Kooookio tai gerumo knyga! O kokio linksmumo! Būtina ją vartoti užklupus juodžiausiai depresijai vietoj xanax tabletės arba prie martinio taurės mataruojant šlepetę ant didžiojo kojos piršto atostogų metu. Bravo ne tik autorei, bet ir jos vyrui- Algiui Kriščiūnui už knygos viršelį, kurio vieta vienareikšmiškai Luvre prie paveikslo "Stebuklas Galilėjoje".
Jurgos knyga marga, šviesi ir netikėta. Pilna keisčiausių personažų, smagių dialogų, beprotiškų siužeto vingių ir kažkokios nepaaiškinamos balkaniškos nuotaikos - absoliučiai niekas neaišku, bet ir nesinori, kad paaiškėtų. Pagarba suvaldant tokį gausų kiekį personažų, kiekvieną galiausiai nuvedant ten, kur šaukia jo širdis. Skaitosi greitai, pakelia nuotaiką - tobula atostogų knyga!
Na Jurga rašyt tikrai moka ir dar paauglė būdama niekada nepraleisdavau jos parašytų Panelės žurnalo įvadinių straipsnių. Vis tik šis romanas nelipo. Na Lindos istorija iš visų gal man trimatiškiausia pasirodė, bet kiti tie autobuso keliautojai nelabai, o ir pati kelionė manęs “neišvežė”. Ką padarysi. Nei rekomenduoju, nei ne.
Iš Jurgos tikėjausi fainos ir nuotaikingos istorijos: juk tiek pasaulio apkeliauta, tiek įdomių žmonių sutikta, tiek patirties sukaupta! Pirmieji skyriai nustebino ir sudomino savotišku rašymo stiliumi, tačiau jau ties knygos trečdaliu ėmiau nuobodžiauti suprasdama,kad trokštamos istorijos čia nerasiu: įvykiai niekur nesirutulioja,yra tik nevykėlių herojų aprašymai ir jų kalbos. Atrodė, kad viskas paremta lakia Jurgos fantazija, tačiau pabaigoje paaiškėjo,kad herojai visgi turi ir savo prototipus tikrame gyvenime. Nuvylė. Turbūt aš Grinčas, nes šyptelėjau tik vieną kartą 😀
Nekiltų ranka vertinti kitaip, nes Jurga mane žavi kaip asmenybė. Knygą it su vėjeliu gali lengvai perskaityti, jei nenori ieškoti gylio, bet iš tikrųjų - kokie spalvingi ir charakteringi personažai, kiek atpažįsti savęs, aplinkinių, kai kur ironizuoja, o kai kur prukštelėjau iš juoko.
Ačiū, Jurga! Taip ir nujaučiau skaitydama knygą, kad joje daug tikrovės. Ir vis dėlto, Jurgos gera širdis ir gebėjimas matyti kito stebuklą, leidžiant jam/jai skleistis ir gyventi pilnai semiant gyvenimą - yra labai labai įkvepiantis! ♥️ Tad tikrai, ačiū, Jurga, dar kartą, už galimybę prisiglausti prie tavo širdies. Ir už šviesą bei šypsenas, kurių skaitant šią knygą - tiek daug:)
Tie, kurie kaip ir aš, užaugo skaitydami „Panelę“ (o skaitė ją ne tik panelės, bet ir vaikinai), atpažins šioje knygoje ano dar Jurgos Baltrukonytès redaguoto žurnalo tekstų žaismingą stilių. Klausantis audioknygos atrodė, tarsi vėl vartau paauglystės laikų žurnalą, kurio kiekviename numeryje būdavo Jurgos „Labanakt“ laiškai. Žaisminga, nuotaikinga knyga būtų pats tas atostogoms, nors smagiai klausosi ir ne per jas. Vis dėlto jau senokai išaugau „Panelę“, tad knyga sužavėjo mažiau, nei būtų anuomet. Dabar nebesuvirpino mano širdies iki visų penkių žvaigždučių.
