What do you think?
Rate this book
Vilnietiškas detektyvas
1933 metų gegužės 12 dieną Vilnių kaip žaibas apskriejo žinia – Bernardinų sode pagrobta Vilniaus vaivados dukrelė Agatka. Ryžtingai nusiteikęs slaptosios policijos viršininkas Mańkowskis nieko nelaukdamas imasi keblios bylos. Palaidų siūlų daug. Įtariamųjų sąraše – mergaitės auklė, vietiniai banditai, komunistai. Galimi motyvai – politinis šantažas, išpirkos pinigai. O gal pagrobimas dėl meilės? Nusikaltimo pėdsakai tyrėjus vedžioja už nosies pažįstamomis Vilniaus gatvėmis ir požemiais, atveda iki Krokuvos ir net Paryžiaus. Įnirtingos gaudynės, susišaudymai ir politinės intrigos neišvengiamos, siekiant surasti pagrobtą mergaitę.
Felicjos Romanowskos slapyvardžiu pasirašytas Vilnietiškas detektyvas – tai ir kriminalinis romanas, ir tarpukario Vilniaus satyra, pašiepianti ne vieną to meto kultūros ir politikos veikėją. Pirmą kartą romanas dalimis buvo publikuotas 1933 metų pavasarį Vilniaus laikraštyje Słowo, o niekam iki tol negirdėtos autorės Felicjos slapyvardžiu dangstėsi tokie patyrę literatūros vilkai kaip Józefas Mackiewiczius, Stanisławas Mackiewiczius-Catas, Jerzy'is Wyszomirskis ir Walerianas Charkiewiczius.
Felicjos Romanowskos slapyvardžiu pasirašytas Vilnietiškas detektyvas – tai ir kriminalinis romanas, ir tarpukario Vilniaus satyra, pašiepianti ne vieną to meto kultūros ir politikos veikėją. Pirmą kartą romanas dalimis buvo publikuotas 1933 metų pavasarį Vilniaus laikraštyje Słowo, o niekam iki tol negirdėtos autorės Felicjos slapyvardžiu dangstėsi tokie patyrę literatūros vilkai kaip Józefas Mackiewiczius, Stanisławas Mackiewiczius-Catas, Jerzy'is Wyszomirskis ir Walerianas Charkiewiczius.
224 pages, Hardcover
Published January 1, 2024
4 people are currently reading
74 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 13 of 13 reviews
February 11, 2025
Ne ką gudriau apie siužetą, nei pateikta anotacijoje, nepripasakosiu, tai mažumėlę pacituosiu:
„1933 metų gegužės 12 dieną Vilnių kaip žaibas apskriejo žinia – Bernardinų sode pagrobta Vilniaus vaivados dukrelė Agatka. Ryžtingai nusiteikęs slaptosios policijos viršininkas Mańkowskis nieko nelaukdamas imasi keblios bylos. Palaidų siūlų daug. Įtariamųjų sąraše – mergaitės auklė, vietiniai banditai, komunistai. Galimi motyvai – politinis šantažas, išpirkos pinigai.“
Ant nugarėlės daugiau prirašyta, bet esmei – pakaks ir tiek.
1933 metų pavasarį Vilniaus laikraštyje Słowo dalimis publikuotas niekam nežinomos Felicjos Romanowskos (o iš tikrųjų visiems gerai žinomų keturių autorių kolektyvo) parašytas detektyvas.
Ir iš tikrųjų – jei kažkas atrodo, kaip antis, vaikšto, kaip antis ir kreksi, kaip antis – tai greičiausiai ir bus antis. Tai dėl „detektyvo“ nesiginčysim – visi įmanomi ir reikalingi požymiai yra. Kitas dalykas, kad „Vilnietiškas detektyvas“ kur kas labiau satyra, piešianti tarpukario Vilnių. Ir asmenybes. Įsivaizduoju, kaip kikeno vilniečiai, atsivertę eilinį „Słowo“ numerį su detektyvo porcija ir aptikę ten atpažįstamus veikėjus. Na, įsivaizduokite, šiandien skaitydami tokį kūrinį, tik jame veiktų koks nors Paluckas, Tapinas, Žibėnas ir pulkelis tų „žvaigždžių“, apie kurių tuoktuves, skyrybas, turto dalybas, renginy vilkėtą suknelę ir visas kitas „be galo svarbias“ smulkmenas mus nuolat informuoja portalai.
