Smarvė

by Šarūnas Černiauskas

Knygos puslapiuose nugulė aibė tikrų istorijų – nuo bankų plėšikais tapusių bankininkų ir Kremliaus elitui išplautų milijardų iki balsų supirkinėjimo Seimo rinkimuose ar verslo, sukurto vagiliaujant iš labdaros konteinerių. Suskaičiuota tiek pinigų, kiek pakaktų nedidelės valstybės biudžetui. Ir visi tie pinigai skleidžia specifinį kvapą. Smarvę.

Žodis „smarvė“ apima daug reikšmių. Nuo akivaizdaus ir tiesmuko dvoko iki poreikio „turėti smarvės“, kad savo noru lįstum ten, kur nešvaru, o neretai ir pavojinga. Galiausiai, jei gyvenimą pašventi kapstymuisi po svetimą smarvę, susitaikyk su tuo, kad ir pats šiek tiek prasmirsi.

„Kai pankas (iš tikrųjų kadaise nešiojęs skiauterę) yra ir skaičiukų, ir nuobodžių popierių maniakas, jūs gaunate knygą, kurią skaitydami daug juoksitės, bet ir kartu norėsite riebiai nusikeikti dėl sukilusios pykčio bangos. Tačiau ši knyga ne tik apie pinigus ir meilę. Ji ir apie viltį. Viltį, kad kol bus tokių pankų, purvinos verslo ir politikos istorijos lįs į viešumą.“

Rima Urbonaitė, politologė

Genres: Nonfiction, Audiobook

344 pages, Paperback

Published February 12, 2025

Reviews

[Efka · Rating 5 out of 5]

Visai smagi knyga, kuri ypač gerai susiskaitė dėl dabartinės Paluckiados. Ir šiaip, patinka man Šarūno stilius - nepretenzingas, lengvokas. Tiesa, galėtų mažiau jis save tuo burunduku vadint, nuo trečio karto pokštas jau truputį pasikartojantis ir truputį medinis darosi. Bet nepaisant visko, skaityti malonu ir smarkiai kabina. Labai patiko daugmaž nuosekliai išdėstyta istorija laike - pasiskaitęs anotacijas labiausiai bijojau, kad čia bus labiau kaip koks ese rinkinys apie skirtingus tyrimus. Bet nebuvo, viskas pakankamai racionaliai ir logiškai supinta į vieną bendrą, nuoseklią istoriją. Beskaitant buvo faina prisiminti ir tuos tyrimus, kurių didžiąją dalį skaičiau ir sekiau, kai jie buvo publikuoti. Žodžiu, Šarai, you rock, ir tiesiog keep up the good work!

[Patricija || book.duo · Rating 4 out of 5]

4/5

Smagiai ir gyvai autoriaus įskaityta audio knyga: jei domitės tiriamaja žurnalistika, naujienomis ir politika, turbūt daug naujo nesužinosit, bet Černiauskas kiek praskleidžia užuolaidą ir papasakoja ką reiškia būti žurnalistu. Parinkta visokių smagesnių nutikimų, tai knyga ne sausa, o autoriaus bajeriai, nors ir truputį tėvelio, šiaip irgi paverčia knygą lengvu, gruzo nekeliančiu skaitiniu. Tik kaip minėjau: jei autorių ir jo darbus sekat, daug kas bus jau girdėta.

Vietomis nežinau ar patikėjau kai kuriomis emocijomis, kurias autorius norėjo perteikti ir gaaal čiut jausmas, kad per daug norėta parašyti šmaikščiai, o ir nežinia kiek knyga po kelių metų liks aktuali. Visgi, kaip koks Kabinetas, ji aktuali savo laiku ir įamžina tai, kas svarbu, pokytį, kurio buvo siekta. Pritempimas prie istorijos "apie meilę" irgi nelabai įtikina, bet pardaviminį momentą suprantu. Manau, vienas atvejų, kai audio versija kilsteli įvertinimą.

