Vilniaus Madona

Karūna be karaliaus #2

by Gina Viliūnė

XVI amžiaus ir mūsų dienų Vilnius. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvaro intrigos ir legendomis apipinta Aleksandro ir Maskvos kunigaikštytės Elenos meilė. Mūsų laikus pasiekusios senovinės ikonos paslaptys ir detektyvinė istorija. Knyga, kupina netikėtų veiksmo vingių, meilės, aistrų ir intriguojančių senojo ir mūsų dienų Vilniaus mįslių.

Genres: Historical Fiction, Historical

248 pages, Hardcover

First published January 1, 2014

About the author

Gina Viliūnė – lietuvių rašytoja, prozininkė, istorinių romanų autorė. Jau daug metų domisi gimtojo Vilniaus ir Lietuvos istorija, veda ekskursijas, rašo straipsnius, yra knygos „Vilniaus šventovės“ (bendraautorius Raimondas Urbakavičius, 2012), istorinių romanų „Karūna be karaliaus“ (2012), „Vilniaus madona“ (2014), „Magdalė, smuklės merga“ (2016), „Imperatoriaus meilužės“ autorė.

2000 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, etikos ir psichologijos specialybę. 2002 m. baigė gidų kursus.

Nuo 2012 m. rašo straipsnius žurnalams „Iliustruotoji istorija“, „Legendos“.

Reviews

[Justina Neliubšienė · Rating 4 out of 5]

Patiko ir ši antroji dalis, kurioje veiksmas įdomiai ir mįslingai susipynęs senaisiais LDK laikais ir mūsų dienų Vilniuje. Nėra čia kažko bais mandro, bet vasaros metu visai smagiai susiklauso. ☺️🎧 3,5⭐
"Turime nepaprastai įdomią ir turtingą Lietuvos istoriją. Tam, kad galėtume deramai ja didžiuotis, privalome pažinti."

[Ingrida Lisauskiene · Rating 5 out of 5]

Antroji trilogijos knyga - XVI amžiuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Maskvos kunigaikštytės Elenos meilė. Vėl intriguojanti sąsaja su dabartimi, vėl malonios skaitymo valandos

[Živilė Matijaškienė · Rating 3 out of 5]

Gina tikrai niekada nenuvilia su savo darbais.

Antroji trilogijos dalis buvo puikus detektyvinis užtaisas.

Autorė puikiai "šokinėjo" tarp XVI amžiaus ir šiandienos, vis papildydama korėtos istorijos skylutes.

Deja, turiu pripažinti, kad labai nusivyliau Alge! Jau pirmoje knygoje "Karūna be karaliaus" Algės personažas ant nervų trepsėjo, tačiau šį kartą tiesiog stingdė kraują savo naivumu ir silpnumu.

Tikrai lauksiu, kol į rankas pateks ir trečioji šios trilogijos knyga - "Anos lobis".

[Roberta Petkute Brown · Rating 4 out of 5]

Tokia Da Vincio kodas Vilniaus versija :D

[Justė · Rating 3 out of 5]

katedros vs cerkvės

Lietuviški populiariosios literatūros bandymai mane traukia lyg magnetas ir sukelia tokį keistą lūkesčių ir išankstinį jų mažinimo save įtikinėjant per daug nesitikėti, derinį. Tai su ‘Vilniaus Madona’ tas savisaugos mechanizmas neblogai sušvelnino kritimą.

Bendrai paėmus buvo įdomu, paslapties išaiškėjimo laukimas vertė versti lapus kaip konvejeriui. O dar Vilnius! Kaip jis man čia patiko. Tūloje’ Vilnius mane į neviltį varė, silvose, kad ir kokios nuostabios jos būtų, Vilnius vis tiek buvo kažkoks tolimas ir lyg ne tas, kurį gerai pažįsti. O čia jis jau buvo mano. Neįkainojama buvo konkrečiai akyse tiksliai, o ne miglotai matyti, kur veikėjai pasistatė mašiną, kaip iki jos sutrumpino kelią grįždami pro barbakaną ir kaip policijos žiburėliai apšvietė universiteto kiemą. Jis buvo kartu ir šiandienos Vilnius, kur viešbutis vadinasi lygiai taip, kaip pameni, bet kartu jau ir kitas – su žaliojo tilto skulptūromis ir litais apmokamomis kalėdų dovanomis. Tiesiog įstabu, kaip pernai išleista knyga jau atrodo istorija.

