kaip psichologiškai pasiruošti motinystei?
Kodėl mamoms susipina meilė ir nerimas, džiaugsmas ir pyktis, rūpestis mažyliu ir didžiulė atsakomybė? Kaip išmokti būti su šiais jausmais ir priimti save?
Kodėl kartais motinystė ne tik suteikia didžiulį džiaugsmą, bet ir įklampina į depresijos liūnus? Ir kas gali padėti neįkristi arba išbristi iš jų?

Genres: Psychology

252 pages, Hardcover

First published November 28, 2024

Reviews

[Renata Strakšienė · Rating 5 out of 5]

Man reikėjo šios knygos kaip karštos arbatos puodelio šaltą žiemos vakarą. Autorė teisi sakydama kad knygynuose pilna, net konsultantų pagalbos nereikia, literatūros apie vaikų auginimą, apie jų priežiūrą, apie auklėjimo ypatumus. O vat kur pati motina galėtų surasti saugų prieglobstį kai atrodo dūžti į šipulėlius, kai jau pati nebesupranti kas čia vyksta, priekaištauji sau, linčuoji save- sakai po velnių kada gi tu susiimsi, tavo pasaulis turi suktis ties vaikais, bet vis tas nerimas niekšas trukdo mėgautis motinyste. Tai štai tokių knygų su žiburiu nerasi. Bent jau tokios naudingos kaip ši- aš neradau. Knyga apie moters besiruošiančios tapti mama arba ja tapusia- trapų vidinį pasaulį, apie emocijų svyravimus, nuotaikų kaitas. Ir ne tik. Kaip neištirpęs šaukštas medaus puodelio dugne.

[-Vilma- · Rating 5 out of 5]

⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Pasakysiu tik tiek - būčiau labai norėjusi perskaityti tokią knygą prieš 4+ metų. Tuomet manau į daug dalykų būčiau žiūrėjusi kitaip, o ir visą kovidinį laikotarpį užsidarius nuo kitų būtų buvę lengviau išgyventi.

O sau pasilieku labiausiai įstrigusias mintis čia:
➡️ Užauginti vaiką reikia viso kaimo. Man atrodo, ne tik vaikui, bet ir mamai labai reikia to palaikančio kaimo, kuris padėtų atrasti pasitikėjimą savimi.
➡️ Kai viduje siaučia emocinės audros, mums reikia saugaus glėbio, kad galėtume išbūti. Tai nėra silpna ar nenormalu, tai nėra kažkas, ko neturėtų būti.
➡️ Tiesa tokia, kad pradėjus gilintis į save išlenda ir ta gyvenimo pusė, kurios nenorime. Mūsų vaikai nešis dalį to krūvio, kurį troškome verčiau pasilaikyti sau. Šiame procese daug gedėjimo, teks priimti savo ribotumą, gyvenimo netobulumą ir neteisybę. Bet kuo labiau pajuntame save, kuo stipresnį ryšį su savimi atrandame, tuo mažiau blaškomės ir patiriame pykčio. Sau ir vaikui.
➡️ Tai lyg naujas gyvenimo įgūdis. Ne pykti ant jūros, kad kelia bangas, ne taškytis jos vandeniu, o suprasti jūrą, save ir tapti geru jūrininku.
➡️ Mielos mamos (ir tėčiai), kai moteris, sėdėdama mano kabinete, verkia, kad jai baisu, jog ji nemyli savo vaiko,- tai ir yra meilė! Kai kaltiname save ir nervinamės, kaip tas vaikas jaučiasi,- tai ir yra meilė. Kai vakare atsigulusios miegoti sukame mintyse ratus, kas vaikui negerai, kas man negerai, kaip jam padėti, koks jis bus užaugęs,- tai ir yra meilė! Kai mėginame kurti santykį, vieni dalykai pavyksta, kiti nepavyksta, bet kitą dieną vėl bandome iš naujo,- tai ir yra meilė. Ji ne visada lengva ir ne visada būna gera kartu. Bet tai irgi yra meilė! Ji guli vandenyno dugne rami ir nepajudinama, nors paviršiuje gali kilti uraganai ar štiliai.
➡️ Mums, mamoms, teks milijoną kartų paleisti. Susitaikyti su neiškrauta indaplove, neišplautais drabužėliais, rengti vaiką suglamžytais marškinėliais, eiti į parduotuvę ištepliotų megztuku ar apskritai į ją neiti. Kartais tuos išorinius “reikia” tenka paaukoti dėl santykio su savimi, su vaiku.

