Airilė, vėjų ragana

Dovinės raganos #2

by Lavisa Spell

Romano „Regėtoja“ tęsinys.

1234 metai, Jotva

Dovinės kunigaikštytė Airilė augo apsupta meilės ir globos. Graži, išlepinta, vėjavaikė mergina yra įpratusi viską gauti lengvai, vos užsigeidusi. Kodėl turėtų būti kitaip, kai tavo tėvas – galingas kunigaikštis, o motina turi raganiškų galių? Airilei nė į galvą nešovė, kad renkantis jaunikį galėtų būti kitaip, ji tekės tik už to, kuris tikrai patiks.

Tačiau tikra meilė retai būna paprasta ir lengva.

Vienas neapgalvotas poelgis, ir Airilei tenka susidurti su savo elgesio pasekmėmis. Užtraukusi šeimai gėdą ji atsiduria toli nuo artimųjų globos, kur jos negina tėvo kalavijas ar motinos ir seserų magiškosios galios. Tikras pasaulis pasirodo visai kitoks nei tėvų namai. Čia žmonės elgiasi šiurkščiai, kasdien gresia pavojus, persekioja mirtinas prakeiksmas. Užgriuvus išbandymams Airilė pagaliau turės progą sau ir visiems įrodyti, iš kokio molio yra nulipdyta.

Įrodyti likimo dievams, kad yra verta meilės.

384 pages, Hardcover

First published January 17, 2025

About the author

Lavisa Spell - lietuvių autorės, Auksės Šiugždinienės, slapyvardis. Tai užkoduota frazė „love is a spell" (meilė yra kerai), autorės gyvenimo moto, nes meilė yra tas paslaptingas ingredientas, kuris bet kurią veiklą ir darbą paverčia ypatingu. Lavisa Spell rašo laisvalaikio romanus, paskanintus aistros ir magijos prieskoniais, dvasingumo ir pagoniškosios tradicijos žiniomis.

Reviews

[Justina Neliubšienė]

Labai patiko Regėtoja, todėl nieko nelaukusi iš karto pačiupau ir šią knygą apie Airilę vėjų raganą iš Dovinės. Knyga labai įtraukianti nuo pirmų puslapių ir nepaleidžianti iki pat pabaigos! Ir labai norėtusi tolesnių istorijų apie kitas Dovinės raganaites. Dėkui Lavisa Spell jus puiki rašytoja, labai gražiai aprašoma mitologiją ir pagonybė. ❤️

[Sandra]

Stipriai patiko ši knygai, skaičiau, lengvai, lėtai su malonumu. Labai patiko Airilė ir Dakotas, gražiausia knygynė pora. O jau koks intriguojantis knygos epilogas manau bus dar viena graži istorija.

[Kristina Dauksiene]

Pradžia daug žadanti, įsikibau, tikrai tikėjau nepaleisti iki pabaigos...visgi momentas, kuomet Airilei per daug vėjų galvoj pradėjo skraidyti, kažkur ir mane užnešė, padraugavau su nuoboduliu, suskambo keistai juokingi motyvai, nors kalbama apie raganas ir pelkes, bet klampumas ir knygos burtai kažkur pradingo... suprantu suprantu, kad ne veltui vėjų - ragana, bet mergyt, žaisti ping pongo kamuoliuką (arba bėgu nuo, arba bėgu pas..)na kažkaip ne lygis raganaitėm🫣

[Gabrielė|Kartu su knyga]

Kaip man patiko Lavisos "Regėtoja" 😍 Paėmusi šią knygą į rankas jau žinojau, jog man ji patiks! Žinoma, jog pats svarbiausias yra knygos turinys, tačiau šios knygos be galo dailus viršelis, o ir kraštelių apipavidalinimas 💖 Nuostabaus gražumo knyga, tiek savo išore, tiek ir vidumi.

Istorija mus nukelia į 1234-uosius metus Dovinės pilį. Čia dienas kartu su savo seserimis leidžia kunigaikštytė Airilė. Mergina auga apsupta meilės bei rūpesčio.
Po truputį artėja jos vėjavaikiškų dienų pabaiga. Ji ruošiasi ištekėti už kunigaikščio Kantigirdo. Airilės širdis kužda, jog jis nėra jai skirtasis. Taip ji atsiduria kaimyno, kuris yra didžiausias tėvo priešas žemėse.
Airilė supranta, jog šis jos impulsyvus poelgis užtraukė gėdą ne tik jai pačiai, tačiau ir visai jos šeimai. Mergina ne iš kelmo spirta ir ji nusprendžia kovoti dėl savo meilės.

