Trečias kartas nemeluoja

by Irena Buivydaitė

Vieną šiltą rugsėjį Nidos paplūdimyje likimas suveda dvi vienišas moteris. Abi ištrūko iš savo aplinkos gydytis sielos žaizdų ir mokytis jaukintis vienatvės po neseniai išgyventų asmeninių dramų. Tarp Skirmantės ir Gelminos beregint užsimezga sielų giminystė ir įsitaisiusios vienos iš moterų terasoje jos ima dalytis muilo operų scenarijų vertomis išpažintimis, atvedusiomis jas prie jūros. Juk neretai svetimam žmogui atsiverti paprasčiau negu draugui...

Skirmantė po skausmingai pasibaigusio tarnybinio romano prarado viltį, kad jai vėl kada nors bus lemta patirti pirmosios meilės virpulį, o Gelmina baigia atsigauti po šoko, paaiškėjus, kad žmogus, su kuriuo praleido trylika metų, pasirodė ne toks, kokiu jį laikė. Nors likimo seserų istorijos skirtingos, abi jau du kartus manė atradusios didžiąją meilę, kuri, deja, atnešė vien nusivylimą.

Gyvenimas retai kada suteikia antrą progą ištaisyti praeities klaidas ar bent jas išsiaiškinti. Ar šįkart likimas bus dosnus? Ar trečias kartas nemeluos?

320 pages, Hardcover

First published February 14, 2025

About the author

Irena Buivydaitė-Kupčinskienė gimė ir užaugo Šiauliuose, studijavo anglų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Gyvena su šeima Dzūkijos sostinėje, žaliajame Alytuje, dėsto anglų kalbą Alytaus kolegijoje, verčia grožinę ir populiariąją literatūrą, rašo romanus. Kūryba – jos hobi. Rašo tada, kai nori pabėgti nuo kasdienybės. Yra optimistė ir tiki, kad daugelį gyvenimo problemų būtų galima išspręsti, jei žmonės paprasčiausiai pažvelgtų į kitus jų akimis, nuslopintų savo ambicijas ir pamėgintų išklausyti bei suprasti kitą, dažniausiai artimą, žmogų. Rašytojai didžiausia gyvenimo vertybė – šeima. Ji mano, kad laimingi tie, kuriems pavyksta ją išsaugoti. „Gyvenime daug blogio neteisybės, sielvarto, ašarų, todėl noriu, kad mano romanai suteiktų skaitytojams nors šiek tiek vilties, kad po juodų negandų laikotarpio debesys išsisklaidys ir likimas padovanos nepakartojamų saulės akimirkų, dėl kurių verta gyventi...“

Reviews

[Justina Neliubšienė · Rating 3 out of 5]

Lengvas, lietuviškas romanas, bet silpnokas. 😏🙂audio🎧

[Vilma · Rating 4 out of 5]

Labai...tikriausiai reikejo kasko tokio, tikro paprasto ir netiketo...

[Kristina Green · Rating 5 out of 5]

Irena Buivydaitė – tikra šeimyninių santykių chirurgė, o gal net ir psichologė. Knygoje „Trečias kartas nemeluoja“ ji sudeda tiek įvairiausių istorijų, tiek šeimų peripetijų, kad net sunku suskaičiuoti.

Susitinka dvi moterys, kurios dalijasi savo nesėkmingais pirmaisiais ir antraisiais santykiais, abi laukdamos to lemtingo trečio karto, kuris – kaip sakoma – nemeluoja.
Čia bus ir meilės romanas, bet kartu – ir tikra santykių laboratorija.

Autorė pateikia daugybę šeimyninio gyvenimo scenarijų: sukčius Alfonsas, beprotiška aistra, kasdienybės nuobodulys, jaunatviška kvailystė, tarnybinis romanas ir dar visa galybė kitų variantų. Kiekviena istorija – tarsi atskira mini drama su savomis pamokomis.

Ši knyga ne tik priverčia susimąstyti, kiek meilė gali turėti formų, bet ir leidžia pažvelgti į santykius su šypsena, ironija ar net lengvu liūdesiu. Iš jos tikrai galėtų gimti puikus, įtraukiantis serialas siekiantis 100 serijų.