[Lina · Rating 5 out of 5]

Kai sužinojau, kad kolegė jungistė Sigita Valevičienė parašė knygą “Motinystės šešėliai”, aš žūtbūt turėjau ją gauti. Kaip tik buvau klausiusis jos pranešimo apie motinystę. Ten jungiškai, bet taip jautriai stovykloje visi pabuvom. Beklausant ir ašara viena kita dar buvo… taigi visi ten kartu ir buvo be galo tyra, jautru, asmeniška.
Tai va. Kažko tokio matyt ir laukiau knygoje. Ir radau jausmą, kad turiu karts nuo karto prisiminti tą pranešimą stovykloje, kad sukalibruočiau su puslapiais ir tai labai padėjo. Jei ne Sigitos balsas galvoje skaitant, irčiausi sunkiai per puslapius. Ji turi daug ką pasakyti, bet naratyvas kažkaip netekstiškas. Norisi jį klausyti.
Nepaisant to, tikrai rekomenduoju ir mamoms, ir ne mamoms, ir norinčioms, bet vus negalinčioms mamomis tapti.

[Ingrida Dockė · Rating 5 out of 5]

Knyga terapija. Sigita Valevičienė - viena geriausiai ir nuoširdžiausiai apibūdinančių motinystę ir ja supančius jausmus ir demonus. Stipri knyga, šviesi ir skaudi dėl neapsakomo atvirumo. Must paskaityti mamoms ir tėčiams, nesvarbu, ar pirmas, ar trečias vaikas pakeliui. Kam patiks, rekomenduoju jos pirmąją knyga - motinystės kelias.

[Diana| Horizontų • Puslapiai · Rating 5 out of 5]

Viena iš labiausiai patikusių knygų apie motinystę. Skaitant atrodė tokia artima, suprantama ir jautri. Manau, kad kiekvienas gali atrasti dalelę savęs skirtingose situacijose, kurios aprašomos psichologo kabinete.
Labai įsiminė Jonuko ir Grytutės pasakos nagrinėjimas ir palyginimas su šeimos santykiais.

[naujas.lapas · Rating 5 out of 5]

Sigita Valevičienė „Motinystės šešėliai“
5/5 ⭐️

🔎 puslapiai: 251
🔎 Goodreads: 4.58

@psichologe_sigita kaip visada taikliai paliečiant ir širdį, ir mintis 📌

Skaičiau ilgai, nes ir klampu, ir ne visada su nuovargiu derėdavo toks turinys, ir pačią kartais ištikdavo tie motinystės šešėliai, tad iki knygos nenušliauždavau.

„Motinystės šešėliai“ atrakino lengvumo ir priėmimo jausmus, bei dar kartą priminė, ką daryti, jeigu kelyje randi duobę arba kalną. Mokė savęs priėmimo – bus klaidų, kad ir kiek domėtumėmės. Juk priėmus save atrakini daugiau vidinės erdvės ir vaikui, nes santykyje esame dviese – „aš ir tu“. Dėl to turime duoti ne tik vaikui, bet ir sau.

Ačiū @psichologe_sigita už tai, kad šioje kelioneje tapau dar labiau patyrusia keliautoja. Rekomenduoju šią knygą susipakuoti kartu su sumuštiniais į kelionės kuprinę.

Daugiau apžvalgų IG: @naujas.lapas

[Skaistė Girtienė · Rating 4 out of 5]

Knyga užkabino ir įtraukė. Pasakojamos temos palietė ir sudomino. Buvo tiesiog gera skaityti, kad ir apie sunkius dalykus.

[Ieva Kiškytė · Rating 5 out of 5]

Ėmiau skaityti šią knygą be didesnių lūkesčių ir net su tam tikru vidiniu pasipriešinimu, tačiau paaiškėjo, kad ji buvo man labai reikalinga. Knyga apie giluminį virsmą bei nematomą mamų bendrystę, apie kurią nieko nenutuokiau.
Kai kuriose knygos vietose jaučiausi demaskuota-atrodo, kad mano pačios mintys žodis žodin išpausdintos popieriuje. Net ir traktuodama savo motinystės kelią kaip nesudėtingą ar malonų, nustebau supratus kiek to šešėlio nešiojuosi savy.

