Bernardo Gailiaus studijoje apžvelgiama naujausiųjų laikų Vakarų žvalgybos tarnybų istorija. Autorius teigia, kad žvalgų darbo organizavime per daugybę metų įvyko didžiulis pokytis nuo visiško slaptumo iki darbo „rampų šviesoje“ ir nuo siauro funkcinio pavaldumo XIX a. imperijai iki „hibridinio“ savarankiškumo šiuolaikinėje demokratijoje.
Šiuolaikiniame pasaulyje žvalgybos tarnybos ir jų formuojama žvalgybos kultūra išryškinama kaip reikšmingas ir funkcionalus Vakarų demokratijos dėmuo. Studijoje stengtasi parodyti žvalgybos tarnybų veikimą demokratinių struktūrų viduje, apčiuopti daugeliui Vakarų valstybių būdingus žvalgybos tarnybų raidos, augimo, tapatybės ir tikslo radimo, savotiško demokratinio „įsitinklinimo“ procesus.
Studijos pirmoje dalyje pateikiama Vakarų žvalgybos tarnybų istorijos sintezė nuo XIX a. iki šių dienų, daug dėmesio skiriant žvalgybos tarnybų vietai bendroje valstybės institucijų sistemoje, Rytų ir Vakarų žvalgybų skirtumams, žvalgybos ir partizaninio karo sąsajoms. Antroje dalyje siekiama parodyti žvalgybos tarnybų „vidų“ – apžvelgiama žvalgo veikla, ugdymas ir kultūra, žvalgo tipai ir mitai.
Bernardas Gaillius gimė 1981 metais Vilniuje. Istorikas, rašytojas ir publicistas, istorinio trilerio "Kraujo kvapas" (2022) autorius.
Greta grožinės literatūros užsiima ir akademiniais tyrimais. Yra parašęs studijas "Partizanai tada ir šiandien" (2006), "Nusikaltimai prie Smetonos" (2008), "Džeimsas Bondas. Mitas ir politika" (2017). Dėsto Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
Nuo 2003 m. bendradarbiauja su kultūros žurnalu „Naujasis Židinys-Aidai“, yra rašęs politikos ir kultūros komentarus Lietuvos radijuje, portaluose „Delfi“, „15min“, „Bernardinai.lt“, parengęs daugelį apžvalginių ir analitinių straipsnių, literatūros recenzijų, išleidęs esė rinktinę "Teisingas gyvenimas" (2019).
Bernardas Gailius, kurį labiau pažinojau kaip istorinio trilerio autorių, savo studijoje nagrinėja Vakarų žvalgybos tarnybų istoriją. Pasakoja apie pirmuosius žvalgybos žingsnius, jos tolimesnį vystymąsi, vietą ir svorį šalies vidiniame ir išoriniame gyvenime. Parodo, kaip iš slapčiausių organizacijų, kartais net „valstybių valstybėse“ išaugo tai, kas šiandien turi dirbti reikalaujamo skaidrumo sąlygomis, tuo pat metu išlaikydamos slaptumą. Ir neįtikėtinai aktualiai nuskamba knygoje cituojamas buvusio CŽA vadovo M. Morellio ir buvusio JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo žvalgybai Mike‘o Vickerso atviras laiškas, kuriuo jie 2016 metais rinkimu įkarštyje kreipėsi į Trumpą. „Štai jums iššūkis: pareikalaukite, kad V. Putinas nustotų agresyviai elgtis užsienyje. Pareikalaukite, kad nutrauktų diktatorišką politiką namuose. Pasakykite jam, kad laikysitės mūsų įsipareigojimų NATO ir prireikus ginsite Baltijos valstybes...“ Nepaklausė tada, nepaklausys ir dabar, kiek jam besakytum. Vertinimo nesiimsiu, čia gal labiau reikia specialistu būt. Man skaityt buvo įdomu.
Deep and highly insightful analysis of intelligence agency as organization, as a function, as a public service and as an image or a brand. A comprehensive view encompassing history, philosophy, memoirs and some recent popular media.
Dviprasmiški įspūdžiai. Knygoje yra vertingų/naudingų/įdomių faktų ir istorijų aktualių eiliniam skaitytojui, iš kitos pusės kai kurios dalys per techniškos, skirtos besidomintiems šia sritimi ar net šios srities ekspertams.