Va čia ir slypi „Vilnietiškojo detektyvo“ pliusas ir minusas. Tai, kas būtų buvę juokinga 1933-iais, dabar tesukelia šypsenos šešėlį.
Tad nors parašyta neblogai, yra ir suveikusių komiškų scenų, ir detektyvinė intriga (tiesa, variantas su dviem labiau nei lakoniškais finalais – ne kažką), bet niekaip daugiau trijų iš penkių neišspaudžiu.
„1933 metų gegužės 12 dieną Vilnių kaip žaibas apskriejo žinia – Bernardinų sode pagrobta Vilniaus vaivados dukrelė Agatka. Ryžtingai nusiteikęs slaptosios policijos viršininkas Mańkowskis nieko nelaukdamas imasi keblios bylos. Palaidų siūlų daug. Įtariamųjų sąraše – mergaitės auklė, vietiniai banditai, komunistai. Galimi motyvai – politinis šantažas, išpirkos pinigai.“
Ant nugarėlės daugiau prirašyta, bet esmei – pakaks ir tiek.
1933 metų pavasarį Vilniaus laikraštyje Słowo dalimis publikuotas niekam nežinomos Felicjos Romanowskos (o iš tikrųjų visiems gerai žinomų keturių autorių kolektyvo) parašytas detektyvas.
Ir iš tikrųjų – jei kažkas atrodo, kaip antis, vaikšto, kaip antis ir kreksi, kaip antis – tai greičiausiai ir bus antis. Tai dėl „detektyvo“ nesiginčysim – visi įmanomi ir reikalingi požymiai yra. Kitas dalykas, kad „Vilnietiškas detektyvas“ kur kas labiau satyra, piešianti tarpukario Vilnių. Ir asmenybes. Įsivaizduoju, kaip kikeno vilniečiai, atsivertę eilinį „Słowo“ numerį su detektyvo porcija ir aptikę ten atpažįstamus veikėjus. Na, įsivaizduokite, šiandien skaitydami tokį kūrinį, tik jame veiktų koks nors Paluckas, Tapinas, Žibėnas ir pulkelis tų „žvaigždžių“, apie kurių tuoktuves, skyrybas, turto dalybas, renginy vilkėtą suknelę ir visas kitas „be galo svarbias“ smulkmenas mus nuolat informuoja portalai.
Va čia ir slypi „Vilnietiškojo detektyvo“ pliusas ir minusas. Tai, kas būtų buvę juokinga 1933-iais, dabar tesukelia šypsenos šešėlį.
Tad nors parašyta neblogai, yra ir suveikusių komiškų scenų, ir detektyvinė intriga (tiesa, variantas su dviem labiau nei lakoniškais finalais – ne kažką), bet niekaip daugiau trijų iš penkių neišspaudžiu.
December 23, 2024
Na man tai visų pirma norisi pasidžiaugti tokia gražia leidyklos ir muziejaus bendradarbyste. Gražus leidinys, savitai įtraukiantis pasakojimas, labai daug vietoje ir laiku pateiktų paaiškinimų, įkontekstinimo, kurį puikiai daro tiek vertėjas, tiek istorikas. Toks čikagietiškas istorinis Vilnius, kurio dar nebuvau sutikus. Visai miela.
April 27, 2025
Pirmas sakinys: 1933 m. gegužės 12 dieną grįžau į savo butą po naktinių bolševikų gaudynių, kurias aš, Vilniaus m. slaptosios policijos viršininkas, vykdžiau drauge su savo komendantais Vilniui ir vaivadijai.
"Vilniaus muziejaus" ir leidyklos "Lapas" išleistą knygą sudaro 3 dalys: pats romanas, istoriko Povilo Andriaus Steponavičiaus įžanga ir kartu vertėju Leonardu Vilku pateikti komentarai tekste bei profesoriaus Waclawo Lewandowskio 1995 m. lenkiškam knygos leidimui parengti priedai.