Pynėsi čia istorija, iliuzija ir dabarties kriminalinis pasaulis. Gražiai pynėsi, bet lietuviškai. Nors ne visai, nes buvęs žaliūkas čia staiga yra vienas turtingiausių Vilniaus žmonių ir dar yra labai mielas. Tiesa, kad stoties žaliūkų čia reikėjo, bet gal kažkiek tikroviškesnių. Amerikietiškose tokio žanro knygose logika irgi ne visada pirmu smuiku groja, bet lietuviškame kontekste tie patys dalykai kažkaip atrodo dar neįtikinamiau ir ne todėl, kad nėra jokių lobių ir nelaimes nešančių kunigaikštienės vėrinių, o ir nusikaltimai dažnai ne tokie dramatiški. Tiesiog kai visa tai vyksta aplinkoje, kurią taip gerai žinai, supranti, kad nėra komisarų, kurie tirtų visas bylas – ir nužudymus, ir pagrobimus, ir organizuotą nusikalstamumą ir niekas nepatikrina pirštų antspaudų per kelias dienas kaip rodo per CSI.

Neįtikino manęs pagrindinė veikėja, ramiausiai sau mieganti per naktis, kai jos duktė pagrobta, kad ir prisigėrusi migdančios arbatos ir nei iš šio nei iš to nenueinanti aplankyti vyro šiam sumuštam gulint ligoninėje. Viskas grynai vedė prie romano su vyru, apie kurį ji negalvojo, kurio nenorėjo ir kurio bandė visomis išgalėmis atsikratyti ir su kuriuo susidėjo kaip vištelė tiesiog todėl, kad jis jos norėjo. Apskritai visa šita istorijos dalis man oi kaip nepatiko. Moralas – jeigu tau nelabai patinka tavo vyras, varyk, permiegok su nusikalstamo pasaulio šulu, o kai jis pašautas gulės Šveicarijos ligoninėje, galėsi neskaudančia širdimi grįžti pas vyrą. Žinoma, tą veikėją suprasti gal buvo dar sudėtingiau ir dėl to, kad kaip durna užkliuvusi už Vilniaus pavadinime nesusipratau, kad tai antra serijos dalis, o apie jos įvykius buvo užsimenama ir čia.

Nebuvo čia tokių neįtikėtinų siužeto posūkių, kad galva susisuktų, užtat sutapimų ir veiksmo nepasigedau. Visa sąsaja su XVI amžiumi, cerkvėmis ir ikonomis įdomi, istorijos visai smagios, bet kažkiek įkomponuoto simbolizmo ir idėjų būtų pridėję naujų spalvų ir tikro žavesio. Pradžioje buvo kiek betikslio vaikščiojimo po Vilniaus bažnyčias, jautėsi tas toks gido balsas kažkur užkulisiuose, bet bent jau leido pasigrožėti Vilniumi. Dėl Lietuvos ir žmonos galvą padėti galintis romantizuotas Aleksandras irgi nemaišė, nors ir ne itin kuo ir prisidėjo prie istorijos. Buvo netgi vienas tikrai prajuokinęs epizodas, nors, tiesa, kiti bandymai ta linkme nebuvo tokie vykę.

Būtų galima berti įvairius pastebėjimus lyg karoliukus iš Ievutės vėrinių į dvi lėkšteles ant svarstyklių ir stebėti, kuri pusė nusvers – tai turbūt svyruotų tai į vieną, tai į kitą pusę, bet bendrai nusistovėtų kažkur ties pusiausvyra. ‘Vilniaus Madona’ pasirodė toks lengvas pramoginis į nuotykių bestselerius besitaikantis romanas, gausiai aprengtas lietuvišku rūbu – nuo labai jau lietuviškų veikėjų vardų iki pilies gatvės grindinio.

[Aida Peleckaite · Rating 1 out of 5]

Visiškas niekalas. Toks rašinėlis pagal pigų trilerio scenarijų įdedant Dan Brown'o, Kristinos Sabaliauskaitės kūrinių prieskonių, bet visumoj tai visai neskanu...

[Roberta · Rating 3 out of 5]

Patiko, bet pirma dalis buvo geresnė. Šioje dalyje labai nervino Algės personažas, o gal tiesiog niekaip negalėjau suprasti ir pritarti jos pasirinkimams.