Iš ties nesitikėjau, kad ši knygelė sukels tiek linksmų emocijų. Iš pradžių buvo sunkoka susigaudyti tarp tokio kiekio veikėjų, bet poto keikvieną iš jų pažinai, supratai ir pamilai. Labai patiko visas veiksmas vykęs autobuse. Viskas pasirodė tiesiog gyvenimiška, tikra ir labai jau karšta! 🤭
Duodu tiek mažai žvaigždučių, nes rašymo profesionalams keliu aukštesnius reikalavimus. Puikus stilius, tempas, palyginimai, metaforos. Herojų istorijos labai vykę, jaučiasi, ką autorė mėgsta rašyti. Bet pati kelionė, herojų apjungimas, tarpusavio ryšio kūrimas nerastas. Taip ėmė ir pasibaigė kelionė nė neprasidėjus. Gaila. Klausiau audio. Įgarsinimas labai vykęs ir profesionalus, to balso klausyt vienas malonumas.
Ir keistas, ir įdomus romanas. Labai daug veikėjų apibūdinama pradžioj, net nesupratau kas čia vyksta ir kam tiek info iš pat pradžių. Vėliau paaiškėjus veiksmui pasidarė įdomiau. Buvo labai šmaikščių momentų, kur kikenau, o tai geros knygos ženklas. Priverst skaitytoją juoktis yra daug sunkiau nei priversti liūdėti. P.s. viršelis nuostabaus grožio 🥰
Kiek čia buvo veikėjų ir temų paliesta🫣 tik skaityk ir spėk nepasimesti🫣 bet man rodos tai man labiausiai ir užkliuvo, sunku susigaudyti buvo.
Veikėjai - įvairiausi, vieni patiko, kiti erzino mane. Ir visi tokie skirtingi! Bet visas tas sarkazmas knygoje - tai man buvo “varikliukas” skaityti toliau. 😁
Paėmus knygą, tikėjausi, kad bus daugiau pačios kelionės aprašyta. Ir visai norėjau apie ją daugiau paskaityti, dabar, knyga ganėtinai trumpa, viskas apie veikėjus pagrinde sukasi. 🫣 tad nors ir kai kurie iš jų man buvo labai įdomus, man trūko kelionės ir nuotykių😁
Bet ar skaitant gali atrasti “save” tarp veikėjų? Manau kiekvienas galės tai padaryti, atrasti bent viename iš jų “dalelytę savęs”👌
Daug veikėjų ir visi svarbūs, sunku įsiminti jų visų istorijas ir vardus. Teko pasidaryti sąrašą su trumpais aprašymais 🤦🏻♀️ Kai jau maždaug pradėjau įsiminti, knyga baigėsi. Pačios kelionės buvo labai mažai, pabaiga irgi kažkokia skubota - kaip iš giedro dangaus, nieko rimto neįvykus, visi staiga suvokė savo gyvenimų prasmes ir išsiskirstė.
Kūrinys "labai skaniai susivalgo" - toks jausmas, kad randi prisirpusį trešnių medį ir jas vis renki, ir renki, ir tau jų negana, norisi dar ir dar.... Ir tos "užkoduotos žinutės", paliktos kiekvienam iš mūsų, kad atrastume savo Marijas, Sofijas, Lindas, Tomus ar Artūrus...nes tai esame mes patys... Labai patiko personažų "struktūra", tai kaip jie sukurti 🤗 Humoro jausmas ir kalbos turtigumas, skaičiau kikenau ir mėgavausi🤗 Ir Tas Jausmas, kurį palieka knyga- jis be galo Spalvotas, Šiltas ir Jaukus...
Tai lengvai skaitoma istorija, kurioje susipina šmaikštumas ir liūdesio atspalviai – pasakojimas apie neeilinę kelionę autobusu, spalvingus veikėjus ir jų viltį atrasti meilę ar pakeisti savo gyvenimą.
