Karina Mikaelis – psichologinio romano atstovė, autobiografiniame romane „Motina“ sukūrė vieną nuostabiausių, gražiausių ir įtaigiausių motinos literatūrinių portretų. Ji ir despotė, toji motina, nuolatos terorizuojanti savo dukterį – pagyvenusią rašytoją. Ir talentinga pasakotoja, ir neperkalbama užsispyrėlė, ir nepaprastai jautri tiesos ir grožio mylėtoja. Kupinas įspūdžių, džiaugsmų ir kančių jos gyvenimo kelias praslenka prieš akis, atgydamas jos pačios pasakojimuose. Senoji motina paprasta, kasdieniška ir tikra kaip pats gyvenimas.
Pasakojimas prasideda įkyriais viskuo nepatenkintos senės bambėjimais, kurie jau seniai turėjo iš proto išvesti kartu gyvenančią jos dukrą. Palaipsniui nuolatinis smegenų gręžimas ir dilinimas virsta prisiminimų apie jos šimtametį gyvenimą pasakojimu ir kai herojė „atsigula ant lentos“, skaitytojas net pajaučia gailestį... Gražu, paprasta ir tikrai verta perskaityti.
Labai įtaigus senosios motinos portretas, taip kaip ,,Motinų sekmadienyje" galima užsimerkus vaikščioti vedamai autoriaus žodžių, tai šitoj knygoj dialogai tokie tikri, kad atrodo girdi pokalbį ir jo tonaciją. O santykis senas kaip pasaulis mamos ir dukros , vaikų su sena motina,kai slepiamos žinios,nenorima skaudinti.
Karina Mikaelis autobiografiniame romane Motina, sukūrė vieną įtaigiausių motinos literatūrinų portetų, motina toji despotė, pastovei bambanti ir viskuo nepatenkinta senolė.