Romanas kaip detektyvas yra silpnas. Dabar tai būtų net ne detektyvas, o trileris. Tačiau pati istorija buvo ir rašoma labiau kaip literatūrinis žaidimas, "kuriame slypi <...> tuometinė socialinė bei kultūrinė Vilniaus kritika ir satyra." (XII p.). Ir nors kultūrinio konteksto žinių labai trūko (iš romane minimų pavardžių esu girdėjęs tik Mykolą Romerį, Ferdinandą Ruščicą ir Janą Bulhaką), tačiau būtent kultūriniu kontekstu romanas ir sužavėjo – lokalumu ir autentiškumu. Skaitydamas mėgavausi galimybe atpažinti pažįstamą ir pažinti nepažįstamą Vilnių –1930-33 metų Lenkijai priklausantį miestą, kuriame daugumą sudaro lenkai ir žydai ir kuriame pagrindinis priešas – komunistai*.
Tą, kad romanas yra daugiau žaidimas nei detektyvas, parodo ir literatūriniai sprendimai () ir jo pabaiga ().
Spėju, kad vilniečiai romaną 5 (ir daugiau) žvaigždučių vertins dėl minėto lokalumo ir autentiškumo, o visiems kitiems detektyvinė istorija, literatūrinis žaidimas ir satyra bus įdomi tik kaip istorinis faktas ir jų vertinimas neviršys daugiau 3 žvaigždučių. O profesoriaus Waclawo Lewandowskio lenkiško knygos leidimo priedai bus įdomūs tik istorikams.
Pora taiklių literatūrologės Elžbietos Banytės pastebėjimų ("Linksmai apie rimtus ir nerimtus reikalus", LRT KLASIKOS laida "Ryto allegro", LRT.lt):
"Jis [pirmas sakinys] labai gerai apibendrina teksto rimtai nerimtą intonaciją ir nubrėžia skaitytojo lūkesčių horizontą – veiksmas vyks Vilniuje, bus daug veiksmo, veiksmas vyks tarpukariu, o situacijos bus subtiliai šaržuojamos.
<...> Knyga verta dėmesio ir kaip dokumentas, ir kaip linksmas, bet nekvailas laiko praleidimas. Beje, jame yra nemažai literatūrinių žaidimų, kurie leidžia pasimėgauti ne tik istorikui, bet ir literatui. O svarbiausia – ji leidžia mums suprasti, koks panašus ir kartu kitoks buvo Vilnius prieš 90 metų."
* Prieš skaitant romaną prašoma įvertinti tų laikų kontekstą ir įspėjama dėl antisemitizmo bei antikomunizmo. Jeigu antisemitizmo pastebėjau ne tiek ir daug, tai antikomunistinė linija ėjo per visą knygą. Istorija rodo, kad autoriai šiuo klausimu, deja, buvo teisūs.
"Vilniaus muziejaus" ir leidyklos "Lapas" išleistą knygą sudaro 3 dalys: pats romanas, istoriko Povilo Andriaus Steponavičiaus įžanga ir kartu vertėju Leonardu Vilku pateikti komentarai tekste bei profesoriaus Waclawo Lewandowskio 1995 m. lenkiškam knygos leidimui parengti priedai.
Romanas kaip detektyvas yra silpnas. Dabar tai būtų net ne detektyvas, o trileris. Tačiau pati istorija buvo ir rašoma labiau kaip literatūrinis žaidimas, "kuriame slypi <...> tuometinė socialinė bei kultūrinė Vilniaus kritika ir satyra." (XII p.). Ir nors kultūrinio konteksto žinių labai trūko (iš romane minimų pavardžių esu girdėjęs tik Mykolą Romerį, Ferdinandą Ruščicą ir Janą Bulhaką), tačiau būtent kultūriniu kontekstu romanas ir sužavėjo – lokalumu ir autentiškumu. Skaitydamas mėgavausi galimybe atpažinti pažįstamą ir pažinti nepažįstamą Vilnių –1930-33 metų Lenkijai priklausantį miestą, kuriame daugumą sudaro lenkai ir žydai ir kuriame pagrindinis priešas – komunistai*.
