Daktare, galiu užeiti? Istorijos iš gydytojo kabineto

by Justė Latauskienė

Zuikis ir Zuikienė bei jų „atradimai“ gydytojo kabinete, nekantraujantis į Balį išskristi pacientas, ponia Tipiškaitė ir jos aukštas kraujospūdis... Šmaikščiai ir kiek ironiškai gydytoja pasakoja kasdienes istorijas, kurios atskleidžia ir gilesnius dalykus apie mus, praveriančius gydytojo kabineto duris. Paciento ir gydytojo santykiai, medicinos stereotipai ir tragikomiškos situacijos – šioje knygoje.

Kodėl gydytojas nepaima stebuklingos lazdelės ir neišsiaiškina, kas man yra? Jaučiu, kad kažkas negerai, bet kaip įvardyti, kad mane suprastų? Ir kodėl poliklinikoje visi tik geria kavą? Ar todėl prie gydytojų neįmanoma prisikasti?

Nuotaikingos, liūdnos, laimingai pasibaigusios ar absurdiškos istorijos apibendrina daugelio patirtis. Tad autorė tikisi, kad perskaitę knygą žmonės drąsiau užeis į gydytojo kabinetą, kad medikai ir pacientai geriau susikalbės: pacientai labiau supras ant perdegimo ribos balansuojančius gydytojus, o šie neskubės besiskundžiančiojo įsprausti į įsivaizduojamą diagnozių lentynėlę. Juk net vienas, atrodytų, menkas simptomas gali nuvesti netikėta kryptimi ir apsaugoti nuo nelaimės.

Tad „Daktare, galiu užeiti?“ kviečia atidžiau įsiklausyti, ką sako mūsų kūnas.

280 pages, Hardcover

Published January 27, 2025

Reviews

[Dovilė Stonė]

Žvaigždutėmis nevertinsiu, nes knyga - šviežutėlė, ir nesinori padaryti stiprios įtakos jos pirminiam reitingui. Šiaip duočiau 3. Vertinant bendrai, buvo įdomu skaityti. Esu dėkinga autorei, kad dalinasi savo patirtimi ir žiniomis. Bet skaitant vis labiau mainėsi jausmai ir kilo antakis - pabandysiu paaiškinti, kodėl.

Knygos anotacijoje rašoma, kad autorė tikisi, jog perskaitę knygą žmonės drąsiau užeis į gydytojo kabinetą. Tikrai labai svarbus tikslas, turint omeny, kad nemažai žmonių vengia kreiptis į gydytojus dėl prastų ankstesnių patirčių, baimių, gėdos. Visgi nesu tikra, ar toks pašaipus tonas pacientų (kas, kad išgalvotų) atžvilgiu padės jį pasiekti.

Truputį praplėsiu savo pastebėjimus, išskirdama pliusus ir minusus. Labai gali būti, kad minusai prieštaraus pliusams, taip atspindėdami mano sumišimą.

Pliusai:

Tekstas labai žmogiškas - ir ne tik ta prasme, kad lengva suprasti ne medikui, bet ir ta prasme, kad jaučiasi žmogus už teksto.

Įdomūs faktai ir faktoidai. Kai kurie reiškiniai labai paprastai paaiškinti - pvz., vėžys arba endometriozė.

Lengvai pateikta, bet taikli kritika mūsų netobulai gydymo sistemai. Nepaisant jos netobulumų, tekste jaučiasi autorės atsidavimas savo darbui ir didelis smalsumas.

Juokingai biologiški išsireiškimai. Pvz., labai pralinksmino, kad vaikai pavadinti "reprodukcinės sėkmės įrodymais". :D

Minusai:

Kartais faktai menkai integruoti į tekstą, nepakomentuoti plačiau. Tiesiog įterpti, kaip fokusininko iš rankovės ištrauktas ir tuoj pat kažkur vėl dingęs triušis. Mėgstu visokias įdomybes, bet manau, kad jos turėtų būti įterptos į tekstą tikslingai - kai aiškiai papildo mintį, o ne nuo jos nukreipia.

Kai kurie skyreliai gal ne visai tinkamai suredaguoti - neaišku, kas jais norėta pasakyti, tarsi buvo tiesiog laisvai paasocijuota pagal skyrelio antraštę. Visai smagu kartu su autore keliauti jos asociacijų labirintais, bet norėtųsi, kad jie visgi kur nors nuvestų.

