What do you think?
Rate this book


704 pages, Hardcover
First published January 1, 1966
Kartais aš kalbėdavausi su katinu Titu, bandydavau jam paaiškinti, kas vyksta aplink. Jo atsakymai būdavo migloti. Mes kalbėdavomės šitaip:
- Katine Titai, eik dirbti.
- Galvą skauda.
- Katine Titai, eik ėsti.
- O kur mano didysis dubenėlis?
- Nesąmoningas tu esi elementas. Kas tavo galvoje?
- Smegenys.
- O kas smegenyse?
- Mintys.
- O kas mintyse?
- Pelės.
(p. 280-281)
- [...] Šiame reikale svarbiausia, kad nežinotum, ką valgai. Dešra tam itin tinkamas dalykas, į ją gali sukimšti viską, ką tik nori, tik gerai sumalk. Su šita kiaulių ferma tai jie šauniai sugalvojo, man netgi patiko. Jei kiaules maitini mėsa, jos auga kaip ant mielių. Priprask, sakau tau: dar ne to prisižiūrėsi. Arklių jau turbūt negaila žudyti?
- Gaila.
- Ak, kvaileli, ir ko gi jų gailėti? Matai, koks gyvenimas, ne tik arkliai - žmonės į dešras eina.
(p. 312)
Topaide po daugelio eksperimentų sukūrė lavono ištraukimo sistemą, kad tas neplyštų į gabalus. Reikėjo įbesti kablį po smakru ir traukti už apatinio žandikaulio, tada lavonas išsitraukdavo visas ir buvo galima nutempti jį į vietą. Kartais lavonai būdavo taip stipriai sulipę, kad ant kablio užguldavo du ar trys kūnai.
Neretai tekdavo atkirsti kirviais, o apatinius sluoksnius keletą kartų netgi sprogdino.
(p. 335)