Tą, kad romanas yra daugiau žaidimas nei detektyvas, parodo ir literatūriniai sprendimai () ir jo pabaiga ().
Spėju, kad vilniečiai romaną 5 (ir daugiau) žvaigždučių vertins dėl minėto lokalumo ir autentiškumo, o visiems kitiems detektyvinė istorija, literatūrinis žaidimas ir satyra bus įdomi tik kaip istorinis faktas ir jų vertinimas neviršys daugiau 3 žvaigždučių. O profesoriaus Waclawo Lewandowskio lenkiško knygos leidimo priedai bus įdomūs tik istorikams.
Pora taiklių literatūrologės Elžbietos Banytės pastebėjimų ("Linksmai apie rimtus ir nerimtus reikalus", LRT KLASIKOS laida "Ryto allegro", LRT.lt):
"Jis [pirmas sakinys] labai gerai apibendrina teksto rimtai nerimtą intonaciją ir nubrėžia skaitytojo lūkesčių horizontą – veiksmas vyks Vilniuje, bus daug veiksmo, veiksmas vyks tarpukariu, o situacijos bus subtiliai šaržuojamos.
<...> Knyga verta dėmesio ir kaip dokumentas, ir kaip linksmas, bet nekvailas laiko praleidimas. Beje, jame yra nemažai literatūrinių žaidimų, kurie leidžia pasimėgauti ne tik istorikui, bet ir literatui. O svarbiausia – ji leidžia mums suprasti, koks panašus ir kartu kitoks buvo Vilnius prieš 90 metų."
* Prieš skaitant romaną prašoma įvertinti tų laikų kontekstą ir įspėjama dėl antisemitizmo bei antikomunizmo. Jeigu antisemitizmo pastebėjau ne tiek ir daug, tai antikomunistinė linija ėjo per visą knygą. Istorija rodo, kad autoriai šiuo klausimu, deja, buvo teisūs.
April 6, 2025
Smagi detektyvinė kelionė į XX a. 4 deš. lenkišką Vilnių.
Kai tik pasirodė Lapo leidyklos anotacija apie būsimą knygą, ji iškart sudomino. Keturi tarpukario Vilniaus literatai (Józef Mackiewicz, Stanisław Mackiewicz-Cat, Jerzy Wyszomirski ir Walerian Charkiewicz) susigalvojo fikcinį Felicjos Romanowskos personažą ir prisidengę juo 1933 m. parašė detektyvą - satyrą (buvo spausdinamas dalimis laikraštyje), kurio veiksmas vyksta lenkmečio Vilniuje.
Pati detektyvinė istorija nėra įmantri (Vilniaus policija tiria miesto vaivados dukters pagrobimą), bet skaitėsi gerai. Vis tik didžiausią vertę čia turi tuometis istorijos aktualumas, kas dabar skaitant, žinoma, 100 proc. nebeatliepia (nes nežinai minimų daugybės to meto vilniečių - profesorių ar valdininkų*), bet nepaisant to knyga tarsi perkelia į to meto Vilnių su savo lenkiškomis aktualijomis ir miesto personažais. Mažiausiai vienas iš autorių tikrai pasižymėjo ir geru humoro jausmu - juokiausi balsu skaitydama, kaip krūva profesorių lindo į legendinius Vilniaus požemius ir sieną stūmė.
Skaitant, puikiai galėjau įsivaizduoti, kaip autorių kolektyvas smaginosi rašydamas apie tuometinį Vilnių ir jo gyventojus, įpinant įvairias istorijas, charakterius ir apkalbas į detektyvinę istoriją, ir kaip to meto vilniečiams, atsivertus laikraštį, irgi buvo akvatu paskaityti apie pašiepiamą Vilniaus elitą (įdomu, kaip reagavo patys knygos veikėjai).
Patinka man literatūriniai žaidimai, patiko ir Vilnietiškas detektyvas.
*Kiekvienas paminėtas veikėjas yra aprašytas knygos išnašose, sąžiningai stengiantis įnešti kuo daugiau konteksto.
