What do you think?
Rate this book
Materos trilogija #1
Mane vadina sirena
Sofistų judėjimas sutraukė mases. Kalbėdami apie modernaus pasaulio problemas jie kvietė atsigręžti į žmogaus prigimtį ir nustoti gėdintis savo instinktų. Tačiau visų idėjų šerdyje glūdi despotiškas eksperimentas – asociacijomis ir nerviniais impulsais pagrįstas moterų rūšiavimo metodas. Opendalio testas.
Sirenos yra chaotiškos prigimties moterys. Laisvėje tokios moterys kelia per daug problemų. Į Materą patekusi Mila netiki nei testu, nei prigimties teorija. Jai lieka kova su savimi. Naktis raudoname kambaryje yra metas, kai reikia paminti bet kokį išdidumą.
„JIE TIKI, KAD KALINDAMI MUS IŠLAISVINA“
Vaidinti sunku. Mila atvirai nekenčia teisę į ją įsigijusio vyro. Tokiuose kaip jis turėtų slypėti visas Materos žiaurumas. Bet skirtingai nei galėjo įsivaizduoti, jis labiau susidomėjęs pokalbiu nei teise į jos kūną. Ar galima pasitikėti žmogumi, kuris vadinamas visateisiu? Judviejų ryšys pamažu peržengia ribas. Tačiau Matera šito neleis. Vyrus ir sirenas gali sieti tik kūniški poreikiai.
„Mane vadina sirena“ – pirmoji trilogijos apie Materą dalis. Šioje istorijoje susikerta prigimties įstatymais paremta santvarka ir širdyje glūdintis maištas.
Sirenos yra chaotiškos prigimties moterys. Laisvėje tokios moterys kelia per daug problemų. Į Materą patekusi Mila netiki nei testu, nei prigimties teorija. Jai lieka kova su savimi. Naktis raudoname kambaryje yra metas, kai reikia paminti bet kokį išdidumą.
„JIE TIKI, KAD KALINDAMI MUS IŠLAISVINA“
Vaidinti sunku. Mila atvirai nekenčia teisę į ją įsigijusio vyro. Tokiuose kaip jis turėtų slypėti visas Materos žiaurumas. Bet skirtingai nei galėjo įsivaizduoti, jis labiau susidomėjęs pokalbiu nei teise į jos kūną. Ar galima pasitikėti žmogumi, kuris vadinamas visateisiu? Judviejų ryšys pamažu peržengia ribas. Tačiau Matera šito neleis. Vyrus ir sirenas gali sieti tik kūniški poreikiai.
„Mane vadina sirena“ – pirmoji trilogijos apie Materą dalis. Šioje istorijoje susikerta prigimties įstatymais paremta santvarka ir širdyje glūdintis maištas.
520 pages, Hardcover
First published April 3, 2025
5 people are currently reading
182 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 27 of 27 reviews
July 10, 2025
Pirmiausia, norėčiau pasidžiaugti šiuo autorės debiutu. Tai buvo tikrai kažkas kitokio į ką buvo įdėta daug širdies. Visiškai profesonaliai bei pagauliai parašyta istorija, kuri man tikrai labai labai patiko.
Tai distopinis romanas, kuriame pasakojama apie Materą bei pasaulį, kuris ten slypi. Viskas ten tarytum labai paprasta. Moterys yra surūšiuojamos, pagal Opendalio testą. Jis atskleidžia kokia yra tos moters prigimtis.
Sirenos yra tos, kurios įprastai kelia per daug problemų. Ir jos tinkamos tik vienam - patenkinti vyrų poreikius..
Mila netiki nei testu nei kitomis erezijomis, kuriomis jas šeria Matera.
Labai klampi, tačiau tuo pačiu į save įsiurbianti istorija. Nors pirmoji knygos dalis man vietomis šiek tiek prailgo, tačiau persiritus į antrąją knygos dalį buvo sunku atsiplėšti. Labai vaizdinga bei raiški kalba, kurią buvo tikrai gera skaityti. Autorė sukūrė bei detaliai aprašė pasaulį, kuriame vyksta mūsų istorijos veiksmas.
Patiko man šios knygos veikėjai tokie tikroviški bei artimi širdžiai. Susidraugavus, buvo sunku nesijaudinti bei neišgyventi kartu to, ką jiems teko patirti.
Nemažai minčių ir klausimų sukėlusi istorija, kuri nors vietomis ir buvo šiurpoka, tačiau kartais mintyse iškildavo klausimas, jog net nenutuokiame kas mūsų laukia ateityje, gal ši distopija nėra toks jau tolimas ateities scenarijus?
Artėjant prie knygos atomazgos jaučiau tikrai didelę įtampą, net nenutuokiau kas manęs lauks skyriaus pabaigoje. Dabar labai noriu sužinoti kas vyks toliau ir kaip susiklostys tolimesnis Milos likimas.
Tikrai stiprus debiutas 💜
Tai distopinis romanas, kuriame pasakojama apie Materą bei pasaulį, kuris ten slypi. Viskas ten tarytum labai paprasta. Moterys yra surūšiuojamos, pagal Opendalio testą. Jis atskleidžia kokia yra tos moters prigimtis.
Sirenos yra tos, kurios įprastai kelia per daug problemų. Ir jos tinkamos tik vienam - patenkinti vyrų poreikius..
Mila netiki nei testu nei kitomis erezijomis, kuriomis jas šeria Matera.
Labai klampi, tačiau tuo pačiu į save įsiurbianti istorija. Nors pirmoji knygos dalis man vietomis šiek tiek prailgo, tačiau persiritus į antrąją knygos dalį buvo sunku atsiplėšti. Labai vaizdinga bei raiški kalba, kurią buvo tikrai gera skaityti. Autorė sukūrė bei detaliai aprašė pasaulį, kuriame vyksta mūsų istorijos veiksmas.
Patiko man šios knygos veikėjai tokie tikroviški bei artimi širdžiai. Susidraugavus, buvo sunku nesijaudinti bei neišgyventi kartu to, ką jiems teko patirti.
Nemažai minčių ir klausimų sukėlusi istorija, kuri nors vietomis ir buvo šiurpoka, tačiau kartais mintyse iškildavo klausimas, jog net nenutuokiame kas mūsų laukia ateityje, gal ši distopija nėra toks jau tolimas ateities scenarijus?
Artėjant prie knygos atomazgos jaučiau tikrai didelę įtampą, net nenutuokiau kas manęs lauks skyriaus pabaigoje. Dabar labai noriu sužinoti kas vyks toliau ir kaip susiklostys tolimesnis Milos likimas.
Tikrai stiprus debiutas 💜
April 26, 2025
Labai laukiau šios knygos pasirodant ir vos jai patekus į mano rankas, neatsispyriau norui sužinoti kas joje slepiasi ir pradėjau skaityti. 🤍
Su pirmais puslapiais, patekau į distopinę alternatyvią realybę, kurioje visuomenę valdo vyrai, o moterys yra tik įrankis jų tikslams įgyvendinti. Čia jos yra skirstomos į tam tikras grupes, kurios "atitinka jų prigimtį" - ir niekas neklausia ar tu su tuom sutinki, tau yra primetama jų sukurta tiesa..
Bet, ar tai kas yra per prievartą diegiama žmogui, gali būti "nuostabaus pasaulio" tvirtu pamatu?..
Autorei puikiai pavyko sukurti slogų ir klampų pasakojimą, kuriam negali likti abejingas. Kartu su Mila jaudinausi ir bijojau kas nutiks toliau, kartu su ja išgyvenau tą nerimą ir širdį kaustantį šaltį, ir tuo pačiu vyliausi, kad galbūt net tamsiausią akimirką, viltis gali neužgęsti. Gyvas ir įtaigus pasakojimas, privertė patikėti veikėjų jausmais ir man jie tiesiog atgijo vaizduotėje. Net užvertus paskutinius puslapius, man veikėjai atrodė kaip realūs žmonės, o ne tiesiog sukurti personažai. 🩶
O žinote, kas baisiausiai? Skaitydama vis mąščiau, kad tokia sukurta distopija gali virsti realybe - gi visais laikais moteris buvo ir yra norima sutvardyti ir pažaboti, primetant joms kitų sukurtas taisykles.
Jei nieko nežinočiau apie autorę, tikrai nebūčiau pagalvojusi, kad tai jos debiutas - Vaida tikrai geba rašyti. Mane maloniai stebino jos gebėjimas sukurti tokią istoriją. 🩶 Beje, man pasirodė labai kinematrografiška knyga, būtų labai įdomu išvysti istoriją atgyjant ir ekrane. 😎
Aš jau noriu sužinoti, kaip viskas toliau vystysis, belieka sulaukti antrosios knygos.🩶
Ko man norėjosi daugiau šiame pasakojime? Dar aštresnių scenų ir įvykių. 🤫
Su pirmais puslapiais, patekau į distopinę alternatyvią realybę, kurioje visuomenę valdo vyrai, o moterys yra tik įrankis jų tikslams įgyvendinti. Čia jos yra skirstomos į tam tikras grupes, kurios "atitinka jų prigimtį" - ir niekas neklausia ar tu su tuom sutinki, tau yra primetama jų sukurta tiesa..
