What do you think?
Rate this book
Papasakoti gyvenimą
184 pages, Hardcover
First published January 1, 2012
4 people want to read
About the author
Justinas Marcinkevičius
71 books29 followersMarcinkevičius was born in 1930 in Važatkiemis, Prienai district. In 1954 he graduated from Vilnius University History and Philology faculty with a degree in Lithuanian language and Literature. He joined the Communist party in 1957. He worked for a number of years as vice-chairman of the board of the official Union of Lithuanian Writers. He died in Vilnius.
Having grown up during the post-war period, Marcinkevičius evokes in his poetry a romanticized version of childhood spent in the Lithuanian countryside, of first love, of man's relationship with nature. In his poetry specific and solid peasant thinking is combined with a mind seeking to draw broad general conclusions, and the tradition of Lithuanian poetry singing the Earth's praises with contemporary modes of poetic thought. As a poet, he has sought to grasp the essence of national experience and give it fresh artistic expression. In his lyrical verse Marcinkevičius strives to comprehend the real meaning of what is going on inside man and society and moves the reader with his ardent lyrical confessions.
For most his life Justinas Marcinkevičius lived and wrote during the complex times of Soviet totalitarianism. He defended the cultural self-awareness of his nation. The poet brought back humanistic idea in describing a man, continued on the romantic and lyric poetry tradition, valued the aesthetic side of literature, as opposed to the heroic and propagandistic style of socialist realism. Marcinkevičius wrote poems in a romantic and modern style. Justinas Marcinkevičius is regarded as one of the most prominent members of Sąjūdis.
Having grown up during the post-war period, Marcinkevičius evokes in his poetry a romanticized version of childhood spent in the Lithuanian countryside, of first love, of man's relationship with nature. In his poetry specific and solid peasant thinking is combined with a mind seeking to draw broad general conclusions, and the tradition of Lithuanian poetry singing the Earth's praises with contemporary modes of poetic thought. As a poet, he has sought to grasp the essence of national experience and give it fresh artistic expression. In his lyrical verse Marcinkevičius strives to comprehend the real meaning of what is going on inside man and society and moves the reader with his ardent lyrical confessions.
For most his life Justinas Marcinkevičius lived and wrote during the complex times of Soviet totalitarianism. He defended the cultural self-awareness of his nation. The poet brought back humanistic idea in describing a man, continued on the romantic and lyric poetry tradition, valued the aesthetic side of literature, as opposed to the heroic and propagandistic style of socialist realism. Marcinkevičius wrote poems in a romantic and modern style. Justinas Marcinkevičius is regarded as one of the most prominent members of Sąjūdis.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 of 1 review
September 15, 2018
Knyga "Papasakoti gyvenimą" - vėlyvosios rašytojo poezijos rinktinė - buvo išleista minint pirmąsias poeto mirties metines. Tai - viena paskutiniųjų knygų, talpinančių ir su skaitytoju besidalijančių poeto įvairiatemiais pamąstymais, džiaugsmais, nusivylimais, problemomis, kurios lietė ir liečia daugelį mūsų.
Nesunku pajusti, kad eilėraščių išdėstymas knygos plotmėje vos vos "nemarcinkevičiškas" - retsykiais jaučiau padrikumą ir šuolius tarp temų. Pats Justinas to tikrai nebūtų padaręs (sprendžiant iš ankstesnių, jo paties leidykloms ruoštų rinkinių nuoseklumo).
Poetas vėlyvąja savo kūryba artėja prie kone visažinio, altruistiško gyvenimo apipavidalintojo - visa informacija, išgyvenimai, skauduliai, susikaupę Justino Marcinkevičiaus sieloje, išliejami gražiausia teksto forma - įprasminami eilėraščiuose, kurie liks amžinai gajūs, o anksčiau (ankstyvojoje poezijoje - past.) dažnai kelti klausimai dabar, žiū, jau atsakinėjami.
Eilėraščių knyga tai, todėl apžvalga nebus labai turininga ir plati. Teks jau perskaityti, tik tada galėsite įvertinti. Jei prijaučiate J. Marcinkevičiaus knygai, ši knyga neabejotinai pateks, jei ne - na, bent jau žinosite, kad tai - ne Jums, ir tęsite toliau savo poezines paieškas. Eilėms kiekvienas turime itin savitą skonį, o J. Marcinkevičiaus poezija, skaitytojui piešianti idilišką kasdienybę, kartais pamokanti ir paaiškinanti tai, ko nesuprantame arba nepripažįstame patys sau, man labai patinka. Bendroji tematika pritinka ir supanėšėja su ankstyvesne J. Marcinkevičiaus poezija - toliau gvildenami pamažėle pareigos, gyvenimo prasmės, būties tvarumo ir tuo pat metu nepastovumo klausimai, formuojamos ir atskleidžiamos įvairialypės tiesos (kartais net kone tiesmukai įperšamos).