Kai tik pasirodė Lapo leidyklos anotacija apie būsimą knygą, ji iškart sudomino. Keturi tarpukario Vilniaus literatai (Józef Mackiewicz, Stanisław Mackiewicz-Cat, Jerzy Wyszomirski ir Walerian Charkiewicz) susigalvojo fikcinį Felicjos Romanowskos personažą ir prisidengę juo 1933 m. parašė detektyvą - satyrą (buvo spausdinamas dalimis laikraštyje), kurio veiksmas vyksta lenkmečio Vilniuje.
Pati detektyvinė istorija nėra įmantri (Vilniaus policija tiria miesto vaivados dukters pagrobimą), bet skaitėsi gerai. Vis tik didžiausią vertę čia turi tuometis istorijos aktualumas, kas dabar skaitant, žinoma, 100 proc. nebeatliepia (nes nežinai minimų daugybės to meto vilniečių - profesorių ar valdininkų*), bet nepaisant to knyga tarsi perkelia į to meto Vilnių su savo lenkiškomis aktualijomis ir miesto personažais. Mažiausiai vienas iš autorių tikrai pasižymėjo ir geru humoro jausmu - juokiausi balsu skaitydama, kaip krūva profesorių lindo į legendinius Vilniaus požemius ir sieną stūmė.
Skaitant, puikiai galėjau įsivaizduoti, kaip autorių kolektyvas smaginosi rašydamas apie tuometinį Vilnių ir jo gyventojus, įpinant įvairias istorijas, charakterius ir apkalbas į detektyvinę istoriją, ir kaip to meto vilniečiams, atsivertus laikraštį, irgi buvo akvatu paskaityti apie pašiepiamą Vilniaus elitą (įdomu, kaip reagavo patys knygos veikėjai).
Patinka man literatūriniai žaidimai, patiko ir Vilnietiškas detektyvas.
*Kiekvienas paminėtas veikėjas yra aprašytas knygos išnašose, sąžiningai stengiantis įnešti kuo daugiau konteksto.
February 16, 2025
NUOTAIKA perskaičius knygą – pakerėjo autentiškumas. Nesvarbu, kad 1933 metų pamfleto aktualijos neatpažįstamos, kaip ir daugelis veikėjų, tačiau labai patiko pajusti to meto Vilniaus atmosferą, įskaityti ironiją, pasimėgauti istoriniu diskursu.
May 2, 2025
3,75⭐️ nes atpaźįstama ir tai sukuria atmosferą
February 21, 2025
Pagrindinis knygos trūkumas - tai ne detektyvas, o į detektyvo formą supakuota satyra. Taigi, pirmą kartą nusivyliau negavusi tikro sklandaus detektyvo. O antrą, kai teko vargti ieškant knygos gale atitinkamo komentaro. Nemaža dalis „Vilnietiško detektyvo“ humoro nutaikyta į įvykius ir asmenybes, kurie mūsų dienų skaitytojui (ne laikmečio ekspertui) be specialių komentarų būtų nežinomi. Buvo epizodų, kurie prajuokino, bet visumoje knyga man buvo vertinga dėl akiračio praplėtimo, o ne dėl dovanoto skaitymo malonumo. Galvojau skirti jai 3. Vis dėlto dėl puikiaus leidimo, kurį malonu paimti į rankas, ir dėl įdomių S. Lewandovskio parengtų priedų kilsteliu savo vertinimą. Priedus su aprašytais vilnietiškais konfliktais ir net dvikovomis mane įtraukė net labiau už pagrindinį tekstą.
February 22, 2025
Įdomus ir netikėtas pateikimas - istoriškas Vilniaus gyvenimas, asmenybės, vietos, išgyvenimai ir kriminalas. Atrodytų trumputė istorija, bet tiek daug mažoje knygoje sudėta! Ir visgi mažokai tiek iki istorijos, tiek iki detektyvo. Lyg ir per paviršutiniškai. Lyg ir per skubriai.
February 3, 2025
Visiškai kitoks detektyvas, negu įprastai esame pratę. Keturių autorių bendra kūryba pasislėpus po slapyvardžiu. Paklaidžiojama tarpukario Vilniaus gatvėse, susipažįstama su tuometiniais gerbiamais miesto gyventojais. Kažkiek priminė Agatą Kristi, panašumų stiliuje galima rasti.
