Visos jos – gražios, stiprios ir ištikimos viena kitai. Bent jau taip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Detektyvė Lindsė Džekman tiria jaunos žurnalistės nužudymą. Visos bylos detalės veda prie Marnės Spelman, subūrusios moterų ratą, vadinamą Aviliu ir sukūrusios savotišką grožio ir savęs atradimo imperiją. Iš pirmo žvilgsnio, Marnė atrodo kaip įkvepianti lyderė, padėjusi šimtams moterų. Bet tik tie, kurie buvo arčiau, žino, kad ji visada siekė daugiau nei grožio - kūrė savo pasaulį, savo taisykles. Ir savo tiesą.
Detektyvei kapstantis giliau, paaiškėja, kad Avilys, ne vien gražus pavadinimas, siejantis savęs ieškančias moteris. Tai bendrija, kurioje nelojalumas gali kainuoti labai brangiai.
Trileris tikrai lėtas - daug kapstymosi po praeitį ir prisiminimus. Bet būtent ten ir slypi svarbiausios detalės. Autorius į pasakojimą įpynė ir daug manipuliacijų, traumų pasėkmes, bei tiesos iškraipymus, primindamas apie tai, kaip lengva prarasti save, kai labai nori pritapti.
Skaitydama vis pagalvodavau, kad knyga per daug ištempta. Atrodė, kad nieko nevyksta. Dar vienas prisiminimas, dar viena Avilio narės apklausa, dar vienas lavonas.. Bet kažkas vistiek traukė tęsti. Ir gerai, nes pabaigoje, pradėjus viskam išaiškėti, nebegalėjau knygos padėti į šoną. Kai ką atspėjau, kai ko ne, bet užvertus paskutinį puslapį, tikrai nesigailėjau, kad skaičiau.
Jei nebijot lėtesnio tempo trilerių - būtinai skaitykit! Ypač, jei mėgstat istorijas apie sektas, įvairius kultus ir tylų pavojų, paslėptą po gražiais pažadais.