Ketvirtojoje Martyno Starkaus knygoje pasakojama apie kelionę į Australiją su vienu pagrindinių savo knygų veikėjų Vytaru Radzevičiumi ir kitais dviem nuolatiniais bendrakeleiviais. Įprasta šio ketverto keliavimo koncepcija – sąmoningai išėjus iš komforto zonos pamatyti kuo daugiau lankomų kraštų gyvenimo už paradinio fasado, ieškant ir randant tai, kas vienija viso pasaulio žmones, jaudinantys susitikimai su tolimiausiuose pasaulio kampeliuose sutinkamais tautiečiais. Įprastas Martyno Starkaus knygų, taip pat ir šios, bruožas – šelmiškas, intelektualus ir geraširdiškas humoras, su niekuo nesupainiojamas stilius, daugybės skaitytojų simpatijas pelniusi gyvenimo kelionės filosofija.
Į šalį, kurioje yra viena uola, vienas koralinis rifas, viena opera ir milijardas musių, kurios gyventojai Šiaurės pusrutulio čiabuvių atžvilgiu vaikšto aukštyn kojom, šios knygos herojai nėrė žemyn galva kaip į neišvengiamą pavojų. Dėl drąsos užsiauginę ūsus ir barzdas, kad būtų lengviau aklimatizuotis tarp australų, kurie žiūrėtuose filmuose šiam vyriškumo atributui atrodė ištikimi kaip musulmonų pasaulio atstovai. Drąsos reikėjo dėl to, kad kaip visada lietuvių ketvertas ruošėsi keliauti ne vien turistams saugiai paruoštais takais, bet ir leistis į laukines, ne iki galo ištyrinėtas Australijos platybes, kuriose knibždėte knibžda pavojingų padarų – nors bėk nuo jų į vandenyną, kuriame svetingai iššiepę dantis laukia rykliai. Tačiau kelrodė žvaigždė ir vėl neapvylė – nors žadėtas automobilis, skirtas tūkstančiams kilometrų po Australiją, liko tik miražas, pagelbėjo supratingas nuomos punkto savininkas, iškart lietuvių asmenyje atpažinęs giminingas sielas, gera valia žengiančias už komforto zonos ribų; nors liko nieko nepešę opalų kasyklose, tačiau laimingai išsisuko nuo GPS siūlomos nakvynės (kas žino – galbūt amžinos) senelių namuose. Ir nors iki galo taip ir nesuprato, kada australai juokauja, kada kalba rimtai, visą kelionę lydėjęs draugiškas jų posakis „No worries, mate“ („Nesijaudink, bičiuli“) daug regėjusiems lietuviams padėjo atrasti dar vieną rojų žemėje.
Lietuvos keliautojas, renginių vedėjas, žurnalistas. Baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Dirbo laidų vedėju radijo stotyje M-1, veda įvairias progines laidas, renginius, pristato filmus iš savo kelionių po pasaulį, kuriose dažniausiai dalyvauja su savo kolega Vytaru Radzevičiumi. Laisvalaikiu žaidžia futbolą mėgėjų klube „Prelegentai“.
Nuostabu. Martyno knygos ir laidos apie keliones - mano mėgstamiausios. Taškas. Jos lyg tinkamo dažnio garsų muzika norint surasti saugią vietą galvoje ir kūne. Ačiū! Rekomenduoju šį paprastą, subtilų, skoningo humoro ir pasaulio matymo įžvalgų gėrį.
Lengvo turinio knyga apie kelionę automobiliu Australijoje. Daug anekdotų, juokingų epizodų, prisiminimų apie matytus masinės kultūros reiškinius. Įdomus knygos autorių siekis bandyti suprasti australo nacionalinį charakterį.
Ši knyga tikrai bus pati geriausia klausyta iš visų jau anksčiau pažintų ir autoriaus parašytų! Starkaus ir Radzevičiaus keliones esu peržiūrėjus ne vieną kartą ir visos jos yra ypatingos, įdomios, pasaulį padedančios pamatyti per visai kitą prizmės pusę. Gal ne visus kraštus pavyksta pamatyti pačiai, bet dėka šių keliautojų sukurtų televizijos serijų bei Martyno Starkaus parašytų knygų, jaučiuos lyg ten išties pabuvojus! Keliautojai susiduria ne tik su kitos pasaulio pusės įspūdingais ir nepatirtais kraštovaizdžiais, gamta, gyvūnija bei gyventojais, bet ir su paprastais žmogiškais patyrimais, kai ne visada viskas vyksta pagal planą, bet gyvenimas turi keistą savybę nuvesti mus nepakartojamais nuotykių keliais. Nuostabusis Sidnėjus, banglentinikų svajonių paplūdimiai ir tobulai mėlynas vandenynas, sausa ir karšta dykuma bei kraują kaitinantis Rodeo! Nerandu kas būtų nepatikę, o ir kiek daug pasidalinta legendų bei istorinių dar nežinotų faktų, kurie labai praturtino visos kelionės vaizdą. Visoje knygoje netrūksta paprasto atvirumo, nuoširdumo, šmaikštaus humoro, sugebėjimo pasijuokti iš savęs net sudėtingiausiose situacijose, kas tik dar labiau verčia žavėtis keliautojų patyrimais! Skaityti pačią knygą tikrai būtų įdomu ne tik turinio atžvilgiu, bet ir dėl visų joje esančių iliustracijų, o klausyti audio formatu - dar geriau! Įsijaučiau į emociją, pažvelgiau į Australiją autoriaus, kelionių draugų bei ten sutiktų žmonių akimis ir neabejotinai rekomenduoju šią knygą visiems, mėgstantiems bent per knygas aplankyti tas vietas, kuriose gal ne visada ir pavyks pabūti!
