Kai gimstame, gamta į mus būna sudėjusi viską, ko reikia būsimai asmenybei susiformuoti. Bet augdami galime patirti sukrėtimų ir prarasti bazinį saugumo, stabilumo, vientisumo, o dažnai ir krypties jausmą. Tuomet mūsų asmenybės raida tarsi sustoja, įstringa, kai kurios asmenybės dalys tampa nebepageidaujamos, o kitos ima veikti gynybiškai. Pastebime, kad dažnai savęs klausiame: kodėl man taip sunku ko nors imtis? kodėl nežinau, ko noriu? kodėl negaliu savimi pasitikėti? kodėl negaliu sukurti laimingų santykių? kodėl taip visko bijau? Atsakymas į šiuos klausimus galėtų būti toks: todėl, kad patyrėte ankstyvųjų prieraišumo traumų ir jos tebėra neišgydytos.
Ši knyga skirta tiems, kurie nori užčiuopti ir suprasti nelengvas, skaudžias vaikystės patirtis ir jų paliktus pėdsakus savo asmenybėje. Kuo geriau ir giliau tai suprantame, tuo laisvesni tampame, tuo lengviau mums atkurti savo vientisumą ir būti nebe traumų įkaitais, o savimi, tai yra tais, kuo gamta mums linkėjo tapti.
Klausiau podcast'o su autore ir ten ji geriau apibūdino knygos esmę nei pačioje knygoje. O man visada garsinę informaciją sunkiau įsisavinti. Vadinasi, kad tikrai kažko raštu paaiškinto trūksta
Prieraišumo paradoksus skaičiau 2 kartus! Pirmą kartą knygą paėmiau skrydžio metu, turint daug laiko, bet nepakankamai, kad spėčiau perskaityti (liko 40 psl.), tad antrą kartą skaičiau turint laiko, niekur neskubant, nuo pradžių iki galo.
Labai įdomu, kad pirmu kartu tiesiog gėriau į save informaciją, buvo taip įdomu, prasminga, prisiminiau senas žinias naujai. Bet skaitant antrą kartą jausmas buvo dviprasmiškas, neišjaustos mintys, netgi nesiskaitė, o kur skaitėsi atrodė jog jau skaičiau kituose šaltiniuose plačiau, norėjau daugiau gylio, minčių apie patį prieraišumą be kitų žmonių situacijų užuominų, bet bet bet… turbūt, čia įtakos turėjo ne viena knyga, podcastas, kurios klausiau panašiomis temomis iki skaitant dar kartą knygą! 🤭
Vistik noriu knygą rekomenduoti skaitytojams, tai lyg kelionė į save, į vaikystės ir dabarties ryšį, apie tai kaip kūnas jaučia, bet protas susikuria situacijas, kuriomis laviruojame mums patogiais, išmoktais būdais, reakcijomis.
Kiekvienos temos pabaigoje yra klausimai, kuriuos sąžiningai atsakant, galima labai plačiai pažinti save, atrasti ne vieną atsakymą kur ir su kuo dar yra neišdirbta. Taip pat, knygoje gausu kitų knygų situacijų pavyzdžių, minimų autorių.
Audioknyga. Suvirpino iki širdies gelmių ši citata: “Tačiau tokia yra emocinio augimo kaina - pakelti tiesą.” Šią knygą matyt, derėtų klausyti/skaityti keletą kartų, ji tikrai labai įdomiai yra parašyta - apie patirtas traumas, kuomet tam tikros vidinės mūsų dalys yra nustumiamos ar net pamirštamos. Ši knyga apie tai, kaip iki jų “prisikasti” ir po truputį grąžinti atgal. Gili ir išmintinga knyga.
Man tai ši knyga kažkaip nesiskaitė. Ir apie prieraišumus buvo gana mažai parašyta. Labiau buvo pasakojama apie klientų istorijas. Ir šiaip, jeigu reiktų kam papasakot apie šią knygą, tai vargu ar ką prisiminčiau. Bet čia gal dėl to, kad neatidžiai skaičiau ir visada mintyse sprendžiau savo gyvenimo problemas. Bet kita šios autorės knyga patiko ;)
Absoliučiai nuostabi knyga, ačiū autorei! Skaičiau ilgai, nes kitaip neįmanoma - vis norėjosi sustoti, apmąstyti, užsirašyti, nupiešti.. Ir vis tiek jaučiu, kad ir kiek prisibraukiau, reikės dar ne kartą sugrįžti. Labai gili ir terapinė knyga. Beje, labai patiko kiekvieno skyrelio gale pateikti apibendrinantys bei stabtelti kviečiantys klausimai.
Labai nerišlus rašymo stilius vertė vis numesti knygą, nors ir buvo įdomių idėjų. Gaila, jog mintys iki galo neišplėtotos, jau atrodo pradeda kažką intriguojančio pasakoti ir užbaigia sakinį be jokio tęstinumo.