[Matas Geležauskas · Rating 5 out of 5]

Aš manau, kad vidutinis žmogus iš prigimties linkęs į savanaudiškumą, godumą. Nebūtinai milijoniniais mastais, bet linkęs. Jeigu toks vidurkis, tuomet kokie kraštutinumai? Žmonės, kurie nemirksėdami šluojasi milijonus, nes gali. Nes vadovaujasi nebaudžiamumo principu. Aš turiu pinigų, turiu įtakos, turiu kelis kompromatus stalčiuje: kas man ką padarys, baikit nemanau. Taip ir sukamos schemos, taip ir plaunami pinigai. Kol neprisistato kitas kraštutinumas: knyslos. Knysla nėra tiesioginė pinigų plovėjo priešingybė, bet tai yra gaivalas, atsveriantis nebaudžiamumo principą. Taip, niekas nepagaus per kokias Mergelių salas susuktos finansinės machinacijos, nes kas, po velnių, imtųsi skaityti šimtus puslapių atsitiktinės įmonės dokumentų, ieškodamas, kur čia kas smirda? Būtent, tokio darbo imasi knyslos.

Šarūnas Černiauskas ėmė ir parašė savo, profesionalaus knyslos istoriją. Ir nesijaudinkite, čia nuobodžių dokumentų nerasite, jie tik atmosferinis siužeto elementas. Čia labiau žurnalistinė-biografinė dama su nuostabiu humoro jausmu ir detektyvo elementais šen bei ten. Net berašydamas šį sakinį sugalvojau, ką man primena „Smarvė“: yra toks 2015 m. filmas „Didžioji skola“ (The Big Short) apie 2008 m. driokstelėjusią finansų krizę. Tai va, čia atmosfera panaši, tik mažiau finansinio žargono.

Tai knyga apie nematomą darbą, apie žmones, kurie po šapelį stengiasi ištampyti nešvarių pinigų skruzdėlyną, kad vėliau už tuos pinigus, nebūtų perkami, pavyzdžiui, „Shahed“ dronai. Tai atrodo beprasmiškas, gal net sizifiškas darbas, bet kažkur juk turi likti vilties, kad nebaudžiamumo principas galioja su išimtimis, antraip pasaulyje prisikaups tik dar daugiau desperacijos, o jos ir taip netrūksta.

[Arnoldas Rutkauskas · Rating 4 out of 5]

Gal nuskambės kiek hiperbolizuotai, tačiau tiriamoji žurnalistika Lietuvoje laikosi ant tokių žmonių kaip Šarūnas. Jo visą kilimą stebėjau, straipsnius skaičiau ir video žiūrėjau, kai dar daug kas nelabai ir buvo susipažinę su jo veikla. Kažkaip nuo pat pradžių pakerėjo tas tokios vakarietiškos kokybės persmelktas žurnalistikos vibe’as.

O čia - tai, nuo ko tokio žanro mėgėjui linksta keliai ir spurda širdis. Ilgas laiko tarpas, sudėtas akivaizdžiai į per mažai puslapių, nes norėjosi dar. Ir dar. Ir dar.

Ko tik šioje knygoje nerasite - ir istorijas apie “Ūkio banką”, ir apie “Snorą”, ir tarptautines pinigų plovimo operacijas, mokymus tiriamosios žurnalistikos atstovams užsienyje, Romanovo ir Antonovo durnystes ir pezalus, Uspaskicho juodąją buhalteriją, Skvernelio eros pradžią, “Panama Papers” tyrimą, Šarūno darbą “Dienos” grupėje, vėliau - “15min” ir “Delfi”, o dar vėliau - ir “Sienos” susikūrimą.

Knyga labai lengvai skaitosi, eina tarsi per sviestą tas visas gražus įvykių chronologinis sudėliojimas ir labai tiksliai, milimetrų tikslumu parodoma, kaip galima atskleisti milijonų ir milijardų visų mūsų pinigų plovimo schemas. Ir dar - labai daug humoro, tikrai itin kokybiško humoro. Ir vietomis su tikrai nemažu kiekiu necenzūrinės leksikos, pagautos, matyt, iš jausmo. Stipriai rekomenduoju.

[Inga Varnelė · Rating 5 out of 5]

Esu tiesiog didžiai pasipiktinusi, nes taip įtraukiančiai rašyti tiesiog negalima. :)) Visai kitaip planavau praleisti dieną, tačiau atsivertus pirmą puslapį prie rytinio puodelio kavos, sugebėjau knygą užversti tik ją perskaičius iki galo.
O jeigu rimtai, paprastas ir atviras nuoširdumas, temų rimtumas ir galimybė pasigilinti į atliktus tyrimus yra kažkas stogą raunančio. Žaviuosi tokiais žurnalistais kaip Šarūnas Černiauskas ir labai surezonavo jo žodžiai, kad negali būti konkurencijos žurnalistinių tyrimų žanre, nes šis darbas ne apie click’us.

