Vilko dukra

by Erika Amber

Aštuonerius metus Lilijana gyveno Niujorke ir štai dabar, sužinojusi apie senelio netektį, mergina grįžta į gimtąjį miestelį – Sidabrinį Ežerą. Į namus, kuriuose niekada nesijautė sava, o prisiminimai apie gyvenimą čia, virtę naktiniais košmarais, ją persekioja iki šiol. Tačiau, nepaisant sudėtingų santykių su artimaisiais, baimės būti atstumtai ir skausmingos akistatos su praeitimi, Lilijanai čia saugiau nei kur kitur. Bent jau kol kas.
Ramybė turi kainą, kurios Lilijana dar nesumokėjo.

Tai psichologinis romanas apie veiksmų pasekmes, tėvų ir vaikų santykius, savęs paieškas ir namus, kuriuose justumeisi savo vietoje.

360 pages, Hardcover

First published March 1, 2025

Reviews

[Gabrielė|Kartu su knyga · Rating 2 out of 5]

Sužinojusi apie senelio mirtį Lilijana parvyksta į gimtąjį miestelį. Tai nebuvo lengvas sprendimas, nes pastaruosius aštuonerius metus ji praleido Niujorke.
Gimtuose namuose ji visuomet jautėsi svetima, atstumta bei nesuprasta.
Nepaisant to, čia ji bus saugi. Bent kol kas. Praeitis ją vejasi, tačiau Lilijana pasiryžusi susigrumti su savo vidiniais demonais..

Dar pernai skaityta Erikos knyga "Melo kaina" mane tikrai papirko. Istorija buvo pagauli bei emociškai paveiki. Tad tikėjausi ir iš šios knygos nemažai. Kad ir kaip bebūtų liūdna, tačiau ši istorija neišpildė mano lūkesčių..
Nepajutau jokio ryšio su knygos veikėjais, o ir pati istorija manęs nepalietė taip, kaip būčiau to tikėjusis. Vietomis atrodė, jog kuriama įtampa, kuri pasirodė šiek tiek pritempta ir perspausta. Keletas siužeto posūkių mane nemaloniai nustebino ir nors vėliau situacija pasikeitė, tačiau mano nuomonės apie knygą nepakeitė. Nei į gerą, nei į blogą. Buvo ir įdomių epizodų, kuriuose Lilijana stengėsi suprasti save bei tai, kas vyksta jos gyvenime..
Galbūt tai buvo tiesiog ne mano knyga ir tikiu, jog ši istorija suras savo skaitytojus 📖

[Ugnė Lukošienė · Rating 3 out of 5]

Patiko rašymo stilius, kas privertė šią knygą skaityt iki galo. Bet kaip pasirinkimas atostogoms - ne itin tinkamas.
Reziumė - knyga vaizdingai, giliai aprašyta, bet ar viskas surezonavo - nemanau.

[Nei_dienos_be_knygos · Rating 4 out of 5]

#perskaičiau
Erika Amber "Vilko dukra"

Su Erikos Amber kūryba susipažinau skaitydama romaną "Melo kaina", kuris mane iškart įtraukė į savo pasaulį. Buvo net sunku patikėti, kad tai lietuvių autorės kūrinys – pasakojimas vyko ne Lietuvoje, bet buvo toks įtikinamas, jog likau sužavėta. Tad vos pasirodžius psichologiniam romanui "Vilko dukra", mano dėmesį pirmiausia patraukė knygos viršelis – paslaptingas, tamsus, žadantis stiprią istoriją. Ir aš tikrai neapsirikau.

"Vilko dukra" – giliai jaudinanti, emociškai sunki, bet be galo prasminga knyga. Joje gvildenamos sudėtingos temos: vienišumas, tėvų nemeilė, patyčios, priklausomybės. Kaip pati autorė yra sakiusi – „Lilijana yra pasekmė“. Skaitydama šią istoriją visą laiką jaučiau, kaip stipriai šios problemos veikia žmones, net kai apie jas kalbama viešai – to dažnai nepakanka. Liūdna, bet vis dar susiduriame su skaudžiomis realijomis, kurias ši knyga ne tik atskleidžia, bet ir padeda giliau suprasti.

