Filosofės, istorikės ir politikos mokslų diplomus Vilniaus universitete įgijusi ir daug metų Užsienio reikalų ministerijoje dirbanti diplomatė Diana Mickevičienė savo pirmoje knygoje "Visos mano Indijos" žingsnis po žingsnio mus veda po slėpiningo Indijos kultūrinio pasaulio labirintus, betarpiškai atskleisdama šios šalies kultūrinį savitumą bei unikalų istorinį, meninį jos paveldą. Kelionių, studijų ir darbinių stažuočių Indijoje sukaupta asmeninė patirpis knygoje persipina su itin turtinga kultūrologine, moksline indologine medžiaga, sukaupta per daugelį Vilniaus universitet Orientalistikos centre dėstymo metų. Derinant gyvą dienoraščio pasakojimą ir mosklinę faktografiją, išvengiama ir sausam akademizmui, ir kelionių dienoraščiams būdingų vilkduobių. Analizuodama įvairias šiuolaikinio Indijos gyvenimo sritis - klasikinę muziką ir šokį, architektūrą, Bolivudo kiną, mitybą, kasdienį bendravimą, religinius papročius ir kulto formas, D. Mickevičienė išryškina Vakaruose ir Lietuvoje vyraujančius idealizuotus arba niekinančiai negatyvius Indijos kultūros ir mentaliteto bei vertinimo stereotipus.
Puiki apžvalginė, kultūrinė, kelioniú knyga. Autorė remdamasi autentiška asmeniška patirtimi supažindina skaitytojá su kontrastú ir netikėtumú kupina Indija. Indija, matyta tik kino filmuose, knygoje atgyja gyvai. Puikus vadovas besiruošiantiems keliauti į šià šalį, nes šalia praktiniú pastebėjimú išsamiai aprašytos tradicijos, tikėjimas, mentalitetas, kultūra, gyvenimo būdas.
Maniau suskaitysiu iš antro sykio (kartais tai pavyksta), bet ir vėl, įpusėjęs - mečiau. Iš pažiūros sunkiau ir paaiškinti kodėl - ir spalvota, ir gausi nuotraukų ir teksto-aprašymų netrūksta. Dėl subjektyvumo ir asmeninių įspūdžių stokos. Ar jų perteikimo būdo. Juk tai (bent man) kelionių aprašymuose svarbiausia. Kelintais metais kas kur pastatyta, kas būdinga tam ir anam, galiu ir šiaip susirasti, o kuo tą rytą kvepėjo gatvės - nelabai. Yra šito knygoje kiek, bet labai saikinga ir sausa (bent tiek, kiek skaičiau). O aš jau pratęs, kai rašytojas nesislapsto ir yra labiau asmeniškas, ypač jei pavadinime naudoja žodį "mano".
Kažkas pasakė, jei Indijos nebūtų, niekam neužtektų fantazijos ją sugalvoti. Absoliučiai sutinku. Knyga vėl įkvepia norą aplankyti tą neparkartojamą šalį. Čia paprastai, bet neprastai, aprašyta viskas po truputį: istorija, žmonės, maistas, traukiniai, filmų industrija, religija. Gera knyga perskaityti prieš keliaujant į Indiją, tačiau iškils daugiau klausimų, nei rasi atsakymų. Visa kelionė bus atsakymas. Knyga lygiai taip pat gera skaityti jau po kelionės - atgis visi įspūdžiai.
Kol kas geriausia kelionių knyga iš tų, kurias skaičiau parašytas lietuvių autorių. Pateikiama įdomi autentiška patirtis, knyga labai informatyvi. Norėtųsi daugiau naujų autorės komentarų apie tai, kokia intensyviai besikeičianti Indija yra šiomis dienomis, nes visgi knyga daugiausia remiasi 1998-1999 m. kelionių/gyvenimo Indijoje dienoraščiu. Tai jau antrasis knygos leidimas - jame, deja, likę daugoka korektūros klaidų.