What do you think?
Rate this book
Nepažįstamoji
Išėjusio į pensiją žymaus Hamburgo plaštakų chirurgo dienos vienodos ir nuobodžios. Martinas gyvena prisiminimais apie žmoną, geriausios jo draugės – paties mintys.
Kartą paplūdimyje prie Elbės vyras pamato moterį, kurią, jo manymu, jau buvo sutikęs. Tačiau nepažįstamoji kategoriškai tai neigia. Ar ji sako tiesą? O gal tos dvi moterys tik panašios kaip du vandens lašai?
Nepažįstamosios paslaptis Martiną taip apsėda, kad jis žūtbūt pasiryžęs ją atskleisti.
Gyvenimas įgyja ne tik tikslą ir prasmę, bet ir netikėtą pagreitį. Įvykiai vyte vejasi vienas kitą...
Kartą paplūdimyje prie Elbės vyras pamato moterį, kurią, jo manymu, jau buvo sutikęs. Tačiau nepažįstamoji kategoriškai tai neigia. Ar ji sako tiesą? O gal tos dvi moterys tik panašios kaip du vandens lašai?
Nepažįstamosios paslaptis Martiną taip apsėda, kad jis žūtbūt pasiryžęs ją atskleisti.
Gyvenimas įgyja ne tik tikslą ir prasmę, bet ir netikėtą pagreitį. Įvykiai vyte vejasi vienas kitą...
312 pages, Hardcover
First published February 10, 2025
3 people are currently reading
70 people want to read
About the author
Jolita Herlyn
14 books32 followersJolita Herlyn (mergautinė pavardė Kraniauskaitė) gimė 1966 m., studijavo filosofiją Maskvos Lomonosovo universitete, dėstė filosofiją ir logiką Klaipėdos universitete, dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės tarptautinių ryšių skyriuje, porą metų „Balticum“ televizijoje vedė diskusijų laidą „Proto aistros“. Yra parašiusi per du šimtus straipsnių dienraščiui „Klaipėda“, o „Vakarų ekspresas“ spausdino jos interviu ciklą su užsieniečiais, apsilankiusiais ar gyvenančiais Lietuvoje. Nuo 2006 m. Jolita Herlyn persikėlė į Daniją, kur vadovavo banko rinkodaros skyriui. Šiuo metu gyvena Hamburge.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 16 of 16 reviews
February 20, 2025
Dar viena istorija perskaityta su nekantrumu. Skaitydama ir juokiausi, ir džiaugiausi, ir norėjos sužinot, kuo viskas baigsis. Va tokios knygos yra malonumas skaityti, kai ir pamokina, ir suteikia malonumo , nors atrodo viską žinom tik gal užsimerkiam ir nenorim matyt. Lauksim kitų knygų ir istorijų, tik vienoj vietoj manau aš taip nepadaryčiau, nors ir esu detektyvų mėgėja. Ačiū už nuostabią istoriją, nes tai kaip ir bebūtų keista yra dažnai kažkam ir atsitikę.❤️💯📚
February 12, 2025
"Kai nauja istorija beldžiasi į duris, mano gyvenimas tampa keistų įvykių ir netikėtų sutapimų arena. Priimu juos kaip ženklus ir negaliu jų nepaisyti." Taip apie naujausią savo romaną autorės žodyje atsiliepia pati rašytoja Jolita Herlyn.
"Atsitiktinumas - tai Dievo pseudonimas, kai jis nenori pasirašinėti tikruoju vardu". Tokiais žodžiais mus pasitinka knygos viršelis bei mistika dvelkiantis pavadinimas "Nepažįstamoji".
Kuri iš trijų moterų ta nepažįstamoji, o gal ją galime rasti kiekvienoje iš mūsų? O gal ji iš kitų pasaulių, tokių į kuriuos kiekviena paslapčia pabėgame, kai kažkas tampa saule, o tu tik planeta besisukanti apie jį ir viskuo nuo jo priklausoma. O gal ji menininkė, kurianti iš jūros bangų išmestų žmonių pamirštų ar pamestų daiktų. Tartum kurianti meną iš savęs, niekam nereikalingos šiukšlės, norinčios įrodyti, kad ji kai ko verta. O gal ji tik nelaiminga mama, praradusi savo dukrą ir matanti ją tik paraleliniuose pasauliuose.
"Toks gyvenimas. Jis nėra vien gražus ir geras. Jis visoks. Jame telpa visos spalvos. Kaip pažintume gėrį, jei nebūtų blogio. Kaip suvoktume, kas yra šviesa, jei nebūtų tamsos. Šis pasaulis - priešybių vienybė". Tenka sutikti su autorės žodžiais, gyvenimas tikrai visoks. Knygoje daug visko, įvairios išminties, kurią norisi detaliai nusirašyti ir įsidėti atmintin.
"Dovanoju tau savo lobį. Tai ir yra tikroji laimė. Dalytis". O, kad žinotumėte, ką slepia šitie žodžiai. Neišduosiu, neliks skaitymo džiaugsmo, kurį teikia netikėtumo akimirka. Netikėtumų, atsitiktinumų, jų čia daug, bet visus juos sujungia svarbiausias dalykas. Meilė. "Gal tokia ir yra meilės prasmė: leisti sėklai tapti gėle, galimybė virsti tikrove".
