WWII Water and Submarine buffs should read this illuminating real life account of a young naval officer that was a part of top secret Japanese weapon that I had never heard about. I would suggest not skim reading it, I feel that you will miss a great deal of the details and nuances of the crucial actions and feeling regarding the will of the Japanese people and their love for their Mother-Country. I also feel that this book would have been better served with a forward regarding the reasons why the people of Japan were told that they had to enter into a War like this. Wars can be fomented by those in governmental and military power.
Turbūt visiems žinoma, kas buvo kamikadzės (originali šio žodžio reikšmė – „pranašingas vėjas“). Daugiau žinomi kamikadzės – lėktuvų pilotai. Ši knyga apie truputį kitokius kamikadzes. Japonus, kurie savo gyvybes aukojo po vandeniu. Antrojo Pasaulinio karo pradžioje japonai turėjo labai stiprų laivyną. Karui įsibėgėjus, japonų galia sumenko. Amerikiečiai pasitelkė kur kas didesnes pajėgas, gerokai patobulino techniką, atsirado modernesnių radarų ir pan. Prarasdami savo ankstesnę didybę, japonai griebėsi kitokių kovos priemonių. Ore tai buvo kamikadzės, kurie lėktuvais taranuodavo priešų laivus. O štai po vandeniu japonai naudojo mažus laivelius-torpedas, jie vadinosi kaitenais. Šioje torpedoje tilpdavo sprogmuo ir vienas žmogus, kuris nukreipdavo kaiteną reikiama linkme. Susidūrimo su taikiniu metu žmogus žūdavo. O sėkmės atveju dar būdavo paskandinamas priešo laivas. Šioje knygoje pateikiama šiek tiek prieštaringa informacija, apie tokiu būdu nuskendusius laivus. Pagal knygoje pateikiamą pasakojimą atrodo, kad jų buvo bent keliolika. Bet oficiali statistika šiuos skaičius paverčia niekais – vos 2-3 laivai. Tuo metu žuvusių povandeninių kamikadzių skaičius buvo apie 200... Knygoje vaizduojami paskutinieji karo metai, kai japonai jau nebeturėjo galimybių laimėti. Bet vis dar atkakliai priešinosi ir siųsdavo myriop savo karius. Istorija pateikiama vieno žmogaus akimis, japono, kuris savanoriškai ryžosi paaukoti savo gyvybę vardan savo imperatoriaus ir šalies. Neįtikėtina suvokti, ką japonui reiškia garbės reikalas ir gimta šalis. Jokios dvejonės ir abejonių. Ryžtas, užsispyrimas ir netgi visiškas nusivylimas, jei nepavyksta prarasti savo gyvybės. Vienu metu neapleidžia keistas jausmas - sunku pateisinti mirčių beprasmybę, juk karas jau pralaimėtas. Iš kitos pusės, negali nesižavėti. Juk tai tikra japonų dvasia, atkeliavusi iš senųjų samurajų laikų. Tikrai gera knyga, kuri paneria į karo atmosferą. Kiek kitokio karo, nei mes pratę matyti daugumoje filmų ar dokumentikoje.
There is hardly any book better than this on describing how and what the suicide pilots of Kamikaze airplanes and Kaiten were thinking in their courses to face and accept the death.