Kartais sunku suprasti kai kuriuos autorės pasirinktus palyginimus ar sugretinimus - pvz.: "Mūsų kūnas įvairius dalykus pasisavina per virškinimo sistemą, perdirba juos, skaido ir vėl išskiria, o kartais pašalina net nepakitusius. Skrandis ir kepenys - keli organai, kurie už mus pasiryžę gulti kryžium. Tai stipriausios mūsų kūno vietos. Mes juos tiesiog mylime. Ne veltui, mažas vaikas ateina prie mamos ir sako, kad taip myli, jog net suvalgytų, ir kalba ne tik apie pieną." Tokių vietų knygoje pasitaikė visai nemažai - pagalvodavau "pala, kąą?" ir grįždavau skaityti pastraipos iš naujo. :D

Autorės tonas. Iš pradžių skaityti linksma, bet ilgainiui darosi vis nejaukiau. "Galbūt pacientė gedi prarasto vaisingumo ar vaiko, kurio neteko. Kol neišleis visų santaupų ar skolintų pinigų mėnulio kristalų šviesos inseminacijoms, tol neatsipeikės, kad ir ką, kad ir kiek visi aplinkui kartotų. Gal. Gal reikia ją pagauti ir skelti antausį - moterie, atsipeikėk." - rašo autorė apie moterį, kuri visokiais konvenciniais ir nekonvenciniais būdais "gydėsi nevaisingumą", būdama santykiuose su vyru, su kuriuo galimai tiesiog nesimylėdavo. Čia toks riebesnis pavyzdys, bet ne vienoj knygos vietoj pajaučiau jau per agresyvią autorės ironiją pacientų atžvilgiu. Tarkim, skyriuje apie nutukimą autorė nupaišo tokį pacientės absoliutaus neracionalumo ir nebendradarbiavimo šaržą, kad neįmanoma neskelti šios patirties į "teisieji protingieji gydytojai" vs. "neracionalieji neišprusę pacientai, kurie įsivaizduoja, jog maiste iš degalinės nėra kalorijų". Man tai jau skamba kaip eilinis pabitchinimas kolegai (kas savaime nėra kažkokia blogybė, bet apie tai - vėliau).

Yra toks komikų tarpe naudojamas terminas "punching down" - tai juokimasis iš vienaip ar kitaip silpnesnių, pažeidžiamų asmenų ar jų grupių. Šiais laikais humoro pasaulyje tai laikoma prastu tonu. Santykyje su gydytoju pacientas dažnai užima silpnesniojo poziciją - tai jis ieško pagalbos, jis neturi pakankamai žinių, jis išgyvena gėdą (ir visaip nuo jos ginasi - kartais gal net įrodinėdamas savo absurdišką tiesą), jaučia baimę ir pan. Tad kai autorė pašiepdavo pacientų maginį mąstymą ir neišmanymą, tai man skambėjo kaip "smūgiavimas žemyn". Kaip skaitytoja, sunkiai randu savo vietą: ar man užjausti gydytoją? Ar pasijausti protingesne už tuos pacientus, kuriuos ji aprašo? Ar apsikrėsti svetima gėda ir gūžtis įsivaizduojant, kaip pati galėčiau apsigėdinti pas gydytoją kabinete? Ar pritariamai caksėti, kaip sunku dirbti šioje srityje?

Dirbant įtemptą darbą, ypač su žmonėmis ir dar labiau ypač su sergančiais žmonėmis, humoras gali būti ko ne gyvybiškai būtinas. Jis gali padėti ištverti sunkias emocijas, įtampą ir nuovargį. Tikiu, kad būtina kažkaip pasirūpinti savo susierzinimu, pykčiu, frustracija - visiškai normaliais jausmais, kurie kyla, kai tenka pacientams aiškinti net ir iš pažiūros akivaizdžius dalykus arba kai pacientai kelia nerealistiškus lūkesčius tavo darbui. Man atrodo, kad dalis šių jausmų išsitransliavo per sukurtų pavydžių riebumą ir absurdiškumą, užuot tiesiog jais skaidriai pasidalinus kaip žmogiška savo darbo puse. Gal dėl to skaitydama autorės pavyzdžius jaučiau, kad nerandu sau vietos. Jei knyga norima pacientus motyvuoti dažniau kreiptis į gydytojus, galbūt reikėtų atidžiau pareflektuoti, ar tikrai reikia tiek šiepti pacientus ir kokį poveikį tai gali daryti skaitytojui.

Manau, kad autorė turi potencialo rašyti medicininėmis temomis ir drąsinti pacientus nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją. Ateities knygose galbūt padėtų ryškesnis gydytojo sužmoginimas. Jei norisi tai daryti komiškai, puikiai tiktų saviironija ir žaisminga savirefleksija, parodanti gydytojo žemiškumą ir visus iš jo kylančius ribotumus, baimes ir pan.

