What do you think?
Rate this book
Viesulas
Šį kartą prisidirbau juodai. Po nesėkmingo meilės romano darbe mane atleido. Po Vilnių ėmė sklisti apkalbos. Dabar su suklastotu CV rankoje sėdžiu į Ženevą skrendančiame lėktuve ir prisiekinėju sau, kad daugiau jokių meilės romanų darbe! Įkvėpk per nosį, sulaikyk, iškvėpk per burną, sulaikyk... Viskas bus gerai.
Ar pavyks Smiltei laikytis sau duoto žodžio? Kokie išbandymai jos laukia naujoje šalyje ir per klastą gautame darbe? Ir svarbiausia – o kaip ten su ta meile?
Ar pavyks Smiltei laikytis sau duoto žodžio? Kokie išbandymai jos laukia naujoje šalyje ir per klastą gautame darbe? Ir svarbiausia – o kaip ten su ta meile?
- GenresRomance
520 pages, Paperback
First published February 28, 2025
19 people are currently reading
270 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 70 reviews
March 27, 2025
Kai jau nebežinai ar Ilona gali nustebinti ir parašyti knygą dar geriau. Ji paiima ir nustebina. Nes “Viesulas” buvo kažkas nuostabaus!
Kai skaitai, ir pradžioje ten krizeni kaip mažas vaikas, o tada viena pastraipa “BOOM” ir verki tiek, kad padedi į šoną knygą nusiraminti.
Kai link galo skaitant, vienam puslapį juokiesj balsu, tada kitam - verki, dar kitam vėl juokiesi, ir vėl verki… ir keliauji tokiu užburtu ratu.
Kai Kilianas - momentais tikrai šiknius! Bet kitais momentais, awww koks jis mielas🥰
Kai visa knyga pilna lipukų su patikusiais sakiniais, ir galvoji, gal tiesiog reikėjo visą knygą padengti vienu dideliu lipuku😁
Kai mano pats nemėgstamiausias “trope” mane suklaidinęs ir išgąsdinęs, kad man nepatiks, pasirodo čia taip vietoj ir taip laiku “įpaišytas”.
Kai autorė įrodo, kad Lietuvių kalba yra tikrai įvairi ir galima taip gražiai viską aprašyti!
Kai visos sekso scenos “nenupigintos”!
Kai užverti knyga ir liūdna, kad tie 500+ puslapių buvo per mažai.
O apie jos pačios pieštas iliustracijas, tikrai nerasiu žodžių.
Galiausiai - manau, tikrai supratot, kad knyga man be proto patiko!
Kai skaitai, ir pradžioje ten krizeni kaip mažas vaikas, o tada viena pastraipa “BOOM” ir verki tiek, kad padedi į šoną knygą nusiraminti.
Kai link galo skaitant, vienam puslapį juokiesj balsu, tada kitam - verki, dar kitam vėl juokiesi, ir vėl verki… ir keliauji tokiu užburtu ratu.
Kai Kilianas - momentais tikrai šiknius! Bet kitais momentais, awww koks jis mielas🥰
Kai visa knyga pilna lipukų su patikusiais sakiniais, ir galvoji, gal tiesiog reikėjo visą knygą padengti vienu dideliu lipuku😁
Kai mano pats nemėgstamiausias “trope” mane suklaidinęs ir išgąsdinęs, kad man nepatiks, pasirodo čia taip vietoj ir taip laiku “įpaišytas”.
Kai autorė įrodo, kad Lietuvių kalba yra tikrai įvairi ir galima taip gražiai viską aprašyti!
Kai visos sekso scenos “nenupigintos”!
Kai užverti knyga ir liūdna, kad tie 500+ puslapių buvo per mažai.
O apie jos pačios pieštas iliustracijas, tikrai nerasiu žodžių.
Galiausiai - manau, tikrai supratot, kad knyga man be proto patiko!
March 25, 2025
– Aš neįleidžiu šaknų, man reikia skristi.
– O aš manau, kad pas mane tu skridai.
– O aš manau, kad pas mane tu skridai.
March 21, 2025
Net neabejoju, jog kas skaitėte Ilonos "Nuodą" su nekantrumu laukėte ir Smiltės istorijos. Laukiau jos ir aš!
Smiltė šį kartą rimtai susimovė.. Darbinis meilės romanas baigėsi tuo, jog ją atleido.. Geriausia draugė Elzė sugalvojo išeitį. Dabar Smiltės rankose "paturbintas" CV, o ji sėdi lėktuve, kuris skrenda į Šveicariją.
Mergina nusprendžia, jog daugiau meilės ir darbo reikalų ji nemaišys.
Bet ar tikrai..? Ne viskas taip paparasta, kaip gali atrodyti.
"Nuodas" man tikrai paliko puikų įspūdį, tad nei kiek neabejojau, jog ir naujasis Ilonos romanas man patiks. Ir aš neklydau! Tiesiog pamilau šią istoriją nuo pat pirmojo jos puslapio.
Skaitant buvo galima jausti kiek širdies bei šilumos buvo sudėta į šią istoriją. Tikrai labai vaizdingi Šveicarijos aprašymai, be galo gyvi veikėjai, originalus siužetas, kvatoti balsu priverčiantys juokeliai.. Scenos, kurias skaitai su gumulu gerklėje, o kur dar karštos scenos.. Kurios tikrai buvo 🌶️
Smiltės personažas buvo tikrai kažkas nerealaus. Nuostabaus gerumo žmogus, kuris gyvenime buvo matęs ir šilto ir šalto. Tačiau nepaisant savo karčios patirties pasirinko tai, kas buvo žmogiškiausia. Man labai patiko jos humoro jausmas bei tiesiog bendravimo manieros. Nors kitiems ji galėjo pasirodyti ir per daug stačiokiška, tačiau man ji buvo netobulai tobula.
Nevertėtų pamiršti ir Kiliano. Labai empatiškas, jautrus bei šeimyniškas vyras. Kiekvienos moters svajonė 🤭 Jis kaip ir Smiltė taip pat kovojo su savo vidiniais demonais ir gydėsi sielos žaizdas. Šie du žmonės padėjo vienas kitam išgyti.
Autorės dėka daugiau sužinojau apie Šveicariją, ten valgomą maistą bei tiesiog šveicarų gyvenimo būdą. Buvo tikrai labai įdomu!
Dar kartą įsitikinau, jog meilės romanai nėra vien tik apie aistrą bei meilės paieškas. Šioje knygoje buvo paliesta ne viena jautri tema. Nors ir ne visos jos man buvo artimos, tačiau skaitant abejinga likti tikrai negalėjau.
Nors iš pirmo žvilgsnio ir galbūt pamanysite, jog tai tik dar vienas eilinis meilės romaniukas, neapsigaukite! Tai tikrai kur kas daugiau ❤️
Smiltė šį kartą rimtai susimovė.. Darbinis meilės romanas baigėsi tuo, jog ją atleido.. Geriausia draugė Elzė sugalvojo išeitį. Dabar Smiltės rankose "paturbintas" CV, o ji sėdi lėktuve, kuris skrenda į Šveicariją.
Mergina nusprendžia, jog daugiau meilės ir darbo reikalų ji nemaišys.
Bet ar tikrai..? Ne viskas taip paparasta, kaip gali atrodyti.
"Nuodas" man tikrai paliko puikų įspūdį, tad nei kiek neabejojau, jog ir naujasis Ilonos romanas man patiks. Ir aš neklydau! Tiesiog pamilau šią istoriją nuo pat pirmojo jos puslapio.
Skaitant buvo galima jausti kiek širdies bei šilumos buvo sudėta į šią istoriją. Tikrai labai vaizdingi Šveicarijos aprašymai, be galo gyvi veikėjai, originalus siužetas, kvatoti balsu priverčiantys juokeliai.. Scenos, kurias skaitai su gumulu gerklėje, o kur dar karštos scenos.. Kurios tikrai buvo 🌶️
Smiltės personažas buvo tikrai kažkas nerealaus. Nuostabaus gerumo žmogus, kuris gyvenime buvo matęs ir šilto ir šalto. Tačiau nepaisant savo karčios patirties pasirinko tai, kas buvo žmogiškiausia. Man labai patiko jos humoro jausmas bei tiesiog bendravimo manieros. Nors kitiems ji galėjo pasirodyti ir per daug stačiokiška, tačiau man ji buvo netobulai tobula.
Nevertėtų pamiršti ir Kiliano. Labai empatiškas, jautrus bei šeimyniškas vyras. Kiekvienos moters svajonė 🤭 Jis kaip ir Smiltė taip pat kovojo su savo vidiniais demonais ir gydėsi sielos žaizdas. Šie du žmonės padėjo vienas kitam išgyti.
Autorės dėka daugiau sužinojau apie Šveicariją, ten valgomą maistą bei tiesiog šveicarų gyvenimo būdą. Buvo tikrai labai įdomu!
Dar kartą įsitikinau, jog meilės romanai nėra vien tik apie aistrą bei meilės paieškas. Šioje knygoje buvo paliesta ne viena jautri tema. Nors ir ne visos jos man buvo artimos, tačiau skaitant abejinga likti tikrai negalėjau.