[Aš · Rating 3 out of 5]

- Gali būti Perkūno, arba Grįžulo, Ratas. Pranciškonai, Dominikonai, Trejybė ir Jonai sudaro samčio kotą, o Bernardinai ir katedra - dvi kaušo žvaigżdės
Vienos bažnyčios trūksta, bet Aleksandro laikais ji ten turejo būti, ar ne, Jonai?
-Tiesa. Viena bažnyčia Šventojo Martyno, stovėjo ant Gedimino kalno, tik ją Aleksandras uždarė, kai pastatydino
Šventąją Oną. Kita buvo prie Senojo arsenalo, ją vėliau Žygimantas Augustas ketino perstatyti kaip Barboros mauzoliejų,
tik nespėjo.
- Tuomet kodėl ji nepažymėta? - svarstė Antanas. - Ir ką reiškia likusios bažnyčios ir cerkvės? Gal jos sudaro dar vieną
žvaigždyną? Ir kurie tai ratai, Didieji ar Mažieji?
- Radau, tai Pegasas! - Zygimanto šūksnis visus sukvietė susispiesti į krūvą. - Pažiūrėkit, visos plane pažymėtos bažnyčios, jeigu laikytume jas žvaigždėmis, sudaro Pegaso žvaigdyną, trūksta tik vienos žvaigždutės.

Čia parašyta, kad iki nesenų laikų du žvaigždynai, Pegasas ir Andromeda, buvo laikomi vienu.Ir jungė juos kaip tik
ta trūkstama žvaigždė - Sirachas, -pridėjo Algė.
-Taigi, jeigu vėrinio deimantai išdėstyti kaip Andromeda..
Toji Andromeda labai paslaptinga, - nuo kompiuterio ekrano pranešė Kęstas. - Internete pateikiama daugybė šio
Žvaigždyno versijų, nuo keturių žvaigždžių iki keturiolikos.
...
- O žinote, kas dar įdomiau? - prabilo ilgai tylejęs Jonas. - Viduramžiais Pegaso žvaigždyną vadino Bažnyčia. O Andromedą- Keliu į Bažnyčią
- O jeigu dar prisimintume, kad Aleksandras fundavo
daug bažnyčių, dirbo bažnytinės unijos klausimu... - pritarė Žygimantas.
- Tai būtų puiku, - pertraukė Algė.-- Bet kur ieškoti lobio?
Atsiliepé internete vis dar naršantis Kestas:
- Tikriausiai toje bažnyčioje, kurią žymi pati ryškiausia šio žvaigżdyno žvaigždė - Markabas.
-Juk tai Jonai! - net nušvito Žygis. - Tik Aleksandro laikais tai buvo parapinė šventovė, ten meldėsi miestiečiai, tad
Aleksandras prie jos nepridėjo piršto.
- Bet...
- Glaubicas baroko epochoje ja perstatė. Pagalvokime kas ten liko iš Aleksandro laikų.

[Ruta Veitaite · Rating 4 out of 5]

Jei kas skaitydamas šią knygą tikisi kažko baisiai gilaus, daug istorijos ir t.t., tai turiu iškart pasakyti, jog tai - ne ta knyga. Taip, joje bus veiksmo, istorijos irgi bus, tačiau pasakojimas yra dviejų dalių, praeities ir dabarties mišinys, kuris, kaip kartais pasirodė, dažnai tik užgriebia temos paviršių. Ar istoriniai faktai yra tikrai faktai? Na, negaliu garantuoti, panašu, kad yra įterpta ir teorijų, ir fantazijos. Bent atrodo, kad jos pagrindas atitinka. Tačiau nenoriu nurašyti šios knygos, ji tikrai lengvai skaitosi, gali lengvai įtraukti, o tai, kad tai yra antroji trilogijos knyga, aš sužinojau tik ją perskaičiusi. Bet galiu pasakyti, kad tikrai nebuvo neaiškių detalių ar didelių sąsajų su pirmąja, jog nesuprasčiau šio kūrinio, t.y. jis gali lengvai egzistuoti ir kaip atskiras vienetas.