Labai džiaugiuosi perskaičiusi "Vilko dukrą" ❤️ Tai istorija, kurią išgyvenau kartu su veikėjais, ir ji privertė mane permąstyti tam tikrus savo pačios išgyvenimus. Pripažinsiu, buvo momentų, kai susimąsčiau: „Ar tikrai reikėjo taip?“ Bet galbūt būtent tie nepatogūs momentai ir daro šią knygą tokią paveikią.

"Vilko dukra" tikrai nėra lengvas skaitinys. Neabejoju, kad atsiras skaitytojų, kuriems kai kurie veikėjų sprendimai ar emocinė įtampa pasirodys per stiprūs ar nesuprantami. Tačiau aš juos supratau. Ir jei ieškai istorijos, kuri ne tik sudomina, bet ir kviečia susimąstyti, gilintis, – labai rekomenduoju atsiversti šią knygą 🖤
4.5⭐/5

[Sandra · Rating 3 out of 5]

nebloga knyga, patiko.

[Rasa|Knygų princesė · Rating 3 out of 5]

Erika Amber kūryboje nėra naujokė: prieš kelis metus išleistą “Melo kainą” skaičiau ir aš. Romanas man patiko, nors stebino rašytojos pasirinkimas aprašyti JAV, o ne lietuvą. Šiuo keliu toliau keliaujanti rašytoja sugrižo su romanu “Vilko dukra”.


Romano veiksmas nukelia į nedidelį Amerikos miestelį, Sidabrinį ežerą, į kurį grįžta Lilijana. Čia jos niekas nelaukia išskėstomis rankomis. Be to, šeimą prislėgė senelio ir tėčio netektis. Kiekvienas nešiojasi savo paslaptis, bando gyventi įprastus gyvenimus, tačiau Lilijana suardo tą laikiną idilę. Po truputį aiškėja Lilijanos praities detalės, rutliojasi jos santykiai su broliais ir tėvais. 


Tai tamsi istorija, kaip ir knygos viršelis. Lilijana nuolat kovoja su savo vidiniais demonais. Nuolat… Turbūt nėra nė kiek optimizmo toje jos istorijoje, nebent puikus santykis su vyriausiu broliu. Čia visi turi paslapčių, kurios vis taikos išlįsti į paviršių, nėra iki galo nuoširdūs. Ir jaunai merginai tenka bandyti rasti savo vietą tokioje aplinkoje. Neatspėsite, bet Lilijana irgi slepia ne vieną skaudžią istoriją. O daug kas slepiama ir nuo jos.


Skaitant neapleido pyktis. Pykau ant šeimos, ant brolių, kurie Lilijaną tarsi išstūmė iš savo gyvenimo. Pykau ir ant pačios Lilijanos, kodėl ji tokia pasiduodanti savo silpnybėmis. Dar pykau ant rašytojos, kad susuko tą siužetą tokia linkme. Oi, labai drąsu tokios temos griebtis. Ne visad norisi skaityti apie tokią tamsą.


Pasigedau optimizmo. To gero veikėjo, kuris būtų šviesus ir sklaidytų tamsą. O jos romane netgi per daug. Vis dėl to, rašytoją reikia pagirti už nuotaiką. Už nuolatinį atmosferos kūrimą. Vis dėl, to rekomenduočiau skaityti tikrai ne visiems, tik kiek kitokių siužetų mėgėjams.

[Vidinė vėjo pusė · Rating 2 out of 5]

