Ambicingos ir įtakingos: Ryškiausių istorinės Lietuvos didikių likimai

by Eimantas Gudas, Žilvinė Petrauskaitė

Bestseleriais tapusių knygų „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ autoriai – istorikas Eimantas Gudas ir žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė – kviečia į dar vieną kelionę po kilmingųjų pasaulį. Šį kartą jie tyrinėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikių ir vėlesnių laikų istorinės Lietuvos aristokračių likimus. Nustebsite, kokie spalvingi ir netikėti jų vingiai!
Ano meto moterims besąlygiškai buvo pripažįstama vien teisė kurstyti šeimos židinį. Ir tik pačios ambicingiausios aukštuomenės damos pamindavo šias griežtas nuostatas. Reiškėsi kaip gabios dvarų valdytojos, žibėjo vyrų menininkų pasaulyje ar net, radusios būdų apeiti draudimus, paprotines normas ir taisykles, sugebėdavo dalyvauti politikoje. Negalėdamos balsuoti, užimti jokių postų, taigi, neturėdamos jokių svertų, kunigaikštienės, grafienės ir kitos didikės vis tiek siekdavo jų politines pažiūras atitinkančių sprendimų. Ir joms pavykdavo!
Knygoje aprašomi autentiški 35 kilmingo kraujo moterų gyvenimai, besiskleidžiantys svarbiausių XVI–XX a. Lietuvos istorijos įvykių fone.
Gal tarp šių didikių atrasite ir savo giminės atstovių?
• Kuri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moteris sukėlė pilietinį karą?
• Kas buvo garsiausia Abiejų Tautų Respublikos saulėlydžio liudytoja?
• Kuri mūsų aristokratė buvo išauklėta „nervus“ palikti tarnaitėms?
• Kurio dvaro šeimininkei likimas nepašykštėjo meilės?
• Kas buvo populiarių gotikinių ir istorinių romanų karalienė?

624 pages, Hardcover

Published February 7, 2025

Reviews

[Daiva Selickaitė · Rating 3 out of 5]

Rodos, kad po pirmos knygos sėkmės nutarta finansiškai kuo greičiau spausti maksimumą. Turinys įdomus, bet toks paviršium, labiau domintis istorija pritrūksta gylio, per daug bravūros. Pritrūko gero redaktoriaus ar šiaip aštresnės akies, kad sužiūrėtų nesueinančius skaičius, pasikartojimus ir t. t.

[Viktorija Valeikienė · Rating 4 out of 5]

„Ambicingos ir įtakingos“: apie Lietuvai svarbias didikes ir jų įtaką

Na, pagaliau knyga apie moteris istorijoje! Apie kai kurias jų niekada nesame girdėję arba jau tikrai per istorijos pamokas nepasakojo niekas. Šioje knygoje jų nei daug, nei mažai – net 35, kurios gyveno XVI – XX amžiais. Ir visų jų pavardės tikrai prieš tai girdėtos, kadangi tai mūsų didingų giminių atstovų žmonos, sesės, dukros ar mamos. Kai kurios gimusios Lietuvoje ar buvusios LDK, ATR teritorijoje, kai kurios – į Lietuvą atkeliavusios iš Prancūzijos ar kitur ir pamilusios mūsų kraštą. Ir neabejotinai visos paliko pėdsaką Lietuvos istorijoje, tiek veikdamos per vyrus ar savarankiškai. Kai kurių gyvenimai išties priminė Netflix filmo ar serialo vertą scenarijų: meilė, išdavystė, intrigos, politiniai žaidimai...