Bet, ar tai kas yra per prievartą diegiama žmogui, gali būti "nuostabaus pasaulio" tvirtu pamatu?..
Autorei puikiai pavyko sukurti slogų ir klampų pasakojimą, kuriam negali likti abejingas. Kartu su Mila jaudinausi ir bijojau kas nutiks toliau, kartu su ja išgyvenau tą nerimą ir širdį kaustantį šaltį, ir tuo pačiu vyliausi, kad galbūt net tamsiausią akimirką, viltis gali neužgęsti. Gyvas ir įtaigus pasakojimas, privertė patikėti veikėjų jausmais ir man jie tiesiog atgijo vaizduotėje. Net užvertus paskutinius puslapius, man veikėjai atrodė kaip realūs žmonės, o ne tiesiog sukurti personažai. 🩶
O žinote, kas baisiausiai? Skaitydama vis mąščiau, kad tokia sukurta distopija gali virsti realybe - gi visais laikais moteris buvo ir yra norima sutvardyti ir pažaboti, primetant joms kitų sukurtas taisykles.
Jei nieko nežinočiau apie autorę, tikrai nebūčiau pagalvojusi, kad tai jos debiutas - Vaida tikrai geba rašyti. Mane maloniai stebino jos gebėjimas sukurti tokią istoriją. 🩶 Beje, man pasirodė labai kinematrografiška knyga, būtų labai įdomu išvysti istoriją atgyjant ir ekrane. 😎
Aš jau noriu sužinoti, kaip viskas toliau vystysis, belieka sulaukti antrosios knygos.🩶
Ko man norėjosi daugiau šiame pasakojime? Dar aštresnių scenų ir įvykių. 🤫
April 22, 2025
Visų pirma, didžiausi sveikinimai autorei su debiutu! 🍾 Suprantu, kaip sunku yra subrandinti ir parašyti knygą, o savilaida man išvis atrodo kosminės kantrybės ir pastangų reikalaujantis dalykas, tad, darsyk — sveikinimai!
„Mane vadina sirena” mane itin sudomino dėl distopinio aspekto, nes širdelėje visada tokios istorijos turės ypatingą vietą (Bado žaidynės ir Divergentė buvo tiesiog mano main girls). Mano džiaugsmui, distopinė knygos dalis ir buvo pati stipriausia! Autorė puikiai sukonstravo pasaulį, kurio politinės ir socialinės taisyklės buvo aiškios, o pati žmonių skirstymo sistema buvo gerai apgalvota. Atrodo, kad autorė tikrai įsigilino į temas, apie kurias rašė ir turėjo kuo savo idėjas pagrįsti. Tad iš šitos pusės man istorija tikrai patiko. Tik, pripažinsiu, užtrukau, kol pripratau prie "verstinių" vardų ir vietovardžių, bet po kiek laiko prasimušiau.
Kas vis dėlto numušė man knygos vertinimą manau buvo tai, kad tikiu, kad knyga galėjo būti perpus trumpesnė. Čia tikriausiai labai specifinis dalykas, bet skaitydama kelis kartus vis sakiau, kad jeigu būtų daugiau padirbta prie turinio redagavimo, knyga turėjo potencialo būti daug geresne.
Kažkaip iškart man vandenis sumaišė didelis kiekis informacijos pirmame knygos trečdalyje. Vietoj to, kad informaciją gavom vienu pliūpsniu, daug mieliau viską būčiau sužinojusi po truputėlį. Panašią problemą jaučiau ir su pokalbiais, ypač tarp dviejų pagrindinių veikėjų, jie kartais atrodė pasikartojantys ir pilstomi iš tuščio į kiaurą. Jautėsi, kas norima padaryti – lėtas santykių, pasaulio statymas – bet, daugeliu atveju, man pasirodė kaip vaikščiojimas ratais. Galbūt todėl ir veikėjais nepatikėjau – man buvo kažkiek per daug skambių frazių ir per mažai vietos man pačiai suprasti, kaip jie jaučiasi ir funkcionuoja. Manau, kad tai, iš dalies, irgi yra visos istorijos apimties problema, galbūt kitose dalyse veikėjai toliau augs ir bus labiau gyvesni, bet čia man to trūko. Ir gal kontraversiška (nes nieko nežinau apie kitas dalis), bet turiu tokį jausmą, kad padirbus su turinio redaktoriumi ir galbūt sutraukus visas tris dalis į vieną, būtų išėjusi labai gera distopinė istorija.
Visiškai neabejoju, kad „Mane vadina sirena” tikrai turės savo skaitytojų ratą, o aš lauksiu, galbūt autorė parašys kokią nors standalone istoriją 🥹
„Mane vadina sirena” mane itin sudomino dėl distopinio aspekto, nes širdelėje visada tokios istorijos turės ypatingą vietą (Bado žaidynės ir Divergentė buvo tiesiog mano main girls). Mano džiaugsmui, distopinė knygos dalis ir buvo pati stipriausia! Autorė puikiai sukonstravo pasaulį, kurio politinės ir socialinės taisyklės buvo aiškios, o pati žmonių skirstymo sistema buvo gerai apgalvota. Atrodo, kad autorė tikrai įsigilino į temas, apie kurias rašė ir turėjo kuo savo idėjas pagrįsti. Tad iš šitos pusės man istorija tikrai patiko. Tik, pripažinsiu, užtrukau, kol pripratau prie "verstinių" vardų ir vietovardžių, bet po kiek laiko prasimušiau.
Kas vis dėlto numušė man knygos vertinimą manau buvo tai, kad tikiu, kad knyga galėjo būti perpus trumpesnė. Čia tikriausiai labai specifinis dalykas, bet skaitydama kelis kartus vis sakiau, kad jeigu būtų daugiau padirbta prie turinio redagavimo, knyga turėjo potencialo būti daug geresne.
Kažkaip iškart man vandenis sumaišė didelis kiekis informacijos pirmame knygos trečdalyje. Vietoj to, kad informaciją gavom vienu pliūpsniu, daug mieliau viską būčiau sužinojusi po truputėlį. Panašią problemą jaučiau ir su pokalbiais, ypač tarp dviejų pagrindinių veikėjų, jie kartais atrodė pasikartojantys ir pilstomi iš tuščio į kiaurą. Jautėsi, kas norima padaryti – lėtas santykių, pasaulio statymas – bet, daugeliu atveju, man pasirodė kaip vaikščiojimas ratais. Galbūt todėl ir veikėjais nepatikėjau – man buvo kažkiek per daug skambių frazių ir per mažai vietos man pačiai suprasti, kaip jie jaučiasi ir funkcionuoja. Manau, kad tai, iš dalies, irgi yra visos istorijos apimties problema, galbūt kitose dalyse veikėjai toliau augs ir bus labiau gyvesni, bet čia man to trūko. Ir gal kontraversiška (nes nieko nežinau apie kitas dalis), bet turiu tokį jausmą, kad padirbus su turinio redaktoriumi ir galbūt sutraukus visas tris dalis į vieną, būtų išėjusi labai gera distopinė istorija.
Visiškai neabejoju, kad „Mane vadina sirena” tikrai turės savo skaitytojų ratą, o aš lauksiu, galbūt autorė parašys kokią nors standalone istoriją 🥹
April 23, 2025
Tai buvo be proto laukta knyga. Net nežinau, kodėl. Pirmiausia Vaidos profilis patraukė akį, o vėliau sužinojau ir apie knygą ir supratau, kad ją skaitysiu ir 99% buvau tikra, kad man patiks.
Ir man labai patiko! Vienintelis žodis apibūdinantis šią knygą yra NUOSTABI! Mane pakerėjo Materos pasaulis, įsitraukiau į jos distopines idėjas, šiurpau nuo beprotiškos santvarkos ir moterų kančių.
"Mane vadina sirena" yra pirmoji trilogijos dalis. Labai nenoriu išduoti siužeto detalių, tai trumpai - kiekviena moteris Materoje ar jos užimtose žemėse atlieka testą ir pagal jį gauna savo vaidmenį visuomenėje. Ar ji bus patricija - gerbiama namų moteris, gimdanti vyrams vaikus, ar famula - moteris pagalbininkė, ar sirena - moteris, tenkinanti fizinius vyrų poreikius. Pagrindinė veikėja Mila yra sirena ir didžioji knygos dalis sukasi apie jų gyvenimą. Tačiau autorė nuosekliai papasakoja ir apie kitas moterų užimamas "pareigybes".
Mane ypač susižavėjo rašymo stilius, tiesiog be galo gražiai, bet ne perdėtai mandrai parašytas pasakojimas tarsi užbūrė. Nesinorėjo sustoti skaityti.