Nors iš pirmo žvilgsnio ir galbūt pamanysite, jog tai tik dar vienas eilinis meilės romaniukas, neapsigaukite! Tai tikrai kur kas daugiau ❤️
March 5, 2025
Nuostabi! 😍
May 22, 2025
Mėgavausi kiekvienu puslapiu.
Ilona į vieną knygą sugebėjo sutalpinti tiek daug! Skaitai ir jautiesi lyg važinėtum amerikietiškais kalneliais. 👏🏻
Kad ir kokia kieta Smiltė atrodytų, iš tikrųjų galima pastebėti, kad tai tik išorinis kiautas, po kuriuo slepiasi jautri, gyvenimo nuskriausta mergina.
Kilianas- tikras book boyfriend’as. 😏 Nuoširdus, žodžio kišenėje neieškantis ir puikiai tinkantis Smiltei.
Jeigu kalbant apie S raidę, tai viskas sudėliota neperžengiant ribų. Visos spicy scenos tik kaip prieskonis, pagyvinantis istoriją. 🔥
Ilona į vieną knygą sugebėjo sutalpinti tiek daug! Skaitai ir jautiesi lyg važinėtum amerikietiškais kalneliais. 👏🏻
Kad ir kokia kieta Smiltė atrodytų, iš tikrųjų galima pastebėti, kad tai tik išorinis kiautas, po kuriuo slepiasi jautri, gyvenimo nuskriausta mergina.
Kilianas- tikras book boyfriend’as. 😏 Nuoširdus, žodžio kišenėje neieškantis ir puikiai tinkantis Smiltei.
Jeigu kalbant apie S raidę, tai viskas sudėliota neperžengiant ribų. Visos spicy scenos tik kaip prieskonis, pagyvinantis istoriją. 🔥
March 31, 2025
Knyga, kuri gali apgauti. Paimi skaityti kaip knygą su S ženklu, o gauni kur kas daugiau! Kaip Ilona rašė: "Tas sexy šmeksi tai čia tik įpakavimas, istorijos fonas. Juk ištiesų visai kas kita yra svarbūs dalykai 😉♥️". Ir tai visiškai pasiteisino. Smiltė drąsi, bauginanti, įžūli, drąsi ir nieko nebijanti. Tikras viesulas. Perskaičiusi knygą supratau, kad tai tik kaukė, slepianti jautrią, gyvenimo nuskriaustą merginą, kuri nuo vaikystės buvo nemylima. Tas desperatiškas troškimas kažkam priklausyti, būti dalis kažko. Šiuo atveju priklausyti šeimai, kuri tave myli ir visapusiškai palaiko tave visame kame.
Jaučiausi lyg keliaučiau emocijų amerikietiškais kalneliais. Vieną akimirką žvengi balsu, kitą vartai akis, o dar vėliau žiūrėk gumulas gerklėje ir norisi verkti.
Buvo nereali tiek emocinė, tiek pažintinė kelionė su Šveicarija bei Smilte ir Kilianu
Jaučiausi lyg keliaučiau emocijų amerikietiškais kalneliais. Vieną akimirką žvengi balsu, kitą vartai akis, o dar vėliau žiūrėk gumulas gerklėje ir norisi verkti.
Buvo nereali tiek emocinė, tiek pažintinė kelionė su Šveicarija bei Smilte ir Kilianu
May 29, 2025
Puiki, kaip ir pirmoji:)
April 6, 2025
NEPOPULIARI NUOMONĖ.
Nesuprantu, dėl kokių priežasčių ši knyga renka vien gerus atsiliepimus… Kas joje tokio gero?
Skaičiau autorės “Nuodą”, skaičiau šią – niekas nepasikeitė. Nei įdomu, nei malonu, nei smagu skaityti, kai neadekvatūs žmonės pateikiami kaip žiauriai faini. Smiltė, suprask, labai protinga, kūrybinga, profesionalė, beveik vadovė, bet kažkodėl asmeniniame gyvenime protas būna out.
Jos nuotaikos šokinėja kaip pingpongo kamuoliukas, reakcijos – ribinės, elgesys – neprognozuojamas. Nuolat prisidaro problemų, patenka į bėdą, kalba negalvodama ką (ir su kuo), vis kažkas nutinka, kas nors gelbsti, bet vis vien visi vyrai ją įsimyli, o tų vyrų motinoms, sesėms ir kitoms moterims ji patinka, nes… nežinau, gal kad graži?
Visa istorija – banali, nuspėjama, primena tas kvailas amerikietiškas komedijas, kur gražiai, bet puskvailei pagrindinei veikėjai vis nesiseka, tačiau nuolat šalia sukiojasi koks sexy turtingas verslininkas ir traukia ją iš viso pačios prisivirto mėšlo.
Jau nekomentuosiu apie logines skyles, kur vakare nusiplėšiant marškinius sagos pažyra į šalis, ryte tuos pačius apsivelka ir seksualiai užsisagsto visas iki vienos sagutes. Koks skirtumas, juk tarpe – kelių puslapių aistringa scena, tai tikrai niekas neprisimins.
“Atsistoju ir atsitraukusi per keletą žingsnių išpyškinu <…> Negalėdama pakelti kaltinamo žvilgsnio, nulipu jam nuo kelių”
Arba tai, jog iš ankstesnio darbo buvo atleista dėl to, jog miegojo su šefu, prisiekia sau niekada nekartoti šios klaidos, atvyksta darbo pokalbiui į kitą bendrovę ir specialiai numeta tušinuką ant žemės, kad šefui pasilenkus jo pakelti, galėtų išskėsti prieš jį kojas, nes juk reikia užsitikrinti, kad darbą tikrai gaus. Primenu, kad ji labai protinga ir profesionali 36 metų moteris.
O labiausiai nužudė štai kas (cituoju): “Aš pati jaučiuosi visiškai sugriuvusi. Bet vyrą išleidžiu kaip pridera, kad visą dieną turėtų ką prisiminti.” (kalba apie seksą, jei neaišku be konteksto)
Tiesiog odė moteriškumui!
Kažkokiam iškreiptam, žeminančiam ir žalojančiam, bet, putain*, kam tas rūpi.
*visoje knygoje nuolat kartojamas keiksmažodis, reiškiantis “kalė, kekšė”, tik ta bjauriausia forma “k**va”
Nesuprantu, dėl kokių priežasčių ši knyga renka vien gerus atsiliepimus… Kas joje tokio gero?
Skaičiau autorės “Nuodą”, skaičiau šią – niekas nepasikeitė. Nei įdomu, nei malonu, nei smagu skaityti, kai neadekvatūs žmonės pateikiami kaip žiauriai faini. Smiltė, suprask, labai protinga, kūrybinga, profesionalė, beveik vadovė, bet kažkodėl asmeniniame gyvenime protas būna out.
Jos nuotaikos šokinėja kaip pingpongo kamuoliukas, reakcijos – ribinės, elgesys – neprognozuojamas. Nuolat prisidaro problemų, patenka į bėdą, kalba negalvodama ką (ir su kuo), vis kažkas nutinka, kas nors gelbsti, bet vis vien visi vyrai ją įsimyli, o tų vyrų motinoms, sesėms ir kitoms moterims ji patinka, nes… nežinau, gal kad graži?
Visa istorija – banali, nuspėjama, primena tas kvailas amerikietiškas komedijas, kur gražiai, bet puskvailei pagrindinei veikėjai vis nesiseka, tačiau nuolat šalia sukiojasi koks sexy turtingas verslininkas ir traukia ją iš viso pačios prisivirto mėšlo.
Jau nekomentuosiu apie logines skyles, kur vakare nusiplėšiant marškinius sagos pažyra į šalis, ryte tuos pačius apsivelka ir seksualiai užsisagsto visas iki vienos sagutes. Koks skirtumas, juk tarpe – kelių puslapių aistringa scena, tai tikrai niekas neprisimins.
“Atsistoju ir atsitraukusi per keletą žingsnių išpyškinu <…> Negalėdama pakelti kaltinamo žvilgsnio, nulipu jam nuo kelių”
Arba tai, jog iš ankstesnio darbo buvo atleista dėl to, jog miegojo su šefu, prisiekia sau niekada nekartoti šios klaidos, atvyksta darbo pokalbiui į kitą bendrovę ir specialiai numeta tušinuką ant žemės, kad šefui pasilenkus jo pakelti, galėtų išskėsti prieš jį kojas, nes juk reikia užsitikrinti, kad darbą tikrai gaus. Primenu, kad ji labai protinga ir profesionali 36 metų moteris.
O labiausiai nužudė štai kas (cituoju): “Aš pati jaučiuosi visiškai sugriuvusi. Bet vyrą išleidžiu kaip pridera, kad visą dieną turėtų ką prisiminti.” (kalba apie seksą, jei neaišku be konteksto)
Tiesiog odė moteriškumui!
Kažkokiam iškreiptam, žeminančiam ir žalojančiam, bet, putain*, kam tas rūpi.