Šioje knygoje tikrai rasite tą moterį, kuri pirmoji mūsų krašte pradėjo leisti knygas, tą moterį, kuri pirmoji buvo itin garsi gotikinės literatūros rašytoja, ta moterį, dėl kurios kilo kone giminių pilietinis karas, tą moterį, kuri iškilmingai jautėsi net ir Prancūzijos karaliaus dvare, tą moterį, kuriai pirmai buvo patikėtos diplomatės atsakomybės ir dar daugiau. Nors šios moterys negalėjo užimti formalių postų valstybėje, tačiau neabejotinai didelę įtaką turėjo savo vyrams kaip šešėlinės vadovės. Kai kurios sėkmingai kūrė diplomatinius tinklus, sėkmingai valdė didžiausius dvarus, formavo kultūrą ir skiepijo vertybes savo vaikams.

Tai jau antra knyga, kurią skaitau parašytą Eimanto Gudo ir Živilės Petrauskaitės. Ir be galo žaviuosi! Kaip reikėjo tokios literatūros, kad geriau galėtume pažinti savo istoriją. Tekstas nors ir informatyvus, tačiau parašyta lengvai, įtraukiančiai, kartais itin šmaikščiai. Beveik lyg skaitytum romaną.

Ir visgi tačiau... Tačiau man buvo ženkliai per daug skirtingų moterų istorijų, vietomis jau susimaišydavau, kuri čia Radvilienė ir kas ji tokia. Kai kurių gyvenimas aprašytas plačiau, kai kurių – kukliau. Tiesiog per daug informacijos. Gal būtų vertingiau pateikti mažiau moterų istorijų, tačiau giliau, labiau parodyti istorinį kontekstą, moterų psichologinį portretą. Gal tuomet informacija išliktų ilgiau ir labiau būtų susieta su tam tikrais istoriniais faktais.

Jeigu domina istorija, moterų gyvenimas ar tiesiog įdomios biografijos – ši knyga gali patikti tikrai. :)

[Daiva Maskoliūnienė · Rating 3 out of 5]

Knyga labai didelės apimties, laimei, daug nuotraukų , paveiksliukų, tik man labai trūko sistemos , bent jau turinio , o geriausia būtų schema kaip kas susiję ir būtų užtekę 10 tikrai įtakingų ar kažką įdomaus nuveikusių moterų , o ne belenkoks 35 moterų pulkas ( ir dar jų tėvų , brolių bei vaikų aprašymas ).

Paaiškeja , kad Lenkijos - Lietuvos laikais dvarininkų ir bajorų dukros bei žmonos nebuvo reikšmingos , vienintelis “kilnus” jų užsiėmimas - siuvinėt liturginius drabužius, užsiimti labdaringa veikla ( dažniausiai aukoti bažnyčių statyboms).

Tik Vos viena kita nuveikė kažką reikšmingesnio , nors autoriai primalė tiek visko , kad net ir tos kelios pasimeta ..


Žemiau keletą keistesnių / įdomesnių faktų iš istorijos :

Nuo Augusto Poniatvoskio laikų buvo oficialiai mokama renta meilužėms ( favoritėms ), dažna žymi ponia buvo tokia 🙃
ir kai kurie vyrai tam neprieštaravo , kad gautų aukštesnes pareigas 🙃
Pvz Sapiegene ( ištekėjus net už 2 Sapiegų) 12 m buvo oficiali Pomiatovskio favoritė)

Daugelis turėjo labai daug vaikų , bet išgyvendavo vos vienas kitas , o ir mirtys suaugusių nutikdavo staiga sulaukus vos 30-40 m . Pradžioj knygos tokios mirtys labai stebino.

Man naujiena, kad tarp bajorų buvo ir bevaikių .

Jei tėvai būdavo mirę, dažnai mergaites atiduodavo į vienuolyną ir net jei mama būdavo dar gyva , vis tiek žymios giminės vaikui priskirdavo globėjus .

Tokia buvo Kristina Eufemija Radvilaitė, ji tapo našlaitė nuo 2m . Radvilos pasipuikavimui norėjo giminėj turėt vyr . vienuolę, tad nepaisė jos pačios nenoro tokia tapt .