Aš nesu didelė istorinių romanų gerbėja, tačiau Lavisos knygas visuomet perskaitau su malonumu. Kunigaikščiai, kovos, pilys, merginos pūstomis suknelėmis, o kur dar meilė bei magija. Mmm, ir kas gi galėtų būti geriau 😍
Skaitant žavèjausi tuo, kaip įtaigiai bei lengvai autorė kuria atitinkamą knygos atmosferą. Buvo visiškai paprasta įsijausti į aprašomus įvykius,o ir akyse vis "prabėgdavo" vaizdai to, kas laukė knygos puslapiuose.
Ir buvo galima jausti kiek daug autorės darbo įdėta ir kiek informacijos buvo surinkta.
Kuomet susikirto Airilės ir Dakotos keliai, nėjo sulaikyti šypsenos skaitant jų pokalbius. Tas "pasikepščiojimas" buvo tikrai smagus ir labai pritiko abiems veikėjams.
Istorijoje gausu netikėtų siužeto posūkių, aistringų scenų bei mitais ir legendomis apipintų pasakojimų.
Nuostabi nuo pirmojo iki paskutiniojo puslapio. O aš nekantriai lauksiu tęsinių apie kitas seseris 🥰

[Knygų Romantikė]

Kokie vardai, kokia istorija, kokie dievai ir kokie charakteriai 🥰 tikrai nesu mėgėja raganų ir raganių, bet kaskart pasiėmus šios autorės knygą žinau, kad man patiks, nes bus visko ko reikia ir labai gerai, romantiškai, aistringai. Kadangi tai ne pirmoji tokia knyga, ir turiu įtarimų, kad laukia dar bent 3 šios istorijos tęsinio knygos 😊 bandysiu pažinti daugiau tokio tipo ir paskaityti dar kitų autorių knygų apie fėjas, raganius ir pan. 👌

[Inga Gajauskienė]

Dar viena nuostabi knyga Lavisos Spell apie raganas.❤️
Knygoje pilna paslapčių, mistikos ir meilės.Mane ši knygų serija tiesiog pakerėjo. Labai lauksiu sekančios knygos. 🤩

[Kristina]

Airilė – vėjo galias valdanti ragana. 🌬

Taip įtraukė į raganaičių istorija, kad buvo sunku nustoti skaityti. Dar tie demonai taip prikaustė ir labai sudomino. 🥰
Džiauriai patiko ši dalis. 😍
Nuostabus pasakojimas apie ragainaites.
Labai patiko 💞

[Dorian Jandreau]

Airilė (Gausmio dukra), viena iš keturių seserų raganėlių sužinojusi, kad jos žirgas Pietys pabėgo į priešo teritoriją, išjoja jo ieškoti. Netrukus ji pakliūva žiauriajam Dakotui į nagus ir praleidžia naktį jo pilyje. Ryte Gausmys vienui vienas atvyksta vaduoti dukters. Tačiau tai tik pradžia...

Išgirsiu šitą knygą kaip ir visas autorės knygas, nes autorė meistriškai valdo plunksną ir yra to verta. Skaičiau su dideliu pasimėgavimu, lyg valgyčiau saldainius. Kiekvieną žodį gėriau į save. O kaip man patiko Dakotas! Va tokie vyrai man patinka. ĮSIMYLĖJAU DAKOTĄ! Norėčiau, kad jis mane nusineštų į savo lovą ir nebūtų švelnus... Ir Airilė neblogesnė raganiūkštė. O kaip čia neišgyrus viršelio ir knygos puslapių kraštelių – kaip dabar tampa madinga juos gražinti.

Kažkas rašė atsiliepimą, kad šioje knygoje „aukštinamas smurtas“. Na, pirmiausia reikia pažiūrėti į veiksmo laiką ir vietą – senovėje vyrai dažnai nebuvo švelnūs. O be to bent jau man patinka tai ką aš skaičiau. Yra ir daugiau žmonių, kuriems patinka. O ta šeimų neapykanta, agresija ir pyktis labai greitai pavirsta viską deginančia aistra. O erotinės scenos... ech, raudau, kaitau ir šiurpuliukai bėgiojo kūnu. Nors scenos nėra atviros, bet na, bet karštis jaučiasi kai įjungi vaizduotę.