*visoje knygoje nuolat kartojamas keiksmažodis, reiškiantis “kalė, kekšė”, tik ta bjauriausia forma “k**va”
March 31, 2025
#perskaičiau
Ilona Madelaine „Viesulas“
Tai ne šiaip knyga. Tai emocijų viesulas, kuris praūžė per mano širdį – ir, tiesą sakant, ne tik viesulas. Čia buvo visas uraganas ir cunamis kartu! 🌪️🌊
Turbūt tai bus pirmas kartas, kai rašau ne knygos apžvalgą, o padėką rašytojui 🤭 Ilona, ačiū už šį kūrinį! Smiltės istorija sukrėtė, įkvėpė, privertė stabtelėti, jausti, apmąstyti ir sudėlioti mintis į sielos stalčiukus. Kiekvienas puslapis alsavo jausmais – jautrumu, gilumu, stiprybe. Ir nors neverkiau, ne kartą save pagavau, kad jau esu visai šalia ribos… 💔
Bet tai ne tik apie skausmą – „Viesule“ tiek daug gyvybės, užsispyrimo ir net kandaus stačiokiškumo 🤭 Vienu momentu juokiausi iki ašarų, kitu – širdis plakė iš pykčio, o dar kitu norėjosi atsistoti ir paploti! 👏
Kiliano ir Smiltės kelionė – tiek į save, tiek į Šveicarijos kalnų viršūnes – buvo absoliučiai užburianti. Ir žinot ką? Ši knyga pranoko visus mano lūkesčius! 🔥
📚 Jei dar neskaitėte – labai rekomenduoju!
5⭐
Ilona Madelaine „Viesulas“
Tai ne šiaip knyga. Tai emocijų viesulas, kuris praūžė per mano širdį – ir, tiesą sakant, ne tik viesulas. Čia buvo visas uraganas ir cunamis kartu! 🌪️🌊
Turbūt tai bus pirmas kartas, kai rašau ne knygos apžvalgą, o padėką rašytojui 🤭 Ilona, ačiū už šį kūrinį! Smiltės istorija sukrėtė, įkvėpė, privertė stabtelėti, jausti, apmąstyti ir sudėlioti mintis į sielos stalčiukus. Kiekvienas puslapis alsavo jausmais – jautrumu, gilumu, stiprybe. Ir nors neverkiau, ne kartą save pagavau, kad jau esu visai šalia ribos… 💔
Bet tai ne tik apie skausmą – „Viesule“ tiek daug gyvybės, užsispyrimo ir net kandaus stačiokiškumo 🤭 Vienu momentu juokiausi iki ašarų, kitu – širdis plakė iš pykčio, o dar kitu norėjosi atsistoti ir paploti! 👏
Kiliano ir Smiltės kelionė – tiek į save, tiek į Šveicarijos kalnų viršūnes – buvo absoliučiai užburianti. Ir žinot ką? Ši knyga pranoko visus mano lūkesčius! 🔥
📚 Jei dar neskaitėte – labai rekomenduoju!
5⭐
April 9, 2025
Labai patiko ši knyga, ši knyga kaip vėsulas įtraukė. Patiko vaizdingas Šveicarijos gamtos aprašymas, sužavėjo nenuorama Smiltė. Buvo labai karšta skaityti šią knygą.
August 28, 2025
Smiltė atvyksta į Šveicariją pradėti naujo gyvenimo su suklastotu CV. Oro uoste atsitrenkia į vyriškį, kurį vėliau susitinka bare. Tai Kilianas. Prisistačiusi išgalvotu vardu dar nesupranta, kad Kilianas pasiėmė jos CV kopiją ir žino, kas ji tokia. Netrukus Smiltė pradeda dirbti Kiliano viešbučio projekte ir tarp jų auga meilė...
Su istorijos pradžia jau susipažinau Vasaros Deserto metu, tad kai ši istorija virto knyga labai nudžiugau. Knyga man LABAI patiko. Ji buvo šmaikšti, juokinga ir žinoma karšta. Autorė moka puikiai prajuokinti skaitytojus, nes knygoje netrūko šmaikščių situacijų ir gero humoro dozės. O jau sekso scenos... kaito skruostai ir plėtėsi šypsena. Buvo tikrai atviros scenos – ko ne kiekvienas rašytojas sugeba parašyti.
Knygos skyriai nėra ilgi, skaitosi tikrai lengvai, bet užtrukau su šia knyga, nes reikėjo perskaityti kitas knygas, tad buvau padaręs pauzę neribotam laikui. Be to norėjosi ir neskubėti skaityti šią nuostabią istoriją. Man labai patiko, kad buvo paminėta, jog Kiliano tėtis siuvinėdavo paveikslus kryželiu – aš pats esu siuvinėtojas, tad mane tai sužavėjo, kad autorė apie tai parašė. Na, o knygos pabaiga tikrai atskleidė rimtas temas. Laimei viskas baigėsi gražiai kaip ir dera šiam žanrui.
Rekomenduoju knygą tiems, kurie nori ir skaniai pasijuokti, ir net ašarą nubraukti. Nes knygoje rasite visko.
Su istorijos pradžia jau susipažinau Vasaros Deserto metu, tad kai ši istorija virto knyga labai nudžiugau. Knyga man LABAI patiko. Ji buvo šmaikšti, juokinga ir žinoma karšta. Autorė moka puikiai prajuokinti skaitytojus, nes knygoje netrūko šmaikščių situacijų ir gero humoro dozės. O jau sekso scenos... kaito skruostai ir plėtėsi šypsena. Buvo tikrai atviros scenos – ko ne kiekvienas rašytojas sugeba parašyti.
Knygos skyriai nėra ilgi, skaitosi tikrai lengvai, bet užtrukau su šia knyga, nes reikėjo perskaityti kitas knygas, tad buvau padaręs pauzę neribotam laikui. Be to norėjosi ir neskubėti skaityti šią nuostabią istoriją. Man labai patiko, kad buvo paminėta, jog Kiliano tėtis siuvinėdavo paveikslus kryželiu – aš pats esu siuvinėtojas, tad mane tai sužavėjo, kad autorė apie tai parašė. Na, o knygos pabaiga tikrai atskleidė rimtas temas. Laimei viskas baigėsi gražiai kaip ir dera šiam žanrui.
Rekomenduoju knygą tiems, kurie nori ir skaniai pasijuokti, ir net ašarą nubraukti. Nes knygoje rasite visko.
October 6, 2025
Tai antras Ilonos Madelaine romanas, kurį skaičiau. Nors šiuo metu visą eterį užėmęs "Nuodas", kuris jau nufilmuotas ir laukia savo pasirodymo, bei naujoji Ilonos knyga - "Žarija", kur vėl klaidžiosime Vilniaus gatvelėmis ir grįšime į Piktavilkius. Leiskite man papasakoti apie "Viesulą", kurio žvaigždė, be abejo, yra Smiltė.
Veiksmas vyksta Šveicarijoje ir žavingas princas - viešbučio savininkas Kilianas - man patiko, bet knygos karalienė - JI. Džiaugiuosi, kad autorė savo knygose įgalina moteris ir visą istoriją vysto daugiausiai iš jų perspektyvos. Dėl to knyga, bent jau man, tampa artimesnė. Ir karšta, seksuali moteris turi stiprų balsą, netampa tik stipraus, protingo vyro atributu.
Iš pirmo žvilgsnio Smiltė gali pasirodyti visiška avantiūriste. Ji pašėlusi, lengvabūdė, vis įsivelia į netinkamus santykius ar provokuojančias situacijas. Juk ne kiekviena mūsų drįstume be kalbos, su netikru CV įsidarbinti Šveicarijoje, lakstyti sniegomobiliais ar užmegzti romaną su viršininku. Bet tai tik paviršius, nes Smiltė turi ir savo jautriąją pusę. Jos komplikuoti santykiai su mama ir vaikystės prisiminimai privertė mane nubraukti ne vieną ašarą.
Vertinu 5/5 ir rekomenduoju. Tad jeigu širdyse nesate davatkos, neteisiate už "ne moteriškus", "nešventus" poelgius, esate išsiilgę nuotykių ir karštų laukinio sekso scenų - šis romanas skirtas Jums!
Duok Die, kiekvienai iš mūsų širdyse būti bent 30% Smilte. Jausti jos aistrą ir meilę gyvenimui, nes visa tai suteiktų mums tikrosios laimės.
Veiksmas vyksta Šveicarijoje ir žavingas princas - viešbučio savininkas Kilianas - man patiko, bet knygos karalienė - JI. Džiaugiuosi, kad autorė savo knygose įgalina moteris ir visą istoriją vysto daugiausiai iš jų perspektyvos. Dėl to knyga, bent jau man, tampa artimesnė. Ir karšta, seksuali moteris turi stiprų balsą, netampa tik stipraus, protingo vyro atributu.
Iš pirmo žvilgsnio Smiltė gali pasirodyti visiška avantiūriste. Ji pašėlusi, lengvabūdė, vis įsivelia į netinkamus santykius ar provokuojančias situacijas. Juk ne kiekviena mūsų drįstume be kalbos, su netikru CV įsidarbinti Šveicarijoje, lakstyti sniegomobiliais ar užmegzti romaną su viršininku. Bet tai tik paviršius, nes Smiltė turi ir savo jautriąją pusę. Jos komplikuoti santykiai su mama ir vaikystės prisiminimai privertė mane nubraukti ne vieną ašarą.
