Tai knyga apie žymų Lietuvos pedagogą, technikos mokslų daktarą Bronislovą Burgį, KTU Gimnazijos įkūrėją ir ilgametį jos vadovą. Iki gyvenimo pabaigos jis buvo aukščiausios moralės pavyzdys.
Pasakojimai apie šią neeilinę asmenybę atveria jo gyvenimo užkulisius – ramius ir audringus, skaudžius ir... be galo džiaugsmingus bei laimingus.
Jis buvo mylimas gimnazistų, studentų, gerbiamas kolegų, nepakartojamas šeimos tėvas ir vyras.
Knygą rašė beveik šimtas žmonių, vienaip ar kitaip prisilietusių prie šio „proto riterio“. Knygoje rasite B. Burgio samprotavimų apie mokslą, mokymą, daug jo citatų, poezijos eilių, išlietų įvairiuose gyvenimo tarpsniuose.
Anksčiau vis priekaištavau sau, kad nepamėginau stoti į KTU gimnaziją. Kita vertus, gyvenimas pakrypo gana įdomiais vingiais, kurių turbūt nebūčiau patyręs Gimnazijoje. O su laiku, sekdamas savu keliu, vis tiek atsiradau krūvos gimnazistų apsupty!
Puiki knyga apie puikų pedagogą. Tai akivaizdu vien skaitant gimnazistų prisiminimus. O dar akivaizdžiau tampa sutikus bent vieną jų gyvai ir pamačius kaip stipriai KTU gimnazija paveikė jų gyvenimą. Mokykla, kurios epicentre buvo B. Burgis.
Apmaudu, kad direktoriaus istorija nutrūko dėl kryptingo noro susidoroti su juo tokiu klampiu teisiniu keliu. Galiausiai jis liko išteisintas, tačiau kokia to kaina? Sveikata, laikas, gimnazijos palikimas, skandalingi straipsniai, finansiniai ištekliai. Skaitydamas bandžiau įsivaizduoti, jei būčiau to kaltininkas, kaip jausčiausi prieš save patį - ar negraužtų sąžinė, nesinešiočiau akmens likusį gyvenimą?
Vis dėlto, džiaugiuosi, kad knygoje vyravo daugiau teigiami pavyzdžiai, rodantys kiek daug laimės ir prasmės galima atrasti gyvenime. Tai žmogus motyvuojantis savu pavyzdžiu ir praplėtęs daugelio pasaulėžiūrą savais pamąstymais. O kiek paliestų žmonių būta - jo sukurta bendruomenė praturtino ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį.
O pabaigai - šypseną kelia, jog tai dar vienas įrodymas kokie meniški gali būti tiksliukai :)
Išskirtinis žmogus ir jautriai sudėtas jo gyvenimas ir vertybės į nuostabią knygą. Direktorius tiesiogiai man labai daug padėjo ir visada būsiu jam dėkingas už gyvenimiškas pamokas, už motyvaciją ir, žinoma, už Gimnaziją.
Neeilinė knyga apie neeilinį žmogų. Norisi tikėti, kad tokio žmogaus savybės ir pavyzdys yra užkrečiami ir pasklido plačiai po pasaulį. Knyga verčianti pergalvoti savo vertybes ir poelgius.
Kaip gera sužinoti, kaip susikūrė KTUG aplinka, kuri augino ir mane paskutiniais gimnazijos metais, tačiau kaip liūdna, kad neteko sutikti paties Direktoriaus. Labai sentimentalu ir gražu, jog visi prisiminimai, tiek jo, tiek gimnazistų, buvo sudėti į vieną ilgą atminimą ir Burgis ilgai gyvuos ne vien atmintyje, bet ir knygos puslapiuose.☀️