[Aira · Rating 4 out of 5]

Reikalinga knyga, bet manęs nepalietė. Galbūt tikėjausi daugiau patarimų, how to, o ne minčių dėstymo. Kažko naujo nesužinojau.

[Kristina Bruzgė]

Patiko knyga, kuri pirmiausia kreipia dėmesį į mamą, jos emocijas ir vidinę būseną, o ne tik į vaikelį, kaip dauguma būna knygų.

"Niekad nepastebėjau, kad tai manyje slypintis jausmas. Visada atrodė, kad aplinka ir įvairiausios situacijos sukelia nerimą. Bet dabar suprantu, kad jis visada buvo su manimi, o tam tikrose situacijose suintensyvėdavo."

"Užėjus nerimo bangoms, ji mokėsi pajausti pėdas ant žemės ir grąžinti save į kūną iš besisukančio minčių verpeto, išmoko stebėti supančią erdvę, kai jos vidus imdavo blaškytis tarp praeities ir ateities. Išmoko švelniai nešti tą pilve susimezgusį nerimo gumulą ir nekovoti su juo, bet leisti jam palengva atsipalaiduoti. Ji mokėsi kvėpuoti, kai vidus negalėdavo įsileisti pasaulio. Mokėsi švelniai išbūti su savo nerimu, kuris vis mažiau kankino jos realybę. Ji išmoko tiesiog pasidžiaugti dukros šypsena, pasirūpinti savimi ir pasakyti, ko jai reikia, kai po bemiegės nakties sukildavo pyktis. Išmoko nesijausti bloga mama, kai norėdavo pabūti valandą ne mama. Išmoko ieškoti savo kelio, kaip būti mama, - savito ir nepakartojamo."

"Ir jie suksis ratu, kuriuo sukosi jau šimtą kartų - kas ką daro, kaip kam kas nerūpi, bet taip niekada ir nepasakys, kur jiems skauda ir kaip jie jaučiasi šiame naujame gyvenimo etape kartu. Skaudinti lengviau nei jausti, kur skauda."

"Ar žinot, koks jausmas pats galingiausias? <...> Ogi nuostabos jausmas! <...> Būtent patiriant nuostabą subyra žinojimas ir į
vidines struktūras įsiveržia naujas elementas. Taip priartėjame prie realybės ir patiriame gyvenimo kūrybą. Kai išsivaduoju iš užgauto ir keršyti norinčio vaiko vaidmens ir paklausiu savo antrosios pusės 'o kaip tu jautiesi šioje situacijoje, kaip tu ją matai', staiga mano sistema neatlaiko, tą akimirką aš galiu pamatyti kitą bei patirti giliausią ryšį, kurio taip ilgiuosi (tą ilgesį nesėkmingai mėginame ištransliuoti, atakuodami kita). <...> Konfliktas nėra tik blogai, jis gali reikšti, kad ateina kažkas naujo. Tad konfliktų vengimo strategija - labai trumpalaikė."

[Irmina Žu · Rating 5 out of 5]

Knyga, prie kurios verta grįžti dar ir dar. Verta skaityti turint vaikų, neturint, juos planuojant ir neplanuojant. Tai knyga ne tik apie motinystę. Ji yra apie buvimą ir išbuvimą bendrąja prasme, apie netektis, gedėjimą, pokyčius, savo istorijos pažinimą. Apie emocijų ir jų patyrimo svarbą.

Stimuliuojami vidinių programų ir veikiami spartaus, vartotojiško gyvenimo tempo, vis ieškom stebuklingos piliulės, viską pakeisiančios knygos, greitų sprendimų ir top patarimų. Taip stipriai norim kontroliuoti, atsikratyti nerimo, nepatogių jausmų, išpjauti diskomfortą keliančias savasties dalis arba/ir pasislėpti nuo nebepakeliamos išorinės realybės. O visgi kelias lėtas ir veda jis į pažinimą, išbuvimą, priėmimą, leidimą sau jausti, integruoti išstumtas/šešėlines dalis, jausmus, patirtis, netobulumus. Taip pamažu judame ir į didesnę laisvę rinktis savo santykį su realybe, savimi ir kitais.