Vertinu 5/5 ir rekomenduoju. Tad jeigu širdyse nesate davatkos, neteisiate už "ne moteriškus", "nešventus" poelgius, esate išsiilgę nuotykių ir karštų laukinio sekso scenų - šis romanas skirtas Jums!
Duok Die, kiekvienai iš mūsų širdyse būti bent 30% Smilte. Jausti jos aistrą ir meilę gyvenimui, nes visa tai suteiktų mums tikrosios laimės.
June 29, 2025
"Pažvelgiu ta kryptimi, kuria ji ką tik nudūmė plėvesuodama palto kraštais.
Oho koks viesulas."
Su pavasario viesulais į mano perskaitytų knygų sąrašą įsisuko ir meilės romanas "Viesulas". Tai jau antroji šios lietuvių autorės knyga, kuri, kaip ir pirmoji, susilaukė daug dėmesio ir gerų įvertinimų.
Džiaugiuosi, kad lietuvaitės išdrįsta, leidžia ir rašo meilės romanus, taip pat puikiai, kaip ir užsienio autoriai. Tiesa, "Viesulo" veiksmas vyksta ne Lietuvoje, bet lietuviškų dalykų čia irgi yra, pavyzdžiui: nevystančios rūtelės, ožys, laumės, žąsys ir Pupos saldainiai.
O pati istorija, prasidėjusi kaip lietuvaitės Smiltės avantiūra, vyksta Šveicarijoje. Tai ne tik meilės istorija, bet ir kultūrinė, gastronominė kelionė, nukelianti į šią nuostabią šalį.
Autorė sukūrė Smiltę ne iš kelmo spirtą, ir man patiko pagrindinės veikėjos užsispyrimas bei gebėjimas pasiekti savo tikslų. Taip pat ir Kilianas, nors jie skirtingi, bet savotiškai vienas kitą papildė. Romane netrūksta siužeto vingių ir kalnelių, bet meilės romanas pasižymi tuo, kad viskas visada baigiasi gerai.
Išgyvenau visą emocijų paletę: nuo aistros, pykčio, liūdesio ir švelnumo. Šiek tiek atsiskleidė Smiltės vaikystė, santykiai su mama, disfunkcinė šeima, norėjosi nerti į tai giliau ir daugiau. Nors, kai užverčiau paskutinį puslapį, man pasirodė, kad Smiltė dar ne viską parodė ir tai dar ne pabaiga.
Pirmojo romano "Nuodas" dar neskaičiau, bet po "Viesulo" reikės ilgai gumos netempti. Rekomenduojuvisiems šiuolaikinių meilės romanų mylėtojams ❤️🔥
Oho koks viesulas."
Su pavasario viesulais į mano perskaitytų knygų sąrašą įsisuko ir meilės romanas "Viesulas". Tai jau antroji šios lietuvių autorės knyga, kuri, kaip ir pirmoji, susilaukė daug dėmesio ir gerų įvertinimų.
Džiaugiuosi, kad lietuvaitės išdrįsta, leidžia ir rašo meilės romanus, taip pat puikiai, kaip ir užsienio autoriai. Tiesa, "Viesulo" veiksmas vyksta ne Lietuvoje, bet lietuviškų dalykų čia irgi yra, pavyzdžiui: nevystančios rūtelės, ožys, laumės, žąsys ir Pupos saldainiai.
O pati istorija, prasidėjusi kaip lietuvaitės Smiltės avantiūra, vyksta Šveicarijoje. Tai ne tik meilės istorija, bet ir kultūrinė, gastronominė kelionė, nukelianti į šią nuostabią šalį.
Autorė sukūrė Smiltę ne iš kelmo spirtą, ir man patiko pagrindinės veikėjos užsispyrimas bei gebėjimas pasiekti savo tikslų. Taip pat ir Kilianas, nors jie skirtingi, bet savotiškai vienas kitą papildė. Romane netrūksta siužeto vingių ir kalnelių, bet meilės romanas pasižymi tuo, kad viskas visada baigiasi gerai.
Išgyvenau visą emocijų paletę: nuo aistros, pykčio, liūdesio ir švelnumo. Šiek tiek atsiskleidė Smiltės vaikystė, santykiai su mama, disfunkcinė šeima, norėjosi nerti į tai giliau ir daugiau. Nors, kai užverčiau paskutinį puslapį, man pasirodė, kad Smiltė dar ne viską parodė ir tai dar ne pabaiga.
Pirmojo romano "Nuodas" dar neskaičiau, bet po "Viesulo" reikės ilgai gumos netempti. Rekomenduojuvisiems šiuolaikinių meilės romanų mylėtojams ❤️🔥
March 20, 2025
Autorė yra tikras meilės romanų rašytojų rato perlas. Nepaneigsi - ne kiekvienas pasaulinio žinomumo autorius gali pasigirti tokiu geru romanu, kaip rašo mūsų nuostabioji lietuvaitė. O čia mes sulaukėme jau trečios nepamirštamos istorijos, kuri mus savo nuotykiais nukels į žavingąją Šveicariją!
Nuoširdžiai nenorėjau, kad ši istorija baigtųsi. 500+ puslapių lėkte lekia, tad visom valios pastangom stengdavaus pramaišiui skaityt su kitom knygom, kad tik ilgiau išlaikyt tą ypatingumo momentą. Bet kuo toliau, tuo sunkiau buvo atsitraukt, o neskaitydama vistiek mintim nuklysdavau į knygos įvykius. Užsidegiau noru aplankyt Šveicariją. Lyg ir paprasti žodžiai, bet taip magiškai užburia! Neapsakomai noris žengt bent panašiais Kiliano ir Smiltės nuotykių keliais. Dar niekada ši šalis nebuvo tokia patraukli kaip po “Viesulo”!
Romanas skirtas suaugusiems ir tikslingai pažymėtas S ženklu, tad aistringų scenų čia tikrai netrūks. Daugiausia čia vyksta švelnūs pasierzinimai, gundymai, pikantiškas flirtas, bet iki aistringiausių scenų veda saldžiai erzinantis slow-burn.
Juokingų momentų prisižymėjau daugiausiai, net balsu juokdamasi laukiau dar ir dar vieno tokio momento! Paprastas, bet toks artimas ir pažįstamas humoras, be šypsenos čia niekaip. Atsvara visiems kurioziškiems įvykiams bei karštoms scenoms, parodoma ir jautrioji knygos pusė. Skaudžiausiose vietose negalėjau sulaikyt graudulio bei ašarų, o kai kurie pasakyti veikėjų žodžiai taip giliai kirto, kad skausmas lyg gongas nuaidėdavo visu kūnu.
Žavėjausi Smiltės stiprybe, drąsa, tuo pašelusiu būdu, bet mačiau jos vidų, jos išgyvenimus, išjaučiau visus skaudulius - santykiai su motina, jausmų audros, baimė atsiverti ir tapti labai pažeidžiamai. Vis klausdavau savęs - kodėl tiek mano minčių ir išgyvenimų tokie artimi Smiltei? Įsileidau ją į pačias sielos gelmes, o po to sugebėjau rast atsakymus, kaip mažais žingsneliais keliauti link gijimo nuo savų praeities šešėlių. Smiltė man buvo įkvėpimas, stiprios moters šūksnis semti gyvenimą ne lašeliais, o saujomis.
Ah, na ir kaip nepaminėt Kiliano? Jis ne šiaip gražuoliukas ant “dvirkos”, bet su tokiais demonais kovojantis! Be viso to, jo meilė, atsidavimas ir pagarba šeimai tirpdė visus ledus ir privertė besąlygiškai žavėtis. Toks netobulai tobulas book-boyfriend!
Skaitydama jaučiau, kad gyvenime dar tiek daug visko nepatirta, kiek visko dar nežinoma, neišbandyta, tad visas įdomiausias idėjas žymėjaus atskirais lipdukais su viltim kadanors gyvenime tas patirtis išmėginti, vietoves pamatyti.
Tad viena knyga, o emocijų didžiulis pliūpsnis! Mėgavaus kiekvienu skyriumi, kiekvienu puslapiu, o pasibaigus dar ilgai gyvenau toj romantiškoj euforijoj. Žinau tik vieną - man taip niekada ir nebus gana šių istorijų bei pašėlusių veikėjų nuotykių!
Nuoširdžiai nenorėjau, kad ši istorija baigtųsi. 500+ puslapių lėkte lekia, tad visom valios pastangom stengdavaus pramaišiui skaityt su kitom knygom, kad tik ilgiau išlaikyt tą ypatingumo momentą. Bet kuo toliau, tuo sunkiau buvo atsitraukt, o neskaitydama vistiek mintim nuklysdavau į knygos įvykius. Užsidegiau noru aplankyt Šveicariją. Lyg ir paprasti žodžiai, bet taip magiškai užburia! Neapsakomai noris žengt bent panašiais Kiliano ir Smiltės nuotykių keliais. Dar niekada ši šalis nebuvo tokia patraukli kaip po “Viesulo”!