Iš kažkuo įdomesnių moterų išskirčiau šias :

Elžbieta Magdelena Oginskytė Puzininienė( 1699-1767) bevaikė, pirmoji moteris rėmusi jezuitų VU astronomiją ir testamentu palikusi jiems daug turto ( dabar universiteto baltoj salej jos portretas ), ir palaidota Jonų bažnyčioj//

Elena Psezdzeckyte Radvilienė ( 1753-1821) sukūrė Lenkijoj tokio grožio parką arkadiją , pranokusį visus Europos parkus;

Ona Olimpija Radvilaitė - Mostovskiene ( 1762-1833) - pirmoji rašė apsakymus ir iš jų išgarsėjo ( gyveno Pilaitės dvare ( gražesniame nei dabar ten stovi );

O Visos kitos “ žymios “ , kad valdė dvarus , pvz:
Valaviciute Radviliene ( 1610-1637) ištekėjo 16m ( !!! ) 7 vaikai , mirė 27m (bet spėjo viena valdyt rūmus pati be administratoriaus)..

Kelios kilmingųjų žmonos buvo užsienietės :

Lukrecija Stroci ( 1622-1694)- italė trečia Aleksandro Radvilos žmona , ji gyveno ilgai ir buvo pirma moteris politikoj, ty dalyvavo bajorų sueigose , domėjosi kas vyksta
( jos antras vyras 10m jaunesnis , bet mirė 13 m anksčiau jos ).

Darata de Kastelan Radvilienė- prancūzė ( 1840-1915)
Ji susidomėjo lietuvių istorija , atkūrė Nesvydziaus pilį ( dabar Baltarusijoj muziejus ).

Marija Lupu Radvilienė iš Moldovos ( palaikė rusus 🙃) .

Man Įdomi informacija , kad Radvilų rūmai iki šiol naudojami Varšuvos prezidentūrai ir Varšuvos Belvedere .

Pacai -pastatė Petro ir Povilo baznyčią po laimėto mūšio prieš rusus;
kiti irgi statė banznycias , mat , viduramžiais bajorienės vadovavosi knygele “ kaip pasiruošt mirti “ , ir vienas iš nurodymų - aukot ir statyt bažnyčias.

Juokinga skaityt apie “ diplomatines užduotis “ -pvz Sluškiene
pirmoji tokią užduotį gavo - ty surengti 2 šalių vestuves .
Beje , po jų liko keliaut - Paryziuj,net Prancuzijos karalius ja priėmė !
Ir ji atvirai turėjo meilužių, vienas jų -
Sapiega , prieš jį organizavo sukilimą ,o vėliau ištekėjo už jo .

Radvilaitė ( iš abiejų pusių Radvilos tėvai , kurie mirė jai iki 2 m, tuo metu ji buvo pati turtingiausia nuotaka - virš 1000 kaimų ir daug miestų , daug norinčių jai pirštis, ir pats Lenkijos karaliaus sobietskio sūnus Jokūbas , bet pirmu kartu jį ištekėjo už vokiečio, o kai tas greit mirė, antru kartu pasizadejo tekėt už Jokūbo , bet įsimylėjo vokietį kitą , kilo kone karas.


Oginskyte Oginskiene mokėjo rusų kalbą, vyko į Rusiją , gavo dovanų iš imperatorės Anos Ivanosvkos kelis mln !! Ji Gyveno beveik 100 metų ir ji ir jos pusbrolis vyras ( itin reta), bevaikiai.

Marija Ona Tyzenhauzaite Psesdzeckiene ( 19 a) - mokėsi daug, domėjosi biologija , plačiai užsieme labdara, gyveno Paryžiuj 11 men ,ten užsisakė paveikslą iš garsaus dailininko .

Klementina Patockyte Tiškevičiene - ( 19 - 20 a) Vilniuje pastatė rūmus (dabar mokslų draugijos biblioteka ) , pastatė lenkų teatrą ( senasis ) ir buvo aukštuomenės karalienė , bet tokia pasileidus, gyveno tik naktim ( dienas palikus prastuomenei).