***

„Juk kas yra saugumas gyvenime? Ar kai mėginame veržti gyvenimą ir tikimės, kad jis bus toks, kokio norime, bet nuolat jaučiame įtampą, nes nepavyksta? O gal kai pasitikime gyvenimu ir jaučiame, kad jis mums gali parodyti šį tą svarbaus? Kad pats gyvenimas irgi dalyvauja mūsų kelionėje.“ (psl. 179)

[Edita Minik · Rating 5 out of 5]

Autorė labai detaliai aprašo jausenas motinystėje, jas normalizuoja. Labai ačiū už tai. Daugybė momentų, kai sakinį norisi skaityti dar ir dar kartą, kad jį įsisąmoninti, perleisti per save. "Motinystė moko nuolankumo - pirmiausia sau, gebėjimo priimti save, atleisti. Pamatyti, kad gyvenimas turi savo planą, jis niekada nėra sterilus, viskas turi savo kainą ir šešėlį."

[Elze · Rating 5 out of 5]

Šiek tiek bauginanti, bet kartu ir įkvepianti knyga naujoms mamos, ar dar tik toms, kurios laukiasi ir pokyčiai dar tik už kampo, jaučiuosi geriau pasiruošusi, o gal geresnis žodis - nusiteikusi - artėjančiai audrai.

[Gabrielė Stravinskaitė · Rating 3 out of 5]

Susidarė įspūdis jog knyga yra apie vieną tipą moterų (pernelyg aukojančios save, idealistės, perfekcionistės). Tai turbūt tokiom moterim knyga bus labai aktuali. Man labiausiai patiko pabaigos žodžiai paskutiniame skyriuje

[Asta Er · Rating 5 out of 5]

Knyga apie tikrą motinyste ir kodėl jaučiamės taip, kaip jaučiamės. Paliečiama daug kultūrinių/istorinių/psichologinių vaikų auginimo aspektų. Man Sigitos be galo gera klausytis, o šįkart buvo įdomu ir skaityti.

[Marija Armalė · Rating 5 out of 5]

Labai labai rekomenduojama perskaityt kiekvienai moteriai, kuri bus ar yra mama ir jų vyrams, bei toms, kurios, jei ne pačios mamos - tai turi draugių mamų.
Labai paprastai su tikrų istorijų pavyzdžiais aprašyta mamų psichinė sveikata.

[Sigita Sadauskaitė Dovydaitienė · Rating 4 out of 5]

Kaip man jos reikėjo prieš keletą metų.... Perskaičius palengvėjo, kad visgi buvau ir esu adekvati, kai važiuoja stogas, kai vieną akimirką esu laiminga, o kitą noriu rėkti.... Esu skaičiusi kitą šios qutorės knygą, bet ji manęs nepalietė, o šita tikrai įdomi

[Vasarė Kardišauskė · Rating 5 out of 5]

Visa apimanti, išjausta autorės knyga. Verta skaityti ruošiantis motinystei ir joje atsidūrus. Nuoširdi rekomendacija!

[Greta Mikutavičienė · Rating 5 out of 5]

Kai kurios knygoje išdėstytos mintys palietė labai giliai. Ačiū autorei už puikią knygą. Būčiau norėjusi ją perskaityti keliais mėnesiais anksčiau, bet juk niekada nevėlu. :)

[Ieva · Rating 2 out of 5]

Knyga pasirodė gana niūri ir depresiška. Siūlyčiau skaityti pagimdžius, ne prieš gimdymą

[Elena · Rating 4 out of 5]

Rekomenduočiau skaityti po gimdymo, ne prieš, nes gali labai pesimistiškai nuteikti besilaukiančią.

[Aistė Stumbrytė-Augulienė · Rating 5 out of 5]

Knyga, padėjusi išgyventi pogimdyvinį laikotarpį. ❤️ Buvo beproto reikalinga! Turėtų būti kelrodė visoms mamoms! ❤️

[Agnė Voitkevičiūtė · Rating 5 out of 5]

Nuostabi. Ši knyga man pirmais mėnesiais po gimdymo buvo kaip terapija. Labai rekomenduoju perskaityti visom “katik iškeptom” mamom.