Romanas skirtas suaugusiems ir tikslingai pažymėtas S ženklu, tad aistringų scenų čia tikrai netrūks. Daugiausia čia vyksta švelnūs pasierzinimai, gundymai, pikantiškas flirtas, bet iki aistringiausių scenų veda saldžiai erzinantis slow-burn.
Juokingų momentų prisižymėjau daugiausiai, net balsu juokdamasi laukiau dar ir dar vieno tokio momento! Paprastas, bet toks artimas ir pažįstamas humoras, be šypsenos čia niekaip. Atsvara visiems kurioziškiems įvykiams bei karštoms scenoms, parodoma ir jautrioji knygos pusė. Skaudžiausiose vietose negalėjau sulaikyt graudulio bei ašarų, o kai kurie pasakyti veikėjų žodžiai taip giliai kirto, kad skausmas lyg gongas nuaidėdavo visu kūnu.
Žavėjausi Smiltės stiprybe, drąsa, tuo pašelusiu būdu, bet mačiau jos vidų, jos išgyvenimus, išjaučiau visus skaudulius - santykiai su motina, jausmų audros, baimė atsiverti ir tapti labai pažeidžiamai. Vis klausdavau savęs - kodėl tiek mano minčių ir išgyvenimų tokie artimi Smiltei? Įsileidau ją į pačias sielos gelmes, o po to sugebėjau rast atsakymus, kaip mažais žingsneliais keliauti link gijimo nuo savų praeities šešėlių. Smiltė man buvo įkvėpimas, stiprios moters šūksnis semti gyvenimą ne lašeliais, o saujomis.
Ah, na ir kaip nepaminėt Kiliano? Jis ne šiaip gražuoliukas ant “dvirkos”, bet su tokiais demonais kovojantis! Be viso to, jo meilė, atsidavimas ir pagarba šeimai tirpdė visus ledus ir privertė besąlygiškai žavėtis. Toks netobulai tobulas book-boyfriend!
Skaitydama jaučiau, kad gyvenime dar tiek daug visko nepatirta, kiek visko dar nežinoma, neišbandyta, tad visas įdomiausias idėjas žymėjaus atskirais lipdukais su viltim kadanors gyvenime tas patirtis išmėginti, vietoves pamatyti.
Tad viena knyga, o emocijų didžiulis pliūpsnis! Mėgavaus kiekvienu skyriumi, kiekvienu puslapiu, o pasibaigus dar ilgai gyvenau toj romantiškoj euforijoj. Žinau tik vieną - man taip niekada ir nebus gana šių istorijų bei pašėlusių veikėjų nuotykių!
June 3, 2025
„Nuodas“ buvo ta knyga, kurią skaičiau su šypsena, o paskui dar kurį laiką galvoje sukosi mintys apie Nojų, Elzę ir visą Piktavilkių kaimo bendruomenę. „Viesulo“ laukiau su dideliu entuziazmu – Smiltė viena iš tų veikėjų, kurie tikrai nepalieka abejingų. Laukiau sugrįžimo į išgalvotą, bet širdis pavergusį lietuvišką kaimą, bet Ilona, lyg viesulas, nupūtė mus.. į Šveicariją.
Smiltė bėga. Bet ne į ramų kaimo kiemą, o į kalnų apsuptą svetimą šalį, kur bandys save surinkti iš naujo. Bėga taip stipriai, kad tiesiogine ta žodžio prasme įgriūna į Kiliano glėbį jau pirmuose knygos puslapiuose. Viskas taip staigiai, kad akimirką susimąsčiau, ką čia Ilona čia sumąstė. Meilė užsiliepsnos po trisdešimties puslapių ir viskas bus baigta?
⠀
Laimei, taip nebuvo. Kilianui su Smilte dar teko padirbėti dėl savo laimingos pabaigos. Kad mums įdomiau būtų.
⠀
Vėliau, rožiniams dūmams prasisklaidžius, jų santykiai priminė gerą vyną - šiek tiek rūgštoką ir tokį, nuo kurio lengvai svaigsta galva.
Šveicarija čia tapo ne tik fonu, bet ir simboline erdve – tarp dviejų žmonių, kurie nelabai žino, ką su savim daryti. Viskas švaru, tvarkinga, gražu – o viduje vis tiek audros. Abu paskui save tempia sunkius praeities skaudulių lagaminus ir ne visada žiūri, kad vienas kitam neužvažiuotų ant kojų pirštų. Tikrai pykau dėl jų sprendimų. Norėjosi, kaip mažiems vaikams atskaityti moralą, pasodinti prie stalo ir priversti pagaliau pasikalbėti.
Ar man patiko? Taip. Ar įsimylėjau taip, kaip „Nuodą“? Ne. Bet vistiek džiaugiuosi, kad turėjom progą išgirsti Smiltės ir Kiliano istoriją. Ir net be Piktavilkių kvapo, Ilonos stilius išliko savas – smagus, kartais kandus, bet iki skausmo artimas.
⠀
Labai laukiu tęsinio. Tikiuosi, kad vėl gausim progą vėl sugrįžti į Lietuvą. Su dainom prie laužų, žemguogėm ant smilgų ir ilgais vasaros vakarais, kur net tyla skamba kaip muzika.
Smiltė bėga. Bet ne į ramų kaimo kiemą, o į kalnų apsuptą svetimą šalį, kur bandys save surinkti iš naujo. Bėga taip stipriai, kad tiesiogine ta žodžio prasme įgriūna į Kiliano glėbį jau pirmuose knygos puslapiuose. Viskas taip staigiai, kad akimirką susimąsčiau, ką čia Ilona čia sumąstė. Meilė užsiliepsnos po trisdešimties puslapių ir viskas bus baigta?
⠀
Laimei, taip nebuvo. Kilianui su Smilte dar teko padirbėti dėl savo laimingos pabaigos. Kad mums įdomiau būtų.
⠀
Vėliau, rožiniams dūmams prasisklaidžius, jų santykiai priminė gerą vyną - šiek tiek rūgštoką ir tokį, nuo kurio lengvai svaigsta galva.
Šveicarija čia tapo ne tik fonu, bet ir simboline erdve – tarp dviejų žmonių, kurie nelabai žino, ką su savim daryti. Viskas švaru, tvarkinga, gražu – o viduje vis tiek audros. Abu paskui save tempia sunkius praeities skaudulių lagaminus ir ne visada žiūri, kad vienas kitam neužvažiuotų ant kojų pirštų. Tikrai pykau dėl jų sprendimų. Norėjosi, kaip mažiems vaikams atskaityti moralą, pasodinti prie stalo ir priversti pagaliau pasikalbėti.
Ar man patiko? Taip. Ar įsimylėjau taip, kaip „Nuodą“? Ne. Bet vistiek džiaugiuosi, kad turėjom progą išgirsti Smiltės ir Kiliano istoriją. Ir net be Piktavilkių kvapo, Ilonos stilius išliko savas – smagus, kartais kandus, bet iki skausmo artimas.
⠀
Labai laukiu tęsinio. Tikiuosi, kad vėl gausim progą vėl sugrįžti į Lietuvą. Su dainom prie laužų, žemguogėm ant smilgų ir ilgais vasaros vakarais, kur net tyla skamba kaip muzika.
May 7, 2025
Dar vienas nerealus Ilonos romanas, pripildytas humoro ir dinamikos. Labai ilgai galvojau, tai kuri knyga man patiko labiau “Nuodas” ar “Viesulas”, bet labai sunku atsakyti. “Nuodas buvo labai lietuviškas, artimas, o “Viesulas” leido pakeliauti ir susipažinti su Šveicarija, jos žmonėmis, kalnais, aplinka ir maistu.
Pats moralas ir knygos pagrindinė mintis labiau patiko “Viesulo”. Nemeluosiu, tikrai vienoje vietoje laikiausi iki negalėjimo, kad neapsiverkčiau. Buvo net kelios skirtingos emocijų uraganą sukeliančios temos, kurios tikrai palies ne vieną žmogų.
Taip pat man labai patiko, kad veikėjai tokie ryškūs ir savotiški, visi turi savo asmenybę. Net ir korgis su savo užsispyrusiais žvilgsniukais. Smiltės hiperaktyvumas, aštrus humoras ir dinamika tikrai neleido nuobodžiauti. O jos spalvingas žodynas dar labiau paryškino jos personažą. Smagu buvo knygoje perskaityti tokius žodžius kaip sklepas, šiupelis, netgi pagalvojau, kad knygai labiau būtų tikęs ne “Viesulo”, o “Vijurko” pavadinimas.
Ši knyga atėjo į mano gyvenimą pačiu laiku, labai į temą. Kuomet galvoje sukasi mintys apie naujus darbus, netikusį CV, Smiltė man įrodė, kad svarbiausia, ne tai, kas pateikta (ar sumeluota) ant popieriaus, bet kaip parodai savo vertę, sugebi suktis iš situacijos ir kad vis dėl to kartais tikrai verta taikyti “Fake it till you make it” taktiką 🤭
Pats moralas ir knygos pagrindinė mintis labiau patiko “Viesulo”. Nemeluosiu, tikrai vienoje vietoje laikiausi iki negalėjimo, kad neapsiverkčiau. Buvo net kelios skirtingos emocijų uraganą sukeliančios temos, kurios tikrai palies ne vieną žmogų.