Tikėjausi,kad kelionė Karštu Autobusu bus lengva ir greita. Bet skaičiau lėtai ir sunkiai. Gal per daug personažų,pasiklydau tarp moterų,kuri yra kuri,gal vargino,kad nu visi tokie nelaimingi,tokie nevykėliai,lyg skelbime į šią kelionę būtų buvę nurodyta,kad priima tik nevykėlius. Taip pat trūko kelionės. O pabaiga: viens du ir baigta. Atrodo jau tokie nevykėliai,o taip laimingai viskas susiklostė. Juokinga knyga bent man nepasirodė,nes šyptelėjau vos du ar tris kartus
„Karštas autobusas“ – gyvenimą keičianti kelionė be kondicionieriaus antikvariniu autobusu
Kaip man patinka Jurgos Baltrukonytės laisvumas, meilė gyvenimui, domėjimasis kitų žmonių istorijomis! Ir pasakojimas apie tai. Akivaizdu, kad visa autorės patirtis kalbantis su įdomiais žmonėmis sugulė į visai neseniai išleistą ir Knygų mugėje žiauriai smagiai pristatytą romaną „Karštas autobusas“. Dar atskirai galima pagirti ir knygos apipavidalinimą, kuris yra tiesiog nuostabus! Na, matyt, ir rašyti neverta, kas yra šios knygos dailininkas. :)
Atskiras dėmesys gali būti skirtas patiems knygos veikėjams, kurių gyvenimo istorijoms papasakoti buvo skirta didžioji knygos dalis. Jie tikri keistuoliai, visi absoliučiai skirtingi, gyvenimo mėtyti ir visi turintys tikslą kažką pakeisti savo gyvenime. Todėl ir griebiasi kelionės kaip išsigelbėjimo. Atrodo, kaip gali įvykti kelionė žmonių, kurių absoliučiai niekas nesieja. Na, ji taip ir vyksta... su nuotykiais ir absurdais. :)
Šių veikėjų kelionė pateikta šmaikščiai ir kartais absurdiškai: visi keliauja žiauriai senu (beveik antikvariniu) autobusu be kondicionieriaus; autobuso vairuotojas yra ir kelionės organizatorius, kuris gidę suranda kelionės metu; gaisras autobuse įvyksta dėl degintos žvakės (!), ir reikia šitaip, kad autobusas visgi sugenda atokiame Italijos kaime; veikėjai gelbėja ne tik savo, bet ir nepažįstamųjų gyvybes (meile kamuojamo italo ar šuniuko); ir daug kitų keistenybių. „Linda vartėsi negalėdama užmigti ir iš naujo pergalvojo kelionės nuotykius. Niekada gyvenime nebuvo įklimpusi į tokias nesąmones: „Išeitų geras romanas. Visai kitoks nei apie riterius ir baltus arklius, bet tikras““. Skaitydama vis galvojau, kokį atsiliepimą apie kelionę parašytų kiekvienas keliautojas. Tačiau kad ir kaip bebūtų keista, bet kiekvienas veikėjas kelionėje kažką atranda: meilę, sprendimą, naują būstą, artimuosius, namų ilgesį ar gyvenimo draugą – šunį.
Skaitant, man pasirodė, kad knygos veikėjai yra tarsi mūsų visuomenės atspindys: skirtingo amžiaus, likimo, savo gyvenimo filosofijos. Vieni bėga nuo savo praeities, kiti ieško gyvenimo prasmės, kiti tiesiog stengiasi išgyventi arba kuo greičiau grįžti namo.
O gal tai tiesiog romanas apie meilę? „Kartais gyvenimo prasmė yra atsiduoti meilei.“ :)
Tikras skaitymo lengvumas ir šypsena veide. Aš pasirinkčiau jį skaityti šviečiant saulei ir gulint prie vandens telkinio ar tiesiog ilsintis su kokteiliu rankoje. :) „Pastatykit paminklą autoriams, mokantiems rašyti laimingas pabaigas“.