Na o epilogas jau numato Gundės istoriją su Diviriksu. Lauksiu naujos serijos knygos nekantraudamas.

Oi kaip svaigau nuo erotinių scenų... Matyt senokai neskaičiau tokios aistringos erotikos. Oi kaip raudau ir kaip gėrėjausi veikėjų aistra.

[Bent.viena.puslapi]

Nežinau kaip kitiems, kurie skaitė, bet man nuo pirmųjų puslapių buvo aišku kaip knyga baigsis 🤍
Nepaisant to, mėgavausi kiekviena akimirka Airilės ir Dakoto kelionėje.
Aikštinga,  nesutrsmdoma ragana Airilė ir blogiukas Dakota. Saldu, aistringa, juokinga, retkarčiais pikta amir baisu. Tokios emocijos ėmė skaitant šią knygą. Labai lauksiu kitų knygų apie seseris raganas, nes iš šios knygos jau matosi kitų seserų meilės istorijos😍

[Knygu_burtai]

● "Likimas neatliks už tave viso darbo, žiežula. Jis visada išbando, ar žmonės verti jo dovanų. Jei nori manęs, rinkis mane kiekvieną kartą, kiekvieną dieną."

Pirmoji serijos dalis "Regėtoja" man buvo tikras atradimas: patiko visa atmosfera, magija ir meilės linija Žygintės ir Gausmio. Šioje, antroje dalyje, pasakojama apie vienos iš jų dukterų, Airilę ir jos mylimąjį Dakotą. Čia taip pat visko yra ir dar daugiau tik, deja, ne viskas man taip labai patiko🙈
Kuo aš tikrai džiaugiausi skaitydama šį romaną, tai vėl parinktais gražiais veikėjų vardais ir visokiais pasakymais, kurie darė kūrinį išskirtinį ir pridėjo savito grožio pačiam tekstui ir jo atmosferai. Taip pat labai patiko visos erotinės scenos - nenustoju žavėtis, kaip autorė sugeba gražiai ir skoningai tai pateikti ir viskas taip gerai apgalvota, kad man, kuri neskaito tokių knygų daug, niekas čia tikrai nekišo kojos, o kaip tik viskas buvo puiku🥰👌 Kalbant apie veikėjus, Airilė man patiko tuo, kad buvo stipri, laisvos sielos, nors pripažinsiu, kad ne vieną kartą skaitant turėjau sau vis kartoti, kad dar labai jauna, todėl tiek daug pas ją neapgalvotų ir vėjavaikiškų poelgių. Pats Dakotas, ko gero, man patiko labiau už Airilę🤭 Puikiai sukurtas personažas ir įdomiai sukurta jo šeimos istorija😊
Kas man šiame romane nepatiko, tai kad labai trūko Airilės motinos. Ji atrodo kaip labai svarbus asmuo Airilės ir jos seserų gyvenime, bet jos labai mažai. Tikrai pasigedau Žygintės ir jos pamokymų dukrai (neskaitant to, kad vyro nereikia išvyt iš miegamojo). Taip pat nepatiko man kai kurie siužeto posūkiai (šamanės Jadės likimas), per didelis dramatiškumas tarp Airilės ir Dakoto.
Nors šis romanas man turėjo trūkumų, bet džiaugiuosi perskaičiusi, nes turėjau gerą laiką. Būtinai skaitysiu ir kitas autorės knygas🥰

[mnemosineirknygos]

"Kaip gali pagauti vėją, kuris skraidžioja po visą žemę, gal ir kitur, susiliejęs su kitais vėjais."

Istorija užbūrė nuo pirmų puslapių. Nesikejau kad taip įsitrauksiu, o baigusi pasakysiu wow. Istorija lengvai skaitėsi ir vis norėjosi sužinot kaip bus toliau. Mane pasitiko magija, meilė ir prakeiksmas. Tamsa ir šviesa. Patiko aprašomos Kantigirdo ir Juodragio pilys. Tarsi nusikeliau į tuos senus laikus. O kur dar paminėtos kalendorinės šventės - pavasario lygiadienis, Jorės šventė, vasaros saulėgrįža. Atrodo norėjosi kartu su moterimis šokti aplink laužą, ar eiti rimti žolelių. Papročiai paminėti knygoje labai pagyvino istoriją ir suteikė cinkelio. Airilė – vėjo galias valdanti ragana. Išgyvenimų ir nuotykių patyrusi ragana man labai patiko 🥰 bet po epilogo, dabar laukiu kitos sesers istorijos 👏😍