[Agnė Tamke · Rating 5 out of 5]

Knygą nusipirkau neskaičius anotacijos, tiesiog žinojau, kad bus gerai. Taip ir buvo. Prie skanaus rašymo stiliaus užsipildžiau istorines (ar reiktų sakyti snorines, hahaha) spragas. Jau seniai norėjau aiškiau suvokti tai, ką paauglystėj per teliką girdėjau, bet bernai labiau rūpėjo, matyt, tai nesigilinau. Ir kaip gerai Šarūnas perteikia ne tik faktus, bet ir jausmus. Talentas. O “Siena” yra atskiras nuostabus dalykas ant mūsų žemės Lietuvos. Dviejų žmonių darbas krutina ir GERINA visą Lietuvą.

[Vilma Ul · Rating 4 out of 5]

Skaitosi lengvai, įtraukiančiai, su humoru apie rimtas temas. Prisimenamos istorijos, atpažįstamos vietos daro knygą įtraukia. Tačiau įpusėjus kažkuriuo momentu pasidaro nuobodoka. Sunku susikaupti skaitant, atrodo tas pats per tą patį... Bet vėliau vėl su smalsumu skaitosi toliau. Tik keiksmažodžiai, kad ir kokie gyvenimiškų įvykių lydėtojai bebūtų, nepuošia nei turinio, nei autoriaus. Ir nereikia tiek menkinti savęs. Kai mažas, niekam nežinomas žmogutis, nesvarbu iš kur kilęs, nuveikia didelius darbus, jis jau tampa nebemažas eilinis. Antipuikybinis sindromas yra puikybės dalis, bandoma paslėpti po kuklumu.
Ar rekomenduočiau? Nežinau. Kiekvienam savo. Noriu padėkoti už nuveiktus darbus, už skaidrinimą, šviesos nešimą bei palinkėti stiprybės, kantrybės, drąsos ir užsispyrimo naujuose darbuose.

[Gediminas · Rating 4 out of 5]

Planavau paskaityti kokius 10 puslapių prieš miegą, o žiū - jau ir virš trečdalio knygos.
Knygą apibūdinti sunkoka, bet gal siulyčiau "juokingai ir paprastai papasakoti veiksmo memuarai apie rimtus dalykus".

Pats turbūt dar nesu iki galo prisijaukinęs juokingo-ir-rimto mikso turinio, bet tuo pačiu galbūt tai yra būtent tai, kas padeda pasiekti daug platesnę auditoriją. Ir ką gali žinoti, galbūt ši knyga net pastūmės dalį skaitytojų pasirinkti profesiją, keičiančią pasaulį į gera.

[Julė Jankauskaitė · Rating 5 out of 5]

"Tai istorija apie meilę", ir po šimts pypkių, kaip tai jaučiasi!

Užkulisiai yra pašėlusiai įdomūs: iš kur atsiranda tie siūlo galai; ir kaip juos smalsios ir atkaklios rankos ir smegenys traukia, vynioja, riša, kol galų gale suformuoja į bjaurių žmonių bjaurių varkių kamuolį. Kaip vystėsi tos istorijos, kurias girdėjau, bet gal baisiai nesigilinau. Ir kiek daug ten kiaulės akių ir nebaudžiamumo jausmo.

Tada truputį liūdžiu ir truputį pykstu. Supraskit, aš kasdien pėdinu į darbą pro Giedraičių g. verslo inkubatorių, tai turiu apsčiai progų prisimint.

Tada truputį atsiranda vilties. Nes čia dar turim žmonių - puikių ir protingų žmonių - kurių dėka keli suskiai miegos šiek tiek prasčiau ir surūkys viena cigarete daugiau.

Ir aš jiems baisiai, baisiai dėkinga.

4.5*/5

[Vaidotas · Rating 5 out of 5]

Labai skaniai susiskaitė. Kaip pažiūrėsi, svarbus ir reikalingas tekstas, kiek padedantis "nudievinti" žurnalistus, kurie savo darbu prisideda prie bent kokio normalumo siekio. Labai lengva į Šarūną, Ritą, Birutę ar bet ką iš šios kompanijos žiūrėti aukštinant, bet stabas yra pavojingas reikalas. Laimei, yra smarvė (bei sveikas protas)

[ula.exe · Rating 5 out of 5]

absolute cinema. chef's kiss.
labai itrauke, nesinorejo baigti, del to taip ilgai ir skaiciau.