[Lina · Rating 4 out of 5]

Matyt esu lengvai paveikiama reklamos ir apie knygą žinojau bei nekantravau dar prieš jai atsirandant audiotekoj. Aišku, nereikėtų iš jos tikėtis enciklopedinių tekstų, jų ten ir nėra. Autorė-gydytoja, kuriai, matyt, reikėjo kažkur solidžia forma padėti savo patirtį. Knyga čia puikiai tinka.
Na, man visai buvo smagu. Toks lyg draugė dirbtų poliklinikoj ir susitikus pasipasakotų. Smagu būtų tokią draugę turėti :)
Visai rekomenduoju.

[Knygos_pjuvis Lina · Rating 2 out of 5]

2,5/5

Justę jau ne vienerius metus žinau iš Facebook postų, kurie yra labai smagūs, įdomūs, įkvepiantys. Juose gausu faktų apie mūsų kūnus, ligas, gydymą. Tad ir iš jos knygos tikėjausi to paties linksmumo, entuziazmo, įdomybių, o gavau - nuobodulį.

Knyga skelbė, kad tai bus kasdienės istorijos iš gydytojos kabineto. Tad aš tikėjausi kažko panašaus, apie ką rašo Adam Kay. Gaila, bet aiškiai supratau, kad šeimos gydytojo ir chirurgo darbas labai skirtingas. Šeimos gydytojai nepatiria daugybės kuriozų, gydo daugiausiai standartines ligas, standartinėmis schemomis. Tik manau, jog tai visiška netiesa! Spėju, kad autorė tiesiog pabijojo, sušvelnino, apglaistė jos darbe ištinkančias netradicines situacijas. Ir tai labai normalu. Empatija ir nenoras įžeisti ima viršų, bet tada pritrūksta gylio, tikro jausmo ir įdomumo.

Ir iš tikrųjų, autorės tonas labai pagarbus, nors vietomis yra kandžių palyginimų ar juodesnio humoro nuotrupų. Panagrinėtas paciento bei gydytojo santykis, iškeltos kai kurios sveikatos sistemos bėdos. Bet man trūko jausmo, kad esu tas pacientas ir sėdžiu Justės kabinete. Skaitant knygą atrodė, kad veiksmą stebiu pro gydytojo kabineto rakto skylutę.

Tikiuosi, kad autorei pavyko įkvėpti žmones drąsiai žengti į gydytojo kabinetą. Ir žinau, kad tie, kas esate Justės apylinkėje, jums labai pasisekė! Ši gydytoja be galo atsakinga, skrupulinga ir trokštanti padėti, net ir beviltiškai atrodančios situacijose.

Vertinu 2,5/5. Tiesą sakant, sunku taip vertinti kolegės knygą, bet tokia tiesa. Rekomenduoju perskaityti tiems, kas norite plačiau sužinoti apie Lietuvos sveikatos sistemą, ligas.

Ar skaitei šią knygą? Kokie tavo įspūdžiai? Gal tau ji patiko kur kas labiau?

[Dorian Jandreau · Rating 5 out of 5]

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Knygą man rekomendavo perskaityti, nes esu ligų maišas. Na, ir pasiėmiau iš bibliotekos nusiteikęs linksmai ją suskaityti. Skaičiau šią knygą sirgdamas ir besilankant pas šeimos gydytoją.

Skyrių knygoje daug, jie trumpučiai. Skaitėsi labai lengvai ir greitai. Autorė yra šeimos gydytoja. Na ir kiek humoro, sarkazmo, linksmumo šioje knygoje! Tačiau už viso linksmumo slepiasi rimtos sveikatos problemos. Man labai patiko istorijos apie pacientus ir kaip jiems viskas baigėsi. Taip pat sužinojau ir keletą dalykų, kurių nežinojau ir kurie mane net pribloškė prie sienos.

Knyga tikrai gera. Labai džiaugiuosi, kad ją perskaičiau. Joje aprašomos pačios pagrindinės ligos ir bėdos, dėl kurių žmonės kreipiasi į šeimos gydytojus. Ką daugiau galiu pasakyti – imkit ir perkaitykite. Rekomenduoju visiems, kurie domisi savo sveikata ir nori linksmo neįpareigojančio kūrinio.

[Kristina mato ne špygą · Rating 2 out of 5]

https://matonespyga.wordpress.com/202...