🍃5.0🍃

[Miglė (migle_tarp_knygu)]

4.5/5⭐️

[Kristina Green]

Tobula knyga vasarai lengvam skaitymui, toks penas sielai ir pašėlusiom romantiškom mintim. Truputi barnių, karių ir truputi magijos... na gerai, gerai magijos čia jau su kaupu. Antra knyga ne ka prastesnė nei pirmoji, skaitosi labai greitai ir skaniai, per greitai... Pagrindinis minusas - noriu dar.

[Rosita Petkuvienė]

Lengvas vasaros skaitinys, skirtas skaitytojai, kuri nori pailsėti nuo kasdienybės, pasinerti į romantiką, fantaziją ir gražią istoriją. Manau, būtent šią funkciją knyga ir atlieka – dovanoja emociją ir romantišką nuotykį.
Kodėl aš vertinau tik 3- kai kurie fiziologiniai pagrindinės veikėjos pojūčiai skamba neįtikinamai, erzino nuolatinis pagrindinių veikėjų emocinis stumdymasis, tarsi visą laiką būtų kovojama ne dėl santykio, o dėl to, kieno ego stipresnis ir kas pirmas nusileis. Toks konfliktas ilgainiui nusibodo. IR......pats siužetas, vedęs prie mistinės atomazgos, nuvylė.

[Živilė]

Lengva, neįpareigojanti ir "vėjavaikiška" knyga. :)

[Agnė]

toks jausmas, kad parašyta skubant ir iš reikalo - o ir ant pačios knygos reikėtų uždėtį įspėjimą, jog joje romantizuojama prievarta. Daug klaidų, vietomis pagrindinė veikėja pavadinama savo mamos vardu (iš pirmos knygos). Veikėjai be gylio, siužetas absoliučiai makes no sense. nu žodžiu, žiaurus nusivylimas

[Ilona]

Metas apžvelgti lietuvių autorės, Lavisos Spell - ,,Airilę" 🩷🎀📚
Autorė, nuostabiai sukūrė romantinės fantastikos istoriją apie Dovinės raganą ir jos prieṣ̌ą - Dakotą 🎀📚
Lavisa Spell, tiesiog, pakėrėjo.
O ji nesiskiria nuo uẓ̌sienio raṣ̌ytojų.

Kokia graẓ̌i istorija.
Kiek daug meilės.
Istorija vyksta 13 amẓ̌iuje.
Jotvingių gentis, lietuviṣ̌ki papročiai.
Puikiai paraṣ̌ytas romanas.
O antraeiliai veikėjai taip pat nuostabūs.
Airilė- vejų ragana, patrakus, valiūkiṣ̌ka.
Jos neįmanoma nemėgti
Dakotas - nuoẓ̌mus ir žavingas.
Kaip jiems viskas klostysis ateityje?
Ar suvaldys kas nors patrakusią raganaitę?
Lavisa Spell iṣ̌laikė intrigą, o istorijos atomazga pakėrėjo.
Rekomenduoju
Juk, love is a spell!🩷
Man ṣ̌i autorė - atradimas 🩷

[Aiste Gashi]

Uch ta Airilė, tikra vėjų ragana 🫣 ši knyga tai antroji dalis apie Dovinės raganas ir apie Gausmio bei Žygintės pirmagimę Airilę.

Mergina tikrai velnių priėdus, nesibaido savo aistros pliūpsnių, vietomis tikrai nustebino ir prajuokino, bet vis prisimindavau, kad jai vos dvidešimti keli metai ir jai ne tik suteikta galia valdyti vėjus, bet ir tikri vėjai galvoje ūžia.

Knygą galima drąsiai vadinti ne istoriniu meilės romanu, bet erotiniu. Nesu megėja spicy scenų, tad mano skoniui buvo šiek tiek per daug aistros ir veiksmo ta tema, bet čia jau mano bėda.