Pabaigai:
atsitiktinumas ar ne, turėti knygos viršelio autoriaus paveikslą savo namuose kabantį ant sienos, kai tolumoje matosi ta vienintelė - Nepažįstamoji. Gal čia iš tiesų ta tikroji, iš kitų pasaulių. Nežinia🫢
Ačiū @herlynjolita už dar vieną sielos šventę❤️
"Atsitiktinumas - tai Dievo pseudonimas, kai jis nenori pasirašinėti tikruoju vardu". Tokiais žodžiais mus pasitinka knygos viršelis bei mistika dvelkiantis pavadinimas "Nepažįstamoji".
Kuri iš trijų moterų ta nepažįstamoji, o gal ją galime rasti kiekvienoje iš mūsų? O gal ji iš kitų pasaulių, tokių į kuriuos kiekviena paslapčia pabėgame, kai kažkas tampa saule, o tu tik planeta besisukanti apie jį ir viskuo nuo jo priklausoma. O gal ji menininkė, kurianti iš jūros bangų išmestų žmonių pamirštų ar pamestų daiktų. Tartum kurianti meną iš savęs, niekam nereikalingos šiukšlės, norinčios įrodyti, kad ji kai ko verta. O gal ji tik nelaiminga mama, praradusi savo dukrą ir matanti ją tik paraleliniuose pasauliuose.
"Toks gyvenimas. Jis nėra vien gražus ir geras. Jis visoks. Jame telpa visos spalvos. Kaip pažintume gėrį, jei nebūtų blogio. Kaip suvoktume, kas yra šviesa, jei nebūtų tamsos. Šis pasaulis - priešybių vienybė". Tenka sutikti su autorės žodžiais, gyvenimas tikrai visoks. Knygoje daug visko, įvairios išminties, kurią norisi detaliai nusirašyti ir įsidėti atmintin.
"Dovanoju tau savo lobį. Tai ir yra tikroji laimė. Dalytis". O, kad žinotumėte, ką slepia šitie žodžiai. Neišduosiu, neliks skaitymo džiaugsmo, kurį teikia netikėtumo akimirka. Netikėtumų, atsitiktinumų, jų čia daug, bet visus juos sujungia svarbiausias dalykas. Meilė. "Gal tokia ir yra meilės prasmė: leisti sėklai tapti gėle, galimybė virsti tikrove".
Pabaigai:
atsitiktinumas ar ne, turėti knygos viršelio autoriaus paveikslą savo namuose kabantį ant sienos, kai tolumoje matosi ta vienintelė - Nepažįstamoji. Gal čia iš tiesų ta tikroji, iš kitų pasaulių. Nežinia🫢
Ačiū @herlynjolita už dar vieną sielos šventę❤️
March 15, 2025
Romanas „Nepažįstamoji“ įtraukė nuo pat pirmų eilučių. Žmonės ir vietovės aprašyti taip gyvai ir vaizdžiai, kad juos matai, tikrus, nesumeluotus, įvairius ir nekasdieniškus. Hamburgas, Elbės paplūdimiai, dvaras Portugalijoje – perskaičiusi knygą jaučiuosi dar kartelį ten nukeliavusi. Kaip tikri žmonės, taip ir herojai romane, vieni man buvo artimi ir aš visa širdimi troškau, kad jų bėdos išsispręstų. Kiti tiesiog erzino savo poelgiais, charakteriu, mąstymu. Tačiau nebuvo nė vieno plokščio veikėjo, nė vieno nuobodaus ar bespalvio. „Nepažįstamosios“ siužete mistikos buvo daug. Iš kitos pusės, tai ne fantastinių filmų mistika. Jolita Herlyn aprašė pačią tikriausią, gyvenimišką, realią „mistiką“. Dalykus, kurie egzistuoja, daug žmonių juos patiria, tik kažkodėl įprasta juos neigti arba aptarinėti tik pašnibždomis tarp draugų. Kaip visada, Jolitos Herlyn „Nepažįstamoji“ – ypatingas, gurmaniškas patiekalas, kurį norisi skaityti neskubant, pasimėgaujant, pasirankiojant citatų, pasidžiaugiant vaizdingais aprašymais, išpučiant akis dėl šokiruojančių vietų, paguglinant suminėtus menininkus ir jų kūrinius.
July 29, 2025
Knyga rodos, kaip ir nieko, bet.. na kažko man taip pritrūko..
Maži, savaip interpretuojami signalai, ženklai ir įvykiai vis patogiai atsirasdavo vietoj ir laiku. Na, o nepažįstamų žmonių susipynę gyvenimai pasirodė per greit jau besivystantys. Čia nepažįstsmi, čia jau draugai, čia jau keliaujam kartu, čia jau pasipiršo.
Kūrinys taip pat pasirodė kiek vietomis ištemptas - pradžioje Žosefinos istorija, taip ilgai tempta, nuvilia - vos pasiekusi lemtingo ir labai įdomaus susitikimo tašką. Motinos ir dukros susitikimas tampa tik dar viena eilinė stotelė asmeninės istorijos kelyje, nors knygoje keliama įtampa ir pasiruošimas šiam susitikimui tikrai pasirodė kaitinantis.
Tuo tarpu, Helgos istorija - prapučiama lyg dulkės nuo senos knygos, gulėjusios kažkur bibliotekos užkaboryje.
