ŽMONĖMS, dirbantiems su žmonėmis ŽMONĖMS, vadovaujantiems žmonėms ŽMONĖMS
Knygos idėja gimė, kai patyręs perdegimą gydžiausi psichiatrijos ligoninėje, ten sutikau kolegą iš organizacijos, kurioje abu dirbome. Ir buvome sudeginti to paties vadovo. Prisiekiau sau – padarysiu viską, ką tik galiu, kad kuo mažiau žmonių patektų į tokias situacijas. Ši knyga – tai galimybė palįsti po mano oda, nerti į mano sąmonę ir išnerti išmintingesniam, priimti geresnius sprendimus, kad gyvenimas būtų laimingesnis. Mano paties kelias į laimę buvo velniškai duobėtas, kupinas veriančio skausmo, praradimų ir klaidų. Tikiu, kad vienose istorijose skaitytojas atpažins save, savo pasirinkimus, kitose atras išmintingesnius gyvenimo mįslių įminimus. Juk visuomet yra daugiau nei vienas pasirinkimas, o blogi pasirinkimai nebūtinai veda į pražūtį!
Labai laukta knyga, tiek daug Almanto tekstų Linkedine perskaityta, tad maniau, kad žinau, ko tikėtis iš jo knygos. Visgi klydau, nežinojau. Dalis, kurią labiausiai anonsavo - noras nusižudyti ir gulėjimas psichiatrinėje ligoninėje - buvo bene trumpiausia ir mažiausiai išplėtota. O bet tačiau buvo daug kitų ne mažiau įdomių, jautrių, skaudžių dalykų, kuriuose galima atpažinti ir savo gyvenimą bei emocines patirtis.
Almantas Dulkys pavyzdys man, kaip apie baisius ir labai liūdnus dalykus galima kalbėti su šypsena ir sarkazmu. Per knygos pristatymą Knygų mugėje jau buvo žmonių, kurie buvo perskaitę šią knygą. Jie dalinosi, kad vietom skaitydami turėjo sustot, nes užsikūkčiodavo nuo savo ašarų. O man skaitant buvo viskas atvirkščiai. Aš žvengiau, kartais tik pro ūsą šypsodavausi. Bet visa knyga, nors prirašyta belekiek graudžių ir liūdnų dalykų man buvo toks pozityvumo pliūpsnis, kad aš nenustojau šypsotis. Kartu radau belekiek paralelių, kad ir aš panašiam šūde buvau, tą patį š valgiau ir gėriau, net per barzdą varvėjo. Aišku daug dalykų yra ir kitokių nutikusių man, bet perskaičius šią knygą norisi dėkoti Almantui, kad jis išleido šią knygą į pasaulį. Ir labai tikiu, kad ši knyga išgelbės galbūt ne vieną žmogų nuo sprendimo išeiti iš gyvenimo. Ši knyga padės kažkam suprasti, kad prašyti pagalbos - ne gėda. Kad “psichūškėje” galim atsidurti bet kuris, bet tai gali būti būtinas, tačiau laikinas etapas, kurio gali prireikti mūsų psichikai. Tai puikus pavyzdys, kaip visi psichotropiniai vaistai yra PAGALBA, o ne BLOGIS išeiti iš laikino psichikos sutrikimo ir kad po to likusį gyvenimą galima gyventi be tų vaistų pilnavertį ir pilną laimės gyvenimą. Almantai, man labai apmaudu, kad Tau teko tiek daug išgyventi ir pakelti. Bet kartu žinau, kad jei ne šios Tavo patirtys nei šios knygos, nei “logOFF” konferencijos nebūtų, na ir mudu, greičiausiai niekuomet, nebūtume susitikę. Ačiū Tau už dalinimąsi ir atvirumą. Labai stipru. 🙏🏻
O čia citatos iš knygos, kurios labiausiai užstrigo: “Keista mintis - mes, žmonės, galime vieni kitiems būti tiek mirtinas nuodas, tiek gydantis vaistas.”
Aš gavau lygiai tokią pat frazę nuo savo psichoterapeutės: “Jau niekada niekas nebus kaip buvę. Bus kitaip, bet nebūtinai blogiau. Ir tik nuo jūsų priklauso, kaip.”
“Draugai nėra žmonės, kuriuos likimas kartu su tavimi suvarė į vieną aplinką. Draugai yra žmonės, kurie savanoriškai pasirinko būti vienoje aplinkoje ir ginti bendras vertybes.”
Be galo įtaigi asmeninė istorija, kurioje pinasi individualūs išgyvenimai ir bendra psichologijos teorija. Kokybiškas skaitinys. Komentaras tik vienas: puikus literatūrinis stilius, ir tokių istorijų šimtai tūkstančių. Gal verta prabilti ir kitiems? Jautri, lietuviška ir proziška "Vidurnakčio bibliotekos" versija.
Wow! Nesu Populiariosios psichologijos knygų gerbėja ir knygos kaip tapti laimingu per 7 dienas man netinka. Bet psichologija domėjausi nuo studijų laikų ir ši knyga man pasirodė kitokia nes tai tikra istorija žmogaus patyrusio perdegima. Knyga labai tiko nes šių dienų kontekste kai vis jautiesi NEPAKANKAMA labai gerai gauti tokio įkvėpimo kad viskas čia gerai jei tu būdamas jau apie 40 dar ieškai savẹs savo veiklų ir to kas tau patiktų. Ir dar.... didžiausias pliusas už rašymo stilių! Taip parasyta net mikrobangų krosnelės instrukciją visą persksityčiau su tiek humoro sarkazmo ir tikroviškumo. Man patiko!
Manau ši knyga tikrai turi savo skaitytoją, kuriam ji gali net gyvenimą pakeist. Jeigu perdegimo, nerimo, jausmų reiškimo, šiaip emocinės/psichologinės sveikatos temose esate nauji, bet gyvenimas verčia jomis pasidomėti giliau - manau tai puiki knyga. Žmonėms, kurie šiose temose labiau "pasikaustę" daug kas gali būti girdėta, galbūt net kiltų noras ginčytis. Bet net ir tuo atveju knyga įtraukia su savo istorija :)
"Šiandien jau suprantu, kad vien žinojimas, jog šalia visuomet yra profesionalų, savaime ra- mino ir guodė. Juk ir psichologai tvirtina, kad psichoterapijoje didžiausias gijimo veiksnys - žmogiškasis ryšys. Keista mintis - mes, žmonės, galime vieni kitiems būti tiek mirtinas nuodas, tiek gydantis vaistas."
Aiškiai, suprantamai išdėstyta medžiaga, autoriaus autobiografija. Ačiū už knygą. Rekomenduoju ir tiems, kurie patiria panašius dalykus ir tiems, kurie domisi psichologija.