[Živilė Matijaškienė · Rating 4 out of 5]

Ech - kokia gera rašytoja ta Irena! Knygoje rasite visko, o svarbiausia - dalelę ir savęs.
Visos jos knygos tokios lengvos, bet gilios ir kupinos jėgos. Labai maloniai išklausiau ir kiekvienas skyrius traukė tik gilyn ♡

[Loreta Kijanina · Rating 5 out of 5]

Imi knygą ir skaitai gyvenimiškas peripetijas, ir gyveni su veikėjais, tai pailsi siela tokiu laiku. Lauksim naujų istorijų

[knygugriauzike_gabriele · Rating 3 out of 5]

Šiltas rugsėjis, viliojantis atostogauti Nidoje, suveda dvi likimo seseris – moteris, nusivylusias savo santykių patirtimis ir turinčias dar neužgijusių sielos žaizdų. Gelmina ir Skirmantė ima viena kitai pasakoti, kokie įvykiai paskatino atvykti į Lietuvos pajūrį. Abi ne kartą tikėjosi suradusios gyvenimo meilę, deja, tie kartai tapo nusivylimais. Bet galbūt trečias kartas nemeluos?

Rašytoja I. Buivydaitė yra parašiusi keliolika knygų, tačiau man iki šio teko skaityti dvi – „Kas būtų, jei...“ ir drauge su J. Herlyn parašytą „Atgimusi melodija“. Skaitydama pastarąsias, I. Buivydaitės kūrybą prisijaukinau, nes pastarojoje įžvelgiau panašumų su J. Herlyn knygomis bei jų tematika. Išvydusi, kad greitai pasirodys septynioliktoji rašytojos knyga, nusprendžiau, jog norėsiu leistis į dar vieną kelionę lietuviško meilės romano puslapiais. Tik šioji nebuvo tokia sėkminga: du trečdalius knygos nejaučiau prieraišumo nei veikėjams, nei pačiai istorijai, priminusiai nesibaigiančią muilo operą, kurioje herojai manosi įsimylėję vos po kelių akimirkų bendravimo, leidžiasi į intymius santykius vos po vieno jaudinančio prisilietimo.

Galima sakyti, kad problema manyje, nes paprasčiausiai kritikuoju žanrą, kurio tokia stilistika ir pobūdis. Vis dėlto, prieš tai skaitytos I. Buivydaitės knygos atmintyje paliko kitokius jausmus. Ir paskutinis istorijos trečdalis tuos jausmus sugrąžino. Knygos epicentre vėl atsidūrė gyvenimiškos temos, žmonių klaidos ir negebėjimas perlipti per savo principus, likimo pokštai bei gyvenimo nenuspėjamumas. Tas trečdalis nebuvo apgaubtas pernelyg lėkštais pasirinkimais ir norėjimu susieti savo gyvenimą su vos pažįstamu žmogumi. Gal tokios situacijos ir romantiškos, bet labai paviršutiniškos ir atitrūkusios nuo realybės. Romanui einant į pabaigą, ne tik vyresnieji knygos protagonistai (Gelmina ir Gintautas) ėmė elgtis racionaliau, atskleisdami, kad jiems rūpi ne tik aistra, bet taip pat rašytoja geriau supažindino su kitais dviem – Skirmante ir Domantu, kurie iki tol buvo palikti kūrinio paraštėse. Rašytoja sugebėjo supinti jų istorijas tarpusavyje, privertė mane patikėti, jog gyvenime iš tiesų gali taip nutikti.

Gelminos ir Skirmantės istorijos ne tik apie nelaimingą meilę. Tai pasakojimai, į santykius žvelgiantys iš skirtingų perspektyvų. Pirmiausia, santykiai pateikiama buities rūpesčių aplinkoje, kur lengva paskęsti ir nejučia sugriauti, regis, idilišką šeimos gyvenimą. Kita forma: trumpas susižavėjimas, nutikęs ne laiku, sugriovęs santuoką, bet kartu ir padėjęs suprasti, kiek daug buvo turėta – tik nevertinta. Trečiasis santykių tipas – santykiai, kuriems nereikia nieko: nei meilės, nei nevaldomų aistrų – svarbu stabilumas, o pats ryšys paremtas draugystės principu. Autorė įterpia ir neretai tarp jaunų žmonių paplitusią baimę įsipareigoti, prisipažinti apie jausmus ir pamėginti drauge kurti ateitį. Neapsieita ir be tarnybinio romano, kuris šioje istorijoje įgauna dar nematytą formą – žmogus paverčiamas preke, kuri parduodama mainais į verslo sandorį.