Visumoje, knyga buvo švelni ir vietomis labai jautri. Tačiau tie maži 'kabliukai' vis drąskė man vidų ir neleido iki galo pasimėgauti šiuo, mistikos prisotintu, kūriniu.
Maži, savaip interpretuojami signalai, ženklai ir įvykiai vis patogiai atsirasdavo vietoj ir laiku. Na, o nepažįstamų žmonių susipynę gyvenimai pasirodė per greit jau besivystantys. Čia nepažįstsmi, čia jau draugai, čia jau keliaujam kartu, čia jau pasipiršo.
Kūrinys taip pat pasirodė kiek vietomis ištemptas - pradžioje Žosefinos istorija, taip ilgai tempta, nuvilia - vos pasiekusi lemtingo ir labai įdomaus susitikimo tašką. Motinos ir dukros susitikimas tampa tik dar viena eilinė stotelė asmeninės istorijos kelyje, nors knygoje keliama įtampa ir pasiruošimas šiam susitikimui tikrai pasirodė kaitinantis.
Tuo tarpu, Helgos istorija - prapučiama lyg dulkės nuo senos knygos, gulėjusios kažkur bibliotekos užkaboryje.
Visumoje, knyga buvo švelni ir vietomis labai jautri. Tačiau tie maži 'kabliukai' vis drąskė man vidų ir neleido iki galo pasimėgauti šiuo, mistikos prisotintu, kūriniu.
October 28, 2025
Pradedu apžvalgą nuo to, kad “Nepažįstamoji“, mano nuomone, geriausia Jolitos Herlyn knyga, kokią iki šiol esu skaičiusi (šią knygą – klausiau). Knygą radau @audioteka.lt , tad ilgai nedvejojusi pradėjau klausytis – ir nuo pirmų minučių buvau įtraukta į istoriją, kuri tiesiog neleido atsitraukti.
Tai nebuvo lengvas ar paviršutiniškas romanas – veikiau psichologiškai gilus, emocionaliai sodrus pasakojimas apie tapatybę, paslaptis, pasirinkimus ir vidines kovas. Autorės pasakojimo stilius čia – ypač brandus, subtilus ir nepaprastai vaizdingas, o veikėjai gyvi ir tikri. Ypač žavėjo pagrindinės herojės paveikslas – toks tikras,daugiasluoksnis, kad net ir užvertus paskutinį skyrių, dar ilgai apie ją galvojau.
Apie ką knyga:
Kartą paplūdimyje prie Elbės vyras pamato moterį, kurią, jo manymu, jau buvo sutikęs. Tačiau nepažįstamoji kategoriškai tai neigia. Ar ji sako tiesą? O gal tos dvi moterys tik panašios kaip du vandens lašai?
Nepažįstamosios paslaptis Martiną taip apsėda, kad jis žūtbūt pasiryžęs ją atskleisti…
Klausantis audio knygos „Audiotekoje“, itin patiko jau ne kartą mano išgirtas Daivos Tamošiūnaitės balsas– jos balsas puikiai perteikė nuotaikas, subtiliai perteikė emocijas ir dar labiau sustiprino įspūdį.
Jei dar nesate skaitę ar klausę šios knygos, tikrai rekomenduoju – ypač jei turite „Audiotekos“ prenumeratą, nes tada galite ją klausyti nemokamai. Man ši istorija buvo ne tik proga išeiti pasivaikščioti, bet ir puiki istorija. Labai labai patiko❤️.
Tai nebuvo lengvas ar paviršutiniškas romanas – veikiau psichologiškai gilus, emocionaliai sodrus pasakojimas apie tapatybę, paslaptis, pasirinkimus ir vidines kovas. Autorės pasakojimo stilius čia – ypač brandus, subtilus ir nepaprastai vaizdingas, o veikėjai gyvi ir tikri. Ypač žavėjo pagrindinės herojės paveikslas – toks tikras,daugiasluoksnis, kad net ir užvertus paskutinį skyrių, dar ilgai apie ją galvojau.
Apie ką knyga:
Kartą paplūdimyje prie Elbės vyras pamato moterį, kurią, jo manymu, jau buvo sutikęs. Tačiau nepažįstamoji kategoriškai tai neigia. Ar ji sako tiesą? O gal tos dvi moterys tik panašios kaip du vandens lašai?
Nepažįstamosios paslaptis Martiną taip apsėda, kad jis žūtbūt pasiryžęs ją atskleisti…
Klausantis audio knygos „Audiotekoje“, itin patiko jau ne kartą mano išgirtas Daivos Tamošiūnaitės balsas– jos balsas puikiai perteikė nuotaikas, subtiliai perteikė emocijas ir dar labiau sustiprino įspūdį.
Jei dar nesate skaitę ar klausę šios knygos, tikrai rekomenduoju – ypač jei turite „Audiotekos“ prenumeratą, nes tada galite ją klausyti nemokamai. Man ši istorija buvo ne tik proga išeiti pasivaikščioti, bet ir puiki istorija. Labai labai patiko❤️.
July 30, 2025
Įdomi istorija. Maloniai susiskaitė.
Ir minčių šįkart pasižymėjau nemažai:
Apie paplūdimio lankytojų charakterį ir pomėgius galėjai spręsti nebent iš jų skaitomų knygų. Jos daugiau papasakodavo apie žmogų nei būtų leidę spėti jų drabužiai, diplomai ir net banko sąskaitų išklotinės.
Jausmo negali išmąstyti, gali tik išjausti.