1.5/5
Pradėkim nuo to, kad toks jausmas aplankė, jog knyga neturėjo redaktorio, nekalbu apie žioplų klaidų galybę, bet ir sakinių struktūra, bei pasikartojimai tikrai užkniso. Tad, šio atveju, leidykla tai būtų suvaldžiusi ir pagerinusi padėtį. Su visa pagarba autoriams. Dar labai man nesiderino poetiški gamtos aprašymai, kurie kartojosi (kad ir kaip gražiai man skambėtų išsireiškimas nakties glėbyje paskęsti ir t.t.) su ta koše pagrindinės veikėjos galvoje ir aprašomuose draminio trilerio elementuose. Dar autorė žodį gimdytoja pavartojo n kartų, kas taip kalba?
Pagrindinė veikėja Drama Queen.
Tokio egocentriško veikėjo seniai neteko sutikt, gyvenime tai tikrai nesutartume.
Tik pradėjus skaityt knygą, atrodo, kad kažkas be perstojo klykė ir rėkė mano galvoje, nepaliaujama isterija. Taip ir norėjosi prilėtint tempą ir prisukt garsą, arba vožt tai veikėjai, pirmu asmeniu klykiančiai man į ausį, šlapiu škurliu, kad atsitoketu. Su tom dramom čia padauginta. Vėl gi, skaitau 3ią autorės knygą, ir visose jose rašoma apie Ameriką ir jos problematiką. Vardai ne lietuviški. Manau, kad Lietuvoje netrūksta priklausomybių turinčių žmonių ir naudingiau būtų pasigilinti ir atsisukti į mūsų tautiečius ir problemas iš to išplaukiančias. O dabar prieisiu prie wanna be game of thrones incesto problematikos, sorry not sorry, rašoma ne apie viduramžius ir ne apie karališką šeimą. Man ta keista trauka badė akis nuo pradžių, draugėms iškūliau galvą, negi man čia vienai vaidenas, nu ne, pasirodo, nesivaidena. Jaučiasi kažkokia nepatenkinta seksualinė energija visame tekste, kaip keistai tai beskambėtų, bet turite patys tai paskaityt, kad suprastumet apie ką kalbu. Ar man tai priimtina, bet kokiomis aplinkybėmis? Ne, jokios aplinkybės to nepateisina. Ar mes taip ir nepakilom aukščiau gyvuliškų instinktų tenkinimo? Nežinau ko tikėjausi iš šios knygos, po autorės rašymo petraukos, bet su ja man ne pakeliui.

[Milda Vaškevičienė · Rating 4 out of 5]

"Namai - tai ne vieta ar miestas. Tai tik taškas žemėlapyje. Namai yra ten, kur širdis".

Na, knyga tai išties nustebino, iš pradžių kažkaip nelabai patiko, bet vėliau oho, kokia tapo gera ir kaip patiko! Tikras talentas taip rašyti. Įtraukti, stebinti, intriguoti skaitytoją.
Lilijanos gyvenimas nuo pat vaikystės nelengvas. Ji šeimoje nesijaučia suprasta, mylima, mokykloje patyčios, tenka išvykti.
Po aštuonerių metų ji grįžta į gimtąjį miestą, kažko tikėdamasi, galbūt pavyks atkurti ryšį su šeima. Tačiau čia gauna tiek, jog net sunku patikėti, koks gyvenimo kelias, pilnas išbandymų laukia. Ar sunku žmogui atrasti, suprasti, priimti pirmiausia save, o tada ir visus kitus. Kartais erzino Lilės elgesys, sprendimai, bet įsigilinus - pateisinama.
Šioje knygoje autorė paliečia sunkias priklausomybių temas, kaip sunku su jomis kovoti, išlipti iš duobės, jausti kaltę, atsakomybę. Labai jautri šeimos linija, artimųjų ryšys, santykiai, kuriuose jautiesi ne taip. Galbūt tam yra priežastis? Savęs paieškos, atradimas ir gyvenimas. Iš naujo. Kitaip. Paslapčių atskleidimas. Pasirinkimas. Kiek daug visko Lilijanos laukia. Kokį gyvenimo kelią pasirinks ji?

"Gyvenimas - tai žaidimas, turintis savas taisykles, kintančias priklausomai nuo žaidėjų. Kartais tas žaidimas yra gyvybės ir mirties. Kupinas paslapčių, nesibaigiančių užuominų ir begalės klaidų. Tik ne visada žmonės savo noru patenka į žaidimą".

[Agnė · Rating 4 out of 5]

Knyga privertusi pasimesti ir išpūsti akis. Nesitikėjau tokių siužeto vingių. Sunku net ir vertinti, nes baigus skaityti vis dar esu tarsi šokiruota, mintyse nesusidėlioja pilnas, didelis paveikslas, bet lyg į spalvoto stiklo šukeles pabirę, švysčioja atskiros išsirutuliojusių įvykių detalės.