Pradžia buvo daug žadanti, knyga ėjo ėjo link kulminacijos ir... ji buvo tokia paprasta ir nuspėjama. Kam iš knygos reikia tik teigiamų emocijų - ši puikiai tinka, kam norisi ko nors rimtesnio - galima ir negaišti laiko.
Lengva ir linksma, o kartai ir linksmai rimta. Smagiai susiskaitė. Turbūt smagiausia šią knygą skaityti keliaujant autobusu :)
Kelios citatos:
* Sapnus reikia uždrausti. Ypač, kai jie atrodo tokie tikri. Sapnas pabaladojo vėl: - Atidarykit, čia policija! Kad sapnas sukikeno ir nuėjo, Klaudija nebeišgirdo.
* Visi mes turime laiko, kol tiksi laikrodis.
* - Jokiuose vadovėliuose apie tai nerašoma. - (...) Nerašo tai nerašo. Visko pasaulyje neužrašysi. Apie mus gal irgi niekas nerašo, na ir kas, ar tai reiškia, kad neegzistuojame?
* ...jautėsi it laukų beržas, per klaidą išdygęs džiunglėse.
* Sau pasakyti kažką rimto yra baisiausias dalykas.
* Gyvenimo prasmė rūpi tik sveikiems. Sergantiems rūpi kiti dalykai.
* Kai ką nors apkabini, ir pačiam tampa šilčiau.
* Tarsi išalkęs vilkas jis dideliais alkanais kąsniais rijo tą nuostabią, gražią šiandieną.
* Ramybė nusileido į šitą didelę lovą, apkabino savo švelniomis rankomis pavargusias galvas, žadėjo saldų miegą, kad ir susigrūdus, nes sapnų paguodos čia tikėjosi visi.
* Ar viską gyvenime būtina peržiūrėti! Kartais žmonės neranda laiko net savo vaikystės nuotraukų albumams, o prie stalo susėdę kalba apie svetimus gyvenimus, užuot švelniai čiupinėję, mylavę savąjį.
🎧Jurgos Baltrukonytės „Karštas autobusas“ – knyga, kurią ne skaičiau, o klausiau. Ir labai tuo džiaugiuosi.🤗 Nors tai buvo audioknyga – jaučiausi tarsi pati sėdėčiau tame autobuse. Knyga pasakoja apie grupę nepažįstamų žmonių, vykstančių į kelionę. Visi jie – skirtingi, su savomis istorijomis, rūpesčiais, tylomis. Vieni išlepinti gyvenimo, kiti juo nusivylę. Moterys ir vyrai, bėgantys nuo meilės. Į ją. 💞💗 Kelionė, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, netikėtai tampa savotišku išbandymu kiekvienam – priverčiančiu susidurti su savo vidiniais demonais, prisiminimais ir troškimais. 💭 Knyga jautri, filosofiška, truputį melancholiška, bet kartu lengva ir su subtiliu humoru. Ji apie tai, ką slepiame nuo kitų ir nuo savęs. Apie tai, kaip kartais reikia išvažiuoti toli, kad priartėtum prie savęs. 🎙️ Audioknygos formatas šiai istorijai labai tiko – balsai, intonacijos, pauzės sukūrė stiprią atmosferą. Buvo lengva įsijausti ir keliauti kartu su veikėjais. Knygą klausiau @audioteka.lt 🎧 Rekomenduoju visiems, kas mėgsta psichologiškai turtingas istorijas, kuriose mažai veiksmo, bet daug prasmės. 🫶🤗 Labai patiko😍.