[Simona · Rating 5 out of 5]

Jei būčiau gydytoja, tai "išrašyčiau" šitą knygą kartu su siuntimu ar receptu vaistams! ;)

[Edgaras Adomaitis · Rating 5 out of 5]

5 žvaigždutės gal avansu. Tačiau siūlyčiau visiems rašyti apie savo nutikimus profesinėse (ir ne tik) srityse, vien todėl, kad taip geriau suprasime vienas kitą. Nes komunikacija - svarbiausia :)

[Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė · Rating 5 out of 5]

Akivaizdu, kad Justė pati parašė šią knygą :) Jei kas skaitė jos tekstus anksčiau, čia ras tą patį gerą humoro jausmą ir pasakojimo stilių. Puiki!

[Vaiva · Rating 4 out of 5]

Knygos autorę seku socialiniuose tinkluose ir man tikrai patinka jos paprastai pateikiama informacija apie žmogaus kūne vykstančius procesus ir ligas. Informacija pateikiama aiškiai ir su humoru, todėl žmogui, kurio biologijos ir medicinos žinos apsiriboja vidurinės mokyklos biologijos kursu ir keliomis teminėmis knygomis.

Imdama į rankas šią knygą jau sau galvoje buvau susidariusi vaizdą, ko tikiuosi, ir ką iš šios knygos gausiu. Ir čia buvo didžioji mano klaida. Knyga šiek tiek kitokia, nei socialinių medijų turinys. Humoras ir šmaikštumas niekur nedingo, tačiau pati knyga lėtesnė, platesnė. Kažkaip tikėjausi daugiau aštrumo ir nuotykių su pacientais, o gavau daugiau ramaus pasakojimo ir didaktikos.

Tačiau, negaliu pasakyti, kad nepatiko. Tiesiog buvo kitaip, nei maniau. Sužinojau šiek tiek naujų dalykų apie kasdienę mediciną ir žmogaus kūną. Įdomūs pacientų modeliai/konstruktai. Knyga leidžia šeimos gydytojo gyvenimą pamatyti tomis akimis iš kitos pusės. Manau tikrai verta paskaityti, vien todėl, kad pasakojamos vietinės patirtys.

[Jurgita · Rating 3 out of 5]

Su savo slaugytoja Justę sekėm Fb, tad ir knygos, žinoma, labai laukėm. Pirmiausia supykau už viršelį, juk ji db reprezentuoja mus, šeimos gydytojus, ir kviečia pacientus drąsiai užeiti į kabinetą, tai negi nebuvo galima bent blaktienas padažyt ir tą arklio uodegą išleist? :D knygą klausiausi audiotekoje, ir pasirodo ji visai ne tokia, kokios tikėjausi, tad per vieną ausį įėjo, per kitą išėjo, man pasirodė nuobodi, nes nei medicininė, nei pramoginė, tokia bandyta per viduriuką padaryti, gal pacientams visai kitaip susiklauso. Gerbiu skaitančius knygas, o ypač rašančius, o jei dar medikai, tai pagarba kvadratu :) tikiuosi kita knyga bus tiems, kurie laukė pikantiškų, kurioziškų, pacientus pamokančių ar pagiriančių istorijų, po kurių šeimos gydytojai galės šypsotis, nes ir patys prisimins analogiškas ar panašias situacijas iš savo kasdieninio ŠG kabineto darbo!

[Janina Bacevičiūtė · Rating 4 out of 5]

Pirma knygos pusė skaitėsi lyg postai Facebooke, jei būtų visa tokia knyga, būtų buvusios 3*. Tačiau antra knygos pusė, kurioje nestigo įvairių įdomių medicininių faktų, bent jau man, knygą išgelbėjo, tad 4*.

[Reda Marozienė · Rating 4 out of 5]

Istorijos įdomios, pasakojimo stilius nenuobodus, su humoro gaidele. Bet buvo tokių skyrių, kurių minties nesupratau. Praplėčiau žinias net šiuolaikiniais jaunimo terminais ar išsireiškimais.

[Ieva Kiškytė · Rating 3 out of 5]

Man patinka autorė ir patinka jos juokučiai. Gal kai kurie knygos skyreliai kiek “nukapoti” ir norėjosi, jog būtų labiau praplėtoti, bet buvo įdomu ir smagu skaityt.

[Jonas Moonstomper · Rating 4 out of 5]

duosiu žvaigždžių už pastangas ir švietimą...

[Sad · Rating 4 out of 5]

Ko pritrūko, tai daugiau pacientų istorijų! O šiaip labai įdomiai ir greitai "susiskaitė" :)

[Pale Moon · Rating 4 out of 5]

Rekomenduoju paklausyti audioknygos, labai geras Vitos Ličytės įgarsinimas, smagiai susiklausė.