Pati knygos idėja buvo labai įdomi, žavėjausi autorės fantazija, tiek daug naujų negirdėtų žodžių. Sukurtas visiškai naujas pasaulis su savo terminais. Nors pradžioj maniau, kad jų neįsiminsiu, tačiau greitai pripratau ir vis prisimindavau, kad wow, tai parašė mūsų lietuvių rašytoja. Nenustebčiau, jei ši knyga kadanors būtų išversta ir pristatyta plačiajam pasauliui.
Ir trečias mane sužavėjęs dalykas - erotinės scenos. Ta prasme, taip subtiliai aprašytų, nuo kurių šiaušėsi plaukeliai, tikriausiai nesu skaičius. Dažniausiai jas perverčiu, nes naaa.. too much. O čia buvo taip natūralu, kai žvilgsnis ar prisilietimas lūpomis prie kaktos jaudino labiau nei pats veiksmas.
Ir blogiausia knygos dalis yra pabaiga. Ta prasme, kad ji baigės. Nenorėjau pabaigos. Arba tiksliau, norėjau iškart imti antrą dalį. Deja, jos teks ilgokai palaukt 🙄
Taigi, nuoširdžiai rekomenduoju šią knygą visiems, kuriems patinka distopijos žanras, ir tiems, kuriems nepatinka. Pradės patikt.
Ačiū, Vaida, už šią istoriją, debiutas buvo puikus!
Ir man labai patiko! Vienintelis žodis apibūdinantis šią knygą yra NUOSTABI! Mane pakerėjo Materos pasaulis, įsitraukiau į jos distopines idėjas, šiurpau nuo beprotiškos santvarkos ir moterų kančių.
"Mane vadina sirena" yra pirmoji trilogijos dalis. Labai nenoriu išduoti siužeto detalių, tai trumpai - kiekviena moteris Materoje ar jos užimtose žemėse atlieka testą ir pagal jį gauna savo vaidmenį visuomenėje. Ar ji bus patricija - gerbiama namų moteris, gimdanti vyrams vaikus, ar famula - moteris pagalbininkė, ar sirena - moteris, tenkinanti fizinius vyrų poreikius. Pagrindinė veikėja Mila yra sirena ir didžioji knygos dalis sukasi apie jų gyvenimą. Tačiau autorė nuosekliai papasakoja ir apie kitas moterų užimamas "pareigybes".
Mane ypač susižavėjo rašymo stilius, tiesiog be galo gražiai, bet ne perdėtai mandrai parašytas pasakojimas tarsi užbūrė. Nesinorėjo sustoti skaityti.
Pati knygos idėja buvo labai įdomi, žavėjausi autorės fantazija, tiek daug naujų negirdėtų žodžių. Sukurtas visiškai naujas pasaulis su savo terminais. Nors pradžioj maniau, kad jų neįsiminsiu, tačiau greitai pripratau ir vis prisimindavau, kad wow, tai parašė mūsų lietuvių rašytoja. Nenustebčiau, jei ši knyga kadanors būtų išversta ir pristatyta plačiajam pasauliui.
Ir trečias mane sužavėjęs dalykas - erotinės scenos. Ta prasme, taip subtiliai aprašytų, nuo kurių šiaušėsi plaukeliai, tikriausiai nesu skaičius. Dažniausiai jas perverčiu, nes naaa.. too much. O čia buvo taip natūralu, kai žvilgsnis ar prisilietimas lūpomis prie kaktos jaudino labiau nei pats veiksmas.
Ir blogiausia knygos dalis yra pabaiga. Ta prasme, kad ji baigės. Nenorėjau pabaigos. Arba tiksliau, norėjau iškart imti antrą dalį. Deja, jos teks ilgokai palaukt 🙄
Taigi, nuoširdžiai rekomenduoju šią knygą visiems, kuriems patinka distopijos žanras, ir tiems, kuriems nepatinka. Pradės patikt.
Ačiū, Vaida, už šią istoriją, debiutas buvo puikus!
December 26, 2025
4.5/5 💜🟣🟪🟣💜
Autorė Vaida ne tik rašo, bet ir skaito, tai puikiai matosi iš knygos turinio. Ji, turbūt, viena paslaptingiausių Lietuvos rašytojų, kuri rodosi ir išpopuliarėjo instagrame. Jaučiasi Orvell ir Atwood įtaka, man dar buvo atmosferos panašumų su Mes gyvuliai. Pradžioje gan sunku buvo įsivažiuoti į šį distopinį romaną. Labai daug vidinių monologų. Parašyta pirmu asmeniu, pagrinde, iš moters, kiek mažiau, iš vyro perspektyvos. Vyro skyrius sekėsi skaityti kiek lengviau. Gal todėl, kad kuriamas moters portretas man buvo kiek per komplikuotas, neapsiprendęs, bet tikiu, kad toks sumanymas. Aš nesiekiu susitapatinti su skaitomų knygų personažais, tiesiog nori nenori kartais jie būna artimesni. Knyga parašyta tokiu tamsiu, slogiu, tirštu lyg dumblas klampiu stiliumi. Skaitydama pasinėriau į tą rūką, kuris lyg šaltas prakaitas limpa prie kūno. Psichologiškai sunkus tekstas, neria gilyn į prigimtinius instinktų pamatus, sudrebina juos. Manau kiekviena šią knygą skaitanti moteris paklaus savęs, o kuo gi tapčiau aš, tarnaite, žmona ar meiluže? Ar sugebėčiau pasitenkinti tik viena man priskirta role? Sienos mus įkalina ar išlaivina? Laisvė tai vėjas plaukuose ar mintyse?
Užbaigus šią dalį nekantrauju imti antrą. Džiaugiuosi knygos apimtimi ir, kad laukia dar dvi, mėgstu tęstinumą. Politinės manipuluacijos ir pasaulio santvarka intriguoja. Man tik kiek sunku buvo susitarti su knygos lapais, kad jie lengviau verstųsi, mintyse spastuvę keikiau, kad knyga lyg ta nesukalbama sirena, savo kojas pravertų. Juodas humoras, aš žinau. Ir buvo labai daug klaidų palikta, praleistų raidžių, kalbu ne apie savotiškus žodžius. Nors autorė kažką tokio minėjo pabaigos žodyje, man tai būtų pateisinama, jei būtų dienorašcio tipo skyriai, kaip antai buvo Gėlėse Aldžernonui. Dar nesuveikė man nusiskanuot grojaraščio, gal ne tokį skenerį naudojau.
Knygą rekomenduoju ne saldžių istorijų mėgėjams.
Autorė Vaida ne tik rašo, bet ir skaito, tai puikiai matosi iš knygos turinio. Ji, turbūt, viena paslaptingiausių Lietuvos rašytojų, kuri rodosi ir išpopuliarėjo instagrame. Jaučiasi Orvell ir Atwood įtaka, man dar buvo atmosferos panašumų su Mes gyvuliai. Pradžioje gan sunku buvo įsivažiuoti į šį distopinį romaną. Labai daug vidinių monologų. Parašyta pirmu asmeniu, pagrinde, iš moters, kiek mažiau, iš vyro perspektyvos. Vyro skyrius sekėsi skaityti kiek lengviau. Gal todėl, kad kuriamas moters portretas man buvo kiek per komplikuotas, neapsiprendęs, bet tikiu, kad toks sumanymas. Aš nesiekiu susitapatinti su skaitomų knygų personažais, tiesiog nori nenori kartais jie būna artimesni. Knyga parašyta tokiu tamsiu, slogiu, tirštu lyg dumblas klampiu stiliumi. Skaitydama pasinėriau į tą rūką, kuris lyg šaltas prakaitas limpa prie kūno. Psichologiškai sunkus tekstas, neria gilyn į prigimtinius instinktų pamatus, sudrebina juos. Manau kiekviena šią knygą skaitanti moteris paklaus savęs, o kuo gi tapčiau aš, tarnaite, žmona ar meiluže? Ar sugebėčiau pasitenkinti tik viena man priskirta role? Sienos mus įkalina ar išlaivina? Laisvė tai vėjas plaukuose ar mintyse?
Užbaigus šią dalį nekantrauju imti antrą. Džiaugiuosi knygos apimtimi ir, kad laukia dar dvi, mėgstu tęstinumą. Politinės manipuluacijos ir pasaulio santvarka intriguoja. Man tik kiek sunku buvo susitarti su knygos lapais, kad jie lengviau verstųsi, mintyse spastuvę keikiau, kad knyga lyg ta nesukalbama sirena, savo kojas pravertų. Juodas humoras, aš žinau. Ir buvo labai daug klaidų palikta, praleistų raidžių, kalbu ne apie savotiškus žodžius. Nors autorė kažką tokio minėjo pabaigos žodyje, man tai būtų pateisinama, jei būtų dienorašcio tipo skyriai, kaip antai buvo Gėlėse Aldžernonui. Dar nesuveikė man nusiskanuot grojaraščio, gal ne tokį skenerį naudojau.
Knygą rekomenduoju ne saldžių istorijų mėgėjams.
May 13, 2025
Knyga, kuri stipriai palietė mane. Privertė susimąstyti apie pasaulio moralini trapumą, jo laikinumą. Meilės sunkumą, kuri priverčia žmogų paaukoti visą save.