[Inga Narijauskienė · Rating 3 out of 5]

Lengvai skaitoma istorija. Įvykiai vyksta Vilniuje, kas paperka :) Viena linija - XVI a. LDK kunigaikštis Aleksandras ir jo žmona Elena, kita linija - porelė dabartyje. Minusas - istorija ir žmonių elgesys dažnai atrodė dirbtinai, neįtikimai.

[Vilmute Kocak · Rating 5 out of 5]

Nežinau kur mano mintys buvo kai skaičiau šią knygą pirmą kartą ir visiškai jos neįvertinau.Perskaičius dar kartą ją supratau,kad tikrai geras ir įtraukiantis istorinis detektyvas,kuris man labai patiko.

[Laima Čiuplienė · Rating 4 out of 5]

Smagiai ir greitai susiskaitė. Daug veiksmo, visai įdomios istorinės žinios.

[Asta Valiukoniene · Rating 2 out of 5]

Nebaigiau knygos ir nebaigsiu. Klausiau audio versijos, kelionėms iš Vilniaus į Kauną. Nepatiko.

[Daiva Gudiškienė]

Nuojautos

[Vaiva · Rating 3 out of 5]

Lengvas ir greitas skaitinys keliems vakarams. Be didelių ambicijų į siužeto unikalumą, bet ir nenuvažiuojantis į visišką banalybę. Tiesa, norėtųsi, kad istorija nesibaigtų vien tik Elenos mirtimi ir naujienų iš interneto portalų santrumpa. Juk neveltui daugiau kaip 200 puslapių buvo kuriami jų gyvenimo, nors ir išgalvoto, scenarijai. Beje, kunigaikščio Aleksandro ir kunigaištienės Elenos meilės istorija labiau tikėtina nei šių dienų veikėjų (beje, ar nebuvo tikamesnių vardų ir ar būtinai reikėjo ir šiuos trumpinti - lieka neatsakyta), meilės peripetijos, primenančios serialų "Brigada" ir "Bibliotekininkas" (galima ir pasirinktinai "Indiana Džounsas") siužetų miksą.

[Bluebell · Rating 3 out of 5]

Manau galutinis įvertinimas - 3,5* !

Susiskaitė greitai ir įdomiai. Nekliuvo religiniai aspektai, o isoriniai netgi buvo įdomūs. Gal norejosi siek tiek aiskesnes pabaigos, nes Algės istorija liko nebaigta, jos sprendimas del ateities, neaiškus.

Užkliuvo tik vietomis rašymo stilius - kai kazkas atsitinka labai netiketa, tai tiesiog numetamas sakinys tarsi is oro ir tada bandai greitai persiorientuoti kas cia dabar vyksta.

Bet is esmės, patiko! Norėjau paskaityti lietuvių autores knyga ir nenusivyliau!

[Marynchan Miku · Rating 5 out of 5]

Puiki knyga. Pradėjus skaityti buvo sunku priprasti prie labai paprasto rašymo stiliaus (tikriausiai įtakos turėjo tai, jog šią knygą skaičiau iškart po Svetimšalės), bet istorija labai greitai įtraukė ir sužavėjo. Istoriniai faktai persipynę su fantazija, o svarbiausia - visa tai vyksta gimtoje šalyje - Lietuvoje. Rekomenduoju!

[Neringa · Rating 5 out of 5]

"Greito skaitymo" knyga, daug įvykių, besivejančių vienas kitą, intrigos ir išlaikytos paslapties. Tiesa, galbūt per trumpa apimtis tokio žanro kūriniui, todėl viskas atrodo šiek tiek suskubinta, bet kaip lietuviškas kūrinys, sakyčiau, labai geras.

[Meda · Rating 3 out of 5]

Tame story

[Ausra · Rating 5 out of 5]

Pasakojimas susietas su Lietuvos istorija. Veiksmas vyksta dviem siužetinėm linijom. Senovės dalis gerokai labiau patiko.

[Marius Rutkevičius · Rating 2 out of 5]

Lietuviška muilo opera apie XVI amžiaus merginą.

[Aurimas Nausėda · Rating 2 out of 5]

Lietuvių rašytojos bandymas detektyvine forma panaudojant LDK istorijos įvykius sukurti įdomų siužetą, meilės istoriją. Knygos siužetinė linija, idėjos, temos silnokai atskleistos, tačiau istorijos populiariam suvokimui knygą verta paskaityti.