[Rasa · Rating 4 out of 5]

Kaip čipsiukai pakeliui į darbą ir iš jo! Gyva, šmaikšti ir įdomias istorijas užkabinanti, jų vidinį kontekstą praplečianti knyga. Patiko!

[Otilija · Rating 5 out of 5]

Labai patiko! Ne tik meilės laiškas tiriamajai žurnalistikai, bet ir nuoširdi, dažnai komiška ir autoironiška asmeninių sėkmių ir nesėkmių studija. Grįžusi po Knygų mugės atsiverčiau “tik pavartyti”, bet atsiplėšti sugebėjau tik įpusėjusi.
Žurnalistikoje rokenrolo tikrai daug. O tokių žmonių kaip Šarūnas dabar mums reikia labiau nei bet kada.

[Justinas Rastenis · Rating 3 out of 5]

Patiko knyga su visu savo pasakojimo chaotiškumu. Jautėsi, jog knyga buvo rašyta su reikšmingomis pertraukomis, bet tai normalu siekiant apimti tokį ilgą laikotarpį. Pati kalba paprasta ir publicistiška, kas neturėtų stebinti žinant, jog autorius yra žurnalistas ir tai galiausiai padėjo lengvai ir greitai perskaityti knygą, būdavo lengva prisėsti ir įsijausti į pasakojimą bei sudėtinga atsitraukti, kas manau yra geros knygos bruožai. Pačiam kaip dirbančiam pinigų plovimo prevencijos srityje kaip visada norėjosi daugiau detalių, bet autorius visuose pasakojimuose pateikia esmę ir kai kur tikrai detaliai nupasakoja atrastus pinigų plovimo mechanizmus. Manau, net ir detalių atžvilgiu tai yra daug turtingesnis pasakojimas nei dauguma užsienio žurnalistų panašaus žanro knygos. Galiausiai, taip ir nepavyko įsivaizduoti autoriaus džiaugsmo priepuolių taip vaizdingai nupasakotų knygoje, bet gal kada nors tikiuosi pavyks kažkur realybėje tai pamatyti :). Norėtųsi, kad ši knyga sulauktų dar daugiau dėmesio visuomenėje, nes esu įsitikinęs, jog ši knyga yra to verta.

[Ieva Lasytė · Rating 5 out of 5]

Yra posakis, kad "pinigai nekvepia". Jie kvepia, tiksliau jie skleidžia smarvę. Ypač tiek pinigai, kuriuos galima priskirti prie nevisai švarių, nevisai teisėtų ir ką čia slėpti nevisai tinkamai naudojamų.
Visgi knyga ne tik apie pinigus. Knyga apie atsidavimą ir pasiaukojimą tam ką darai, kad galėtum sukurti kažką geresnio tiems, kurie yra šalia. Pačiam sau iš to naudos vargu ar būna, bet vistiek kapstaisi.
Perskaičiusi supratau, kad posakis: "susirask darbą, kurį myli ir tau nereikės dirbti", turi šiokios tokios tiesos. Dirbti reikia, bet kai kaifuoji nuo darbo, tas darbas pasidaro daug lengvesnis.

Autorius knygoje minėjo, kad nemėgsta žmonių. Kaip žmonių nemėgstantis jis labai daug dirbą jų naudai, o kartu padaro, kad ir jo nemėgtų.

[Aurelija Ado · Rating 5 out of 5]

Jau vien už tai, kad tai 20 metų darbas, norisi pakelti iki 5. Daug svarbaus darbo įdėta, tiriant nepatogias ir net pavojingas machinacijas. Bravo! O ir smagiai klausėsi.

“Nes žmones perskaityti sunku, o dokumentus lengva.”

“Nes banką apiplėšti lengviausia tada, kai bankas priklauso tau.”

“Jei Kentas tai pamatys, aš labai greitai sužinosiu už ką jis sėdėjo.”

“Tai pirmiausia yra mano ir mano nuovargio klausimas.”

“Prekė verta tiek, kiek pirkėjas nori už ją sumokėti.”

“Jo antakiai irgi pretendavo pakelti hantelį.”

“Klysti žmogiška, atleisti dieviška.
-Ką direktoriau?
-Tu atleistas.”

“Mes žmonės, bet verčiamės per galvą, kad tik tokie neatrodytume. Norime atrodyti it neklystantys teisuoliai.”