Janina umiastovskiene- gyveno tuo pat metu , tik jos vakarėliai intelektualūs Trakų gatvėj , kelis kartus rūmus atnaujino , per karus juos išplėšė , daug labdarai atidavė , net ir tie rūmai buvo karo ligoninė su nuleidžiamais wc ( itin reta tais laikais ).

Marija Kesgailaite Radvilienė - pirmas vyras 29 m vyresnis , antras Radvila - 19 m jaunesnis , ji pati - kunigaikščio poniativkskio proanūke , gyveno visur - Minske , Varšuvoj , kaune , Vokietijoj , mirė Sveicarijoj , labai daug aukojo baltarusiams , zydams Varšuvoje , lietuviams

Elzbieta Matilda Radvilaitė Potockiene - šulerio ( kortų žaidėjo apgaviko ) žmona , iš išloštų pinigų pastatė graziausius rūmus Europoj ( dabar Lenkijoj Lancuto), draudė sūnui vest , nes nenorėjo prarast pilies;

Rože Branickyte Radvilienė - turtingiausia panelė su 100 000ha juodzemio , gimus augus Paryziuj, ištekėjo iš Radvilos , irgi gimusio Paryziuj , abu labai islaidavo ( po vestuvių siuntėsi sviestą iš Paryžiaus , skalbesi Londone ) , prasiskolino , tėvai rėmė , po jų mirties , begalinius turtus iššvaistė, davėsi su visais atvirai , ją vadino stirnele, senatvėje - “ teta stirna ,nes buvo ir geros širdies , per karą daug giminaičių priglaudė Nesvydziuj.
Beje , tik jos marti sugebėjo Nesvydziaus dvarą prikelt trumpam .

Paskutinės 2 aprašytos damos jau gyveno per antrà pasaulinį karą, pabėgo iš Lietuvos , iš bajorų tapo paprastom moterim , kurioms jau teko ir dirbti .

[Jūratė Baltušnikienė · Rating 4 out of 5]

„Šioje šiurkščios kalbos, dulkių ir prakaito persmelktoje srityje atlasiniam moters sijonui vietos buvo nedaug.“

Kaip gerai, kad pagaliau vis daugiau ir daugiau randame laiko ir vietos papasakoti šimtmečiais „nutildytas“ istorijas apie kilmingas Lietuvos moteris. Paprastu, bet neprastu stiliumi parašyta, pikantiškomis detalėmis praturtinta, neišpasakytai gražiomis ir informatyviomis nuotraukomis padabinta knyga.

Ir nors ilgainiui skaitant knygą istorijos ima panašėti ir susiniveliuoja, tai nesumenkina įspūdžio ir nuostabos, kokių galingų moterų mūsų istorijoje būta.

„Bet visi šie Radvilos ir Radvilaitės buvo tik planetos, besisukančios aplink šeimos saulę – veikliąją mamą Oną Kotryną Sanguškaitę-Radvilienę (1676-1746), perėmusią faktinį vadovavimą Nesvyžiaus Radviloms po ankstyvos vyro mirties.“

[Ramūnas Žukauskas · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga. Įdomi, informatyvi, puikiai iliustruota, kokybiškai išleista knyga. Pilna įdomiausių istorijų savo laiku gyvenusių moterų gyvenimo. Rašymo stilius įtraukiantis, nenuobodus. Rekomenduoju perskaityti visiems. Žodžiu "super" kaip prieš tai buvusios dvi šio autoriaus knygelės.
100 balų iš 100 💪💪💪💪💪.

[Diana SZ · Rating 5 out of 5]

Įspūdinga knyga, įtraukia ir nepaleidžia.

[Marijus Štilinis · Rating 3 out of 5]

3.5 ⭐️

[Lena Uscila · Rating 5 out of 5]

Knyga supažindinanti su XVI-XX amžiaus Lietuvos aristokračių likimais ir įtaka. Informatyvi, istoriniai faktais paremta knyga.