September 1, 2025
Vis dar negaliu patikėti, kad tai lietuvių autorės debiutas. Didžiulis ačiū jai už nuostabią knygą.
Knygą skaičiau dėl užrašo - distopinis romanas (mėgstu tokius) ir visai nepastebėjau, kad autorė lietuvė, gal net nebūčiau taip susigundžiusi :).
Iš pradžių skaičiau lėtai, bet vėliau taip įsitraukiau, kad nebegalėjau atsitraukti. Bet visą laiką kankino klausimas - ar tai tikrai distopija? Po kiekvieno perskaityto distopinio romano pagalvoju, gali būti, kad kažkada tai nutiks. Po šito suabejojau. Netikiu, kad moterys sutiktų, jog jos būtų rūšiuojamos į sirenas, patricijas ar famulas. Netikiu, kad jos sutiktų priverstinai spręsti Opendalio testą ir sutiktų su jo rezultatais. Netikiu, kad šiais laikais ar tuo labiau ateityje jos sutiktų būti pardavinėjamos aukcione. Nesu tikra tik dėl distopinio žanro - sakyčiau fantastika, bet šeip knyga tobula.
Autorė puikiai susitvarkė pasakodama apie sofistų judėjimą, kuris teigia, kad moterys yra visa ko prasmė ir Materoje jos klestės atsiduodamos prigimčiai. Ji tobulai papasakojo, kaip vyksta moterų aukcionai, kaip jos vedamos į kambarius, kaip atsidaro kambario durys ir įėjęs vyras atrakina moteriai antrankius... Likau patenkinta, kad nebuvo detalizuojamos erotinės scenos, užteko to, kas buvo parašyta.
Labai rekomenduoju ir laukiu kitos trilogijos dalies.
Knygą skaičiau dėl užrašo - distopinis romanas (mėgstu tokius) ir visai nepastebėjau, kad autorė lietuvė, gal net nebūčiau taip susigundžiusi :).
Iš pradžių skaičiau lėtai, bet vėliau taip įsitraukiau, kad nebegalėjau atsitraukti. Bet visą laiką kankino klausimas - ar tai tikrai distopija? Po kiekvieno perskaityto distopinio romano pagalvoju, gali būti, kad kažkada tai nutiks. Po šito suabejojau. Netikiu, kad moterys sutiktų, jog jos būtų rūšiuojamos į sirenas, patricijas ar famulas. Netikiu, kad jos sutiktų priverstinai spręsti Opendalio testą ir sutiktų su jo rezultatais. Netikiu, kad šiais laikais ar tuo labiau ateityje jos sutiktų būti pardavinėjamos aukcione. Nesu tikra tik dėl distopinio žanro - sakyčiau fantastika, bet šeip knyga tobula.
Autorė puikiai susitvarkė pasakodama apie sofistų judėjimą, kuris teigia, kad moterys yra visa ko prasmė ir Materoje jos klestės atsiduodamos prigimčiai. Ji tobulai papasakojo, kaip vyksta moterų aukcionai, kaip jos vedamos į kambarius, kaip atsidaro kambario durys ir įėjęs vyras atrakina moteriai antrankius... Likau patenkinta, kad nebuvo detalizuojamos erotinės scenos, užteko to, kas buvo parašyta.
Labai rekomenduoju ir laukiu kitos trilogijos dalies.
May 9, 2025
Labai džiaugiuosi už šį autorės debiutą ir dar labiau džiugina drąsa bei pasiryžimas paleisti šią istoriją į platųjį pasaulį, kadangi būtų tikra nuodėmė slėpti stalčiuje tokią idėją. Labai laukiau šio kūrinio, tai buvo susidomėjimas iš pirmos ištraukos. Mano lūkesčiai pateisinti su kaupu ir galvoje kirba tik vienintelė mintis, tai kada sekanti dalis?
Pirmiausia, istorijos pagrindas nepaprastai tvirtas, keliantis daugybę klausimų, bet su laiku atskleidžiantis visus reikiamus atsakymus. Idėja absoliučiai nuostabi ir nemeluosiu sakydama, jog yra aiški. Tikrai ne. Ji paini ir klampi, tarsi besikeičiantis labirintas, iš kurio nėra kelio, o gal jo ir nereikia? Būkit pasiruošę sudrebinti savo moralines normas, nes autorė paliko nemažai vietos mūsų pačių jausminėms interpretacijoms. Mėčiausi tarp dviejų skirtingų pusių, suprantu sistemos absurdiškumą ir žiaurumą, bet tuo pačiu grindžiamos tiesos iš dalies nuramina tą skepticizmą. Staiga vėl šiurpstu nuo rėžimo makabriškumo ir tuo pačiu viduje imu jausti priešpriešos ugnelę.
Sugalvota itin daug įdomių siužetinių sprendimų, kurių dėka buvome artimiau supažindinti su pagrindine veikėja Mila. Nebuvo jokio lėkimo bei skubėjimo, palaipsniui išryškėjančios vis naujos detalės į visumą sulipdė labai įdomų personažą. Priešistorė labai tikslingai buvo įpaišyta į dabartį. Autorei puikiai pavyko sukurti tokią siurrealistinę atmosferą kuomet atrodė, jog gebi įlysti į pagrindinės veikėjos fizinį kūną. Gali jausti jos emocijas, girdėti mintis, apčiuopti impulsus ir viduje rusenančius jausmus.
Labai subtiliai palytėta artumo ir fizinio kontakto tarp pagrindinių veikėjų tema. Erotika alsuojančios scenos buvo tiesiog įelektrinančios. Veiksmas nesisuka vien apie tai, tačiau ta subtili trauka buvo tokia saldi. Kuomet protas nepailsdamas kelia klausimus, tačiau kūnas žino ir puikiai viską supranta.
Dvejonių kupinas distopinis romanas apie sistemingą moterų suskirstymą visuomenėje. Labai patiko ši apturėta skaitymo patirtis, kadangi jaučiausi itin svarbi. Vos pradėjus kirbėti menkiausiems klausimams, aš sulaukdavau atsakymų. Puikiai susistemintas išpildymas. Iki smulkmenų nušlifuotos akistatos ir venomis pulsuojantys jausmai, stiprios asmenybės ir atvira liepsna degančios emocijos. Itin daug dėmesio skiriama pamąstymams, žmogaus prigimčiai bei vidinėms kovoms. Buvo nepaprastai įdomu, o tai juk tik pati pradžia. Artėdama link pabaigos jaučiau visu kūnu, jog netrukus prisikasiu prie nepaprastai reikšmingų istorijos detalių. Dabar man tiesiog reikia visko. Tęsinio, priešistorės, atsakymų, pelnytos įvykių baigties, triukšmo - viską priimsiu su milžinišku pasimėgavimu. Niekaip neapleidžia mintis, koks realus ir įtaigus buvo šis siužetas. Kraupiai realus.
Pirmiausia, istorijos pagrindas nepaprastai tvirtas, keliantis daugybę klausimų, bet su laiku atskleidžiantis visus reikiamus atsakymus. Idėja absoliučiai nuostabi ir nemeluosiu sakydama, jog yra aiški. Tikrai ne. Ji paini ir klampi, tarsi besikeičiantis labirintas, iš kurio nėra kelio, o gal jo ir nereikia? Būkit pasiruošę sudrebinti savo moralines normas, nes autorė paliko nemažai vietos mūsų pačių jausminėms interpretacijoms. Mėčiausi tarp dviejų skirtingų pusių, suprantu sistemos absurdiškumą ir žiaurumą, bet tuo pačiu grindžiamos tiesos iš dalies nuramina tą skepticizmą. Staiga vėl šiurpstu nuo rėžimo makabriškumo ir tuo pačiu viduje imu jausti priešpriešos ugnelę.
Sugalvota itin daug įdomių siužetinių sprendimų, kurių dėka buvome artimiau supažindinti su pagrindine veikėja Mila. Nebuvo jokio lėkimo bei skubėjimo, palaipsniui išryškėjančios vis naujos detalės į visumą sulipdė labai įdomų personažą. Priešistorė labai tikslingai buvo įpaišyta į dabartį. Autorei puikiai pavyko sukurti tokią siurrealistinę atmosferą kuomet atrodė, jog gebi įlysti į pagrindinės veikėjos fizinį kūną. Gali jausti jos emocijas, girdėti mintis, apčiuopti impulsus ir viduje rusenančius jausmus.
Labai subtiliai palytėta artumo ir fizinio kontakto tarp pagrindinių veikėjų tema. Erotika alsuojančios scenos buvo tiesiog įelektrinančios. Veiksmas nesisuka vien apie tai, tačiau ta subtili trauka buvo tokia saldi. Kuomet protas nepailsdamas kelia klausimus, tačiau kūnas žino ir puikiai viską supranta.