Taip pat man labai patiko, kad veikėjai tokie ryškūs ir savotiški, visi turi savo asmenybę. Net ir korgis su savo užsispyrusiais žvilgsniukais. Smiltės hiperaktyvumas, aštrus humoras ir dinamika tikrai neleido nuobodžiauti. O jos spalvingas žodynas dar labiau paryškino jos personažą. Smagu buvo knygoje perskaityti tokius žodžius kaip sklepas, šiupelis, netgi pagalvojau, kad knygai labiau būtų tikęs ne “Viesulo”, o “Vijurko” pavadinimas.
Ši knyga atėjo į mano gyvenimą pačiu laiku, labai į temą. Kuomet galvoje sukasi mintys apie naujus darbus, netikusį CV, Smiltė man įrodė, kad svarbiausia, ne tai, kas pateikta (ar sumeluota) ant popieriaus, bet kaip parodai savo vertę, sugebi suktis iš situacijos ir kad vis dėl to kartais tikrai verta taikyti “Fake it till you make it” taktiką 🤭
April 16, 2025
Turime lietuvių autorę, kuri puikiai rašo vaizdingus, erotiškus, drąsius), įvairias (dažnai ir skaudžias) temas nagrinėjančius meilės romanus! Aleliuja! Ko dar gali reikėti??? 💖
„Nuodas“ mane pakerėjo lietuviškumu, sugebėjimu taip artimai iki sielos gelmių mus panardinti į Lietuvos miškus ir kaimus, kad net gyvenant Lietuvoje pradėjau tų vaizdų ilgėtis. 🌿✨️
Tuo tarpu „Viesulas“ leido pažinti kitą šalį, jos žmones ir kultūrą lietuviškomis akimis. Tai didelė pridėtinė vertė knygai.🗻🏞
Taip pat, susidarė įspūdis, kad autorė tapo kur kas atviresnė, drąsesnė ir daug plačiau atsiskleidė kaip erotikos kūrėja. Jei „Nuode“ jautėme lietuvišką drovumą rašant, tai „Viesulas“ kuo pilniausiai leido atsiskleisti tai kitai asmenybei, kuri daug metų gyvena ten, kur „kaimynė už užuolaidos kampo nespokso“ ką gi ta Ilona rašo. 😃
Ilona Madelaine ir jos istorijos neabejotinai taps Lietuvos meilės romanų etalonu. Nors turbūt reikėtų drąsiai rašyti – YRA.
„Nuodas“ mane pakerėjo lietuviškumu, sugebėjimu taip artimai iki sielos gelmių mus panardinti į Lietuvos miškus ir kaimus, kad net gyvenant Lietuvoje pradėjau tų vaizdų ilgėtis. 🌿✨️
Tuo tarpu „Viesulas“ leido pažinti kitą šalį, jos žmones ir kultūrą lietuviškomis akimis. Tai didelė pridėtinė vertė knygai.🗻🏞
Taip pat, susidarė įspūdis, kad autorė tapo kur kas atviresnė, drąsesnė ir daug plačiau atsiskleidė kaip erotikos kūrėja. Jei „Nuode“ jautėme lietuvišką drovumą rašant, tai „Viesulas“ kuo pilniausiai leido atsiskleisti tai kitai asmenybei, kuri daug metų gyvena ten, kur „kaimynė už užuolaidos kampo nespokso“ ką gi ta Ilona rašo. 😃
Ilona Madelaine ir jos istorijos neabejotinai taps Lietuvos meilės romanų etalonu. Nors turbūt reikėtų drąsiai rašyti – YRA.
April 25, 2025
Kas myli romanus, šį būtinai turi įsitraukti į savo svajonių sąrašus! Ilona puikiai ir vėl mus nustebino, sukurdama istoriją apie merginą, kuri niekur negali pabūti rami, jai reikia energijos ir aistros, nes tik taip jaučiasi gyvenanti.
March 13, 2025
"Aš vanagas. Aš sakalas. Erelis aš!!!"
September 5, 2025
Belaukiant pasirodant “Viesulo”, turėjau tikrai nemažus lūkesčius, nes autorės pirmoji knyga “Nuodas” man labai patiko! O kur dar tai, jos veiksmas turėjo vykti Šveicarijoj, tarp kalnų… Tad ilgai nelaukus, kartu su knygų klubu nusikėlėme į kalnuotas apylinkes ir kibirkščiuojančią Smiltės ir Kiliano istoriją.
Visa istorija ėjo tiesiog kaip per sviestą. Man patiko praktiškai viskas - veikėjai, jų šmaikštumas, humoras ir kaip augo jų santykiai. Svarbi buvo veikėjų praieitis ir tai, kokius skaudulius atsinešė su savimi taip papildydami istoriją. Patiko knygos humoras ir situacijos, kuriose Smiltė turėjo “sukti uodegą”. Patiko, jog turime uždraustą meilę ir darbinius santykius. Patiko visi gamtos aprašymai, kurie tik dar labiau sutvirtino norą aplankyti Šveicariją, o ir aistringos scenos nebuvo tokios, kurios verstų vartyti akis. Žodžiu, kuo tolyn į istoriją, tuo labiau didėjo mano susižavėjimas ja. Autorė geba kurti spalvingas, gyvas ir karščiu alsuojančias meilės istorijas.
Tik va, artėjant prie atomazgos, man vienu momentu buvo visko kiek per daug. Mano skoniui būtų užtekę pasirinkti tiesiog vieną kelią ir juo nukeliauti, vietoj to, kaip viskas išsirutuliojo šiuo atveju. Tad, būtent tai, kaip pasisuko istorija atomazgoje man pakišo koją visu šimtu procentų prisijaukinti istoriją. Tačiau, nepaisant to, tiek “Viesulą”, tiek “Nuodą” aš labai rekomenduoju, nes laukia tikrai dėmesio verti veikėjai ir istorijos!
Visa istorija ėjo tiesiog kaip per sviestą. Man patiko praktiškai viskas - veikėjai, jų šmaikštumas, humoras ir kaip augo jų santykiai. Svarbi buvo veikėjų praieitis ir tai, kokius skaudulius atsinešė su savimi taip papildydami istoriją. Patiko knygos humoras ir situacijos, kuriose Smiltė turėjo “sukti uodegą”. Patiko, jog turime uždraustą meilę ir darbinius santykius. Patiko visi gamtos aprašymai, kurie tik dar labiau sutvirtino norą aplankyti Šveicariją, o ir aistringos scenos nebuvo tokios, kurios verstų vartyti akis. Žodžiu, kuo tolyn į istoriją, tuo labiau didėjo mano susižavėjimas ja. Autorė geba kurti spalvingas, gyvas ir karščiu alsuojančias meilės istorijas.
Tik va, artėjant prie atomazgos, man vienu momentu buvo visko kiek per daug. Mano skoniui būtų užtekę pasirinkti tiesiog vieną kelią ir juo nukeliauti, vietoj to, kaip viskas išsirutuliojo šiuo atveju. Tad, būtent tai, kaip pasisuko istorija atomazgoje man pakišo koją visu šimtu procentų prisijaukinti istoriją. Tačiau, nepaisant to, tiek “Viesulą”, tiek “Nuodą” aš labai rekomenduoju, nes laukia tikrai dėmesio verti veikėjai ir istorijos!
March 17, 2025
Pasirodo, Viesulas gali būti ne tik gamtos stichija, o žmogus, vardu Smiltė, kuri ateina su tokiu trenksmu ir tiesiog koja išspiria duris į Kiliano širdį. Kartais, nereikia viso knygos skyriaus skirti tam tikrai jautriai temai, užtenka sakinio, ir jau jauti, kaip kažkas žnybteli į pačią širdį... net kelis kartus toks gumulas gerklėje stovėjo, kad žinau, apie ką tai... Knygoje radau viską, ką labiausiai mėgstu - charizmatiškus veikėjus, tvirtai ant žemės stovintį vyrą, su savais vidiniais demonais, kurie nugalimi stiprios, nepriklausomos ir aistringos moters, kuri turi ir savo kirminų širdyje, bet pasitikint vienas kitu viskas įveikiama. Humoras, žiežirbos susitikus ir šmaikštūs "pasikandžiojimai", deganti aistra ir karštis skaitant "S" scenas 🔥🌶 Buvo labai gerai! ❤️
May 5, 2025
O vaikyti koks gėris ši knyga, gaivus juoko ir aistros kokteilis.
Sakyčiau, kad man asmeniškai net geresnė istorija nei "Nuodas", nes Smiltė oho mergužėlė. Istorija kaip amerikietiški kalneliai aukštyn žemyn, tai meilė tai neapykanta, tai ašaros tai juokas, žodžiu visko daug ir nuspėti visus posūkius tikrai sunku. Abu personažai sudėtingi, kampuoti ir nevienspalviai, tad jų istorijų išrašymą labai įdomu sekti ir lukštenti. Ačiū už puikią knygą, man labai patiko.