Tai buvo laukiamiausia mano metų knyga - Baltrukonytė mane sužavėjo vaikiškose knygose užkoduotomis žinutėmis ir kai pamačiau, kad išleido knygą suaugusiems nekantravau kaip vaikas įsigyti, o įsigijusi dar taupiau tam tinkamui metui kai jau sprogs vyšnios ir taip jaukiai įsitaisiusi galėsiu leistis į nuotykį kartu su knygos herojais. Ir sulaukiau. Ir perskaičiau. Ir labai sunku sudėlioti žodžius. Rašymo stilius - puikus, man šiek tiek priminė Bachman, kurį dievinu. Labai subtiliai per visą siužetą pribarstyta užuominų gilesnėm mintim, pasakant skaitytojui dalykus netiesiogiai, paliekant vietos kiekvieno asmeniniams gvildenimams. Tikrai puikiai! Bet visą laiką skaitant neapleido jausmas, jog gavau pinokį vietoj tikro berniuko. Nepavyko iki galo išjausti veikėjų... O labai norėjau, nes visi tokie įdomūs, kaip ir pati istorija. Net negaliu pasakyti ko konkrečiai pritrūko... Bet tikiuosi, kad dar sulauksime kitų istorijų, nes tikiu, kad puikių istorijų galvoje glūdi dar ne viena.
Originalu ir žaisminga. Knyga labai įtraukianti, lengva ir greitai skaitoma. Istorija žemiška ir nenuspėjama. Knygoje gausu įdomių įžvalgų, šmaikščių palyginimų. Veikėjai gilūs, įdomūs, artimi, pažįstami ir atpažįstami. Patiko knygos struktūra. Trumpi ir aiškus skyriai tik dar labiau paskatino įsitraukimą. Patiko ir tai jog šioje knygoje nors ryšys su skaitytoju artimas ir atviras, tarp veikėjų ir skaitytojo išlaikomas ir šioks toks atstumas. Jausmas tarsi su autore gertum kavą lauko kavinėje, o ji pasakotų tau istorijas apie gatve praeinančius žmones ir lėtai vestų per jų gyvenimo istorijas. Aišku patiko ir knygos viršelis, iliustracijos ir kiti meniniai sprendimai.
Ką mano autorė, tai magiškai dėlioti sakinius ir nuspalvinti skaitytojo gyvenimą įmantriais apibūdinimais. Knyga skaitėsi labai lengvai. Puikus pasirinkimas ilgam skrydžiui į Meksiką.
Viename iš atsiliepimų buvo rašyta, kad moteriški personažai labai painiojosi. Tai tiesa ir mano atveju. Susėdus visiems keliautojams į vieną autobusą visai pamečiau, kuri ten mamą bambeklią turėjo, o kuri mokytoja.
,,Karštas Autobusas” yra puikus atostogų romanas apie keistus žmones, gyvenimo prasmės paieškas ir amžiną meilės poreikį. O, kas gali būti geriau atostogų metu už su humoru pateiktą šių metų narpliojimą?
Keistai smagi knyga. Šmaikštus pasakojimo stilius, įdomūs veikėjai. Sunku net pasakyti, ko pritrūko man šitam pasakojime. Gal tiesiog pačios kelionės. Bandžiau nepaklysti tarp veikėjų, nes kažkodėl man moterys ir jų vardai susimaišė. Ir truputį tas lengvai erzino. Bet visuma patiko. Labai mėgstu Jurgą nuo senų “Panelės” žurnalo laikų, seku ir vertinu jos darbus. Šaunuolė, su niekad neišsenkančia energija, kas atsispindi ir šioje knygoje.
,,Šiame romane svarbi ne kelionė, o žmonių portretai, jų bėgimas nuo kažko… ar kažkur.”
Gyvenimo prasmė?.. ,,Gal ramybė ir buvo jos gyvenimo prasmė?” ,,Gal gyvenimo prasmė yra pamiršti, kas trukdo džiaugtis.” ,,Tingėjime irgi yra prasmės.” ,,Kartais gyvenimo prasmė yra atsiduoti meilei.” ,,Gyvenimo prasmė yra jo skoniai.” ,,… prisiminimai.” ,,… kiekviena minutė yra naujas iššūkis.” ,,… savi namai.” ,,… paprasti dalykai.” (kurie padeda laukti ypatingų) ,,… Ieškojimai ir atradimai.”