Knyga, kuri mano knygų lentynose atsirado jau prieš keletą metų, bet ilgai laukė kol išvys dienos šviesą. Prisipažinsiu, jog apie Australiją žinau labai mažai. Net pagrindiniai istoriniai faktai, kurie gal kažkada ir buvo žinomi - pamiršti, todėl kaip pradžiamokslis ši knyga verta 3-jeto, o kadangi pateisino mano lūkestį perskaityti kažką lengvo ir neapkraunančio - buvo įvertinta 4 žvaigždutėmis. Deja, įdomiausias dalykas knygoje būtent faktai apie Australiją (ganėtinai paviršutiniški, bet pasidariau sąrašą dalykų apie ką paskaityti plačiau), o pati kelionė ir pasakojimas gana nuobodoki, ištempti. Dėl rašymo stiliaus ar tiksliau lengvo humoro, kurio pilna visoje knygoje, nesikabinėsiu, nes kiekvienas turime savo skonį, tačiau man dauguma vietų įspūdžio nepaliko. Taigi, reziumė, - jei norite lengvo skaitalo prieš miegą ir dar neskaitėte jokių knygų apie Australiją - šis pradžiamokslis bus kaip tik.
Jei vertinčiau kelionę, tai neabejotinai būtų 5 žvaigždutės. Kadangi įvertinimas knygai, tai gavosi 3. Rekomenduoju skaityti po skyrių į dieną - taip pati skaičiau, kad "neperdozuočiau". Knygai laaaaabai būtų pravertęs griežtesnis redaktorius/ė. Net pažiūrėjau, kokia leidykla - pasirodo, šią knygą leido pats autorius. Ir redaktorė nurodyta. Bet šioje knygoje mano skoniui buvo kiek per daug Marčiaus "fainumo" - daugybė juokelių, "šmaikštavimų", vaizdingų epitetų, ilgų pasakojimų su daugybe šalutinių linijų (net nesusijusių su šia kelione). Lyg baliuje kas nors pasakotų apie savo įdomią kelionę, bet įkvėptas kelių bokalų alaus kiek per daug įsijaustų ir nepastebėtų, kad klausytojai retkarčiais pradeda žiovauti. Čia trečioji Martyno & Co kelionių knyga, kurią skaičiau. Tikrai skaitysiu ir kitas. Jų keliavimo būdas žavi. Tad jei autorius kartais ir per daug įsijaučia, 'mandagiai palinksėsiu', bet klausysiu/skaitysiu ir apie kitas jų kompanijos keliones. Man įdomu :)
Toli gražu negeriausia iš šios kelionių knygų serijos, tačiau kai negali niekur drąsiai keliauti - puikiai susiskaito per keletą vakarų, gausi faktų ir medinių juokelių.
Apie keliones lietuviškai bene taip pat gerai (žinia šiek tiek kitoniškai) terašo gal tik Vaiva Rykštaitė. O pas Martyną labai gerai subalansuotos humoro dozės. Iliustruoju ištrauka apie vieną nutikimą vienoje Australijos užkampio degalinėje: *** Štai kažkuriame iš tokių sustojimų, Vytarui pasiėmus šaltos, dietinės kolos, už jį dvigubai didesnis vyras prie prekystalio ėmė nerimauti: - Atsargiai, bičiuli, čia dietinė! - lyg gyvą taipaną pamatęs seno draugo rankose, suskubo įspėti apie jo burnoje slypinčius nuodus. - Matau, - nė kiek neišsigando narsuolis, - aš svorį metu. - Kam? - išplėtęs akis net sustingo nuo neapsakomo, ką tik savomis akimis išgirsto siaubo žmogus... - Na, kartais labai sveika, žinai... - buvo bepradedąs Radzevičius. Bet nespėjo žmogus pradėti dėstyti savo šio ryto teorijos, kurią greičiausiai kurtų ore. Didelis vyras paliko savo apkasą prie kasos, pakeliui paėmė iš šaldytuvo pagerintą, seną, gerą limonado variantą su cukrumi ir kitais privalumais, ne itin švelniai ištraukė iš rankų pavojingąjį ginčo objektą, įbruko atneštąjį ir, pažiūrėjęs Vytarui tiesiai į akis, labai rimtai tarė: - Tau to nereikia.
Praeitą savaitę rašiau apie Martyno Starkaus „Šilko kelią“. Lyginant su pirmąja – ši labiau panaši į normalią kelionių knygą. Skaityti toliau: http://www.jauti.lt/tarp-lentynu-3/
Du pagyvenę vyrai keliaujantys su alumi rankoje ir sugerinėjantys su kiekvienu pasitaikiusiu. Kad ir kaip bebutų, jie vis tiek sužavi savo charizma ir verčia laukti naujų nuotykių.