Sekso scenos pasirodė labai jau anatomiškos, bet labai nesupykau :))
Sakyčiau, kad man asmeniškai net geresnė istorija nei "Nuodas", nes Smiltė oho mergužėlė. Istorija kaip amerikietiški kalneliai aukštyn žemyn, tai meilė tai neapykanta, tai ašaros tai juokas, žodžiu visko daug ir nuspėti visus posūkius tikrai sunku. Abu personažai sudėtingi, kampuoti ir nevienspalviai, tad jų istorijų išrašymą labai įdomu sekti ir lukštenti. Ačiū už puikią knygą, man labai patiko.
Sekso scenos pasirodė labai jau anatomiškos, bet labai nesupykau :))
May 16, 2025
Keista nes anksčiau neskaitydavau lietuvių autorių knygų. Turėjau kažkokį nusistatymą prieš veiksmą Lietuvoje 😁 Bet kuo toliau tuo labiau džiaugiuosi, kad mūsų šalies autoriai taip puikiai rašo! 👌
Ir juokiausi, ir verkiau, ir pykau, ir išgyvenau kartu su Smilte! Nu kokia ji faina! Kietas riešutėlis tiesiog!
Kaip patiko Nuodas, taip patiko ir Viesulas 🥰 Jau laukiu trečios dalies apie Gytę 👀🤭 Tikiuosi autorė neužtruks 😁
Ir juokiausi, ir verkiau, ir pykau, ir išgyvenau kartu su Smilte! Nu kokia ji faina! Kietas riešutėlis tiesiog!
Kaip patiko Nuodas, taip patiko ir Viesulas 🥰 Jau laukiu trečios dalies apie Gytę 👀🤭 Tikiuosi autorė neužtruks 😁
March 23, 2025
Oho koks emocijų kalnelis mane ištiko pabaigus knygą 🫠
Tikrai jaučiausi lyg viesulo pagauta, gerai papurtyta-išsukta ir tada išspjauta..
Pradžia skaitėsi labai linksmai, šmaikščiai ir taip neįtikėtinai, nes man sunku buvo patikėti kokia ta Smiltė kieta, charizmatiška, pasitikinti savimi ir toks grynų gryniausias VIESULAS 🤭🌪️ Kad net atrodė taip negali būti! Realybėje Smiltės bijočiau 😎
💭 “Jei ne protu, tai gražumu.”
💭 “Po tokiu stalu mano kojų triukas tikrai nesuveiks.” 😅
💭 “Šiaip ar taip, manęs pragaras laukia, dar vienas melas nieko nepakeis.” 😆
💭 “Ji niekada neprisipažins, kad kažko bijo, apsimetinės tol, kol pavyks. Darys ir perdarys. Išmoks. Nesvarbu kas, ji - nugalėtoja.”
💭 “Už moteris , kurios gali viską.” “Jei kažkuri ir gali, tai ji. “ Ir jos vardas Smiltė.
Na jau supratote kokia ta Smiltė! 😎❤️
Veikėjus pamilau iš karto, nors Smiltės prisibijojau. Kilianas pavaizduotas toks tikrai kaip kad būna knygų vaikinai, nuoširdus, bet žodžio kišenėje irgi neieško, todėl tobulai tinka Smiltei 😍
Kuo labiau knyga artėjo prie pabaigos, tuo labiau mano širdis nerimavo. Išjaučiau Smiltės skausmą taip tikroviškai, kad net šiurpai atrodo kūnu ėjo. Autorė vėl pataikė į paširdžius. 💔 Perskaičiusi Smiltės istoriją viskas susidėliojo galvoje, supratau kad savo tiesmukumu ir kietumu Smiltė bandė paslėpti savo vidų, kuriuo gal ne visiškai pasitikėjo. Išgyvendami vienokias ar kitokias gyvenimo traumas žmonės dažnai taip elgiasi. Labai įstrigusi mintis iš knygos “Atsiprašau. Tai sunkiausiai ištariami žodžiai pasaulyje. Net sunkiau negu aš tave myliu.” Ir tai tokia tiesa! Knygą baigiau su gumulu gerklėje..
Dar vienas nuostabus Ilonos kurinys! ❤️🔥
Kaip visada ir šmaikštumo, ir meilės scenų, ir skaudžių išgyvenimų pilna! O tas priedas prie knygos tobulas, jau seniau išgyriau! 🤭
Ačiū Tau už pokalbius, labai tai vertinu! 🤍
Ir žinoma - niekada nenustok rašyti!
Tikrai jaučiausi lyg viesulo pagauta, gerai papurtyta-išsukta ir tada išspjauta..
Pradžia skaitėsi labai linksmai, šmaikščiai ir taip neįtikėtinai, nes man sunku buvo patikėti kokia ta Smiltė kieta, charizmatiška, pasitikinti savimi ir toks grynų gryniausias VIESULAS 🤭🌪️ Kad net atrodė taip negali būti! Realybėje Smiltės bijočiau 😎
💭 “Jei ne protu, tai gražumu.”
💭 “Po tokiu stalu mano kojų triukas tikrai nesuveiks.” 😅
💭 “Šiaip ar taip, manęs pragaras laukia, dar vienas melas nieko nepakeis.” 😆
💭 “Ji niekada neprisipažins, kad kažko bijo, apsimetinės tol, kol pavyks. Darys ir perdarys. Išmoks. Nesvarbu kas, ji - nugalėtoja.”
💭 “Už moteris , kurios gali viską.” “Jei kažkuri ir gali, tai ji. “ Ir jos vardas Smiltė.
Na jau supratote kokia ta Smiltė! 😎❤️
Veikėjus pamilau iš karto, nors Smiltės prisibijojau. Kilianas pavaizduotas toks tikrai kaip kad būna knygų vaikinai, nuoširdus, bet žodžio kišenėje irgi neieško, todėl tobulai tinka Smiltei 😍
Kuo labiau knyga artėjo prie pabaigos, tuo labiau mano širdis nerimavo. Išjaučiau Smiltės skausmą taip tikroviškai, kad net šiurpai atrodo kūnu ėjo. Autorė vėl pataikė į paširdžius. 💔 Perskaičiusi Smiltės istoriją viskas susidėliojo galvoje, supratau kad savo tiesmukumu ir kietumu Smiltė bandė paslėpti savo vidų, kuriuo gal ne visiškai pasitikėjo. Išgyvendami vienokias ar kitokias gyvenimo traumas žmonės dažnai taip elgiasi. Labai įstrigusi mintis iš knygos “Atsiprašau. Tai sunkiausiai ištariami žodžiai pasaulyje. Net sunkiau negu aš tave myliu.” Ir tai tokia tiesa! Knygą baigiau su gumulu gerklėje..
Dar vienas nuostabus Ilonos kurinys! ❤️🔥
Kaip visada ir šmaikštumo, ir meilės scenų, ir skaudžių išgyvenimų pilna! O tas priedas prie knygos tobulas, jau seniau išgyriau! 🤭
Ačiū Tau už pokalbius, labai tai vertinu! 🤍
Ir žinoma - niekada nenustok rašyti!
March 25, 2025
Smagiai susiskaitė, labai patiko. 🩷🩷🩷
December 19, 2025
Ilona Madeleine lyg viesulas įsiveržė į lietuvišką meilės romanų padangę. Jos kuriamos istorijos turi daug balanso: ir šmaikštu, ir aistringa, ir gyvenimiška.
“Viesulas” - tai lyg “Nuodo” tęsinys. Čia sutinkame vieną iš šio romano buvusių veikėjų, Smiltę. Ir kiti veikėjai vis šmėstelna periodiškai, tiesa. Taigi Smiltė keičia specialybę ir bando tapti rinkodaros specialiste bei užimti draugės darbo vietą Šveicarijoje. Rizikinga, nes moteris baigusi ekonomikos studijas ir patirites šioje srityje mažoka. Vis tik patobulintas CV ir draugės rekomendacija atveria kelius į naują darbą. Čia jau oro uoste susiduria su gražuoliu vyru ir jau tada įsižiebia kibirkštėlė tarp jų. Smiltė nė negalvojo, kad jų keliai susikirs dar ne kartą.
Nors ir skaičiau “Viesulą” vasarą, bet dabar labai geras laikas apie jį kalbėti. O juk veiksmas vyksta kalnų kurorte žiemą. Daug sniego, bet kartu ir daug aistros. Ji tiesiog ant kiekvieno kampo. Ilona rašo labai lengvai, bet įtaigiai ir kartu kinematografiškai. Belieka užsimerkti ir atsiduri Šveicarijos kalnų miestelyje. Taip, ne veltui jos romanams kuriamos ekranizacijos.
Turbūt yra telentas sukurti veikėjus, kurie yra nenusaldinti, bet kartu ir nuoširdūs. Tokie buvo beveik visi “Viesule”. Smiltė visiškai netobula mergina, tačiau labai miela ir sava. Atrodo, lyg draugė pasakoja savo nuotykius. Tikrai labai lengvai tapau artima su ja. Na, ir Kilianas - toks savo vertę žinantis gražuoliukas. Truputį stereotipiškas meilės romanų veikėjas, bet turintis šarmo. Labai paprasta, bet kartu ir neprasta.