Knygas vertinu pagal tai, kokią emociją man suteikia ir ar buvo lengva, smagu skaityt. Ir praleidau puikų laiką su šia istorija. Mergina jauna, įsitikinus, kad rado savo antrąją pusę, tik keistai tai parodo. Vyko veiksmas tu mane pagauk, kai bėgsiu nuo tavęs, o pagavęs nubausk 🫣 daugelis vietų kėlė šypsnį, bet kam nebūna susisukus galva nuo jausmų. Ir nors Airilė pasirodė tikra vėjavaikė, mano simpatijas susižėrė Dakotas. Karštas vyras, žinantis, ko nori ir to siekiantis🔥

Labai patiko XIIIa. atsmosfera, tarpusavio kovos, pikti vyrų riaumojimai, pilies užėmimai. Šioje dalyje Dovinės raganos ir jų galios ryškesnės, daugiau mistikos. Nuobodu tikrai nebuvo. Tikiuosi, kad autorė jau planuoja sekančią dalį apie Airilės seserį Gundę 🥰

[Saulutė]

Deja, skyriau tik 1 ⭐️, nes net nesugebėjau jos užbaigti, buvo likę apie 100 puslapių, bet neištvėriau, praverčiau knygą tai kaip ir aišku kuom baigėsi. Nežinau, labai nepatiko, nesupratau nieko dėl to Airilės sapno??? Nes lyg ir jinai susapnavo tas geltonas švytinčias akis prie laužo lyg ir nesapnavo??? Ir nesupratau ar kai Dakotas lindo prie jos tada miške buvo realu ar sapnas🥲 Nes jei realu tada… Šlykštu. Visą knygą pagrindinis veiksmas tik- arba Airilę bando nužudyti arba už jos ištekėti😤

I’m gonna stick to the foreign authors 🙌🤧

[Ieva Abromavičienė]

Išpradžių skaičiau ir galvoju nu ne 4 žvaigždučių nebus nes tarpais norėjosi vartyti akis tarpais padėti į šoną. Bet dabar baigus norisi pasakyti Velniai ir raganos kaip man patinka ši autorė. Tikiuosi kitos knygos nereiks laukti metus.. ;)

[Jeneta]

Tikrai uzburiantis kurinys. Daug nuotykiu, daug atgamtiniu galiu, meiles ir uzsispyrimo.

[Aiva Blažytė]

tai jau redaktoriaus darbas patyliu 😬 pilna klaidu

[Aurelija Ado]

Kaip man patinka ši serija! Ir Airilė su Dakotu sužavėjo. Jau laukiu trečios dalies apie Gaudę. Tikrai lyg lietuviškoji ACOTAR, kaip ir užsiminė rašytoja per knygų mugę.

“Spygčiodamos sušoko į ledinį Dovinės vandenį, kurios perkūnas dar nebuvo palytėjęs savo šildančiu grumėjimu.”

“Jo viduje lyg du vilkai kovėsi troškimai.”

“Jo pirmagimė, nesutramdoma kaip vėjas, kartais švelni kaip šiltas vasaros dvelksmas, o kartais pavojinga ir aštri kaip medžius laužantis uraganas.”

“Slinko laikas. Lėtas kaip sraigė.”

“Aš ant tavęs pykstu už tiek daug, kad rodos visai nebepykstu.”

“Mama dažnai sako, kad mano nuotaika ir nuomonė keičiasi dažniau nei vėjo kryptis.”

“Jo galia ir baugino ir traukė.”

“Praradusi kraitį ir nekaltybę, tačiau išsaugojusi žirgą ir gyvybę, Airilė grįžo namo.”

“Dakoto balsas rodė, kad pasiūlyta pramoga jį tiek pat žavėjo kaip ir danties skausmas.”

[Živilė Matijaškienė]

Kokia nuostabi toji Lavisa!
Buvo tikras malonumas pasinerti į šios knygos pasaulį. Spalvingi veikėjai, gyvas ir įtraukiantis siužetas, o per viską lyg švelni migla persismelkianti magija – visa tai kūrė ypatingą atmosferą, nuo kurios buvo sunku atsiplėšti.

Lavisa turi retą dovaną: ji geba į kasdienį skaitytojo pasaulį įlieti truputį magijos, meilės, aistros ir net žaismingo juoko. Jos istorijos ne tik įtraukia, bet ir jaukiai sušildo.