Kaip lietuviui norisi pabambėti, kad rašytojai lenkai, tad apie jų tautos įvykdytą Vilniaus okupaciją nei žodžio. Vilnius lenkų ir taip turi būti...Nepatiko Vilniaus tapatinimas tik su Lenkija ir jos gyventojais.
Kaip lietuviui norisi pabambėti, kad rašytojai lenkai, tad apie jų tautos įvykdytą Vilniaus okupaciją nei žodžio. Vilnius lenkų ir taip turi būti...Nepatiko Vilniaus tapatinimas tik su Lenkija ir jos gyventojais.
January 12, 2025
Staigmena! Tarpukario Vilnius visiškai netikėtu rakursu. 1933 m. detektyvo stiliumi parašytas pamfletas su šių laikų lenkų ir lietuvių istorikų komentarais, kurie apgaubia senąjį detektyvą nauju detektyviniu sluoksniu. Senąjame - daug humoro ir to meto Vilniaus vietų, faktų, asmenybių. Naująjame - senojo detektyvo kontekstas ir pasekmės.
Bendras rezultatas - žmogiškoji komedija, kur smulkūs ginčai išauga iki dvikovų kardais ir šautuvais, ir net iki kaltinimų kolaboravimu. Audra stiklinėje, kurios nė užgriuvusi didžioji audra neužgesino.
Įdomu palyginti 1995 m. komentarus parengusio lenkų istoriko W. Lewandowski ir 1933 m. Vilniuje gyvenusio Cz.Milosz ("Abėcėle") pasakojimus apie tas pačias asmenybes. Daug skirtumų. "Tiesa apie mus visada primins iš skirtingos vertės ir skirtingų spalvų akmenėlių sudėliotą mozaiką." (Cz.Milosz).
Ačiū Vilniaus muziejui ir leidyklai "Lapas" už itin įdomų leidinį.
Bendras rezultatas - žmogiškoji komedija, kur smulkūs ginčai išauga iki dvikovų kardais ir šautuvais, ir net iki kaltinimų kolaboravimu. Audra stiklinėje, kurios nė užgriuvusi didžioji audra neužgesino.
Įdomu palyginti 1995 m. komentarus parengusio lenkų istoriko W. Lewandowski ir 1933 m. Vilniuje gyvenusio Cz.Milosz ("Abėcėle") pasakojimus apie tas pačias asmenybes. Daug skirtumų. "Tiesa apie mus visada primins iš skirtingos vertės ir skirtingų spalvų akmenėlių sudėliotą mozaiką." (Cz.Milosz).
Ačiū Vilniaus muziejui ir leidyklai "Lapas" už itin įdomų leidinį.
December 1, 2025
Istoriškai tai labai įdomu skaityti apie tarpukario Vilnių, nes detektyve minimos tikrosios vietos, kur žymioji Vilniaus cukrainė,o kur ,,naktinės plaštakės", kur aludės ir kiti miestuo svarbūs pastatai, kai kurių jau ir nebėra. Pats detektyvas parašytas gan paprastai, bet tai nereiškia,kad prastai. Istorija gan trumpa, pabaiga tai man bent jau visai netikėta, aš tikrai, apie tokią net nepagalvojau, bandydama narplioti detektyvą. Kitą knygos dalį sudaro istoriniai paaiškinimai apiento meto realijas ir aktualijas, kurias galima atpažinti tekste, tai ši dalis migdanti.
December 11, 2024
Įdomi ir įtraukianti detektyvinė istorija, kurioje itin daug 1933 m. Vilniaus ir jo tuomečio socialinio, ekonominio, politinio ir kultūrinio gyvenimo. Gal šiek tiek nuspėjamas (bent jau įpusėjus knygos puslapius), bet tai skaitymo malonumo nemažina. Ne istorikus iš dalies vargina nuolatinis žvilgčiojimas į komentarus, siekiant suprasti, kas yra kas, bet apskritai, puiki knyga apie Vilnių ir jame gyvenusius.
January 30, 2025
kupinas veiksmo detektyvas, skaitosi lengvai ir greitai
Displaying 1 - 13 of 13 reviews