Man patiko. Skaitinys neįpareigojantis, veikėjau smagūs. O ko gi daugiau reikia geram laiko praleidimui. Och, puikiai aš suprantu visus Ilonos gerbėjus. Esu tarp jų ir aš. Šį romaną rekomenduočiau visiems neabejingiems aistrai ir meilei.
“Viesulas” - tai lyg “Nuodo” tęsinys. Čia sutinkame vieną iš šio romano buvusių veikėjų, Smiltę. Ir kiti veikėjai vis šmėstelna periodiškai, tiesa. Taigi Smiltė keičia specialybę ir bando tapti rinkodaros specialiste bei užimti draugės darbo vietą Šveicarijoje. Rizikinga, nes moteris baigusi ekonomikos studijas ir patirites šioje srityje mažoka. Vis tik patobulintas CV ir draugės rekomendacija atveria kelius į naują darbą. Čia jau oro uoste susiduria su gražuoliu vyru ir jau tada įsižiebia kibirkštėlė tarp jų. Smiltė nė negalvojo, kad jų keliai susikirs dar ne kartą.
Nors ir skaičiau “Viesulą” vasarą, bet dabar labai geras laikas apie jį kalbėti. O juk veiksmas vyksta kalnų kurorte žiemą. Daug sniego, bet kartu ir daug aistros. Ji tiesiog ant kiekvieno kampo. Ilona rašo labai lengvai, bet įtaigiai ir kartu kinematografiškai. Belieka užsimerkti ir atsiduri Šveicarijos kalnų miestelyje. Taip, ne veltui jos romanams kuriamos ekranizacijos.
Turbūt yra telentas sukurti veikėjus, kurie yra nenusaldinti, bet kartu ir nuoširdūs. Tokie buvo beveik visi “Viesule”. Smiltė visiškai netobula mergina, tačiau labai miela ir sava. Atrodo, lyg draugė pasakoja savo nuotykius. Tikrai labai lengvai tapau artima su ja. Na, ir Kilianas - toks savo vertę žinantis gražuoliukas. Truputį stereotipiškas meilės romanų veikėjas, bet turintis šarmo. Labai paprasta, bet kartu ir neprasta.
Man patiko. Skaitinys neįpareigojantis, veikėjau smagūs. O ko gi daugiau reikia geram laiko praleidimui. Och, puikiai aš suprantu visus Ilonos gerbėjus. Esu tarp jų ir aš. Šį romaną rekomenduočiau visiems neabejingiems aistrai ir meilei.
June 16, 2025
Tai, pasirodo, skaitau meilės romanus, kai juos rašo Ilona. 💛
Daug minčių!
Visų pirma tai Eglės žalčių karalienės motyvas. Labai patiko. Žaltys ir jo prieglobstis, ir ištaškantys sapnų aprašymai visišku pasąmonės srautu.
Džiugina tai, kad viskas logiška, nesiraukiau ir akių vartyt neteko, savo žanre (kur tarkim vis tiek susitikt turi, nes turi plėtotis istorija) man visiškai išlaikė logikos dėsnius. Ir kabino.
Mąsčiau daug apie du sužeistus žmones va tokius ateinančius vienas pas kitą. Su savo bagažais, skauduliais ir visiškai skirtingais gyvenimais. Tarsi nieko nesitikinčius, daug kartų nusivylusius, nuvylusius. Ir vis tiek be galo traukiančius vienas kitą. Priimančius, nebijančius kito tamsos. Man čia gal stipriausia dalis. Kaip toje tamsoje ir nežinioje užsidega viltis, kaip žarija po daugeliu pelenų sluoksnių pasislėpusi. Ir viskas liepsnoja, ir dega, kol nurimsta ir gali gimti kažkas naujo. Gražu. Man gražu.
Šyspojaus, kad Ilona vis tiek nuveda du žmonės į gamtą ir ten, jos apsupty ir akivaizdoj, palieka tuos santykius ir skaudulius aiškintis. Nes o kur dar gali išgirst, be pašalinio triukšmo? Kur dar gali išrėkt? Po Nuodo aš bijojau, kad veiksmas Viesule vyks ofisiukuose, tai buvau džiugiai nustebinta. Visą gydančių arbatų, kalnų, upelių ir kalnų namelių.
Juokiaus irgi ne vienoj vietoj, apie ežiuką pagalvojus vis nusišypsau.
Šampano kelionės tokios įdomios, kad net man, šampano nemėgstančiai, pasirodė, kad gurkštelėčiau prie tų puslapių!
Mamos linija. Kiek joje daug skausmo, tokio ištaškančio ir gniaužiančio! Ir neteisybės jausmo, ir noro atsiteist, ir apmaudo. Šios dalys man per širdį ėjo ir skaudėjo kartu. Visas neišmylėtas dalis. Ir broliai, ir augimas tarp bernų kaip bičui - sava, pažįstama.
O dar visi paršai, žalčiai ir parazitai! - Taip ir girdėjau Ilonos balsą juos tariantį!
Ar pritariu iš esmės klastojimui, apsimetinėjimui ir seksualumo naudojimui darbiniuose santykiuose? Kaip ir ne. Ar pritariu tyčia kito erzinimui? Irgi ne. Bet iš esmės suprantu, kad taip būna, kad azartas kyla. Čia jau ne mano dalykai, bet tekste jie įtraukia.
Kaip iš nusivylimo viskuo tapt geriausia savo versija? Ot taip, kaip Smiltė! 💛
Daug minčių!
Visų pirma tai Eglės žalčių karalienės motyvas. Labai patiko. Žaltys ir jo prieglobstis, ir ištaškantys sapnų aprašymai visišku pasąmonės srautu.
Džiugina tai, kad viskas logiška, nesiraukiau ir akių vartyt neteko, savo žanre (kur tarkim vis tiek susitikt turi, nes turi plėtotis istorija) man visiškai išlaikė logikos dėsnius. Ir kabino.
Mąsčiau daug apie du sužeistus žmones va tokius ateinančius vienas pas kitą. Su savo bagažais, skauduliais ir visiškai skirtingais gyvenimais. Tarsi nieko nesitikinčius, daug kartų nusivylusius, nuvylusius. Ir vis tiek be galo traukiančius vienas kitą. Priimančius, nebijančius kito tamsos. Man čia gal stipriausia dalis. Kaip toje tamsoje ir nežinioje užsidega viltis, kaip žarija po daugeliu pelenų sluoksnių pasislėpusi. Ir viskas liepsnoja, ir dega, kol nurimsta ir gali gimti kažkas naujo. Gražu. Man gražu.
Šyspojaus, kad Ilona vis tiek nuveda du žmonės į gamtą ir ten, jos apsupty ir akivaizdoj, palieka tuos santykius ir skaudulius aiškintis. Nes o kur dar gali išgirst, be pašalinio triukšmo? Kur dar gali išrėkt? Po Nuodo aš bijojau, kad veiksmas Viesule vyks ofisiukuose, tai buvau džiugiai nustebinta. Visą gydančių arbatų, kalnų, upelių ir kalnų namelių.
Juokiaus irgi ne vienoj vietoj, apie ežiuką pagalvojus vis nusišypsau.
Šampano kelionės tokios įdomios, kad net man, šampano nemėgstančiai, pasirodė, kad gurkštelėčiau prie tų puslapių!
Mamos linija. Kiek joje daug skausmo, tokio ištaškančio ir gniaužiančio! Ir neteisybės jausmo, ir noro atsiteist, ir apmaudo. Šios dalys man per širdį ėjo ir skaudėjo kartu. Visas neišmylėtas dalis. Ir broliai, ir augimas tarp bernų kaip bičui - sava, pažįstama.
O dar visi paršai, žalčiai ir parazitai! - Taip ir girdėjau Ilonos balsą juos tariantį!
Ar pritariu iš esmės klastojimui, apsimetinėjimui ir seksualumo naudojimui darbiniuose santykiuose? Kaip ir ne. Ar pritariu tyčia kito erzinimui? Irgi ne. Bet iš esmės suprantu, kad taip būna, kad azartas kyla. Čia jau ne mano dalykai, bet tekste jie įtraukia.
Kaip iš nusivylimo viskuo tapt geriausia savo versija? Ot taip, kaip Smiltė! 💛
September 24, 2025
Skanus meilės romanas. Labai gražūs ir vaizdingi aprašymai: Šveicarija, kalnai, viešbutis, prabanga, šampano degustavimas laive ir kt.Smiltė - padūkusi mergiotė, kuriai norisi, kad sektųsi.Knygoje daug ir psichologijos, išgyvenimų, rimtų problemų sprendimų.Tai nėra vien N18 romanas...O kad švari patalynė (Smiltės draugė ją guosdama pakeičia patalynę)padeda išgyventi sunkias emocijas - tai tikrai faktas!!! Kvepianti, švari patalynė -ramaus gyvenimo simbolis!!!
Displaying 1 - 30 of 70 reviews