Romanas alsuoja lietuviškumu. Ne tik veikėjų vardai, vietovardžiai ar kitos pavienės detalės lietuviškos, bet taip pat netrūksta lietuviškų patarlių, priežodžių. Pastarieji įpinami į veikėjų pasirinkimus, siekiant parodyti, kad gyvenime tikrai kartais taip nutinka. Be santykių tarp vyro ir moters knygoje paliečiama: tėvų bei vaikų santykiai, egoistiškas žmogaus noras kitam atsilyginti tuo pačiu, pavyzdžiui, įskaudinti, gebėjimas pripažinti klaidas ir pasiryžimas jas ištaisyti, pagalba kitiems. O ką daryčiau kitaip? Sutrumpinčiau knygą bent šimtu puslapių, išmesdama vietas, kurios istorijai nesuteikia jokio atspalvio. Pakeisčiau veikėjų elgesį – suprantu, kad ir realybėje žmonės ne visada priima spendimus, apsvarstę visus iki vieno „už“ ir „prieš“, tačiau tikiu, kad kai kurių šabloniškų ir pernelyg vėjavaikiškų veiksmų būtų galima atsisakyti, siekiant kokybiškesnio turinio. Ir, pabaigai, šiek tiek mažiau kalbėčiau apie seksą – kartais atrodė, kad gyvenimo partnerio protagonistai ieško būtent dėl to, pamiršdami, kad be aistros yra daug svarbesnių veiksnių, lemiančių santykių kokybę bei trukmę.

„Trečias kartas nemeluoja“ – septynioliktasis I. Buivydaitės romanas, kuriame rašytoja skatina skaitytojus liautis pasitikėti pirmuoju įspūdžiu ir priimti jį kaip vieną neginčijamą tiesą. Kartais taip pasielgti kiekvienam iš mūsų būna patogu, bet ar tai išties teisinga? Ar po daugelio metų, išaiškėjus tiesai, o gal tiesiog pamynus savo principus, neteks gailėtis dėl nekorektiškų poelgių, dėl nutrūkusių ryšių ir dėl niekada į gyvenimą nebegrįšiančių žmonių? Rašytoja kviečia kiekvieną skaitytoją susimąstyti ir priimti reikiamus sprendimus, kol dar nevėlu. Gelminos ir Skirmantės istorijos akcentuoja, kad galima bandyti nutolti ar užginčyti širdies gilumoje dar rusenančius jausmus, tačiau nuo sau skirtojo pabėgti nepavyks, o kuo anksčiau pripažįstamos klaidos, tuo švelnesnės būna pastarųjų pasekmės.

Rekomenduoju, jeigu mėgstate meilės romanus, kuriuose susimaišo viskas: nelogiški sprendimai, pasidavimas impulsams, aistrų apakinti sprendimai ir klystkeliai, leidžiantys išsigryninti ir suvokti klaidas. Nerekomenduoju, jeigu nemėgstate ir nejaučiate bent menkiausios simpatijos naivios, lipšnioms ir kiek perteklinėms meilės istorijoms, kurias skaitant norisi ir akis pavartyti, ir pykti ant protagonistų dėl vėjavaikiškų sprendimų. Jeigu ieškote lengvo skaitinio apie meilę, kurią ne visada iš pirmo karto pavyksta surasti, o tiksliau – suprasti suradus, siūlau, kadangi šis I. Buivydaitės kūrinys padės suprasti, dėl kokių priežasčių gyvenime kartais taip nutinka. Nerekomenduoju, jeigu tikitės labai gilios santykių analizės, daugybės probleminių situacijų ir žvilgsnio į kompleksiškas situacijas iš skirtingų perspektyvų – kūrinys gana nuspėjamas ir nebandantis giliai „kapstytis“ žmonių pasąmonėje, veikiau – kviečiantis atsipalaiduoti, stebint, kokiais vingiais protagonistus nuves gyvenimo klystkeliai.

3/5⭐

[Justina Rutkauskienė · Rating 5 out of 5]

Buvo smagu prisiminti šią autorę, kuri nuo pat paauglystės laikų, tam tikrais gyvenimo etapais, mane lydi. Ir kas kart, vis iš naujo, negalėti atsistebėti rašytojos paprastumu. Jai nereikia aukštų metaforų, skambių frazių ir neatrastų hipotezių, ji nuostabi savo paprastumu, tuo paprastu “buiteku” su laiminga pabaiga. Juk tam rašytojai ir kuria meilės romanus - kad praskaidrinti pilkumą ir įnešti spalvų į žmogaus gyvenimą. Tokia ir yra knyga, ją perskaitai ir šypsaisi, tikra šypsena, o ne suvaidinta.
Pabaiga palinkėsiu, kad tų trečių kartų nebūtų mūsų gyvenimuose, o jei jau jie išlenda - tai lai jie būna kuo mažiau skausmingi. Bet kaip bebūtų: “trečias kartas nemeluoja” ❤️

[Ramunė Narbutas · Rating 3 out of 5]

Mano pirma pažintis su Irena Buivydaite. Knygą gavau per knygų mainus ir tikrai buvo įdomu susipažinti! Tačiau neįtikino ši graži pasaka manęs... Bet kai norisi kažko labai lengvo, saldaus-tiks. Tik antrą kartą į tą pačią upę neįbrisi, kad ir kiek svajosi.