Dvejonių kupinas distopinis romanas apie sistemingą moterų suskirstymą visuomenėje. Labai patiko ši apturėta skaitymo patirtis, kadangi jaučiausi itin svarbi. Vos pradėjus kirbėti menkiausiems klausimams, aš sulaukdavau atsakymų. Puikiai susistemintas išpildymas. Iki smulkmenų nušlifuotos akistatos ir venomis pulsuojantys jausmai, stiprios asmenybės ir atvira liepsna degančios emocijos. Itin daug dėmesio skiriama pamąstymams, žmogaus prigimčiai bei vidinėms kovoms. Buvo nepaprastai įdomu, o tai juk tik pati pradžia. Artėdama link pabaigos jaučiau visu kūnu, jog netrukus prisikasiu prie nepaprastai reikšmingų istorijos detalių. Dabar man tiesiog reikia visko. Tęsinio, priešistorės, atsakymų, pelnytos įvykių baigties, triukšmo - viską priimsiu su milžinišku pasimėgavimu. Niekaip neapleidžia mintis, koks realus ir įtaigus buvo šis siužetas. Kraupiai realus.
August 28, 2025
Tokios sunkios, gilios temos, o išnagrinėtos taip skoningai, subtiliai ir įtraukiančiai. Ir tokiu sklandžiu lietuvišku žodžiu.
Nekantriai lauksiu antrosios dalies ✨
Nekantriai lauksiu antrosios dalies ✨
July 26, 2025
Labai džiaugiuosi, kad tqi pirmoji dalis distopinėje trilogijoje apie Materą. (Yra ko laukti, nors ir sunku) Vis dar netikiu, kad tai pirmoji apskritai Vaidos knyga @vaida_via_istorijos . Nes čia buvo vau.
Materos pasaulis tiesiog kaustantis, nuolat žavėjausi koks įdomus sukurtas vaizdinys sukasi galvoje. Sofistų judėjimo valdymas: moterų rūšiavimas pagal Opendalio testą, kur sirenos – chaotiškos prigimties moterys – priskiriamos visuomenės griežtai sistemai. Mila, pagrindinė veikėja, yra būtent sirena - jos kelia problemas, todėl jas izoliuoja ir kontroliuoja... Aišku jie to nelaiko kalėjimu nors visur supanti citrinų geltona spalva visas moteris jau veda iš proto..
Skaičiau ir jaučiausi tiek įtraukta, tiek pavargusi – tai knyga, kuri iš manęs pareikalavo didelio susikaupimo, nes nesinori praleisti jokiu smulkių detalių apie pasaulį, jausmus. Viskas atrodo labai svarbu.
Nenoriu nieko atpasakoti. Bet tikrai pamilau veikėjus. Dėl kai kurių ypač širdį skaudėjo ir neblogai supurtė..
Mila ir Arda čia visa ko centras. Ir tie jausmai tarp jų labai įdomūs. Tiesa, nors visa knyga apie sireną, koks man įdomus Ardos gyvenimas. Ir pabaiga dar labiau tai pakurstė. Kaip laukiu kitos knygos! Man tiek daug klausimų kilo! Kaip viskas bus?🤯
5/5 ⭐
"Atsiduoti prigimčiai, reiškia pamilti save..." Bet ar tikrai?
🎶 Florence + The Machine – Never Let Me Go
> "Though the pressure's hard to take
It's the only way I can escape
It seems a heavy choice to make
But now I am under, oh"
Materos pasaulis tiesiog kaustantis, nuolat žavėjausi koks įdomus sukurtas vaizdinys sukasi galvoje. Sofistų judėjimo valdymas: moterų rūšiavimas pagal Opendalio testą, kur sirenos – chaotiškos prigimties moterys – priskiriamos visuomenės griežtai sistemai. Mila, pagrindinė veikėja, yra būtent sirena - jos kelia problemas, todėl jas izoliuoja ir kontroliuoja... Aišku jie to nelaiko kalėjimu nors visur supanti citrinų geltona spalva visas moteris jau veda iš proto..
Skaičiau ir jaučiausi tiek įtraukta, tiek pavargusi – tai knyga, kuri iš manęs pareikalavo didelio susikaupimo, nes nesinori praleisti jokiu smulkių detalių apie pasaulį, jausmus. Viskas atrodo labai svarbu.
Nenoriu nieko atpasakoti. Bet tikrai pamilau veikėjus. Dėl kai kurių ypač širdį skaudėjo ir neblogai supurtė..
Mila ir Arda čia visa ko centras. Ir tie jausmai tarp jų labai įdomūs. Tiesa, nors visa knyga apie sireną, koks man įdomus Ardos gyvenimas. Ir pabaiga dar labiau tai pakurstė. Kaip laukiu kitos knygos! Man tiek daug klausimų kilo! Kaip viskas bus?🤯
5/5 ⭐
"Atsiduoti prigimčiai, reiškia pamilti save..." Bet ar tikrai?
🎶 Florence + The Machine – Never Let Me Go
> "Though the pressure's hard to take
It's the only way I can escape
It seems a heavy choice to make
But now I am under, oh"
August 8, 2025
Man labai patiko ši pirmoji trilogijos dalis! Buvo įdomu susipažinti su Materos gyvenimu, nors jis tikrai ne svajonių. Greičiau - moterų pragaro, nes čia nėra laisvės, tu privalai atlikti prigimties paskirtį - patenkinti vyrų instinktus. Visgi moterys stiprios, jos daug ką gali atlaikyti. Svarbu nepalūžti, turėti viltį ir gerą draugę, su kuria gali pasidalinti savo išgyvenimais, bet kažkas turi likti tik tau vienai. "Mane vadina Sirena - stipri moterų išbandymo istorija, skaudi istorija, tačiau paliečianti iki širdies gelmių. Palietė mane ši istorija, atrodo, pati ten buvau su Mila. Baisus gyvenimas, kai esi priklausomas nuo kitų, kai tavo senasis gyvenimas išplėštas ir tu nežinai, kad toliau laukia. Esi priklausoma nuo kitų, kurie ne visada nori tau gero. Nėra jokių artimųjų, nebėra tavo gyvenimo, tu esi kaip prekę, už kurią statomas aukcionas.Tokia moters prigimtis. Vyrai yra jų šeimininkai.Tačiau ir šiame baisiame Materos pasaulyje rusena viltis ir neleidžia pasiduoti. Arda - tas žiburys, kuriam Mila pasirodo daugiau reikalinga, jog net taip rizikuoja viskuo, savo paties gyveimu... Kokia viso to kaina? Kas laukia veikėjų toliau? Bus labai įdomu sužinoti, labai laukiu kitų knygos dalių ir tęsinio.
Distopijos žanras sunkus, tačiau atveria ir daug problemų, kurios įsišaknijusios į žmones, bet galbūt dar yra kažkiek likusio žmogiškumo, supratimo, palaikymo, meilės...
Ačiū rašytojai už šią istoriją!
Distopijos žanras sunkus, tačiau atveria ir daug problemų, kurios įsišaknijusios į žmones, bet galbūt dar yra kažkiek likusio žmogiškumo, supratimo, palaikymo, meilės...
Ačiū rašytojai už šią istoriją!
July 11, 2025
Tamsu, niūru ir liūdna. Labai patiko. Bet norėjosi dar ir daugiau.. Nežinau kodėl, bet mano akimis trilogija turi baigtis nelaiminga pabaiga.
June 14, 2025
Distopinis romanas pirmą kartą pakliuvo į mano rankas – ir esu maloniai nustebinta! 📖✨ Taip, knyga sunki, tamsi, niūri, bet net ir tokioje aplinkoje galima įžvelgti bent mažą šviesos spindulėlį. 🌫️➡️🌟
Siaubinga Materos valdžia, vargšės merginos paverčiamos sirenomis prieš savo valią 🧜♀️🔒 ir iš jų atimamos visos teisės. Skaityti liūdna 😢 – iš moterų atimama viskas. Tačiau kartu įdomu: ar tikrai neįmanoma nieko pakeisti? 🤔
Gal pinigai, vardas, statusas visuomenėje gali pakeisti viską? 💰👑📊 Ar meilė dar egzistuoja? ❤️🔥 O gal jau nebelikę jokių jausmų – tik gyvuliški instinktai ir valdžios troškimas? 🧠💥👣
Knyga sukėlė daug klausimų, kurių atsakymų tikiuosi sulaukti kitose dalyse 📚❓. Su nekantrumu laukiu tęsinio! ⏳💫
Siaubinga Materos valdžia, vargšės merginos paverčiamos sirenomis prieš savo valią 🧜♀️🔒 ir iš jų atimamos visos teisės. Skaityti liūdna 😢 – iš moterų atimama viskas. Tačiau kartu įdomu: ar tikrai neįmanoma nieko pakeisti? 🤔
Gal pinigai, vardas, statusas visuomenėje gali pakeisti viską? 💰👑📊 Ar meilė dar egzistuoja? ❤️🔥 O gal jau nebelikę jokių jausmų – tik gyvuliški instinktai ir valdžios troškimas? 🧠💥👣
Knyga sukėlė daug klausimų, kurių atsakymų tikiuosi sulaukti kitose dalyse 📚❓. Su nekantrumu laukiu tęsinio! ⏳💫
April 26, 2025
Įtraukianti, intriguojanti bei priverčianti susimastyti knyga! Labai rekomenduoju!
