Nuobodulio visuomenė

by Tomas Vaiseta

Gyvenimui vėlyvuoju sovietmečiu pažinti neužtenka politinės ir ekonominės istorijos. Nepastebima ir sunkiai apčiuopiama kasdienybė gali atverti naują ir netikėtą nugyvento laiko panoramą. Ypač kai kalbame apie laikus, kai valdžia mėgino kontroliuoti visas gyvenimo sritis, – kasdienybė iš užmesto tinklo išsprūsdavo kaip smulkios žuvys. Pasiūlydamas savitą nuobodulio interpretaciją istorikas Tomas Vaiseta monografijoje bando sugaudyti šią lakią tikrovę ir paaiškinti, kaip sovietinė ideologija veikė kasdienį gyvenimą. Neįprastas žiūros kampas jam leido prieiti prie tų temų, kurios iki šiol lietuviškoje sovietinės okupacijos metams skirtoje istoriografijoje mažai ar visai nebuvo gvildentos: viešoji erdvė ir paslapties kultūra, skaitymas ir bibliotekos, sovietinė satyra, skundų pasaulis, darbo etika, veltėdystė ir demonstracijos. „Istorijoje nepastebima kasdienybė pasirodė esanti stipresnė už „istorijos kūrėją“ – ideologiją“, – rašo autorius.

Genres: History

500 pages, Paperback

First published January 1, 2014

Reviews

[Agnė · Rating 5 out of 5]

Ar nuobodi knyga apie nuobodulį?
Ne, anaiptol.
Pasirodo, viskas daug sudėtingiau.
Gali išgyventi nuobodulį be nuobodulio.
Jei turi pinigų, daug laisvo laiko ir nelabai žinai, ką su juo daryti, gali patirti ennui (užpatentuotas, aišku, prancūzų).
Nuobodulys gali būti trumputis, kai lauki vaistinės eilėje už močiutės ir gali būti egzistencinis ir chroniškas, kai esi situacijoje, kurios negali pakeisti. Tuomet nuobodulys yra maištas.
Bet aš čia Jums visų subtilybių neišpasakosiu.
Tiesiog pasakysiu tiek, kad šita knyga padėjo man suprasti, kad kasdienybė yra galinga jėga. Ji nėra akivaizdi, ji slapstosi rutinoje, bibliotekose, ramiuose užutėkiuose, beprasmio susirinkimo žiovulyje, bet palaipsniui, lėtai ir užtikrintai, kai maištingas nuobodulys ir abejingumas joje ima sudaryti kritinę masę, ji nugali ideologijas, kurių atrodytų išjudinti negalės niekas.
Tai knyga, kurią perskaitęs apsidarai ir susimąstai, kiek daug išlikę sistemų ir instucijų, kuriose toks nuobodulys dar visai puikiai klesti. Prižiūrimas ir kultivuojamas tų pačių žmonių, kaip ir prieš trisdešimt metų, jis sėdi kaip galerijos prižiūrėtoja ant kėdutės salės kampe ir mezga voratinklius.
Ir apie tai, kaip ideologija bandė vogti žmonių laiką, erdvę ir mintis, priversti tikėti tuo, kuo pati nebetikėjo, palikdama tuščias formas, bet nebepasiūlydama turinio, apie žmonių pabėgimą į save, į alkoholį, ar į... veltėdžiavimą... apie ritualinę saviplaką, apie kritiką be kritikos, ir apie praktikas, kurios turėjusios ideologiją įtvirtinti, lėtai, bet nenumaldomai ją griovė.

[Šmantė · Rating 4 out of 5]

Vertinga monografija kiekvienam profesionaliam istorikui ir ypač sovietologui. Suprantama, tai mokslinė monografija (disertacija), todėl nepratusiems prie mokslinio žargono ir gausios teorinės medžiagos gali tekti palaužyti savo protinius dantis į ją. Nepaisant to, įvadas, pirmasis skyrius ir išvados itin patraukliai ir proziškai pateikti, autorius turi plunksnos talentą ir sveikintina, kad tai atsispindi tokioje rimtoje knygoje. Labiausiai patikęs trečiasis skyrius "Drausminimas: mintinis nuobodulys" įtraukė savo tema (apie knygas, skaitymą, bibliotekas ir priemones informacijai įslaptinti) su itin gausiomis amžininkų istorijomis, o tolimesnis skyrius apibrėžė sovietinio režimo įskundimo, skundimosi ir apskundimo fenomeną. Tam tikros istorijos išėjo iš aiškiai apibrėžtos chronologinės ribos 1964-1984, tačiau tai tikrai nepakenkė temos nagrinėjimui.
Ar rekomenduočiau šią knygą? Tikrai taip, o jei neesate mokslinių tekstų skaitytojai, tai įvadas ir išvados tikrai verti dėmesio, kurie itin gerai sutraukia visą 350 puslapių tekstą.

[Virga · Rating 3 out of 5]

Autoriaus tikslas tarsi buvo aprašyti sovietinę (brežnevinę) kasdienybę, bet kaip tik to ten nėra nei mažosios dalies. Panašiai apie tą labai labai neseną laikotarpį turbūt būtų parašęs ir švedas arba portugalas, nei karto nesilankęs Lietuvoje, ir nė karto nesikalbėjęs su jokiu vyresniu žmogum. Be galo uždaras istorijos mokslas, užsirakinęs savo įsivaizduojamai "tiksliose" metodikose. "Vasarnamyje" jau to nebėra (ar yra daug daug mažiau), ir tai džiugina.

[Marijus Gailius · Rating 4 out of 5]

Kaip ir priklauso knygai tokiu pavadinimu, ji tikrai nuobodi. Bet kultūriškai vertinga.

Šiaip būtų kūl, kad kas nors nepatingėtų iš disertacijų parengti mokslo populiarinimo knygas, dabar tiesiog per daug smulkios informacijos.

Būtų įdomiau.

[Gediminas Kontrimas]

Skaityti, aišku, neskaitysiu, nes viską ir taip žinau. Ale gerai, kad istorikai ėmė nagrinėti velyvąjį sovietmetį. Kaip dainavo KGB agentas "Pablo" - "bus mum vitaminų".