[Živilė · Rating 3 out of 5]

Rašytoja išlieka ištikima savo braižui. Pats siužetad man buvo lengvai nuspėjamas, bet jei nesinori nieko įpareigojančio, tai lengvam pasiskaitymui pats tas. 😊

[Zivile · Rating 3 out of 5]

Knyga kaip ir gera, bet ir nelabai. Nežinau, pradžia atrodė tokia labai lengvabūdiška, greit šokinėjanti per laiko tėkmę. Veliau paaiškėja kodėl taip buvo padaryta. bet.. vietomis įtraukia, įdomu, o vietomis nuobodu. Sakyčiau lengvas , neįpareigojantis pasakojimas. 👌

[Nesaby · Rating 5 out of 5]

Įtraukianti istorija, kurioje susipina veikėjų gyvenimai.

[Rasa-Skaitau ir keliauju · Rating 3 out of 5]

Šią knygą klausiau Audiotekoje, ir kaip visada – tikėjausi šiltos, gyvos, žmogiškos istorijos, kuri įtraukia nuo pirmųjų minučių. Ir iš esmės – taip ir buvo. Autorė tikrai moka kurti jaukią atmosferą, ryškius veikėjus, o jos „kabliukas“ visada tas pats: nenuspėjami siužeto vingiai, net jei giliai viduje žinai, kad pabaiga bus „ilgai ir laimingai“. Tai tas malonus saugumo jausmas, kai supranti, kad kelias bus vingiuotas, bet vertas kelionės.
Tačiau… šį kartą turiu keletą priekaištų savo mylimai autorei.
Ir nors pati istorija buvo puiki, du dalykai man viską labai sugadino, nes tiesiog prasilenkė su tikrove.
❗Šiuolaikinė išsilavinusi moteris, kuri išteka po… 6 dienų?
Ir dar net nepermiegojusi su žmogumi, kurį pažįsta mažiau nei savaitę.
Suprantu romantiką, spontaniškumą, meilę iš pirmo žvilgsnio (čia to nebuvo)– viskas ok. Bet šis sprendimas šioje knygoje atrodė taip nutolęs nuo realaus gyvenimo, kad negalėjau jo priimti kaip įtikinamo siužeto posūkio.
Kita herojė permiega su vaikinu… po 2 valandų pažinties
Tik susipažino – ir iškart į lovą. Tokie ekstremalūs sprendimai romantiškoje, gyvenimiškoje istorijoje, kurioje veikėjai paprastai būna apgalvoti, brandūs ir nuoseklūs, tiesiog nuskambėjo netikrąja nata.
Šie du epizodai man kirtosi su tuo, ką vadinu Buivydaitės kūrybos stiprybe – autentiškumu ir žemišku tikrumu. Tiesiog šį kartą tie sprendimai atrodė suplakti pernelyg greitai ir neįtikinamai.
Visgi…Nepaisant to, likusi istorijos dalis turėjo tą autorės švelnumą, šilumą ir žavesį, kurį taip mėgstu. Klausėsi smagiai, veikėjai gyvi, o siužetas vingiavo taip, kaip tik Buivydaitė moka – nenuspėjamai bei jaukiai.

[Knygų Romantikė · Rating 4 out of 5]

Tai ne pirma šios autorės knyga, bet kažkaip ši pasirodė visko pilna, net per daug, ir tarsi prabėgom apie viską. Prikrauta į knygą visko: ir skyrybų, ir dramų, ir avarija, ir nekorektiški darbo santykiai, detektyvas, likimas, ir meilės, antro šanso galimybės, lyg apie šeimos bėdos bet tik usžimemant apie jas. Taip ir nesupratau, kam tiek daug reikėjo įvykių, kurie užpildė knygą, bet neišpildė pačio turinio. Skaitėsi lengvai, įdomiai, tik vis painiai kur čia ta pagrindinė mintis, apiemkurią viskas rutuliosis. Kadangi dar ne vienas šios autorės romanas sukurtus, bandysiu vėliau skaityti ir kitus, gal tik šis ne visai mano, bet visiškai tai nereiškia, kad jis blogas 👌

[Milda Tolevičienė · Rating 4 out of 5]

Gyvenimiška knyga apie klaidas ir antrus šansus.
Įdomiai sudėliotas pasakojimas, kaip Irena mėgsta - kelios siužeto linijos. Labai patiko paminėta mano vaikystės knyga "Milžinai nenorėjo karaliais tapti" ir laiško rašymo praktika.