Knygoje sutalpinta daug visko. Pradžioje buvo sunkoka skaityti, neradau ryšio su veikėjais, o pati istorija atrodė gan paini ir klampi. Tačiau vėliau romanas suintriguoja, tad užversti ir padėti į šalį, neišsiaiškinus atomazgos, darosi vis sunkiau.

Norisi pagirti autorę už itin drąsų, provokuojantį ir neeilinį sprendimą, bei nepabijojimą rizikuoti. Manau daugeliui skaitytojų romantinė linija pasirodys overboard ir sunkiai suprantama, bet nepaneigsi, kad kūrinys tikrai įsimena, ir priverčia skaitytoją reaguoti, jausti, net jei ir gana nemalonius ar nepriimtinus išgyvenimus.

Kaip bebūtų, viskam yra paaiškinimas, tad galima būtų teigti, kad pagrindinės veikėjos jausmai vystėsi pasikliaujant kone žvėriškomis nuojotomis ir instinktu. Knygoje yra šiokio tokio mistiškumo, kuris liečia žmogaus draugystę su laukiniu žvėrimi ir žmogui gamtos dovanotas žvėries savybes.

Kol kas esu perskaičiusi visus Erikos Amber kūrinius, skaitysiu ir toliau. Kūrybingumo, idėjų, talento, ir drąsos autorei tikrai netrūksta, tad įdomu kas laukia ateityje. 😉

[Evelina Jamontaitė · Rating 3 out of 5]

Erika Amber "Vilko dukra" 🩶 dar viena lietuvių autorės istorija.

Pagrindinė veikėja Lilijana po aštuonerių metų grįžta į savo gimtąjį miestelį, į namus, kuriuose niekada nesijautė savimi, pas šeimą, kurios dalimi nebuvo. Tačiau dabar ji čia jaučiasi saugiausia, bent jau kol kas.

Pradžia mane labai įtraukė ir lyg žadėjo daug, tačiau pusę knygos aš visiškai nesupratau Lilijanos, tas pastovus nepasitenkinimas viskuo ir visais pradėjo erzinti. Gaila pripažinti, bet daugelis dalykų manęs iki galo neįtikino.

Beet.. patiko, kad drąsiai kalbama apie priklausomybes, patiko, kad veiksmas vyksta Amerikoje, man puikiai pavyko įsivaizduoti Sidabrinio ežero miestelį.

Apibendrinus, knyga skaitėsi lengvai ir laikas neprailgo, įpusėjus knygą, buvo įdomu kaip susidėlios veikėjų gyvenimai ir kokius sprendimus jie priims, tad skaitymu mėgavausi, tačiau lūkesčiai buvo kiek didesni.

[Vilma · Rating 5 out of 5]

Tikra drama apie santykius tarp vaikų ir tėvų, brolių ir seserų,draugų. Kiekvienas, manau, rastume bent kruopelę artima savo gyvenimui. Mokėjimas atleisti, paleisti, kalbėtis, pasitikėti. Visko daug, tad tikrai patiko👍

[Diana Brunner · Rating 5 out of 5]

Vienu ypu perskaičiau, istorija kaip tas paslaptingas viršelis - įtraukė ir nepaleido. Reikės paieškoti ir kitų tos autorės knygų, nes ir tema, ir stilius gerai užkabino.

[Rūta (puslapiu_magija) · Rating 5 out of 5]

Tai jau trečioji autorės knyga, bet visiškai kitokia nei pirmosios dvi. Daug brandesnė, tamsesnė, labiau raizgi – čia gijos persipina šimtais kartų, o veikėjų tarpusavio ryšiai tokie tankūs, kad kiekvienas žingsnis turi pasekmes, kurios atsiskleidžia vis stipriau. Viskas dėliojasi natūraliai – įtraukia ir nejučia įsuka į istoriją. 🧐😇

Autorė šokiruoja. Ne tam, kad šokiruotų – o todėl, kad pasakoja daugiasluoksnę, stiprią istoriją. Kai kurie veikėjos sprendimai – sunkiai suvokiami. Kartais net norisi pasakyti - negi tikrai taip?