Ir kodėl taip norime žmonėms užklijuoti etiketes? Tarsi jie būtų sielos, užkonservuotos kūnų stiklainiuose ir gavę lipdukus su pavadinimu, turėtų keliauti į jiems skirtą lentyną. Arba... kas nutiktų stiklainiui be užrašo?
Žmonės nesutverti gyventi po vieną. Ypač vyrai
Vienatvė - pavydi partnerė. Jei tik nemiegi - pasiglemžia visą tavo esybę.
Upė turi magišką galią išplauti nereikalingas mintis ir nerimą.
Kartais pasirinkimo laisvė - ne dovana, o prakeiksmas.
Viskas yra kopija. Arba kopijų kopija. Neįmanoma išrasti ko nors, kas būtų visiškai nauja, nebent galima interpretuoti. Visi įmanomi siužetai dar glūdi Antikos mituose. Visi jie užrašyti, iškalti marmure, išpiešti ant vazų.
Lyg liūdesys būtų virusas. Nors gal jis toks ir yra? Juk būdamas šalia kenčiančio žmogaus, nori nenori persiimi jo kančia, o šalia džiaugsmingo - ir pačios širdis uždainuoja.
Kokiais vienetais matuojama valia?
Svetima išmintimi sotus nebūsi ir tik tavo paties patirtys nukaldina tau skydą ir kalaviją.
Prieš pradedant auklėti pasaulį, pirmiausia reikia savo pačios galvoje padaryti tvarką.
Menas tampa menu tik susilietęs su jį stebinčiu asmeniu. Tiksliau, per patį stebėjimo aktą. Žiūrovas yra labai svarbi kūrybinio akto dalis.
Kodėl laimė turi būti didelė? Laimė gali tilpti adatos skilutėje.
Maži dalykai gali nulemti mūsų gyvenimo kelią.
Be meilės nėra kūrybos.
Visus, kuriuos tikrai kadaise mylėjome, nešiojamės širdyje.
Ir minčių šįkart pasižymėjau nemažai:
Apie paplūdimio lankytojų charakterį ir pomėgius galėjai spręsti nebent iš jų skaitomų knygų. Jos daugiau papasakodavo apie žmogų nei būtų leidę spėti jų drabužiai, diplomai ir net banko sąskaitų išklotinės.
Jausmo negali išmąstyti, gali tik išjausti.
Ir kodėl taip norime žmonėms užklijuoti etiketes? Tarsi jie būtų sielos, užkonservuotos kūnų stiklainiuose ir gavę lipdukus su pavadinimu, turėtų keliauti į jiems skirtą lentyną. Arba... kas nutiktų stiklainiui be užrašo?
Žmonės nesutverti gyventi po vieną. Ypač vyrai
Vienatvė - pavydi partnerė. Jei tik nemiegi - pasiglemžia visą tavo esybę.
Upė turi magišką galią išplauti nereikalingas mintis ir nerimą.
Kartais pasirinkimo laisvė - ne dovana, o prakeiksmas.
Viskas yra kopija. Arba kopijų kopija. Neįmanoma išrasti ko nors, kas būtų visiškai nauja, nebent galima interpretuoti. Visi įmanomi siužetai dar glūdi Antikos mituose. Visi jie užrašyti, iškalti marmure, išpiešti ant vazų.
Lyg liūdesys būtų virusas. Nors gal jis toks ir yra? Juk būdamas šalia kenčiančio žmogaus, nori nenori persiimi jo kančia, o šalia džiaugsmingo - ir pačios širdis uždainuoja.
Kokiais vienetais matuojama valia?
Svetima išmintimi sotus nebūsi ir tik tavo paties patirtys nukaldina tau skydą ir kalaviją.
Prieš pradedant auklėti pasaulį, pirmiausia reikia savo pačios galvoje padaryti tvarką.
Menas tampa menu tik susilietęs su jį stebinčiu asmeniu. Tiksliau, per patį stebėjimo aktą. Žiūrovas yra labai svarbi kūrybinio akto dalis.
Kodėl laimė turi būti didelė? Laimė gali tilpti adatos skilutėje.
Maži dalykai gali nulemti mūsų gyvenimo kelią.
Be meilės nėra kūrybos.
Visus, kuriuos tikrai kadaise mylėjome, nešiojamės širdyje.
June 4, 2025
Buvęs plaštakų chirurgas Martinas dienas leidžia monotoniškai: Hamburgo paplūdimyje, stebėdamas pastarojo lankytojus ir nostalgiškai prisimindamas mirusią žmoną. Monotonija pasibaigia, kai vieną dieną paplūdimyje vis sutinka moterį, kurią jau yra matęs anksčiau, tačiau nepažįstamoji viską neigia. Kyla klausimas: kuris iš jų sako tiesą ir kas už viso to slypi?
Niekam ne paslaptis, kad J. Herlyn yra viena mano mėgstamiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų. Žaviuosi ja ne tik kaip asmenybe, kuri spinduliuoja nuoširdumu ir paprastumu, bet ir jos gebėjimais rašyti romanus, kurie įtraukia ne tik vyresnio amžiaus moteris (stereotipiškai kalbama, kad jos istorijos subalansuotos būtent šiai skaitytojų amžiaus grupei), tačiau ir perpus jaunesnes. Kaskart paėmusi skaityti J. Herlyn knygą žinau, kad joje atrasiu detalių, kurios nebus tik autorės vaizduotės vaisius: tai bus realūs faktai, įrodantys, kad šiame pasaulyje yra daugybė dalykų, apie kurių egzistavimą nė nenutuokiame, apie kuriuos nesame girdėję, nors jie verti mūsų dėmesio. Ir taip pat jau žinau, kad pastarųjų spektras rašytojos kūryboje itin platus.