[Asta Er · Rating 3 out of 5]

Negalvojau, kad lietuvių autoriaus romanas gali būti įdomus ir lengvai skaitomas :) maloniai nustebino.
Lengvas romanas ilgiems vasaros vakarams 🌿

[Sigita Gaugenrieder · Rating 3 out of 5]

Istorija labai pusėtina ir neįtikinanti, knygos kalba labai sausa, vadovėlinė ir nutolusi nuo realybės.

[Gintarė Dragūnaitė · Rating 4 out of 5]

Man čia lietuviškoji Hoover. Lengvas romaniukas.

Kaip visada buvo nemažai sparnuotų frazių:

Paprastai sielvartas mėgsta vienatvę.

Nedaug žmonių, kurie nori klausytis, veikiau patys nori pasakoti.

Žmonės mokosi tik iš savo patirties.

Nereikia atverti savo sielos už dyką, nes kiti neįvertins tokios dovanos.

Mums gi lengviau, kai galime apkaltinti ką nors kitą, tik ne save.

Kodėl mums vis kažko trūksta?

Visų darbų vis tiek nenudirbsi, o skriausdamas save vis tiek nesutaupysi.

Kas tau skirta, vis vien atsiras.

Kodėl tik ko nors netekę įvertiname.

Jei lemta mirti, saugokis nesisaugojęs, vis tiek neišgyvensi.

Nutylėta problema neišnyksta, tik ima tave graužti, ardydama tave iš vidaus.

Pasaulyje nerasime dviejų žmonių, kurių nuomonės sutaptų dėl visko.

Žmogus negali visada būti geras kitiems, kartais kažką reikia ir sau pasiimti.

Dažnai atleisti sau daug sunkiau nei kitam.

Dažnai aiškinant kitam ir pačiam daug kas paaiškėja.

Kodėl mes visada įsitikinę, kad kalti ne mes, o kiti?

[Agneta Losh · Rating 1 out of 5]

Seniai teko beskaityti tokią lėkštą, neįtikinamų scenarijaus vingių pilną knygą. Pasipiršimai per pirmą pasimatymą, merginos, dirbančios TARPAUTINĖJE ORGANIZACIJOJE, stūmimas į lyt. santykiavimą su klientu, vyrai žaidžiantys detektyvus, bandant išsiaiškinti savo žmonos mirusio vyro avarijos aplinkybes, kai ana pati nesidomi net, tobuli vargšai apgauti vyrai arba tinder swindleriai, savo viso gyvenimo išpasakojimai nepažįstamąjam ir kitos nesamonės. ir veiksmas "vyksta Lietuvoje". Nu fantastinė knyga :D

[Indrė Se · Rating 3 out of 5]

Lengva, žaisminga ir gal net šiek tiek lėkštoka dviejų moterų meilės istorija. Tiesa, ne jūdviejų, o jų ir antrųjų pusių. Po nelaimingų dviejų nepasisekusių meilių dvi visiškai nepažįstamos moterys susitinka pajūryje ir išlieja savo nuoskaudas viena kitai. Terapija padeda ir sugrąžina džiaugsmą gyvenimui.

[Ieva Abromavičienė · Rating 4 out of 5]

Nu fantaziora ta Irena :). Kažkodėl neįtikino manęs ši knyga, bet visada žavėjausi autore. Atrodo vertėja ( būti vertėja man atrodo labai egzotika ;))na ir man visada labai patiko rašymo stilius todėl keturios žvaigždutės būtent už tai ;)

[Brigita Kovalčiukienė · Rating 2 out of 5]

labai nuspejama

[Ausra · Rating 3 out of 5]

Iš pradžių visai patiko, nes tokia tikroviška istorija. Bet kuo arčiau link pabaigos tuo saldžiau, tuo daugiau lemtingų atsitiktinumų. 3.5⭐

[Egle Ki · Rating 3 out of 5]

lengvo turinio, laisvalaikio skaitiniams

[JUstina · Rating 4 out of 5]

🎧

[Jonas Moonstomper · Rating 3 out of 5]

Smegenų atpalaidavimui...

[Širvinskaitė · Rating 4 out of 5]

3.5 ⭐️

[Jurga Šernienė · Rating 3 out of 5]

Dar viena saldi lietuviškos Rosamunde Pilcher knyga . Nelaimingos meilės istorijos, naujos paieškos, bet su labai laiminga pabaiga. O man-keli atsipalaidavimo vakarai su knyga. Nieko per daug ypatingo, saldu, viskas aišku ir pakankamai nuspėjama, bet vis tiek gerai.