Pokalbis #kavasuautoriumi projekte, pridėjo dar vieną sluoksnį – autorė paaiškino tai, kas knygoje galėjo likti tarp eilučių. Kalbėdama apie priklausomybes, šeimą, skaudulius – autorė nesiblaško, o kalba iš esmės. Tai jos tema! Ir tai labai jaučiasi tiek knygoje tiek kalbant su autore.❤️❤️

[Jolanta Waldner · Rating 5 out of 5]

Knyga privertusi mane susimąstyti apie kitą, nepatogią gyvenimo pusę. Taip jau kartais susiklosto, kad aplinkybės susideda ne mūsų naudai, o mūsų sprendimai būna skuboti ir nebrandūs. Tai ir yra pasakytina pirmiausia apie Lilianos tėvus, o vėliau ir apie pačią Lilianą bei jos pasirinktą gyvenimo kelią. O gal būtų tiksliau sakyti – nuo pirmų gyvenimo dienų primestą gyvenimo kelią.
Tai knyga žinantiems, ką reiškia ilgėtis motiniško apkabinimo. Žinantiems, ką reiškia jaustis ne savo vietoje, kaip obuolio įskiepiui persiko medyje - apvaliam, bet ne tokiam, kaip visi.
Apsidairykite aplinkui. Ne visi, kurie šypsosi yra laimingi, ne visi, kurie laikosi už rankų, myli vienas kitą. Tai knyga apie realybę, apie kovą su savimi, apie kovą už savo gyvenimą.
Ir nors nepritariu erzinančiam Lilianos charakteriui, pasirinkimams ir gyvenimo būdui, tai tik įrodo, kad ji – TIKRA.

[E.M.A. Rotvel · Rating 5 out of 5]

Tai romanas, kurį skaitant reikia būti čia ir dabar, nes svarbus kiekvienas sakinys. Praleidus detalę - galima pamesti giją. Lilijanos kelionė į Sidabrinio Ežero miestelį mane supažindino ne tik su vietove. Kartu su ja klupau, kėliausi, ėjau per gyvenimą, kupiną skausmo ir baimių. Kartais norėjosi paėmus už pečių ją papurtyti, o kartais – išrėkti tiesą jos artimiesiems. Bet viską, ką galėjau padaryti – tai skaityti, matydama scenas, kurios įtraukia akimirksniu, o pasilieka mintyse dar ilgai. 📖🐺❤️

[Vanda · Rating 5 out of 5]

Liūdna istorija apie pasiklydusią merginą, kuri bando griebtis šiaudo. Užkabino ne iš karto, bet jos pasirinkimai tokie paprasti ir žmogiški, kad net ašarą privertė nubraukti. Rekomenduoju.

[Jurga · Rating 3 out of 5]

Patiko stilius, bet neišlaikė dėmesio iki galo. Gal dėl to, kad kurie veikėjai pasirodė netikroviški, itin dramatiški. Paskutinius 100 psl. per vargus įveikiau.

[Gitana Ričkienė · Rating 4 out of 5]

Čiupau skaityti iškart po susitikimo su Erika Amber. Pristatymo metu buvau tikrai sudominta, nors ir išgirdau šiek tiek per daug, bet tai nesugadino skaitymo malonumo. 🤭✨

Istorija tikrai įdomi, įtraukianti, nors kartais skaitytojas kiek per dažnai tampomas už nežinomybės virvelių... 🤯🔍 Paliečiamos labai aktualios temos – tiek asmeniniai santykiai, tiek emocinės patirtys, priklausomybės💔💬

Pateikiama nemažai detalių, kurias, jei skaitai nesusikaupęs, galima lengvai praleisti – bet jos vėliau pasirodo esminės! Dėl šios priežasties man pačiai knygą teko porą kartų padėti į šalį ir grįžti vėliau, kai turėjau daugiau vidinės ramybės ir susikaupimo. 🧘‍♀️📖

Knyga tikrai patiko! ❤️ Rekomenduočiau tiems, kurie mėgsta rimtesnius, emociškai gilius romanus su paslapties prieskoniu. 🌒🔐