Šįkart autorė supažindina ne tik su menininkais (pavyzdžiui, M. Abramovič) ir jų performansais, bet ir mistiniais reiškiniais, kurie, kaip paaiškėja, ne visuomet yra tokie mistiniai. Ar kada susimąstėte, kad kažkur pasaulyje gyvena jūsų antrininkas? Gal net ne vienas? Ar norėtumėte jį sutikti realybėje? O jeigu tai nutiktų atsitiktinai – kaip reaguotumėte, kaip elgtumėtės? Antrininkų tema tampa kertine varomąja knygos jėga, kuri ir intriguoja, ir suteikia dinamiškumo, ir stebina pagrįstumą patvirtinančiais faktais. Prie mistinės kūrinio pusės priskirčiau ir vizijas/regėjimus, kuriuos mato ne viena iš romano veikėjų. Kiek taip iš tikrųjų gali būti tikrovėje, paliksiu spręsti jums, bet paprašysiu pamąstyti, ar niekada nesusidūrėte bent su menkiausia situacija, kurioje pamatėte, kad ne viską galima racionaliai paaiškinti. Minimas ir „trečiosios akies“ atvėrimo procesas. Tad, jeigu nesate mistinių elementų entuziastas, o gal net priešingai – skeptikas, perspėju, kad romane nestigs vietų, kurių reikalingumu ir prasmingumu suabejosite.
Skaitytojo įvedimui į romaną J. Herlyn šįkart pasirinko gana nelengvą atmosferą ir skausmą sukeliančią tematiką – mylimo žmogaus netektį ir po jos išgyvenamą širdgėlą bei jaučiamą tuštumą. Kaip visa tai išgyventi? Užsiimti mėgstama veikla? Susiskurti nusistovėjusią rutiną? Rasti kitą žmogų, kuris užpildytų pastarojo paliktą tuštumą? O gal stačia galva nertis į nuotykį, kurio prasmė ir baigtis nėra iki galo aiški? Man pasirodė, kad J. Herlyn pagrindinio veiksmo sūkurio paraštėse sukūrė jautrų pasakojimą apie tai, kaip į gerąją pusę pasikeičia bespalvis ir beskonis žmogaus, praradusio savo akių šviesulį, gyvenimas, kai jame atsiranda tinkami žmonės ir kai smalsumas tampa geriausia paskata toliau gyventi, o ne tik egzistuoti. Kita vertus, rašytoja parodo, kad ne visos santuokos yra tos, kuriose du kūnai tampa vienu. J. Herlyn aptaria ir smurto šeimoje atvejį bei parodo, kaip tokiose kritinėse situacijose savanaudiškų kėslų turintys asmenys gali pasinaudoti susidariusia padėtimi.
Be abejo, taip rašytoja perteikia ir skirtingas meilės formas. Neskaitant įvairių kitų jos formų (pavyzdžiui, tarp motinos ir jos vaikų), dominuojančia tampa ta, kuri atspindi ryšį tarp moters ir vyro. Vienoje iš jų meilės likučių partneriui nestokojama net tada, kai iš jo pusės yra jaučiamas tiek psichologinis, tiek fizinis skausmas, o taipogi – išnaudojimas. Kitoje viskas priešingai – partneris yra besąlygiškai mylimas, priimamas su visais trūkumais ir praeities šešėliais, net ir tuo atveju, jeigu nėra tokio stipraus atgalinio ryšio. Kartu J. Herlyn pabrėžia atleidimo svarbą, gebėjimo pradėti viską iš pradžių poreikį ir akcentuoja pamoką: niekas negali nustelbti to, kad gyvenimas yra kompleksiškas, todėl viskas jame negali būti tik juoda arba tik balta.
„Nepažįstamoji“ – romanas, kurį gaubia paslapčių ir mistikos šydas, įrodantis, jog gyvenimas kupinas praradimų ir atradimų, negandų ir atsitiktinumų, pakilimų ir nuosmukių, bet tuo jis ir žavus – niekada nežinai, ar rytoj viskas vyks seniai nusistovėjusia tvarka, o gal įvyks kažkas, kas kasdienę monotoniją sudrebins iš pat pamatų. Kūrinys akcentuoja mintį, kad Dievo keliai nežinomi – mes nežinome, kas mums yra suplanuota iš aukščiau, nors ir neretai akcentuojama, jog patys esame savo likimo kalviai. „Nepažįstamoji“ – tai ne tik istorija apie nepažįstamą moterį, kurios paslaptį trokštą išsiaiškinti protagonistai, bet ir iš dalies apie kiekvieną iš jų: bandančius gyventi toliau, mėginančius paleisti praeities nuoskaudas ir atleisti, trokštančius, kad ateitis būtų giedresnė, lyginant su dabartimi. Kūrinys ragina patikėti, kad gyvenime niekas nevyksta be priežasties, o tamsiausios audros yra reikalingos tam, kad po jų pasirodžiusi giedra mums būtų dar viltingesnė ir šviesesnė.