Istoriniai romanai savaime žavi, tačiau istoriniai meilės romanai, pagardinti pagoniškų burtų prieskoniu, turi visai kitokią kerinčią galią. Nuoširdžiai tikiuosi, kad ir trečioji šios autorės serijos knyga bus tokia pat jauki, magiška ir šildanti širdį

[Zivile]

Labai patiko istorija apie raganaites su trupučiu pipiriukų 🥰

[Jurgita Grincalaityte]

Tai jau antra mano skaityta šios autorės knyga – ir vėl likau sužavėta. Meilė, aistra, įtampa tarp pagrindinių veikėjų… na tikrai labai lengvai ir įdomiai susiskaitė🥰📚

[Jurgita]

Perskaičiau per vieną dieną. Ar tai normalu? 😅 ir jau labai labai laukiu trečios Dovinės raganų knygos 🥰

[Liveta]

Magiškas, paslapčių kupinas ir įtraukiantis pasaulis, veikėjų santykis ir pasakojimo maniera. Su nekantrumu laukiu tęsinių!

[Vingaudė Marija]

Lavisa, knyga nuostabi. Tikiuosi Gundės istorija jau “kepa”. Nekantrauju ❤️

[Laura]

Antra „Dovinės raganų“ serijos knyga. Buvo labai įdomu skaityti apie ankstesnės knygos pagrindinių veikėjų vaikus. Net 4 dukterys? Vaje, kiek problemų ir vargelių sukėlė jaunosios raganaitės! Aišku, Airilė pakvaišusi mergiotė, kaip ir jos mama, gana valdinga, aistringa, išpuikusi, ir aštraus charakterio, besivelianti į nuotykius ir patirianti nesėkmes. Padūkusi ir nesuvaldoma kaip vėjas, tikra išdykėlė! Man itin patiko Dakotas, kuris kaip vienas iš pagrindinių knygos veikėjų atrodė pavaizduotas geriau, nei pirmoje dalyje Gausmys ir buvo žavingesnis knygos vaikinas. Istorijoje perteikta įdomi ir tokia paprasta tema- kaimynų (nors ir tolimų) nesantaika. Patiko minimas prakeiksmas apie šeimas ir graži kūrinio atomazga, šeimų susitaikymas, tarpusavio bendruomenių bendradarbiavimas. Gražios ir minimos pagoniškos kalendorinės šventės bei apeigos jų metu. Ši knyga man pasirodė labiau nuoseklesnė, nuodugnesnė, veiksmai tarpusavyje geriau pynėsi, nors kai kur ir buvo skuboti ar prašokantys laiką, bet pernelyg netrukdė. Buvo vietų, kur norėjosi gilesnių detalių, tęstinumo, paaiškinimo, nes veikėjai labai dažnai neišsakydavo savo jausmų arba galiausiai slepiamų minčių ar paslapčių iki galo.
Perskaičiusi jau dvi tokias knygas supratau, kad man labai patinka skaityti apie Viduramžių Lietuvą ir jos istoriją bei gyvenimą. Knyga sudomino giliau pasidomėti lietuvių mitologija ir Lietuvos didžiųjų kunigaikštysčių laikotarpiais. Labai norėtųsi paskaityti dar tokių panašių istorijų! Beje, knyga užsibaigė su nauja intriga ir galbūt užuomina apie kitą knygą, apie kitą seserį ir jos likimą? Bet kokiu atveju, labai lauksiu tęsinio.
Prisiminimui palieku keletą citatų, kurios man patiko, sujaudino ar net privertė garsiai juoktis, nes buvo labai šmaikščios ir tinkamos tam tikroms akimirkoms.
„Kai tu mane laikai... kai truputį skauda, jaučiu savo kūną kaip niekada stipriai. Žinau, kad mane sulaikysi. Tada galiu atsipalaiduoti.“-Airilė
„Jie tik žaidė keistą jėgos ir įtakos žaidimą, kaitinami senų nesantaikų, šviežių troškimų ir arti esančios mirties alsavimo.“
„Tavo delnai kaip namai. Kai juos jaučiu, žinau, kad grįžau.“-Dakotas
„Ir išsivesk Želvį, kad užkliuvęs už savo kibirų į židinį neįgriūtų.“- Dakotas (ši akimirka tiek sujuokino, kad susigėdęs žmogus, pamatęs intymią akimirką galėtų sugebėti įkristi į ugnį dėl išsiblaškymo, vis negalėjau nustoti juoktis :DD)
„Tipiškas vyras, tokie mūšio lauke perkirsti pusiau dar spėja pasakyti, kad viskas gerai.“ (taip pat sujuokino, sakinys sumenkinantis vyrų rimtumą į žaizdas ir sužalojimus).