[Raimonda Bernotiene · Rating 5 out of 5]

Wow! Pagarba Šarūnui! Daugiau tokių žmonių ir pasaulis bus nuostabus! Didelis AČIŪ už knygą.

[Rolandas · Rating 3 out of 5]

Knyga, kurią galėjau perskaityti per kelias dienas, bet pasirinkau pusvalandžio skaitiniams prieš miegą. Tai ne pirma šio žanro knyga, jau buvau skaitęs Pancerovo Kabinetą. Pastaroji gal patiko labiau, nes skiriasi stilius ir man satyra iš savo asmens nėra labai patrauklu. Bet gerbiu autorių už drąsa ir ganėtinai įdomų turinį, nors daugelis istorijų jau gerokai pasenusios ir tik įdomu prisiminti apie tuos laikus.

[Vaidotas Zemlys-Balevičius · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga. Puiki pastarųjų 20 metų autoriaus žurnalistinių tyrimų retrospektyva. Labai patiko knygos stilius, nėra susireikšminimo, parašyta nuoširdžiai ir paprastai.

[Konung · Rating 4 out of 5]

Nors dauguma istorijų buvo sekamos soc. erdvėje, vis tiek buvo įdomu perskaityti jas su keliom detalėm pirmu asmeniu. Greitas skaitinys.

[Vita Mikuličiūtė · Rating 3 out of 5]

Netapau didele knygos gerbėja. Vis lyginau su Pancerovu ir tas man kažkaip labiau lipo. Gal visa problema tame, kad ne super gaudausi aprašytuose įvykiuose, o pinigų plovimas - man tamsus miškas. Aišku, įdomu buvo paklausyti, kaip vyksta tiriamoji žurnalistika ir Černiausko humoras visai smagus. Nu bet mėčiausi aš tose istorijose kaip lapas vėjyje..

[Gytanasb · Rating 5 out of 5]

Labai gyvas ir įdomus bei įtraukiantis rašymo stilius! Puiki knyga atskleidžianti žurnalistinio darbo užkulisius. Rekomenduoju!

[Akvile · Rating 5 out of 5]

Labai labai patiko ir tikiuosi kitos knygos nereikės laukti 20 metų!

[Sarunas Dignaitis · Rating 5 out of 5]

Knyga, kurią skaičiau eidamas. Užkliuvau, nukritau ir išsisukau koją. Ir dėl visko kaltas kitas Šarūnas, bet aš neptkstu, buvo verta.

Apie pinigų kelią, kuris smirda Ir, deja, veda į rusiškas kišenes.

Knyga pie asmeninius laimėjimus ir nuopolius, kurie stato pirmuosius tvirtus tiriamosios žurnalistikos žingsnius Lietuvoje.

[Neringa Butkeviciene · Rating 4 out of 5]

Smagiai susiskaitė!

[Arnoldas Žeimis · Rating 5 out of 5]

Puiki knyga. Įdomios istorijos, geras humoras.

[Simona Motejuitytė · Rating 5 out of 5]

Labai patiko! Žaviuosi.

[Ingrida Mikalkėnė · Rating 4 out of 5]

Smagu kai vienoje vietoje yra tyrimų chronologija, kuriuos teko žiūrėti reportažų pavidalu. Tuo pačiu susipažįsti ir su pačiu Šarūnu. Kiek užkniso nuolatinis sarkazmas ar žvengimas ar tiesiog varymas ant savęs. Bet bendrai - puiki knyga.

[Neringa · Rating 5 out of 5]

Nebepamenu, kada paskutinįkart taip greitai knygą perskaičiau. Atvirai ir nuotaikingai papasakotas žurnalisto darbas, o ir kiek įdomybių apie išsiaiškintas korupcines schemas pateikta.

Dabar lauksim knygų ir iš kolegų.

[Rasa · Rating 5 out of 5]

Visada sakau sau, kad tokių knygų neskaitysiu, žurnalistinių tyrimų neatsiversiu, bet vis tiek negalėjau atsitraukti. Skaičiau negalėdama patikėti, kad tai iš tiesų vyksta. Nebuvau girdėjusi apie autoriaus istoriją su apdovanojimo atėmimu , bet patiko, kaip ji žmogiškai pristatyta: aiškiai, be didelio verkšlenimo ir teisinimosi. Reikia tokių drąsių žmonių, kurie prasklaidytų smarvę ir parodytų, kas vyksta...