Rekomenduoju visiems, mylintiems ir nuolat laukiantiems naujų J. Herlyn kūrybos vaisių, norintiems pajusti, kas nutinka, kai romano siužetą įsimaišo mistikos elementai, suteikiantys kūriniui naujų spalvų, praturtinantys jį pažinimo efektu: šiame pasaulyje ne viską galima pamatyti, paliesti ar užuosti – kartais reikia išeiti iš savo pažinimo ribų ir galvoti plačiau. Jeigu ieškote romano, po kurio perskaitymo atmintyje išliks ne tik vienas kitas įdomesnis faktas apie mus supantį pasaulį, bet ir istorija, akcentuojanti meilės, atleidimo ir artumo svarbą. Rekomenduoju skaitytojams, norintiems leistis į ieškojimų ir atradimų nestokojantį kūrinį, leidžianti įsitikinti, kad ne viskas, kas vyksta, yra paaiškinama racionaliai ir tiesiogiai – kartais reikia pripažinti, jog yra dalykų, peržengiančių mūsų suvokimo ribas (ir čia aš, beje, ne tik apie mistikos elementus).
4/5⭐
Niekam ne paslaptis, kad J. Herlyn yra viena mano mėgstamiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų. Žaviuosi ja ne tik kaip asmenybe, kuri spinduliuoja nuoširdumu ir paprastumu, bet ir jos gebėjimais rašyti romanus, kurie įtraukia ne tik vyresnio amžiaus moteris (stereotipiškai kalbama, kad jos istorijos subalansuotos būtent šiai skaitytojų amžiaus grupei), tačiau ir perpus jaunesnes. Kaskart paėmusi skaityti J. Herlyn knygą žinau, kad joje atrasiu detalių, kurios nebus tik autorės vaizduotės vaisius: tai bus realūs faktai, įrodantys, kad šiame pasaulyje yra daugybė dalykų, apie kurių egzistavimą nė nenutuokiame, apie kuriuos nesame girdėję, nors jie verti mūsų dėmesio. Ir taip pat jau žinau, kad pastarųjų spektras rašytojos kūryboje itin platus.
Šįkart autorė supažindina ne tik su menininkais (pavyzdžiui, M. Abramovič) ir jų performansais, bet ir mistiniais reiškiniais, kurie, kaip paaiškėja, ne visuomet yra tokie mistiniai. Ar kada susimąstėte, kad kažkur pasaulyje gyvena jūsų antrininkas? Gal net ne vienas? Ar norėtumėte jį sutikti realybėje? O jeigu tai nutiktų atsitiktinai – kaip reaguotumėte, kaip elgtumėtės? Antrininkų tema tampa kertine varomąja knygos jėga, kuri ir intriguoja, ir suteikia dinamiškumo, ir stebina pagrįstumą patvirtinančiais faktais. Prie mistinės kūrinio pusės priskirčiau ir vizijas/regėjimus, kuriuos mato ne viena iš romano veikėjų. Kiek taip iš tikrųjų gali būti tikrovėje, paliksiu spręsti jums, bet paprašysiu pamąstyti, ar niekada nesusidūrėte bent su menkiausia situacija, kurioje pamatėte, kad ne viską galima racionaliai paaiškinti. Minimas ir „trečiosios akies“ atvėrimo procesas. Tad, jeigu nesate mistinių elementų entuziastas, o gal net priešingai – skeptikas, perspėju, kad romane nestigs vietų, kurių reikalingumu ir prasmingumu suabejosite.
Skaitytojo įvedimui į romaną J. Herlyn šįkart pasirinko gana nelengvą atmosferą ir skausmą sukeliančią tematiką – mylimo žmogaus netektį ir po jos išgyvenamą širdgėlą bei jaučiamą tuštumą. Kaip visa tai išgyventi? Užsiimti mėgstama veikla? Susiskurti nusistovėjusią rutiną? Rasti kitą žmogų, kuris užpildytų pastarojo paliktą tuštumą? O gal stačia galva nertis į nuotykį, kurio prasmė ir baigtis nėra iki galo aiški? Man pasirodė, kad J. Herlyn pagrindinio veiksmo sūkurio paraštėse sukūrė jautrų pasakojimą apie tai, kaip į gerąją pusę pasikeičia bespalvis ir beskonis žmogaus, praradusio savo akių šviesulį, gyvenimas, kai jame atsiranda tinkami žmonės ir kai smalsumas tampa geriausia paskata toliau gyventi, o ne tik egzistuoti. Kita vertus, rašytoja parodo, kad ne visos santuokos yra tos, kuriose du kūnai tampa vienu. J. Herlyn aptaria ir smurto šeimoje atvejį bei parodo, kaip tokiose kritinėse situacijose savanaudiškų kėslų turintys asmenys gali pasinaudoti susidariusia padėtimi.
Be abejo, taip rašytoja perteikia ir skirtingas meilės formas. Neskaitant įvairių kitų jos formų (pavyzdžiui, tarp motinos ir jos vaikų), dominuojančia tampa ta, kuri atspindi ryšį tarp moters ir vyro. Vienoje iš jų meilės likučių partneriui nestokojama net tada, kai iš jo pusės yra jaučiamas tiek psichologinis, tiek fizinis skausmas, o taipogi – išnaudojimas. Kitoje viskas priešingai – partneris yra besąlygiškai mylimas, priimamas su visais trūkumais ir praeities šešėliais, net ir tuo atveju, jeigu nėra tokio stipraus atgalinio ryšio. Kartu J. Herlyn pabrėžia atleidimo svarbą, gebėjimo pradėti viską iš pradžių poreikį ir akcentuoja pamoką: niekas negali nustelbti to, kad gyvenimas yra kompleksiškas, todėl viskas jame negali būti tik juoda arba tik balta.