October 17, 2025
4.5⭐
"Visoms Materos moterims priskirta tik po vieną funkciją. Vienos yra gyvybės lopšiai, it vanduo. Antros, palaikančios tvarką, yra nepastebimos, perregimos it oras. O trečios liepsnoja nelyg ugnis.
Moterys aplink mane skirtos liepsnoti. Mes skirtos liepsnoti. Negaliu suvokti, kad jos ir aš esame mes.
Mus vadina sirenomis.
Mes esam gyvenimo geismas, kasdienio vyro gyvenimo kulminacija. Po sausros gaivinantis griausmas. "
Įtraukiantis ir dėmesio vertas perskaityti distopinis romanas apie santvarką, maištą, moterų rūšiavimo metodą, Materos žiaurumą moterų atžvilgiu , pagr veikėjos Milos kovą su savimi, apie ryšį su vyru, kuris peržengia ribas ir apie uždraustą meilę.
Su nekantrumu lauksiu tęsinio.
"Visoms Materos moterims priskirta tik po vieną funkciją. Vienos yra gyvybės lopšiai, it vanduo. Antros, palaikančios tvarką, yra nepastebimos, perregimos it oras. O trečios liepsnoja nelyg ugnis.
Moterys aplink mane skirtos liepsnoti. Mes skirtos liepsnoti. Negaliu suvokti, kad jos ir aš esame mes.
Mus vadina sirenomis.
Mes esam gyvenimo geismas, kasdienio vyro gyvenimo kulminacija. Po sausros gaivinantis griausmas. "
Įtraukiantis ir dėmesio vertas perskaityti distopinis romanas apie santvarką, maištą, moterų rūšiavimo metodą, Materos žiaurumą moterų atžvilgiu , pagr veikėjos Milos kovą su savimi, apie ryšį su vyru, kuris peržengia ribas ir apie uždraustą meilę.
Su nekantrumu lauksiu tęsinio.
August 29, 2025
Nuo akimirkos, kai išgirdau apie šį romaną, žinojau – skaitysiu. Ir dabar jaučiuosi dar tikresnė: skaitysiu ir antrą, ir trečią dalį, nes iš Materos išeiti taip paprastai neįmanoma.
Pradžioje skaičiau su nerimu – ar tai nebus panašu į „Tarnaitės pasakojimą“? Gal šie skirtingi pasauliai sąlyčio taškų ir turi, bet Matera atvėrė duris į visai kitą erdvę: atmosfera kitokia, mintys kitokios, psichologinis gilumas – savas, autentiškas, pulsuoja gyva energija.
Čia neramumai slypi kiekviename žingsnyje – moterų padėtis griežtai suformuota santvarka, kur testas nubrėžia jų likimus pagal „prigimties teoriją“: sistemiška, žiauru, o kartu gyva ir tikra.
Mila – sirena, nors etiketė verčia ją gyventi pagal kitų nustatytas taisykles, bet nepatenka į tylų „acceptavimą“. Ji meta iššūkį sistemai ir kartu veda skaitytoją po Materą, kur kiekvienos moters vidus – sudėtingas, skausmingas ir neįtikėtinai žmogiškas. Vyrų ir moterų psichologinės būsenos kontrastas – galingas, daugiasluoksnis dialogas: tai ne tik patriarchato kontrolė, bet ir moterų pasaulis, pilnas kartėlio, maišto ir trapios stiprybės.
Romanas ne tik apie lyčių nelygybę: santykiai su sirena – tik kūniški, meilė – draudžiama. Pasakojimas – apie priespaudą, vidinę kovą, moralines ribas ir subtilų jausmų pulsą, sklindantį iš mažų išdavysčių, ilgų žvilgsnių ir nebylių fragmentų, kai pasitikėjimas tampa ginklu ir nuopuoliu vienu metu.
Tai istorija, kuri įtraukia lyg sapnas – truputį bauginanti, bet nepaleidžianti net nubudus. Pasakojimas meistriškai supintas, žodžiai teka švelniai, bet galingai, ir juos skaityti yra tikra palaima. Čia net intymumas, mano nuomone, aprašomas subtiliai, o nutylėjimai tik dar labiau sustiprina jausmą – virpa ne kūnas, o siela.
Ir kai atėjau iki pabaigos, buvo tik viena problema – kad ji atėjo per greitai. Beje, antroje knygos dalyje tempas intensyvesnis, bet pirmojoje jis leido įsigilinti į moterų kategorijas, jų skausmą ir vaidmenis. Tas įsijautimas tik dar labiau sustiprino emocinį smūgį, kai istorija įsibėgėja.
Rekomenduoju ne tik distopijų mėgėjams. Ši knyga įtraukė, užbūrė ir vis dar nepaleidžia.
Susitikti galime ir čia: https://www.instagram.com/skaituole/
Pradžioje skaičiau su nerimu – ar tai nebus panašu į „Tarnaitės pasakojimą“? Gal šie skirtingi pasauliai sąlyčio taškų ir turi, bet Matera atvėrė duris į visai kitą erdvę: atmosfera kitokia, mintys kitokios, psichologinis gilumas – savas, autentiškas, pulsuoja gyva energija.
Čia neramumai slypi kiekviename žingsnyje – moterų padėtis griežtai suformuota santvarka, kur testas nubrėžia jų likimus pagal „prigimties teoriją“: sistemiška, žiauru, o kartu gyva ir tikra.
Mila – sirena, nors etiketė verčia ją gyventi pagal kitų nustatytas taisykles, bet nepatenka į tylų „acceptavimą“. Ji meta iššūkį sistemai ir kartu veda skaitytoją po Materą, kur kiekvienos moters vidus – sudėtingas, skausmingas ir neįtikėtinai žmogiškas. Vyrų ir moterų psichologinės būsenos kontrastas – galingas, daugiasluoksnis dialogas: tai ne tik patriarchato kontrolė, bet ir moterų pasaulis, pilnas kartėlio, maišto ir trapios stiprybės.
Romanas ne tik apie lyčių nelygybę: santykiai su sirena – tik kūniški, meilė – draudžiama. Pasakojimas – apie priespaudą, vidinę kovą, moralines ribas ir subtilų jausmų pulsą, sklindantį iš mažų išdavysčių, ilgų žvilgsnių ir nebylių fragmentų, kai pasitikėjimas tampa ginklu ir nuopuoliu vienu metu.
Tai istorija, kuri įtraukia lyg sapnas – truputį bauginanti, bet nepaleidžianti net nubudus. Pasakojimas meistriškai supintas, žodžiai teka švelniai, bet galingai, ir juos skaityti yra tikra palaima. Čia net intymumas, mano nuomone, aprašomas subtiliai, o nutylėjimai tik dar labiau sustiprina jausmą – virpa ne kūnas, o siela.
Ir kai atėjau iki pabaigos, buvo tik viena problema – kad ji atėjo per greitai. Beje, antroje knygos dalyje tempas intensyvesnis, bet pirmojoje jis leido įsigilinti į moterų kategorijas, jų skausmą ir vaidmenis. Tas įsijautimas tik dar labiau sustiprino emocinį smūgį, kai istorija įsibėgėja.
Rekomenduoju ne tik distopijų mėgėjams. Ši knyga įtraukė, užbūrė ir vis dar nepaleidžia.
Susitikti galime ir čia: https://www.instagram.com/skaituole/
June 7, 2025
Tai ne tik pasakojimas apie kitą pasaulį – tai veidrodis, kuriame pamatome savąjį.
October 5, 2025
„Būti moterimi yra velniškai, velniškai sunku“- taip pasakiau perskaičiusi šią istoriją. Turiu tiek daug minčių apie šią knygą, tad keliomis pasidalinsiu.
Kokia tai buvo knyga! Įtraukė nuo pirmųjų akimirkų. Gavau ją dovanų vasarą, tačiau džiaugiuosi, jog prieš skaitydama palaukiau rudens. Tamsi ir niūri atmosfera, liūdna, pribloškianti ir pykčio kupina istorija taip gerai skaitėsi. Prieš paimdama į rankas akimis bėgti per puslapius, tikėjausi visai ko kito, bet knyga nustebino 100 procentų, gerąja prasme. Tai itin aktuali ir jautri tema - moterys ir jų padėtis visuomenėje. Kartais skaičiau ir išsigandusi mąsčiau, kad tai, kas aprašoma, galėtų kada nors tapti realia ateitimi, bet džiaugiuosi, kad dabar tai tik fantastika.
