Laimingojo namo melodramos

by Irena Buivydaitė

Romantiški prisiminimai nuveda sutuoktinių porą į nuošalią Antakalnio gatvelę, kur prabėgo laimingi jų studijų metai. Ir mums atsiskleidžia nelaimingos meilės istorijos, keisčiausi susikryžiavę skaudūs likimai, kai, atrodo, jau neliko jokios prošvaistės gyvenime. Bet visada yra graži, stipri meilė. Ji ateina ir viską nugali... jeigu jos neišsigąsti ir nepristinga jėgų laukti.

288 pages, Unknown Binding

First published July 1, 1997

About the author

Irena Buivydaitė-Kupčinskienė gimė ir užaugo Šiauliuose, studijavo anglų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Gyvena su šeima Dzūkijos sostinėje, žaliajame Alytuje, dėsto anglų kalbą Alytaus kolegijoje, verčia grožinę ir populiariąją literatūrą, rašo romanus. Kūryba – jos hobi. Rašo tada, kai nori pabėgti nuo kasdienybės. Yra optimistė ir tiki, kad daugelį gyvenimo problemų būtų galima išspręsti, jei žmonės paprasčiausiai pažvelgtų į kitus jų akimis, nuslopintų savo ambicijas ir pamėgintų išklausyti bei suprasti kitą, dažniausiai artimą, žmogų. Rašytojai didžiausia gyvenimo vertybė – šeima. Ji mano, kad laimingi tie, kuriems pavyksta ją išsaugoti. „Gyvenime daug blogio neteisybės, sielvarto, ašarų, todėl noriu, kad mano romanai suteiktų skaitytojams nors šiek tiek vilties, kad po juodų negandų laikotarpio debesys išsisklaidys ir likimas padovanos nepakartojamų saulės akimirkų, dėl kurių verta gyventi...“

Reviews

[Areta Stanulienė]

Ši Buivydaitės knyga turbūt buvo pati silpniausia iš visų kiek esu skaičiusi. Daug veikėjų, daug išgyvenimų, beskaitant kartais net susipainiodavau kas kuris ir su kuriuo...😁Kam patinka knygos su daug veikėjų, daug painiavos - tam ši knyga puikus skaitymo variantas. O aš kadangi noriu romantiniuose kūriniuose daugiau romantikos,intrigos ir t.t likau nusivylusi. 👌

[Evelina]

Kaip kažkas sutiko publikuoti šitą "knygą"?
Neatsimenu, kada esu skaičiusi kažką baisesnio. Viskas - gryna mišrainė, ir tiek surūgusi, kad dar ilgai aš jos nesuvirškinsiu.
Nustebino aukštas knygos įvertinimas.
Sunku kažką daugiau ir parašyti. Baisu.

[Milda Tolevičienė]

Tikra lietuviška muilo opera su daug klišių, neplanuotų nėštumų ir pan.
Bet man patinka rašytojos noras įkvėpti vilties ir įtikinti, kad visada yra laiminga pabaiga... 🩷

[JUstina]

3,5💙
“Kokią reikšmę gali turėti praeitis, jei dabartis ir ateitis priklauso vien tik jam? “