„Nepažįstamoji“ – romanas, kurį gaubia paslapčių ir mistikos šydas, įrodantis, jog gyvenimas kupinas praradimų ir atradimų, negandų ir atsitiktinumų, pakilimų ir nuosmukių, bet tuo jis ir žavus – niekada nežinai, ar rytoj viskas vyks seniai nusistovėjusia tvarka, o gal įvyks kažkas, kas kasdienę monotoniją sudrebins iš pat pamatų. Kūrinys akcentuoja mintį, kad Dievo keliai nežinomi – mes nežinome, kas mums yra suplanuota iš aukščiau, nors ir neretai akcentuojama, jog patys esame savo likimo kalviai. „Nepažįstamoji“ – tai ne tik istorija apie nepažįstamą moterį, kurios paslaptį trokštą išsiaiškinti protagonistai, bet ir iš dalies apie kiekvieną iš jų: bandančius gyventi toliau, mėginančius paleisti praeities nuoskaudas ir atleisti, trokštančius, kad ateitis būtų giedresnė, lyginant su dabartimi. Kūrinys ragina patikėti, kad gyvenime niekas nevyksta be priežasties, o tamsiausios audros yra reikalingos tam, kad po jų pasirodžiusi giedra mums būtų dar viltingesnė ir šviesesnė.
Rekomenduoju visiems, mylintiems ir nuolat laukiantiems naujų J. Herlyn kūrybos vaisių, norintiems pajusti, kas nutinka, kai romano siužetą įsimaišo mistikos elementai, suteikiantys kūriniui naujų spalvų, praturtinantys jį pažinimo efektu: šiame pasaulyje ne viską galima pamatyti, paliesti ar užuosti – kartais reikia išeiti iš savo pažinimo ribų ir galvoti plačiau. Jeigu ieškote romano, po kurio perskaitymo atmintyje išliks ne tik vienas kitas įdomesnis faktas apie mus supantį pasaulį, bet ir istorija, akcentuojanti meilės, atleidimo ir artumo svarbą. Rekomenduoju skaitytojams, norintiems leistis į ieškojimų ir atradimų nestokojantį kūrinį, leidžianti įsitikinti, kad ne viskas, kas vyksta, yra paaiškinama racionaliai ir tiesiogiai – kartais reikia pripažinti, jog yra dalykų, peržengiančių mūsų suvokimo ribas (ir čia aš, beje, ne tik apie mistikos elementus).
4/5⭐
March 16, 2025
Tai intriguojanti istorija su netikėtais gyvenimo kelio vingiais apie vienatvę, ilgesį, jausmų išsakymą per kūrybą, tiesos ieškojimą praeityje. Tai kartu ir mistinė istorija su paralelinių pasaulių vizija, atsispindinti knygos viršelyje, į kurį nuolat krypsta akys ieškant paslėptų detalių.
"Ar ne keista, kad kartais maži ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi dalykai gali nulemti mūsų gyvenimo kelią?" - šis klausimas iš knygos herojės lūpų yra kaip vedlys per visą istoriją, nes būtent tai ir nulemia svarbiausius gyvenimo posūkius visiems herojams.
Dėkoju už puikią knygą bei pamoką, jog stebint ženklus ir klausant savo širdies gyvenimas yra dosnus netikėtomis dovanomis.
"Ar ne keista, kad kartais maži ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi dalykai gali nulemti mūsų gyvenimo kelią?" - šis klausimas iš knygos herojės lūpų yra kaip vedlys per visą istoriją, nes būtent tai ir nulemia svarbiausius gyvenimo posūkius visiems herojams.
Dėkoju už puikią knygą bei pamoką, jog stebint ženklus ir klausant savo širdies gyvenimas yra dosnus netikėtomis dovanomis.
August 27, 2025
Kas man labiausiai patiko - tai šios knygos viršelis 🤩 Toks paslaptingas, gražus, malonus ne tik akiai, bet ir rankai - toks malonus liesti, lyg tikrą drobę! Taip pat labai nustebino,kad šį paveikslą nutapė autorės tėvas, dar prieš parašant šią istoriją.
Patiko netikėta vieta, kurioje prasidėjo istorija - nudistų paplūdimys; taip pat patiko faktai apie antrininkus - net susiradau minimo fotografo svetainę, į su draugėmis pasijuokėme ieškodamos, į
kokią žvaigždę esame panašios 😆
Pats knygos siužetas pasirodė vidutinis, nesužavėjo veikėjai, pritrūko romantinės linijos.
Patiko netikėta vieta, kurioje prasidėjo istorija - nudistų paplūdimys; taip pat patiko faktai apie antrininkus - net susiradau minimo fotografo svetainę, į su draugėmis pasijuokėme ieškodamos, į
kokią žvaigždę esame panašios 😆
Pats knygos siužetas pasirodė vidutinis, nesužavėjo veikėjai, pritrūko romantinės linijos.