Man itin patiko veikėjų apmąstymai bei pokalbiai, tos paslaptys, tiesmukiška kalba, įvairios užuominos ir net vykstantis veiksmas, kartais toks sukrečiantis. Kokia pabaiga! Kai jau manai, kad pagaliau viskas nutiks taip, kaip veikėjai suplanavo ir galėsi atsikvėpti, veiksmas pasisuka visai kita linkme. Dukart! Tikrai nustebino tas nenuspėjamumas, lėtai besivystantis romanas, aistra, politinės ideologijos. Buvo labai gaila net ir antraeilių veikėjų. Nikola, mielas ir simpatiškas Nikola manęs nepaliko dar ilgai... Nesu anksčiau skaičiusi panašaus tipo, distopinių romanų, bet šis tikrai nuo šiol mano mėgstamiausias. O dar ir lietuvės autorės! Labai didžiuojuosi, sekiau knygos išleidimo kelionę, o dabar laukiu nesulaukiu tęsinio!
Kokia tai buvo knyga! Įtraukė nuo pirmųjų akimirkų. Gavau ją dovanų vasarą, tačiau džiaugiuosi, jog prieš skaitydama palaukiau rudens. Tamsi ir niūri atmosfera, liūdna, pribloškianti ir pykčio kupina istorija taip gerai skaitėsi. Prieš paimdama į rankas akimis bėgti per puslapius, tikėjausi visai ko kito, bet knyga nustebino 100 procentų, gerąja prasme. Tai itin aktuali ir jautri tema - moterys ir jų padėtis visuomenėje. Kartais skaičiau ir išsigandusi mąsčiau, kad tai, kas aprašoma, galėtų kada nors tapti realia ateitimi, bet džiaugiuosi, kad dabar tai tik fantastika.
Man itin patiko veikėjų apmąstymai bei pokalbiai, tos paslaptys, tiesmukiška kalba, įvairios užuominos ir net vykstantis veiksmas, kartais toks sukrečiantis. Kokia pabaiga! Kai jau manai, kad pagaliau viskas nutiks taip, kaip veikėjai suplanavo ir galėsi atsikvėpti, veiksmas pasisuka visai kita linkme. Dukart! Tikrai nustebino tas nenuspėjamumas, lėtai besivystantis romanas, aistra, politinės ideologijos. Buvo labai gaila net ir antraeilių veikėjų. Nikola, mielas ir simpatiškas Nikola manęs nepaliko dar ilgai... Nesu anksčiau skaičiusi panašaus tipo, distopinių romanų, bet šis tikrai nuo šiol mano mėgstamiausias. O dar ir lietuvės autorės! Labai didžiuojuosi, sekiau knygos išleidimo kelionę, o dabar laukiu nesulaukiu tęsinio!
August 24, 2025
Debiutinis lietuvių rašytojos Vaidos M. Via distopinis romanas. Nepamenu, kada paskutinį kartą skaitant knygą pamirščiau viską aplinkui ir pasinerčiau į Materos pasaulį. Kartais tiesiog jauti, kad patiks nuo pirmųjų puslapių. Taip ir buvo! Nuostabaus grožio ne tik knygos viršelis bet ir turinys, palietęs mano širdį, kai puslapiai vienas po kito nesustodami vertėsi. Vis dar galvojate ar verta ją imti į rankas - taip ir dar kartą taip! Autorė nuo pat pirmų puslapių įmetą skaitytoją į naują pasaulį, kur valdo vyrai.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Read
November 8, 2025Tai knyga, kuri įtraukia nuo pirmų puslapių. Atmosfera tamsi, niūri, su slogiomis detalėmis, kurios kuria ypatingą įtampą. Įsivaizduojama Materos valstybė – vieta, kur moterys skirstomos į tipus ir laikomos beveik kalėjimo sąlygomis. Toks pasaulis priverčia nejaukiai jaustis, bet kartu neįmanoma atsitraukti. 🌑
Didžiulis pliusas autorei už tai, kaip viskas aprašyta. Tekstas gyvas ir vizualus – Matera, jos taisyklės ir žmonės taip lengvai atsikūrė mano vaizduotėje, kad skaitant atrodė, jog pati stoviu ten, tarp pilkų sienų ir šaltų koridorių. Nei karto nereikėjo stengtis „įsivaizduoti“, viskas tiesiog plaukė savaime. ✨
Labai patiko, kaip autorė perteikia baimę ir kontrolę – skaitant beveik jauti, kaip susitraukia krūtinė nuo tos nuolatinės įtampos. Personažai sukurti įdomiai, nors labiausiai įstrigo ne pati pagrindinė veikėja, o moterys, kurios įkalintos sistemos, bet vis dar randa savyje lašelį maišto. 🙏💫
Tačiau viską šiek tiek temdė jausmas, kad istorija galėjo būti trumpesnė. Kartais kai kurios vietos atrodė ištemptos, norėjosi greitesnio tempo. 💭
Pagrindinė veikėja man per dažnai „praslysdavo“ – net ir sudėtingiausiose situacijose jai pavyksta išsisukti. Norėjosi daugiau tikro skausmo, realių kančių, momentų, kai „princas“ neatkeliauja laiku ir ji turi stoti akis į akį su pasekmėmis. Tai būtų suteikę istorijai dar daugiau svorio ir tikrumo. 🖤 Nors.. Gal skubu per daug gyventi, nes tai turėtų atsispindėti antroje dalyje!🤯
Tai debiutas, kuris stebina drąsa. Autorė nebijo rodyti žiaurumo, o tai tikrai palieka įspūdį. 📚Mano nuomone tai būtų labai net labai geras serialas!❤️🤍🙏
Patikusi citata - “Žmogus - gilus ir beribis, vienu kartu paprastas ir sudėtingas kaip kosmosas.”
Didžiulis pliusas autorei už tai, kaip viskas aprašyta. Tekstas gyvas ir vizualus – Matera, jos taisyklės ir žmonės taip lengvai atsikūrė mano vaizduotėje, kad skaitant atrodė, jog pati stoviu ten, tarp pilkų sienų ir šaltų koridorių. Nei karto nereikėjo stengtis „įsivaizduoti“, viskas tiesiog plaukė savaime. ✨
Labai patiko, kaip autorė perteikia baimę ir kontrolę – skaitant beveik jauti, kaip susitraukia krūtinė nuo tos nuolatinės įtampos. Personažai sukurti įdomiai, nors labiausiai įstrigo ne pati pagrindinė veikėja, o moterys, kurios įkalintos sistemos, bet vis dar randa savyje lašelį maišto. 🙏💫
Tačiau viską šiek tiek temdė jausmas, kad istorija galėjo būti trumpesnė. Kartais kai kurios vietos atrodė ištemptos, norėjosi greitesnio tempo. 💭
Pagrindinė veikėja man per dažnai „praslysdavo“ – net ir sudėtingiausiose situacijose jai pavyksta išsisukti. Norėjosi daugiau tikro skausmo, realių kančių, momentų, kai „princas“ neatkeliauja laiku ir ji turi stoti akis į akį su pasekmėmis. Tai būtų suteikę istorijai dar daugiau svorio ir tikrumo. 🖤 Nors.. Gal skubu per daug gyventi, nes tai turėtų atsispindėti antroje dalyje!🤯
Tai debiutas, kuris stebina drąsa. Autorė nebijo rodyti žiaurumo, o tai tikrai palieka įspūdį. 📚Mano nuomone tai būtų labai net labai geras serialas!❤️🤍🙏
Patikusi citata - “Žmogus - gilus ir beribis, vienu kartu paprastas ir sudėtingas kaip kosmosas.”
October 20, 2025
Hmmm. Skaičiau vedina gerų atsiliepimų. Greičiausiai ši knyga ne man.
Tokia gera idėja, tiek lūkesčių, o išpildymas skystokas. Tarnaitės pasakojimas sutinka 50 pilkų atspalvių. Trapi gyvenimo aptalžyta moteris patenka į legalizuotos prostitucijos narvą, ir - kaip netikėta - per pirmą savo tarnystės naktį sutinka savo išvaduotoją - išvaizdų, turtingą, įtakingą. Kas gali būti banaliau ir labiau nuspėjama?
Ir, aišku, laukia antra dalis. Spėju dabar pasakojimas bus jau iš jo pusės.
Būtų nuostabu matyti daugiau Materos, daugiau skirtingų luomų moterų gyvenimų ir istorijų, ne vien tuščius Milos išgyvenimus.
Tokia gera idėja, tiek lūkesčių, o išpildymas skystokas. Tarnaitės pasakojimas sutinka 50 pilkų atspalvių. Trapi gyvenimo aptalžyta moteris patenka į legalizuotos prostitucijos narvą, ir - kaip netikėta - per pirmą savo tarnystės naktį sutinka savo išvaduotoją - išvaizdų, turtingą, įtakingą. Kas gali būti banaliau ir labiau nuspėjama?
Ir, aišku, laukia antra dalis. Spėju dabar pasakojimas bus jau iš jo pusės.
Būtų nuostabu matyti daugiau Materos, daugiau skirtingų luomų moterų gyvenimų ir istorijų, ne vien tuščius Milos išgyvenimus.
April 18, 2025
Mūsų istorijos tikriausiai jau parašytos, telieka jas patirti.
