Ši knyga skiriama visiems, kam tenka (ar gali tekti) bendrauti su žiniasklaida: duoti spaudos interviu, dalyvauti radijo ar televizijos laidose. Knyga pravers studijuojantiesiems viešąją komunikaciją ir visiems, kurie nori geriau perprasti žiniasklaidą ir žurnalistiką, gebėti suvokti jos turinį.
Viešosios komunikacijos specialistas Bruno Leprat, parašęs knygą „Kaip sutramdyti žurnalistą“, skaitytojų prašė knygos nerodyti žurnalistams. O aš sakau – šitos nerodykite savo viešųjų ryšių konsultantams. Ir nesakykite, kad ją turite. Tegul tai būna maža jūsų paslaptis.
Ką rasite šioje knygoje?
Pirmame skyriuje susipažinsite su žiniasklaidos virtuve, sužinosite žurnalisto profesijos paslapčių. Čia paaiškės, koks vaidmuo žiniasklaidoje gali tekti jums.
Antrame skyriuje kalbėsime apie mus užvaldančius baimę, nerimą ir būdus, kaip juos prisijaukinti, neutralizuoti, priversti tarnauti mums.
Trečiame skyriuje aptarsime, kaip ramiai ir metodiškai rengtis būsimam susitikimui su žurnalistu.
Ketvirtame skyriuje pateikti patarimai, kaip komunikuoti visais turimais kanalais ir tapti įtaigiam.
Penktas skyrius skirtas interviu ir diskusijai – populiariausiems žiniasklaidos žanrams.
Knygoje rasite pratimų, praktinių patarimų, pavyzdžių. O kiekvieno skyriaus pabaigoje – atsakymus į jums rūpimus klausimus.”
1987 m. Leningrado teatro, muzikos ir kino institute apgynė disertaciją „Lietuvos televizijos teatras. 1957 -1982„. 2007 metais atliko habilitacijos procedūrą, pateikęs darbų apžvalgą „Televizijos kaitos proceso sisteminės analizės metmenys“. VU žurnalistikos studijų programų studentams dėsto kursus: televizijos žurnalistika, televizijos teorija ir kritika, televizijos analizės principai, audiovizualinė žiniasklaida, efektyvi komunikacija, šiuolaikinės visuomenės informavimo priemonių tendencijos.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Apeliacinės komisijos narys, Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkas ir žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto narys, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kultūros programų konkurso vertinimo komisijos narys, Tarptautinės mokslinės recenzuojamos duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertas, Spaudos, radijo ir televizijos kritikos projekto internete („Projektas Ž“) vadovas (Lietuvos žurnalistikos centro projektas, kurį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas)
Dėl profesinių priežasčių su žiniasklaida esu bendravęs: 2 gyvo eterio pokalbiai televizijoje, 6 gyvi pokalbiai radijuje, 20+ interviu tekstu ir dar apie 10 kitomis formomis. Esu buvęs ir kitoje pusėje - pats ėmiau interviu, kalbinau.
Tai sakydamas, kad ši knyga gera - nemeluoju.
Knyga išsami, tačiau ir be blėnių. Nereikalingas turinys išmestas, likę tik keli šimtai patarimų kaip elgtis su žurnalistais įvairiausiose formose: kai tave filmuoja, kai įrašo garsą, kai kalbina tekstu, kai kalbina gatvėje. Taip pat kaip elgtis komunikacijos krizėse: kai atsakymo nežinote, o išsisukti reikia, kai atsakymą žinote, bet jis nepopuliarus, kai šiaip atsakyti yra sudėtinga.
...Ir dar taip pat: kaip apskritai bendraut, kad savo žinias perduotum klausytojui, padarytum jam geriausią įtaką.
Knygą skaičiau ilgai, iš esmės visus metus, ir labiausiai dėl knygos sotumo: kas kelias pastraipas teko stot ir apgalvoti, pasižymėti, prisiminti praeitus pokalbius su žurnalistais (bei kitais žmonėmis), apgalvoti ką tuo metu dariau ir ką galėjau daryti kitaip.
Gaila, kad nespėjau autoriui išsakyti šios padėkos asmeniškai. Knyga tikrai, tikrai gera. Norėčiau pats kada tokią gerą parašyt.
Kaip pats autorius minėjo, kad svarbias mintis reikia užsirašyti, tai toks įspūdis susidaro, kad autorius surinko savo pasižymėtas mintis nuo lipnių lapelių ir sudėjo į knygą. Minčių kratinys, kuriame net ir naudinga informacija pasimeta.
Perskaičius šią knygą susidarė įspūdis, kad autorius patingėjo ieškoti naujų minčių, kampų ir pasinaudojo savo ankstesne knyga - "Efektyvi komunikacija".
Žinoma ši knyga kitokio pobūdžio, tai tarsi patarimų rinkinys besiruošiant pokalbiui ar susitikimui su žiniasklaidos atstovais. Apie tai yra tikrai nemažai įdomios medžiagos, patarimų, aprašyti pagrindiniai skirtumai tarp įvairių žiniasklaidos medijų (spaudos, interneto, radijo, tv).
Bet puse knygos skirta aptarti įvairius nusiraminimo būdus, baimių įveikimo kelius ir kitus su joga, savihipnoze susijusius dalykus. Taip, tai naudinga, bet ne, tai nėra visa lemiantis aspektas bendraujant su žiniasklaida.