March 22, 2025
Štai ir baigėsi dar vienas romanas… Na man kaip visada Jolita Herlyn kuryba yra wow! Esu perskaičius ir turiu savo bibliotekoje visas autores knygas!Nuo mistikos iki tikru faktu, nuo kelioniu laiku iki nepaprastu vaizdu realiose šalyse! Be galo megstu panirti į nuotykius ir ši knyga tai išpildė. Teko netik nekiautojos vaidmuo bet ir detektyvės. Sekmes taip gerai kuriančiai autorei ir nuostabu vėl tureti nauja nuotyki! Lauksiu kitu darbu!
June 2, 2025
4.5 ⭐️ Tikrai labai patiko. Martinas patiko labiausiai tikslios priežasties užtat nėra😂. Yra mažų dalykų kuriuos sutapatinu su savimi ir didesnių įvykių, kurie tai pat artimi ne tik man, bet ir mano šeimos nariams. Kaip vienas mano šeimos narys atrašė nusiuntus viena pastraipą ,,taip artima skaityti”. Šios rašytojos rašymo stilius - vienas iš mano mėgstamiausių. Šita knyga mano pirmoji šios autorės, bet tikrai nepaskutinė.🥰
September 30, 2025
Maniau, jau dėsiu į šoną, beeet taip pagavo!Jauki, turininga, jei filmų terminais tai tokia feel good book ✨️ pamažu auginami personažai ir vis smalsumą kelianti intriga - tai kas visgi ta nepažįstamoji. Paaiškėja, ir su jos atsiradimu paaiškėja ir tai, kaip mums visiems reikia draugijos, ryšio, savos kompanijos, kurioj gali būti kartais atviras su skauduliais, o kartais nusiteikęs skaniam juokui.
Kad ir kiek Jolita parašys, visas skaitysiu 🧡
Kad ir kiek Jolita parašys, visas skaitysiu 🧡
November 2, 2025
Labiausiai patiko buvęs chirurgas Martinas,kaip jis įsitraukia į visą šią istoriją,jo smulkmeniškumas ir užsidegimas net jo meilės istorija atrodė geriausiai.O Žozefina ir Helga,ypač pastaroji neįtikino,nes jai buvo skirta ypač mažai laiko,lyg jau norint greičiau užbaigti romaną.
Skaičiau,kad kažkas vertino kaip geriausią autorės romaną,tuomet faktas,kad jos knygos ne man,nes ir šioji tokia pusėtina,skaitosi nesunkiai,bet tikrai nėra ta,kurią rekomenduočiau kitam
Skaičiau,kad kažkas vertino kaip geriausią autorės romaną,tuomet faktas,kad jos knygos ne man,nes ir šioji tokia pusėtina,skaitosi nesunkiai,bet tikrai nėra ta,kurią rekomenduočiau kitam
March 28, 2025
Kaip visos Jolitos Herlyn knygos, ši knyga dvelkia lengvumu, romantika, mistika ir siužeto posūkiais.
November 9, 2025
Labai nuobodi, jei ne atostogos ir audioteka buciau metusi.
April 29, 2025
Dar viena nauja pažintis su lietuvių kilmės autore. Nors aprašymas per daug nesužavėjo, bet knyga nustebino. Pirmąją pažintį su šia rašytoja vertinu teigiamai.
Istorija apie žmones, kuriuos sujungia vienatvė ir paslaptys. Į pensiją išėjęs Martinas gyvena prisiminimais apie žmoną. Netikėtai paplūdimyje pamato moterį, kurią, jo manymu, jau buvo sutikęs. Tačiau nepažįstamoji kategoriškai tai neigia. Nepažįstamosios paslaptis Martiną taip apsėda, kad jis žūtbūt pasiryžęs ją atskleisti.
Nors galvojau, kad tai eilinis romanas, kai vyras įsimylį nepažįstamąją, bet veiksmas rutuliuojasi visai kitaip. Buvo smagu skaityti kaip gyvenimas tam tikromis aplinkybėmis sujungia visai skirtingus, vienišus žmones. Ir jų gyvenimai įgyja ne tik tikslą bet ir prasmę. Šiek tiek glumino mistikos intarpas, galbūt ne visas vietas supratau. Bet nepažįstamosios paslaptis įtraukė ir mane, norėjosi atskleisti ją kartu su Martinu.
Istorija apie žmones, kuriuos sujungia vienatvė ir paslaptys. Į pensiją išėjęs Martinas gyvena prisiminimais apie žmoną. Netikėtai paplūdimyje pamato moterį, kurią, jo manymu, jau buvo sutikęs. Tačiau nepažįstamoji kategoriškai tai neigia. Nepažįstamosios paslaptis Martiną taip apsėda, kad jis žūtbūt pasiryžęs ją atskleisti.
Nors galvojau, kad tai eilinis romanas, kai vyras įsimylį nepažįstamąją, bet veiksmas rutuliuojasi visai kitaip. Buvo smagu skaityti kaip gyvenimas tam tikromis aplinkybėmis sujungia visai skirtingus, vienišus žmones. Ir jų gyvenimai įgyja ne tik tikslą bet ir prasmę. Šiek tiek glumino mistikos intarpas, galbūt ne visas vietas supratau. Bet nepažįstamosios paslaptis įtraukė ir mane, norėjosi atskleisti ją kartu su Martinu.
Displaying 1 - 16 of 16 reviews