Taip laukta knygų naujiena – jau perskaityta! 🎉
Žaviuosi Vaidos asmenybe, jos IG profiliu ir rekomendacijomis – visada malonu ir pabendrauti, ir pasisemti įkvėpimo. ❤️ Pastebėjau, kad ir knygų skoniai dažnai sutampa, tad neabejojau: „Mane vadina sirena“ man patiks. Ir patiko – net labai! 💯
Turiu silpnybę distopiniams pasauliams. 🤭Nuo vos ne dar paauglystėje skaitytų „Bado žaidynių“ ir „Divergentės“, iki tik pastaraisiais metais pribrendusių „1984“, „Tarnaitės pasakojimo“ ir kt. Tad su džiaugsmu ir labai suintriguota pasinėriau į Materos pasaulį.
Nuo pat pirmųjų skyrių įvykiai gniaužia kvapą – veiksmas rutuliojasi palengva, tačiau drastiški įvykiai nepalieka be įtampos. Mila dar neseniai gyveno įprastą gyvenimą: turėjo namus, darbą universitete... Bet nuo šiol ji – sirena – moteris, kurios „prigimtinis“ vaidmuo kartą per savaitę teikti seksualines paslaugas aukciono laimėtojui. 😳 Materoje vienas vienintelis testas nulemia tavo vaidmenį: gali būti sirena, arba famula (tvarkytoja), arba patricija (žmona ir motina). Esą tik gyvendama pagal savo „prigimtį“ moteris gali būti laiminga – net jei pati tuo netiki.
Daugiau apie siužetą nenoriu „spoilinti“, tai, ką minėjau, tėra pradžia. O istorijoje netrūksta nei įtampos, nei psichologinio siaubo, nei romantinės linijos. Uždraustos meilės tema visada įdomi ir buvo smalsu, kur ji prives pagrindinius veikėjus. 🖤 Patiko ir tai, kad nėra aišku, kur konkrečiai vyksta veiksmas – nei vardai, nei vietovardžiai nėra lietuviški, o tai istorijai suteikia mįslingo atspalvio.
Milos mintys, bandymai rasti išeitį iš beviltiškos situacijos – artimi, emociškai paveikūs. Aišku viena, Materos pasaulyje sunkiausia moterims, ypač priskirtoms žemesnėms kategorijoms: famuloms ir sirenoms. Tikiuosi antroje dalyje pamatyti ir kitą pusę – patricijų gyvenimą, daugiau vyriškojo pasaulio, daugiau Ardos balso. Pirmoji dalis baigėsi taip, kad... tęsinio norisi jau dabar. Kada? 😏
Taip laukta knygų naujiena – jau perskaityta! 🎉
Žaviuosi Vaidos asmenybe, jos IG profiliu ir rekomendacijomis – visada malonu ir pabendrauti, ir pasisemti įkvėpimo. ❤️ Pastebėjau, kad ir knygų skoniai dažnai sutampa, tad neabejojau: „Mane vadina sirena“ man patiks. Ir patiko – net labai! 💯
Turiu silpnybę distopiniams pasauliams. 🤭Nuo vos ne dar paauglystėje skaitytų „Bado žaidynių“ ir „Divergentės“, iki tik pastaraisiais metais pribrendusių „1984“, „Tarnaitės pasakojimo“ ir kt. Tad su džiaugsmu ir labai suintriguota pasinėriau į Materos pasaulį.
Nuo pat pirmųjų skyrių įvykiai gniaužia kvapą – veiksmas rutuliojasi palengva, tačiau drastiški įvykiai nepalieka be įtampos. Mila dar neseniai gyveno įprastą gyvenimą: turėjo namus, darbą universitete... Bet nuo šiol ji – sirena – moteris, kurios „prigimtinis“ vaidmuo kartą per savaitę teikti seksualines paslaugas aukciono laimėtojui. 😳 Materoje vienas vienintelis testas nulemia tavo vaidmenį: gali būti sirena, arba famula (tvarkytoja), arba patricija (žmona ir motina). Esą tik gyvendama pagal savo „prigimtį“ moteris gali būti laiminga – net jei pati tuo netiki.
Daugiau apie siužetą nenoriu „spoilinti“, tai, ką minėjau, tėra pradžia. O istorijoje netrūksta nei įtampos, nei psichologinio siaubo, nei romantinės linijos. Uždraustos meilės tema visada įdomi ir buvo smalsu, kur ji prives pagrindinius veikėjus. 🖤 Patiko ir tai, kad nėra aišku, kur konkrečiai vyksta veiksmas – nei vardai, nei vietovardžiai nėra lietuviški, o tai istorijai suteikia mįslingo atspalvio.
Milos mintys, bandymai rasti išeitį iš beviltiškos situacijos – artimi, emociškai paveikūs. Aišku viena, Materos pasaulyje sunkiausia moterims, ypač priskirtoms žemesnėms kategorijoms: famuloms ir sirenoms. Tikiuosi antroje dalyje pamatyti ir kitą pusę – patricijų gyvenimą, daugiau vyriškojo pasaulio, daugiau Ardos balso. Pirmoji dalis baigėsi taip, kad... tęsinio norisi jau dabar. Kada? 😏
July 24, 2025
Retai skaitau lietuvių kūrybą, tikriausiai dėl to, nes kelios skaitytos knygos nenustebino. Tačiau skaitydama šią knygą supratau, kokia graži ir įmantri gali būti mūsų kalba, kaip liejasi, skamba žodžiai - visai kas kita negu skaityti išverstą iš kitos kalbos leidinį. Knyga labai intelektuali, kapstosi po giliausias žmogaus emocijas, išgyvenimus, kelia klausimus apie prigimtį, meilę, laisvę, prisirišimą. Distopinė knygos mintis labai įdomi, įtikinamai perteikta, šiek tiek primena serialą “Tarnaitė”. Siužetas - kiek ištemptas, pagavau save laukiančią, kad greičiau kažkas įvyktų, pasikeistų. Tik trečiame trečdalyje veiksmas įsibegėja. Kartais trūko aiškaus aprašymo, ką veikėjas esamuoju momentu daro, tekdavo antrą kartą perskaityti pastraipą, kad suprasčiau, jog veikėjas atsitraukė, nuėjo ar pan. Trūko detalesnio erotinių scenų aprašymo - knygos tematika, Sirenų konceptas, nepabijojimas nuskriausti antraeilių veikėjų atrodė ruošia skaitytoją išsamiai aprašytai erotinei scenai, bet tik prasidėjus ji nutrūksta arba aprašoma keliais nelabai aiškiais sakiniais. Juk knyga akivaizdžiai skirta suaugusiems. Apibendrinant, tikrai patiko, lauksiu ir skaitysiu sekančias dalis!
September 23, 2025
"Kai nelieka, ką prarasti, gyvenimas tampa įdomesnis."
Blemba, kokia gera knyga! Džiaugiuosi, kad nepabijojau savilaidos štampo ir nusprendžiau įsigyti.
Distopijos žanras - vienas mano mėgstamiausių. Čia jis puikiai išpildytas. Knyga verta būti vienoje lentynoje su "Tarnaitės pasakojimu", "1984" ir "Maša, arba Postfašizmu".
Labai gerai sudėliotas siužetas ir subalansuota įtampa. Vos tik pradeda darytis nuobodu, tuoj autorė šauna kažką netikėto, ir intriga vėl verčia ryti puslapius iki paryčių.
Laukiu tęsinio.
Blemba, kokia gera knyga! Džiaugiuosi, kad nepabijojau savilaidos štampo ir nusprendžiau įsigyti.
Distopijos žanras - vienas mano mėgstamiausių. Čia jis puikiai išpildytas. Knyga verta būti vienoje lentynoje su "Tarnaitės pasakojimu", "1984" ir "Maša, arba Postfašizmu".
Labai gerai sudėliotas siužetas ir subalansuota įtampa. Vos tik pradeda darytis nuobodu, tuoj autorė šauna kažką netikėto, ir intriga vėl verčia ryti puslapius iki paryčių.
Laukiu tęsinio.
November 2, 2025
Sunku nusakyti savo emocijas perskaičius šią knygą... Tik viena galiu pasakyti, kad tikrai paliko įspūdį. Jaučiau nekantrumą skaitydama kiekvieną puslapį, spėliodama kas nutiks toliau. Labai tikiuosi, kad tai dar ne pabaiga, nes liko daug neatsakytų klausimų. Viliuosi, kad rašytoja parašys šios istorijos tęsinį:)
May 28, 2025
Vienas stipriausių šiųmečių debiutų. Rekomenduoju romantikos gerbėjams (ir ne tik).
Visa apžvalga:
https://gryboteka.substack.com/p/savi...
Visa apžvalga:
https://gryboteka.substack.com/p/savi...
July 5, 2025
Įtraukė, bet maždaug viduryje buvo kiek sudėtinga skaityti - kiek pabodo, kol likus paskutiniems 150 psl. susidomėjimas vėl sugrįžo. Istorija intriguojanti, įdomu kaip plėtosis toliau, tikrai laukiu antrosios dalies :)
Displaying 1 - 27 of 27 reviews