Akivaizdu, kad knygos "prieangyje" liko nemenka dalis eilėraščių, kurie nebuvo išspausdinti. Dalis jų atsidūrė kituose veikaluose, bet liko tam tikri posmai ar net pilnastruktūriai eilėraščiai taip ir neišleisti. Man labai nyku ir liūdna apie tai galvojant - juk tai, kas "kritikams" galėjo pasirodyti nereikšminga ir neverta vietos knygoje, turėjo potencialo kam nors būti tikras lobis.
Pabaigai noriu pacituoti V. Daujotytės, sudariusios šią rinktinę ir besirūpinusios jos išleidimu, mintį. "Papasakoti gyvenimą - tą gali tik eilėraštis", - neslėpdama susižavėjimo poetu teigia profesorė. Prisidedu prie jos ir rekomenduoju šią knygą visiems, ieškantiems gilesnių prasmių nūdienos buityje, siekiantiems pažvelgti į kasdienybę kitu kampu, įvertinti gyvenimo skonį ir jo negrįžtamumo žavesį, save visuomenės apsupty ir visuomenės įspaudą savy.
Nesunku pajusti, kad eilėraščių išdėstymas knygos plotmėje vos vos "nemarcinkevičiškas" - retsykiais jaučiau padrikumą ir šuolius tarp temų. Pats Justinas to tikrai nebūtų padaręs (sprendžiant iš ankstesnių, jo paties leidykloms ruoštų rinkinių nuoseklumo).
Poetas vėlyvąja savo kūryba artėja prie kone visažinio, altruistiško gyvenimo apipavidalintojo - visa informacija, išgyvenimai, skauduliai, susikaupę Justino Marcinkevičiaus sieloje, išliejami gražiausia teksto forma - įprasminami eilėraščiuose, kurie liks amžinai gajūs, o anksčiau (ankstyvojoje poezijoje - past.) dažnai kelti klausimai dabar, žiū, jau atsakinėjami.
Eilėraščių knyga tai, todėl apžvalga nebus labai turininga ir plati. Teks jau perskaityti, tik tada galėsite įvertinti. Jei prijaučiate J. Marcinkevičiaus knygai, ši knyga neabejotinai pateks, jei ne - na, bent jau žinosite, kad tai - ne Jums, ir tęsite toliau savo poezines paieškas. Eilėms kiekvienas turime itin savitą skonį, o J. Marcinkevičiaus poezija, skaitytojui piešianti idilišką kasdienybę, kartais pamokanti ir paaiškinanti tai, ko nesuprantame arba nepripažįstame patys sau, man labai patinka. Bendroji tematika pritinka ir supanėšėja su ankstyvesne J. Marcinkevičiaus poezija - toliau gvildenami pamažėle pareigos, gyvenimo prasmės, būties tvarumo ir tuo pat metu nepastovumo klausimai, formuojamos ir atskleidžiamos įvairialypės tiesos (kartais net kone tiesmukai įperšamos).
Akivaizdu, kad knygos "prieangyje" liko nemenka dalis eilėraščių, kurie nebuvo išspausdinti. Dalis jų atsidūrė kituose veikaluose, bet liko tam tikri posmai ar net pilnastruktūriai eilėraščiai taip ir neišleisti. Man labai nyku ir liūdna apie tai galvojant - juk tai, kas "kritikams" galėjo pasirodyti nereikšminga ir neverta vietos knygoje, turėjo potencialo kam nors būti tikras lobis.
Pabaigai noriu pacituoti V. Daujotytės, sudariusios šią rinktinę ir besirūpinusios jos išleidimu, mintį. "Papasakoti gyvenimą - tą gali tik eilėraštis", - neslėpdama susižavėjimo poetu teigia profesorė. Prisidedu prie jos ir rekomenduoju šią knygą visiems, ieškantiems gilesnių prasmių nūdienos buityje, siekiantiems pažvelgti į kasdienybę kitu kampu, įvertinti gyvenimo skonį ir jo negrįžtamumo žavesį, save visuomenės apsupty ir visuomenės įspaudą savy.
Displaying 1 of 1 review